Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-97-999/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-05
Bylos Nr.: e2-97-999/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00643-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Dyburienė
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: A. M., B. M.
Trečiasis asmuo: S. V., G. V., M. R.
Advokatai: Ingrida Stelionienė, Dainė Mikėnaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-97-999/2024Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00643-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 5 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant V. B.,dalyvaujant ieškovui R. P., jo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Stelionienei,atsakovui A. M., jo atstovei advokato padėjėjai Dainei Mikėnaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams A. M., B. M. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo ir pagal atsakovų A. M., B. M. priešieškinį ieškovui R. P., dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys S. V., G. V., M. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovų veiksmus - trukdančius bendraturčiams naudotis nekilnojamuoju daiktu:

1.1. bendro naudojimo patalpomis koridoriumi, žymėjimas plane: 1-1, 9.61 kv. m. ploto, sanitariniu mazgu, žymėjimas plane: 1-14, 2.65 kv. m. ir sanitariniu mazgu, žymėjimas plane: 1-16, 3,73 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini)be papildomų trukdžių (vizualinės taršos, sumažinto patalpų aukščio, padidinto pro konstrukcijas kylančio triukšmo) bei buto Nr. 4 durų, kurios atsidarydamos į išorę blokuoja buto Nr. 3 duris, įrengimą - neteisėtais;

1.2. įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, pašalinant per bendro naudojimo patalpas: koridorių, žymėjimas plane: 1-1, sanitarinį mazgą, žymėjimas plane: 1-14, sanitarinį mazgą, žymėjimas plane: 1-16 nutiestas komunikacijas, reikalingas atsakovams įsirengti sanitarinį mazgą bute Nr. 4 bei pakeičiant buto Nr. 4 durų atsidarymo kryptį taip, kad jos neblokuotų buto Nr. 3 durų.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovai jiems priklausančiame bute Nr. 4 įsirengė atskirą sanitarinį mazgą. Atsakovo teigimu darbai atlikti pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašas“ (toliau - Projektas). Nurodė, kad atsakovai be bendraturčių sutikimo, bendrojoje dalinėje nuosavybėje vykdė šiuos statybos darbus: iš bendrų koridoriaus patalpų (1-1) pirmajame aukšte į butą Nr. 4 buvo atvesta šalto vandentiekio linija daugiasluoksniu plastikiniu vamzdžiu, prijungiant prie esamos vandentiekio sistemos; bendrame pirmo aukšto koridoriuje (1-1) sumontuoti nuotekų vamzdžiai grindų konstrukcijoje; buto Nr. 4 patalpų vėdinimui, t. y. sanitarinio mazgo (WC) oro šalinimui buvo įrengtas buitinis sieninis ventiliatorius, kuriuo ištraukiamas oras šalinamas per gofruotą skardos vamzdį, vedantį per bendro koridoriaus (1-1), esamo bendro WC (1-14, 1-16) patalpų palubėmis į lauką, kertant išorinę sieną; buto Nr. 4 abejos durys įrengtos ne pagal teisės aktų reikalavimus ir neatitinka priešgaisrinių reikalavimų. Nors atsakovai sanitarinį mazgą įsirenginėja jiems priklausančiame bute Nr. 4, tačiau visos sanitariniam mazgui reikalingos komunikacijos (vandentiekio, nuotekų ir ventiliacijos vamzdžiai) yra tiesiamos per bendrąja daline nuosavybės teise valdomus objektus: bendrą koridorių (1-1), bendrą sanitarinį mazgą (1-14,) bendrą sanitarinį mazgą (1-16). Komunikacijos kerta sienas. Ieškovas jokia forma neišreiškė sutikimo dėl statybos darbų bendrose patalpose atlikimo, todėl atsakovai tokiais savavališkais statybos darbais pažeidė ieškovo kaip bendraturčio teises, kadangi ortakių vamzdis eina per visą bendro koridoriaus (1-1) viršutinę sieną, tada pereina į patalpą sanitarinį mazgą (1-14, 1-16) ir išvedamas į lauką. Ortakių vamzdis yra paliktas netvarkingas, vizualiai mažina, nepriimtinas. Be to, dėl atsakovų sumontuotų vamzdžių kyla triukšmo lygis per pastato konstrukcijas. Ieškovas siekdamas apginti savo pažeistas teises ir spręsti ginčą be teismo, 2023 m. vasario 23 d. nusiuntė atsakovams bei jų atstovei pretenziją, kurioje pareikalavo atsakovus pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus ir grąžinti daiktą į jo pažeidimo atsiradimo pradžią buvusią padėtį per 45 kalendorines dienas nuo šios pretenzijos gavimo dienos. 2023 m. balandžio 13 d. buvo gautas atsakovų atsakymas, kuriame nurodė, kad atsakovai patvirtina, kad yra gavę rašytinius daugumos patalpų bendraturčių sutikimus darbams atlikti, tačiau jų nepateikė. Ieškovas reiškia byloje negatorinį ieškinį ir pažymi, kad naudojimosi tvarka nėra nustatyta.

