Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MNTO statyba“ dėl prievolės įvykdymo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jogrema“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, uždaroji akcinė bendrovė „RNDV Statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.5. Nurodė, jog byloje nenustatyta, kad aptaškytos vietos sutapo su stogelio sužalojimo vietomis ir kad šie aspektai atsirado vienu metu. Teigia, jog yra priešingai, tik nustačius žalos faktą, jį užfiksavus tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui, tęsiant darbus, galėjo atsirasti kitų trūkumų, kurie nėra kilusio ginčo dalykas ir todėl nėra ir negali būti plačiau vertinami, kadangi jie apeliantės inkriminuotai žalai ir jos dydžiui neturi jokios įtakos ir reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis dėl žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje esančiais įrodymais bei šalių teiktais paaiškinimais nustatyta, kad pagal 2019 m. liepos 1 d. Subrangos sutartį atsakovė UAB „MNTO statyba“ (subrangovė) buvo įsipareigojusi atlikti pastato šiltinimo bei su tuo susijusius darbus, siekiant įgyvendinti generalinio rangovo trečiojo asmens UAB „RNDV Statyba“ atliekamą pastato, esančio objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdomame administracinės paskirties pastate), modernizavimą (atnaujinimą) (sutarties preambulė). Subrangos sutarčiai įvykdyti atsakovė sudarė 2019 m. liepos 24 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 002/02 (CBP-4863 priedas) su ieškove UAB „Jogrema“. Pagal šios sutarties 1.1 punktą ieškovė (paslaugų teikėja) UAB „Jogrema“ įsipareigojo pagal atsakovės (klientės) UAB „MNTO Statyba“ užsakymą suteikti atsakovei (klientei) suderintas paslaugas, paslaugų suteikimui skiriant nustatytos kvalifikacijos darbuotojus, o atsakovė (klientė) įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; užsakomų paslaugų pobūdis ir kitos sąlygos turėjo būti suderinamos kiekvienu atveju atskirai, pasirašant aptariamos sutarties priedą. Iš prie sutarties pridėto pasirašyto 2019 m. liepos 24 d. užsakomų paslaugų duomenų akto matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl pastolių montavimo- demontavimo adresu, (duomenys neskelbtini).

12. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 3 438,25 Eur piniginės prievolės įvykdymo pagal paslaugų teikimo sutartį yra pagrįstas. Tačiau šiuo atveju keliamas klausimas, ar atsakovė turi priešpriešinį piniginį reikalavimą ieškovei dėl žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės neigia pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog vykdant 2019 m. liepos 24 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 002/02 prisiimtus įsipareigojimus, t. y. vykdant pastolių montavimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės darbuotojai sugadino stogų dangas ir ventiliacijos vamzdį.

13. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis).

14. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

15. Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės.

16. Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu.

17. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantė teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas remdamasis tik atsakovės ir trečiojo asmens atstovės parodymais, kurie nėra pagrįsti jokiais šioje civilinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).

19. Vertinant tai, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pirmosios instancijos teisme apklaustos proceso šalys patvirtina, jog būtent dėl apeliantės neteisėtų veiksmų (bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimo) buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, kurią atlygino atsakovė. Akcentuotina, jog apeliantė 2019 m. liepos 24 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 002/02, be kita ko, įsipareigojo įrengti (t. y. sumontuoti ir demontuoti) pastolius adresu (duomenys neskelbtini), o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nurodyti darbai buvo atlikti 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias aplinkybes patvirtina ne tik trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė, kuri apklausta teismo posėdyje paaiškino, jog 2019 m. spalio mėn. pabaigoje (28 d.) pasitarime buvo leista pradėti statyti pastolius areštinės kiemelyje, o toje pastato dalyje, kurioje yra areštinė, darbai pradėti 2019 m. lapkričio mėnesį, tačiau šias aplinkybes taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. byloje esantis 2019 m. lapkričio 12 d. pastolių priėmimo eksploatacijai aktas Nr. 141, kuris patvirtina, jog pastolių montavimo darbai adresu (duomenys neskelbtini), buvo baigti ir perduoti atsakovei vėliausiai 2019 m. lapkričio 12 d.

20. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nėra įrodymų, kad apeliantė, pastolius montavusi įmonė, galėtų būti laikoma atsakinga už vėdinimo sistemos ortakių aptaškymą statybinėmis medžiagomis, kaip tai nurodyta 2020 m. gegužės 29 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė, atlikdama pastolių montavimo darbus, nepadarė žalos trečiajam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, jog iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei 2020 m. liepos 16 d. pranešimo ieškovei matyti, kad atsakovė kilusią žalą kildina tik iš pastolių montavimo metu pažeistų mažojo stogelio ir didžiojo skardinio stogo atstatymo darbams patirtų sąnaudų, t. y. atsakovė į sąnaudų skaičiuotę, kuria atsakovė grindžia savo patirtos žalos dydį, neįtraukė vėdinimo sistemos ortakių remonto išlaidų, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovės atsakomybės apimčiai ta aplinkybė, kad galbūt ir kito subjekto veiksmais buvo padaryta žala vėdinimo sistemos ortakiams, šiuo atveju neturi įtakos ieškovės atsakomybės apimčiai.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas abejotinais pripažino atsakovės darbuotojo M. Š. 2019 m. lapkričio 29 d. surašyto tarnybinio pranešimo turinį, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Šiuo atveju laikytina, jog vieno iš byloje esančio įrodymo atmetimas nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ir reiškia nepagrįstus reikalavimus, priešingai, byloje esantys kiti įrodymai bei proceso dalyvių teisme teikti paaiškinimai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai.

22. Akcentuotina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju labiau tikėtinos atsakovės nurodomos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovės darbuotojai, montuodami pastolius, lipo ant areštinės lauko laiptų stogelių, taip juos sulankstydami ir padarydami trečiajam asmeniui turtinę žalą. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2019 m. lapkričio 7 d. defektinis aktas, kuriuo konstatuota, kad ieškovės darbuotojai, montuodami pastolius, laipiojo areštinės lauko laiptų stogeliais bei areštinės vidiniame kiemelyje esančiais vėdinimo sistemos ortakiais. Taip pat šias aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė, kuri teismo posėdyje paaiškino, kad, statant pastolius, buvo gauta žinutė iš areštinės darbuotojų, kad, montuojant pastolius, yra vaikštoma ant areštinės stogelių, areštinės vėdinimo kanalų, pasivaikščiojimo kiemelio stogelio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, kad darbai buvo vykdomi areštinės kiemelyje, patekimas į šią teritoriją yra kontroliuojamas, o duomenų, kad prie montuojamų pastolių, kol jie dar nebuvo perduoti atsakovei, lauke būtų vykdomi kokie nors kiti darbai, byloje nenustatyta.

24. Nors į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės nurodomas aplinkybes, kad jau lapkričio pradžioje trečiasis asmuo žinojo, jog sulankstyti stogelių karkasai, kad areštinės darbuotojai siuntė nuotraukas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti trečiojo asmens nurodomų aplinkybių objektyvumu. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, trečiojo asmens atstovė buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir pasirašė priesaikos tekstą, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas remtis trečiojo asmens teisme duotais paaiškinimais, juolab, kad kiti byloje esantys įrodymai trečiojo asmens nurodytoms aplinkybėms iš esmės neprieštarauja.

25. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsižvelgiant į tai, kad pastoliai buvo perduoti naudoti 2019 m. lapkričio 12 d., atsakovės ir trečiojo asmens atstovės teiginiai, kad, nesant sumontuotų ir perduotų atsakovei pastolių, jokių darbų ties ginčo stogeliais nei atsakovė, nei kiti subjektai negalėjo atlikti, yra logiški ir tikėtini. Papildomai pažymėtina, jog ir ieškovė byloje neįrodinėja aplinkybių, kad pastolių montavimo metu atsakovė ar kiti asmenys būtų vykdę kokius nors statybos darbus, kurie galėjo būti priežastis nustatytiems stogelių sugadinimams atsirasti, todėl laikytina, jog būtent ieškovė vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus elgėsi nepakankamai apdairiai ir atidžiai, dėl to trečiajam asmeniui buvo padaryta žala.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė nesiuntė ir neteikė jokių defektus patvirtinančių aktų apeliantei iki 2019 m. lapkričio mėn. pradžios, o šie dokumentai buvo pateikti tik teismui – pirmojo parengiamojo posėdžio šioje civilinėje byloje dieną. Iš į bylą pateiktos susirašinėjimo „Viber“ programėle medžiagos matyti, kad ieškovei dar 2019 m. spalio 31 d. buvo siunčiamos fotonuotraukos, iš kurių matyti vėdinimo sistemos ortakių apgadinimai, taip pat iš į bylą pateikto 2019 m. lapkričio 7 d. defektacijos akto 2 punkto matyti, kad dėl nustatytų paslaugos teikėjo veiksmų yra pranešta UAB „Jogrema“ (ieškovės) vadovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė buvo informuota apie susidariusią situaciją, todėl darytina išvada, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.

