Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl 2016 m. liepos 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka termino atnaujinimo ir skundas grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu R. K. pri­pa­žin­tas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dek­so (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje (trys nusikaltimai), 289 straipsnio 1 dalyje, 215 straips­nio 1 dalyje (šeši nusikaltimai), 182 straipsnio 1 dalyje (septyni nusikaltimai), 1981 straips­nio 1 dalyje (šeši nusikaltimai), ir nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Nuteistasis R. K. Alytaus rajono apylinkės teismui 2016 m. lapkričio 4 d. pateikė ape­lia­cinį skundą dėl 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžio, tačiau teismas 2016 m. lap­kričio 8 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad skun­das paduotas praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. 2016 m. gruodžio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas R. K. apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, tačiau 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atsisakyta priimti ir šis skundas grąžintas jį pateikusiam asmeniui, motyvuojant tuo, kad svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nuteistasis nenurodė.R. K. 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį apskundė aukštesnės instancijos teismui ir 2017 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi jo skundas buvo atmestas, nurodant, kad pats nuteistasis turėjo pareigą aktyviai rūpintis savo procesinėmis teisėmis, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių R. K. būtų apribota teisė laiku realizuoti savo teisę apskųsti jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, nenustatyta.2017 m. kovo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas pakartotinis nuteistojo R. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžio peržiūrėjimo pateikti, tačiau šį prašymą 2017 m. kovo 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti, nurodant, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra visapusiškai išnagrinėtas. Dėl šios nutarties nuteistasis pateikė skundą Kauno apygardos teismui, tačiau 2017 m. balandžio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi skundą priimti buvo atsisakyta.Skunde aukštesnės instancijos teismui R. K. prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra teismui žodžiu nurodęs dėl kokių priežasčių praleido nuosprendžio apskundimo terminą. Kreipdamasis pakartotinai jis išdėstė visas priežastis dėl ko praleido įstatyme numatytą terminą, taip pat pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas norimą apskųsti nuosprendį išsiuntė ne jo gyvenamosios vietos adresu. Taigi, apskundimo terminas praleistas ne dėl jo, o dėl teismo klaidos. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.Nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnis, kurio 3, 4, 5 dalyse numatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos; teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Minėto procesinio termino ir jo skaičiavimo tvarkos yra privalu laikytis, nes tai padeda užtikrinti greitesnį ir ekonomiškesnį bylos nagrinėjimą. Vis dėlto, praleistas terminas atlikti tam tikrą procesinį veiksmą gali būti atnaujintas, tačiau šiuo atveju teismui būtina nustatyti, ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių (BPK 102 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju klausimas dėl termino apeliaciniam skundui dėl 2016 m. liepos 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio pateikti atnaujinimo išspręstas Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi, kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Įsiteisėję sprendimai nėra revizuojami, todėl Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu. Aukštesnės instancijos teismas nekartoja tų pačių motyvų, dėl kurių apeliacijos teise nuteistasis R. K. negalėjo pasinaudoti, tačiau pripažįstama, jog šios teisės neįgyvendinimas buvo nulemtas paties nuteistojo nerūpestingumo bei neatidumo, o ne teismo klaidos. Pateiktos bylos medžiaga liudija, kad 2016 m. liepos 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis nuteistajam R. K. išsiųstas tą pačią dieną pagal jo paties prašymą gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (t. 33, b. l. 194). Šis adresas buvo įrašytas nuteistojo prašyme dėl nuosprendžio išdavimo (t. 33, b. l. 40), taip pat ir pažymoje apie asmens duomenis bei pačiame nuosprendyje (t. 33, b. l. 58-130). R. K. paprašius teismo nurodyti, kokiu adresu jam buvo išsiųstas 2016 m. liepos 15 d. nuosprendis, atsakymą rašiusi Alytaus rajono apylinkės teismo raštinės vedėja suklydo ir nurodė, jog nuosprendis buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi, jau minėta, bylos medžiaga patvirtina, jog norimas apskųsti nuosprendis nuteistajam buvo išsiųstas teisingu jo gyvenamosios vietos adresu. Tačiau apeliacijos teise R. K. nepasinaudojo dėl savo aplaidumo. Apygardos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis. Tuo tarpu teismas kiekvienu atveju turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei šalinti bet tokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus. Įvertinęs šiuos duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistojo R. K. pakartotinis prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti teikimas nėra suderinamas su baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvais. To paties klausimo daugkartinis nagrinėjimas nepagrįstai eikvoja teismo žmogiškuosius bei materialinius resursus, todėl esant tokiai situacijai pagrįsta atsisakyti priimti skundą ar prašymą ir jį grąžinti pareiškėjui, ką nagrinėjamu atveju ir padarė apylinkės teismas. Skundžiam nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.