2.1. Nurodo, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė statybą reglamentuojančių įstatymų imperatyviąsias normas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teisė būti statytoju įgyvendinama tik turint statybą leidžiantį dokumentą, t. y. šiuo atveju bendrasavininko sutikimą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punkte nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra laikomas paprastuoju remontu. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi tokio sutikimo atsakovai nėra gavę, be leidimo atlikti statybos darbai yra kvalifikuotini kaip nelegali statyba ir, remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalies norma, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

2.2. Ieškovo teisių pažeidimo esmę sudaro atsakovų atlikti darbai, apsunkinantys turto savininkams naudotis jiems priklausančiu daiktu be papildomų nepatogumų (triukšmo, patalpų vizualiai sumažėjimu ir pan.). Be to, tokių durų, blokuojančių ieškovo buto Nr. 3 duris, įrengimas kelią pavojų ieškovo sveikatai, kuris eidamas naktį į bendrą sanitarinį mazgą, esant atidarytoms atsakovų durims, gali į jas atsitrenkti ir/ar kaip kitaip susižaloti.

Atsiliepimas

3. Atsakovai pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Projektą atsakovai bendrojo naudojimo patalpose - koridoriuje (1-1) bei sanitarinio mazgo patalpose (1-14, 1-16) vykdė šiuos remonto darbus: į butą Nr. 4 buvo atvesta šalto vandentiekio linija daugiasluoksniu plastikiniu vamzdžiu, prisijungiant esamos pastato vandentiekio sistemos; įrengtas nuotekų vamzdis po bendro naudojimo patalpos (1-1) grindimis, prisijungiant prie esamos pastato nuotekų sistemos; įrengtas buitinis sieninis ventiliatorius, kuriuo ištraukiamas oras yra šalinamas per gofruotą skardos vamzdį, įrengtą patalpų (1-1, 1-14 ir 1-16) palubėje bei patalpoje 1-16 kertant pastato išorinę sieną. Atsakovai teikia teismui rašytinius bendraturčių sutikimus dėl atsakovų vykdytų paprastojo remonto darbų: darbams bendrojo naudojimo patalpose pirmajame aukšte - tų patalpų daugumos bendraturčių sutikimus; prisijungimui prie namo inžinerinių sistemų ir namo konstrukcijos (sienos) iškirtimui - visų namo bendraturčių daugumos sutikimus. Paaiškino, kad atsakovų vykdytiems paprastojo remonto darbams bendrojo naudojimo patalpose 1-1, 1-14 ir 1-16 rašytinius sutikimus yra davę tiek bendraturtė S. V., tiek M. R., taip pat atsakovų naudai yra įskaičiuojami jų pačių, kaip patalpos bendraturčių balsai. Taigi visi bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai, išskyrus ieškovą, yra davę rašytinius sutikimus atsakovams vykdyti paprastojo remonto darbus pagal Projektą. Pažymėjo, kad atsakovai prisijungimui prie gyvenamojo pastato inžinerinių sistemų (vandentiekio bei nuotekų tinklų) ir namo konstrukcijos (sienos) iškirtimui, tikslu išvesti buitinį ventiliatorių yra gavę rašytinius visų namo bendraturčių daugumos sutikimus.

