Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-52-327/2017

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-10-21Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-19Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-24Alytaus apylinkės teismas
  4. T-79-927/2017Nutartis · 2017-05-09Vilniaus regiono apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-05Kauno apygardos teismas
  6. T-213-1036/2017Nutartis · 2017-11-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-15Vilniaus apygardos teismas
  8. T-101-791/2018Nutartis · 2018-02-26Alytaus apylinkės teismas
  9. T-216-297/2018Nutartis · 2018-05-29Alytaus apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-21Vilniaus apygardos teismas
  11. T-530-878/2021Nutartis · 2021-11-19Alytaus apylinkės teismas
  12. T-21-878/2022Nutartis · 2022-01-19Alytaus apylinkės teismas
  13. T-300-547/2023Nutartis · 2023-08-02Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
1S-52-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-60-1-00380-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Nuteistasis
R. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-52-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00380-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2.; 2.4.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nuteistojo apeliacinį skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu R. K. pri­pa­žin­tas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dek­so (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje (trys nusikaltimai), 289 straipsnio 1 dalyje, 215 straips­nio 1 dalyje (šeši nusikaltimai), 182 straipsnio 1 dalyje (septyni nusikaltimai), 1981 straips­nio 1 dalyje (šeši nusikaltimai), ir nuteistas galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Nuteistasis R. K. Alytaus rajono apylinkės teismui 2016 m. lapkričio 4 d. pateikė ape­lia­cinį skundą dėl 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžio. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lap­kričio 8 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad skun­das paduotas praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.Alytaus rajono apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 2 d. dėl minėto nuosprendžio gautas pakar­totinis nuteistojo R. K. apeliacinis skundas, kuriame prašoma atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi R. K. apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teismui nustačius, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties nuteistojo nepakankamo rūpestingumo.Nuteistasis R. K. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nu­tar­tį, prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir jo apeliacinį skundą priimti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorašą R. K. gavo tik 2016 m. spalio 21 d., kuomet pats kreipėsi į teismą dėl nuosprendžio nuorašo atsiuntimo. Dėl kokių priežasčių teismo nuosprendžio jis negavo laiku, nuteistajam nėra žinoma. Apelianto manymu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai nuos­pren­džio nuorašas jam buvo įteiktas, nes iki tol jis nežinojo apie priimtą nuosprendįAtsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas klausimą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo išsprendė, nepažeis­da­mas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 314 straipsnio, reg­lamentuojančio nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarką, nuostatų.Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam termi­nas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam die­nos. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui pa­duoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos (BPK 313 straipsnio 4, 5 dalys). Taigi asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pa­reigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme aiškiai nus­ta­tyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pa­sek­mių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Byloje nustatyta, kad R. K. nedalyvavo teisiamajame posėdyje, kuriame buvo skelbiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendis, todėl, vadovaujantis BPK 313 straipsnio 5 dalimi, terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuospren­džio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Šis nuosprendis R. K. išsiųstas 2016 m. liepos 15 d., todėl apeliacinio skundo padavimo terminas nuteistajam baigėsi po 20 kalendorinių dienų, tai yra 2016 m. rugpjūčio 3 d. įskaitytinai. Tuo tarpu nuteistojo apeliacinis skundas apylinkės teis­me gautas 2016 m. lapkričio 4 d., tai yra įstatyme numatytą skundo padavimo terminą pra­leidus daugiau nei du mėnesius.BPK 314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą.Baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurių pagrindu atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti, tačiau pagal formuojamą teis­mų praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismas pripažįsta nuo skundą pa­duoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančias priežastis, kurios objektyviai sukliudė per įsta­tymo numatytą terminą paduoti skundą. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto ter­mino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą – nurodomas priežastis, kreipimosi į teis­mą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto as­mens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsi­žvelg­ti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.Iš nuteistojo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir skundo turinio matyti, kad iš esmės pagrindinis argumentas, kuriuo grindžiamas praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti yra tas, jog R. K. nežinojo apie paskelbtą teismo nuosprendį, nes jo nuo­rašo negavo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis teisiamajame posėdyje, kuriame buvo pranešta, kad procesinis sprendimas bus skelbiamas 2016 m. liepos 14 d., dalyvavo, taigi apie procesinio sprendimo paskelbimo datą žinojo, be to, kaip minėta, aptariamas nuosprendis nuteistajam buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Todėl įvertinus šias ap­linkybes, taip pat tai, kad R. K. anksčiau teistas keliolika kartų, taigi jam įstatyme nu­ma­tyta nuosprendžio paskelbimo ir apeliacinio skundo padavimo tvarka yra žinoma, minėti ar­gu­mentai dėl nežinojimo apie priimtą teismo nuosprendį, atmetami kaip nepagrįsti, kartu pažy­mint, kad asmuo turi pareigą pats aktyviai rūpintis savo procesinėmis teisėmis.Skunde teigdamas, kad apeliacinio skundo padavimo terminas nebuvo praleistas, R. K. ar­gumentuoja tuo, kad jam nuosprendžio nuorašas buvo įteiktas tik 2016 m. spalio 21 d. (pagal bylos duomenis nuosprendžio nuorašas jam įteiktas 2016 m. spalio 28 d.), kuomet jis kreipėsi į apylinkės teismą dėl šio nuosprendžio nuorašo pakartotinio atsiuntimo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliacinio skundo padavimo terminas, kuomet kaltinamasis teismo posėdyje neda­ly­vau­ja, skaičiuojamas ne nuo nuosprendžio gavimo, o nuosprendžio išsiuntimo dienos (BPK 313 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu duomenų, kad R. K. nuosprendžio paskelbimo dieną ar per įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą (iki 2016 m. rugpjūčio 3 d.) būtų bu­vęs suimtas, dėl ko jam galėtų būti taikoma BPK 313 straipsnio 4 dalyje numatyta termino pa­duoti apeliacinį skundą skaičiavimo taisyklė, nėra nustatyta. Priešingai, iš Lietuvos teismų in­formacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad R. K. kitoje baudžiamojoje byloje buvo laikinai sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rug­pjūčio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių R. K. būtų apribota teisė laiku realizuoti savo teisę apskųsti jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, tokių priežasčių nenurodyta ir jo skunde apygardos teismui.Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs nuteistojo elgesį rūpestingumo, apdairumo ir sąžiningumo imperatyvų aspektais, konstatuoja, kad apy­lin­kės teismas, spręsdamas nuteistojo R. K. apeliacinio skundo priėmimo klausimą, visa­pu­siškai išsiaiškino skundo padavimo termino praleidimo priežastis, objektyviai įvertino nagrinė­jamu atveju susiklosčiusias apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes ir pa­grįstai nepriėmė R. K. apeliacinio skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžio.Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylin­kės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.