27. Pažymėtina, jog kitų civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimo ar žalos dydžio apeliantė neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms, iš naujo dėl jų nepasisako.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių teiktus paaiškinimus bei atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikėtiną išvadą, kad būtent ieškovė vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus elgėsi nepakankamai apdairiai ir atidžiai, pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, dėl to trečiajam asmeniui buvo padaryta žala.

Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo

29. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).

30. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodyta praktika).

31. Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, kad sprendimu apelianto naudai nebuvo skaičiuojamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, priešingai nei atsakovui, kurio naudai įskaičius priešpriešinį piniginį reikalavimą, 6 procentų dydžio metinės palūkanos sprendimu skaičiuojamos net ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo atsakovo priešieškinio pateikimo dienos. Darė išvadą, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendimu nesilaikė CK 1.5. straipsnyje numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytų palūkanų skaičiavimo imperatyvo terminą įvykdyti prievolę praleidusiai šaliai. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ieškinys priimtas 2020 m. gegužės 28 d. teisėjos rezoliucija, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinus tai, kad ieškinys tenkintas visa apimtimi, laikytina, jog ieškovės naudai turėjo būti priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 3 438,25 Eur sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (t. y. 2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Akcentuotina, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad skundžiamu sprendimu atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovės reikalavimas buvo patenkintas visiškai, darytina išvada, jog ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 3 438,25 Eur sumą, skaičiuojamos nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. liepos 2 d., t. y. ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 228,57 Eur procesinių palūkanų ((3 38,25 * 6 proc. / 365) * 401 dienos).

34. Analogiškai skaičiuotinos ir atsakovei priteistinos procesinės palūkanos. Nustatyta, kad atsakovės priešieškinis priimtas 2020 m. spalio 2 d. teisėjos rezoliucija, todėl įvertinus tai, kad priešieškinis tenkintas visa apimtimi, laikytina, jog atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteista 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 4 912,34 Eur sumą, skaičiuojamos nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. liepos 2 d., t. y. ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 220,45 Eur procesinių palūkanų ((4 912,34 * 6 proc. / 365) * 273 dienų).

35. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 8,12 Eur procesinių palūkanų suma už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 2 d..

36. Įvertinus tai, kad skundžiamu sprendimu atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą liko nepatenkinta 1 474,09 Eur atsakovės reikalavimų dalis, į minėtą sumą įskaičiuotina ieškovei iš atsakovės priteista 8,12 Eur procesinių palūkanų suma, todėl atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 1 465,97 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovė šio reikalavimo nėra įvykdžiusi, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovei iš ieškovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1 465,97 Eur sumą, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2021 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl bylos baigties

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė iš esmės visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė į bylą pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2021 m. rugpjūčio 3 d. teisinių paslaugų sąskaitą, kurioje nurodyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą mokėtina 600 Eur suma, bei 2021 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė sumokėjo advokatui 600 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, konstatuoja, kad atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidais, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas. Nors šia nutartimi buvo perskaičiuotos priteistinos procesinių palūkanų sumos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra išvestinis reikalavimas, todėl darytina išvada, jog reikalavimas peržiūrėti procesinių palūkanų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis apeliacinio skundo reikalavimas. Taigi įvertinus tai, kad apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas, iš ieškovės atsakovei priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

41. Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti visiškai.

Įskaičius šalių priešpriešinius piniginius reikalavimus (iš atsakovės ieškovei priteistiną 3 438,25 Eur skolą bei 8,12 Eur procesinių palūkanų už priteistą 3 438,25 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 2 d., ir iš ieškovės atsakovei priteistiną 4 912,34 Eur žalos atlyginimą), priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MNTO statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“ 1 465,97 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus devyniasdešimt septynis centus) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 1 465,97 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų devyniasdešimt septynių centų) sumą nuo sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2021 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jogrema“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba“ 1 347 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MNTO statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“ 2 411 Eur (du tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MNTO statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogrema“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.