3.1. Nesutinka su negatoriniu ieškiniu ir paaiškina, kad ieškovas įrodinėja, kad jo teisės pažeistos, tai yra vizualinė tarša (vizualiai sumažėjęs patalpos aukštingumas), padidėjęs triukšmo lygis, tačiau be deklaratyvaus pareiškimo apie ieškovo pažeidžiamas teises, neteikia jokių įrodymų, iš kurių galėtų įsitikinti, kad ieškovas tokią teisę ar teises turi, šios teisės yra pažeidžiamos, yra įmanoma nustatyti daiktinių teisių pažeidimo apimtį ir galima pašalinti ieškovo teisių pažeidimą taikant proporcingas priemones. Pažymėjo, kad patalpos lubos dėl atsakovų atliktų darbų nėra pažemėjusios, palei bendro naudojimo patalpų lubas išvestas ventiliacijos vamzdis yra tiesiog „apsiūtas“ tokiais atvejais naudojama įprastine apdaila, o vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai yra sumontuoti taip, kad nepadidėtų triukšmo lygis per pastato konstrukcijas: naudojami betriukšmiai nuotekų vamzdžiai, vamzdžiai yra montuojami į izoliacinius kevalus, o dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai būtų darbus įvykdę ne pagal projekte numatytas sąlygas, ieškovas neteikia. Pastebėjo, kad joks teisės aktas nereguliuoja vidaus durų įrengimo atidarymo krypties. Nors atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 4 durys yra naujos gamybos, neseniai pakeistos, tačiau durų montavimo konstrukcija yra autentiška, pakeista nebuvo, palikta pagal pradinį statinio projektą; bendrabutyje visų gyvenamųjų patalpų durys atsidaro į išorę. Taigi atsakovai nėra atlikę jokių buto durų permontavimo, keičiant durų atidarymo kryptį, darbų. Prašo atsižvelgti į proporcingumo principą.

Šalies argumentai

4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovai neturi pirmo aukšto bendraturčių balsų daugumos dėl remonto darbų patalpoje-sanitariniame mazge (žymėjimas plane 1-16), todėl remonto darbai laikytini savavališka statyba. Ieškovas paaiškina, kad patalpa sanitarinis mazgas (žymėjimas plane 1-16) bendrosios nuosavybės teise priklauso R. P. (Butas Nr. 2 ir Butas Nr. 3), A. M., B. M. (Butas Nr. 4) ir S. V. (Butas Nr. 1). CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, balsai dėl remonto darbų bendro naudojimo sanitariniame mazge (žymėjimas plane 1 -16) pasiskirto taip: 2 balsai (Butas Nr. 4 ir Butas Nr. 1) prieš 2 balsus (Butas Nr. 2 ir Butas Nr. 3), kas aiškiai įrodo faktą, kad pirmo aukšto bendro naudojimo bendraturčių balsų daugumos dėl remonto darbų atsakovai neturi, todėl bet kokia intervencija į šį bendrą turtą nebuvo galima. Pažymėjo, kad iš neteisėtos intervencijos į bendro naudojimo patalpas (sanitarinį mazgą, žymėjimas plane 1-16), negali būti laikomi teisėtai nutiesti inžineriniai tinklai (vandens ir nuotekų tinklai bei oro ventiliatorius). Juo labiau, atsakovai nuotekų vamzdžius prisijungė prie įsiteisėjusiu teismo sprendimu savavališka statyba pripažinto vamzdyno, o tokie darbai taip pat nėra galimi. Esant šioms aplinkybėms atsakovai negalėjo sukurti teisėto rezultato - nuosavybės teisių į Butą Nr. 4 vedančių komunikacijų ir jomis disponuoti. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai kvestionavo ieškovo teisių pažeidimus bei tvirtino atliktų darbų atitikimą Projektui, kreipėsi į teismo ekspertą D. K. dėl statybos darbų objekte patikrinimo, kuris pateikė atsakymus, kad darbai atlikti nesilaikant Projekto. Taip pat nurodė, jog tarp šalių kartą jau buvo kilęs ginčas dėl bendro naudojimo objektų naudojimosi ir valdymo. R. P. buvo atitvėręs jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo koridoriaus dalį, įsirengdamas sanitarinį mazgą, t. y. atitinkamai taip pat buvo išvedžioti vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, todėl atsakovų iniciatyva buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-159-588/2020, kurioje atsakovai reikalavo ieškovo veiksmus - trukdymą bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu - bendro naudojimo patalpa koridoriumi, žymėjimas plane 1-4, neteisėtais bei reikalavo įpareigoti R. P. pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose dokumentuose. R. P. pareiškė priešieškinį dėl atidalinimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, o R. P. priešieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-118-459/2021 panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad tokia statyba, negavus bendraturčių sutikimo, yra savavališka statyba. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo patikrintas kasacine tvarka, tačiau sprendimas liko nepakeistas. Tokiu būdu, R. P. buvo įpareigotas pašalinti įrengtą pertvarą ir atitvertoje patalpos dalyje pašalinti įrengtą sanitarinį mazgą ir su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų tinklus, tačiau ieškovas dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių to padaryti negali. Atsakovai sanitarinio mazgo įrengimui reikalingus nuotekų tinklus prijungė prie to, kurį turi pašalinti ieškovas.

Atsiliepimas

5. Atsakovai pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Pažymėjo, kad remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti vertinama aplinkybė, kiek iš viso butų ar kitų patalpų gyvenamajame pastate turi minėti bendraturčiai, nes būtent tokia yra įstatymo raidė. Remiantis paties ieškovo nurodyta teisės norma, laikytina, kad atsakovai tikrai turi bendrojo naudojimo patalpos bendraturčių daugumos sutikimą. Atsakovai yra pateikę teismui gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) išrašus iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, iš kurių yra matyti, kad minėto gyvenamojo pastato pirmajame aukšte ieškovas R. P. nuosavybės teise valdo du butus (gyvenamoji patalpa-butas Nr. 2 ir Nr. 3), atsakovai A. M. ir B. M. taip pat valdo du butus (gyvenamoji patalpa-butas Nr. 4 ir Nr. 7), o sutikimą remonto darbams atlikti davusi S. V. - taip pat valdo du butus (asmeninės nuosavybės teise - gyvenamąją patalpą-butą Nr. 1 bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su G. V. - gyvenamąją patalpą-butą Nr. 6). Tokiu būdu, atsakovai turi keturis balsus (butai Nr. 4 ir 7, butai Nr. 1 ir 6) prieš du ieškovo (butai Nr. 2 ir 3), nedavusio sutikimo paprastojo remonto darbams atlikti. Be to, nurodė, jog CK 4.85 straipsnio 1 dalis nagrinėjamo ginčo atveju išvis neturėtų būti taikoma. Nurodyta teisės norma yra taikoma daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bei kitų bendrojo naudojimo objektų (pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinė-techninės ir kitokios įrangos (CK 4.82 straipsnio 1 dalis) valdymui. Jei nagrinėjamam ginčui būtų taikomas CK 4.85 straipsnis, šalių ginčui sureguliuoti galutiniu sprendimu teismas privalomai turėtų taikyti ir CK 4.84 straipsnį, numatantį, kokiu būdu turi būti administruojami bendrojo valdymo objektai; tam įstatymas numato tris galimybes - įsteigiant bendriją, sudarant jungtinės veiklos sutartį arba skiriant bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taip pat lygiagrečiai turėtų būti taikomos ir CK 4.85 straipsnio dalys, reguliuojančios susirinkimų šaukimą, balsavimo procedūras ir t.t. ir pan. Atsižvelgiant į tai, bendrojo naudojimo objektas, dėl kuriame atliktų darbų kilo teisinis ginčas, yra patalpa, plane žymima 1-16, ši patalpa priklauso konkretiems bendraturčiams, dalinėje nuosavybėje yra aiškiai nustatytos ir viešajame registre įregistruotos bendraturčių nuosavybės dalys, vertintina, kad tai nėra bendrojo naudojimo objektas, kuris turi būti suprantamas CK 4.85 straipsnio prasme, o daiktas, kuris yra valdomas bendrosios nuosavybės teise, sprendimai dėl kurio valdymo turi būti priimami CK 4.75 straipsnyje nurodyta tvarka - bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju ir susiklostė tokia situacija, kad tarp bendraturčių kilus nesutarimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos patalpos-sanitarinio mazgo valdymo vienas iš bendraturčių kreipėsi į teismą, kad būtų išspręstas patalpos valdymo klausimas, ieškovas reikalauja panaikinti atsakovų paprastojo remonto būdu atliktus darbus.

Šalies argumentai

6. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti atsakovams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo; 2) priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Priešieškinyje nurodė, jog atsakovai jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 4 paprastojo remonto būdu įsirengė atskirą sanitarinį mazgą pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašas“. Įgyvendindami minėtą projektą, atsakovai bendrojo naudojimo patalpose - koridoriuje (1-1) bei sanitarinio mazgo patalpose (1-14, 1-16) - vykdė šiuos remonto darbus: į butą Nr. 4 buvo atvesta šalto vandentiekio linija daugiasluoksniu plastikiniu vamzdžiu, prisijungiant esamos pastato vandentiekio sistemos, įrengtas nuotekų vamzdis po bendro naudojimo patalpos (1-1) grindimis, prisijungiant prie esamos pastato nuotekų sistemos, įrengtas buitinis sieninis ventiliatorius, kuriuo ištraukiamas oras yra šalinamas per gofruotą skardos vamzdį, įrengtą patalpų (1-1, 1-14 ir 1-16) palubėje bei patalpoje 1-16 kertant pastato išorinę sieną. Nurodė, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, jog paprastojo remonto darbams yra būtinas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Ieškovo teigimu, tokio bendraturčių sutikimo atsakovai nėra gavę. Teigia, kad atsakovai turi visų bendro daikto bendraturčių rašytinius sutikimus, sutikimo nėra davęs tik ieškovas, o ieškovo atsisakymas duoti sutikimą minėtiems darbams atlikti yra nepagrįstas, atsakovai savo teises gina reikšdami reikalavimą ieškovui pripažinti atsakovams teisę atlikti statybos darbus be ieškovo sutikimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko teisių gynimo būdą, kuris iš esmės yra ultima ratio priemonė - ieškovas reikalauja, kad būtų pašalintos vandentiekio, nuotekų ir vėdinimo sistemos atšakos, kurios yra būtinos atsakovams sanitarinio mazgo, įrengto atsakovams priklausančiose patalpose eksploatavimui ir be kurių minėtas sanitarinis mazgas negali būti naudojamas. Toks ieškinio reikalavimo tenkinimas nulemtų didelius netekimus atsakovams, jie negalėtų naudotis jau įrengtu sanitariniu mazgu, patirtų reikšmingus finansinius nuostolius.

Atsiliepimas

8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Atsakovai priešieškiniu ginčija ieškovo nesutikimą paprastojo remonto darbams pagal Projektą atlikti. Atsakovų vertinimu, ieškovas nepagrįstai atsisako pritarti atliktiems remonto darbams. Inžinerinių tinklų išvedžiojimas mažina daikto ekonominę vertę, dėl tokių statybos darbų bendro naudojimo patalpose padidėjo triukšmo, nepageidaujamų kvapų lygis, sumažėjo patalpų aukštingumas, taip pat ir krentančios šviesos į tolimesnius koridoriaus taškus lygis dėl įrengto prie lubų ortakio ir sieninio ventiliatoriaus. Ieškovas yra atribojamas nuo tolimesniame koridoriuje (1-1) esančios įrengtos šviesos (lempos), todėl koridoriuje (1-1) atsakovų įrengtas lubų ortakis ir ventiliatorius užstoja lempos šviesą, kas reiškia, kad ji nuo judesio, iki kol iki po jos tiesiogiai nebus nueita - neužsidegs. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas teikia į bylą 2024 m. sausio 27 d. darytas fotonuotraukas ir video medžiagą. Todėl yra pažeidžiamos ieškovo kaip bendrasavininko teisės ir teisėti interesai. Ieškovo nesutikimas dėl atsakovų bendrojoje dalinėje nuosavybėje atliktų remonto darbų yra motyvuotas, t. y. pagrįstas objektyviais įrodymais byloje. Todėl priešieškinio tenkinimas neatitiktų jokių teisingumo, protingumo kriterijų, kadangi pripažinus atsakovams teisę be bendraturčio (ieškovo) atlikti remonto darbus, tokių darbų rezultatas ir toliau pažeistų Ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Šalies argumentai

9. Ieškovas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vasarą buvo (duomenys neskelbtini)ir susidūrė su ventiliaciniu triukšmu. Vasarą atsakovai naudojosi sanitariniu mazgu, nes koridoriuje girdėjo tą garsą. Kadangi ventiliacinė anga yra priverstinė, dirba ventiliatorius, kada priverčiamai pučiamas oras, tuomet sukeliamas triukšmas pūtimo metu. Jeigu atsakovas savo bute naudojasi sanitariniu mazgu, ventiliatoriai dirba, jo kaip kito asmens ramybė yra drumsčiama. Šviestuvas užsidega tik nuo judesio, specialus jungiklis yra tam, kad paduoti maitinimą į šviestuvą. Jis dalyvauja bendrijos susirinkimuose ir žino, kad planuojama pastato renovacija ir svarstoma dėl palėpės įrengimo, bet tokio sprendimo nėra. Specialistui buvo pateiktas Projektas, kuris aiškinosi atitikimą atliktų darbų projektui. Koridoriuose esantys du jungikliai eina į sanitarinius mazgus. Jeigu jungiklis ir būtų, tai jis turėtų su prožektoriumi iš savo buto ateiti ir užsidegti šviesą.

10. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas pateiktu ieškiniu reikalavimą kildina iš daiktinės teisės, reiškia negatorinį ieškinį. Byloje nėra ginčo, kad patalpų savininkas yra ieškovas R. P.. Atsakovai be ieškovo sutikimo nutiesė inžinierinius tinklus per bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamo daikto patalpas – koridorių (1-1), sanitarinį mazgą (1-14) ir sanitarinį mazgą (1-16) taip pažeisdami ieškovo kaip bendraturčio teises ir interesus. Jeigu teismas manytų, kad yra pagrindas taikyti CK 4.85 straipsnio normą, tai tuo atveju atsakovas nuo pat pradžių nebuvo gavęs ieškovo sutikimo absoliučiai dėl visų ginčo patalpų. Šitą nesutikimą ieškovas buvo išreiškęs dar iki bylos iškėlimo teisme. Paprastajam remontui reikalingas butų ir kitų patalpų bendrasavininkų protokolinis sprendimas. Kadangi R. P. iš viso nedavė sutikimo, tai mano, kad ginčas yra dėl visų patalpų. Jeigu CK 4.85, tai tuomet ginčas yra dėl patalpos C-1-16. Ši patalpa yra priskirta prie keturių butų: Nr. 1-S. V., butų Nr. 2 ir Nr. 3 – ieškovui ir buto Nr. 4, kuris priklauso atsakovui. Taigi, atsakovai neturi balsų daugumos, kas reiškia, kad neturi statybą leidžiančio dokumento, tai yra, statyba yra savavališka. Ieškovo pareikštas negatorinis ieškinys pašalinti savavališkos statybos padarinius koreliuoja tarpusavyje, ir materialiniai padariniai yra daikto atstatymas iki į pažeidimo buvusią padėtį. Nesvarbu, kokią normą teismas taikys ar CK 4.75 ar CK 4.85, atsakovo atlikti veiksmai pažeidžia ieškovo kaip bendraturčio interesus. Dėl lygiateisiškumo principo pažymėjo, kad ieškovai buvo pateikę analogišką negatorinį ieškinį, jų argumentai buvo analogiški ieškovo dabar teiktiems argumentams, todėl šiuo atveju laikantis lygiateisiškumo principo, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Atsakovai turi galimybę įsirengti vamzdžius taip, kad nebūtų pažeidžiami ieškovo kaip bendraturčio interesai bei išvengiant tarp šalių ginčo kilimo ateityje.

Atsiliepimas

11. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčai su ieškovu vyksta seniai, gal 5 metai. Prasidėjo nuo to, kad ieškovas paprašė leisti užimti dalį koridoriaus, nes jis nori pasistatyti sanitarinį mazgą prieš jų miegamąjį. Jie atsakė neigiamai, bet kitą pavasarį tas sanitarinis mazgas atsirado ir tada prasidėjo teismai. Įsiteisėjo sprendimas, jog ieškovas turi išmontuoti tą sanitarinį mazgą, bet ieškovas neskubėjo to daryti ir praėjo daugiau kaip metai, kol jis kreipėsi dėl vykdymo. Dabar jie įsirengė sanitarinį mazgą savo patalpose, bet vėdinimas turėjo eiti per bendras patalpas, su kaimynais svarstė, kaip tai padaryti, kad visiems būtų patogiau ir gavo kaimynų sutikimus. Byloje yra pateiktos nuotraukos su dar nebaigtais darbais, tačiau šiuo metu viskas yra sutvarkyta. Dėl durų varčios krypties nurodė, jog ieškovui gaisro metu tikrai nebus problemos, nes jis turi ir kitas duris, pro kurias gali išeiti tiesiogiai į lauką. Namas pastatytas 1959 m. ir durys visą laiką atsidarinėjo į išorę, o tai patvirtina, kad ir virtuvės durys atsidaro į koridoriaus pusę. Atgalinis vožtuvas yra įdėtas, dėl šviesos jis pasamdė elektriką, kuris nuėjo, patikrino ir jokių problemų nerado. Jie dėl bendro sanitarinio mazgo bando susitarti jau 5 metus, situacija yra sudėtinga. Jis kalbėjosi su ieškovu prieš kreipiantis į teismą, bet susitarti nepavyko. Jie gavo visų bendraturčių sutikimus, išskyrus ieškovą. Pasirašė ant projekto. Jie su R. P. kalbėjo, jis klausė, ką turėtų išardyti, jis sakė, kad reikia išardyti viršuje išimti plyteles, nuimti aptvarą ir santechnikos įrengimus, o tuos vamzdžius gali pasilikti, nes gal norėtų pasidaryti sanitarinį mazgą savo patalpoje, dėl to jis vykdymo metu ir sutiko, ir galbūt R. P. jau yra įsirengęs tualetą. Jis dėlto neprieštarauja. Vamzdis, apie kurį teisme yra kalba, tai yra jų bendroji nuosavybė. Prisijungimas yra visiškai kitoje vietoje, prie virtuvės. Ventiliacijos vamzdžiui išsivesti reikėjo kirsti tris pastato sienas, tai buvo aptarta su santechnikos specialistais, bendraturčiais, svarstytos visokios alternatyvos, tai buvo geriausias variantas, nes tai yra vienintelė vieta, kur buvo sanitariniai mazgai.

12. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu palaikė priešieškinį ir prašė tenkinti, su ieškiniu nesutiko, iš esmės teismo posėdžio metu palaikydama priešieškinio, tripliko motyvus. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovo darbai buvo atlikti, bet kyla ginčas dėl tų darbų teisinio įvertinimo. Atsakovai nesutinka, kad atlikti darbai trukdo ieškovui naudotis bendrojo naudojimo patalpomis pagal paskirtį ar kažkaip kitaip suvaržo ieškovo teises ir nesutinka, kad atlikti darbai pažeidžia statybų teisės normas. Jeigu teismas vertintų, kad kažkurie iš tų darbų buvo atlikti neteisėtai, neturint bendraturčių sutikimo ar kitu pagrindu, tai yra numatyta tokia teisinė procedūra, kad jau atlikus tokius darbus, galima kreiptis į teismą įteisinti galimą tų darbų neteisėtumą. Atsakovai pateikė į bylą rašytinius namo bendraturčių sutikimus, jų balsų skaičiavimas yra nurodytas triplike. Tačiau jeigu teismas skaičiuotų kitaip, tuomet jie yra pareiškę byloje priešieškinį dėl patalpos 1-16, kad šioje patalpoje darbams atlikti atsakovai neturėjo sutikimo. Apie konstrukcijų kirtimą, tai yra gauti viso namo bendraturčių sutikimai. Statybos įstatymo 16 straipsnyje yra numatyta, kad projektuotojo darbas yra parengti projektą, kuris atitiktų galiojančius statybos aktus. Pačiame projekte yra parašyta, kad tokio lygio remontui, leidimo iš Kultūros paveldo departamento nereikia. Ekspertas nustatė neatitikimus pagal projektus, tačiau darbai buvo atlikti truputėlį vėliau. Darbų atlikimo terminas nebuvo numatytas ir tie darbai vyko, baigiamieji darbai buvo atlikti spalio-kovo mėnesiais ir prasidėjo vasaros sezonas, kurių metu negalima atlikti jokių darbų. Dėl galimai neteisėto prisijungimo prie savavališkų kanalizacijos tinklų paaiškino, jog joks teismas niekur netyrė apie tai, kad patalpoje 1-1 galimai yra nelegalus prisijungimas, visi teismų sprendimai kalba apie patalpą 1-4. Vykdomojoje byloje, kad ieškovas nevykdo teismo sprendimo, buvo deramasi dėl taikos. Toks taikos derybų rezultatas ir buvo, kad atsakovas A. M. pasakė, kad jeigu Jūs norite, tai negriaukite tų vamzdžių, galite naudoti. Dėl durų varčios neatitikimo teisės aktams parodė, kad iš fotonuotraukų matyti, kad buto Nr. 3 (ieškovo) durys yra toli nuo atsakovo įrengtų durų ir negali vienos kitų blokuoti. Virtuvės durys taip pat atsidaro į išorę. Atstovė ieškojo ir STR nerado, kad būtų reglamentuota vidaus durų varčios kryptis. Dėl šviestuvo patalpoje 1-1 įsižiebimo laiko, užsidega nuo judesio, dega 45 s, atstumas tarp šviestuvų yra apie 4 metrus, šviestuvas patalpoje 1-4 yra įrengtas ne patalpos viduryje, o arčiau sienos, todėl vėluoja įsižiebti 1-3 sekundes. Jeigu teismas pripažintų, kad šviestuvas vėluoja, prašo taikyti protingą padarinių šalinimo institutą, tai yra turėtų taikyti proporcingas priemones, kaip pavyzdžiui, įpareigoti permontuoti šviestuvus ar įrengti papildomus jungiklius.

13. Ekspertas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam vertinimui buvo perduotas paprasto remonto aprašas, projektiniai pasiūlymai, patalpų planas ir tai, ką jis pamatė objekte. Dalyvavo vienas objekte. Dėl bute įrengtos ventiliacijos paaiškino, kad nėra įrengtas atbulinis vožtuvas, ir nėra atliktas ortakio apšiltinimas. Jis nenustatinėjo, ar šitie vamzdžiai įrengti savavališkai, jam buvo pateiktas klausimas ir jis atsakė, tai kaip ir teorinis klausimas buvo. Nurodė, kad Projekto dalis yra vandentiekis ir nuotekos ir į šį Projektą durų įrengimas nebuvo projektuotas. Jam pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose buvo nurodyta durų kryptis, tai tuo ir vadovavosi. Projektiniai pasiūlymai nėra pasirašyti, jam buvo pateikti ir jis atsakė.

Atsiliepimas

14. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. V., G. V., M. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimų nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. R. P. , A. M., B. M. ir tretieji asmenys S. V., G. V. bei M. R. yra nekilnojamojo daikto - pastato, esančio (duomenys neskelbtini)- dalies bendraturčiai. R. P. nuosavybės teise valdo butus Nr. 2 ir 3, A. M. su B. M. - butą Nr. 4 ir 7, S. V. butą Nr. 1 ir, kartu su sutuoktiniu, butą Nr. 6, M. R. - butą Nr. 8, tame pačiame pirmame aukšte. I. R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu su atsakovais A. M., B. M. bei trečiaisiais asmenimis S. V., G. V., M. R., priklauso patalpos: koridorius (žymėjimas plane 1-1), sanitarinis mazgas (žymėjimas plane 1-14). Patalpa sanitarinis mazgas (žymėjimas plane 1-16) bendrosios nuosavybės teise priklauso R. P., A. M., B. M. ir S. V.. Daugiabutis namas yra senos statybos (1961 m.) bendrabučio tipo vasarnamis. Kiekviename iš daugiabučio namo aukštų yra įrengti bendro naudojimo sanitariniai mazgai, lygiomis dalimis priklausantys atitinkamo pastato aukšto bendraturčiams. Pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiai - ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys, bendrai naudojasi koridoriumi (1-1), iš kurio patenkama į kitas bendro naudojimo patalpas, t. y. sanitarinį mazgą (1-14), sanitarinį mazgą (1-16) ir kt. Ieškovui priklauso 7/34 dalys ginčo patalpos (1-1) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams - 13/34 dalys, trečiajam asmeniui S. V. - 6/34 dalys, taip pat, jai ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniu G. V. priklauso 4/34 dalys ginčo patalpos bendrojoje dalinėje nuosavybėje, trečiajam asmeniui M. R. - 4/34 dalys; ieškovui priklauso 4/17 dalys ginčo patalpos (1-14) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams - 6/17 dalys, trečiajam asmeniui S. V. - 3/17 dalys, taip pat, S. V. ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui G. V. priklauso 2/17 dalys ginčo patalpos bendrojoje dalinėje nuosavybėje, trečiajam asmeniui M. R. - 2/17 dalys; ieškovui priklauso 8/19 dalys ginčo patalpos (1-16) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams - 9/19 dalys, trečiajam asmeniui S. V. - 2/19 dalys. Byloje pateiktas A. B. gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų, vėdinimo sistemų paprasto remonto techninio darbo projektas (e. b. t. 1, b. l. 29-51). P. R. K., I. L. B., M. R., E. V. (vėsinimui), S. V., A. U., A. B. rašytiniai sutikimai. Byloje pateiktas MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo aktas, kuriuo ekspertas doc. dr. D. K. atsakė į ieškovo pateiktus klausimus, ar tinkamai bute įrengta ventiliacija, ar galima pajungti kanalizaciją prie savavališko stovo ir ar durys įrengtos pagal projektą. Pateiktame vertinimo akte nurodoma, kad esama ventiliacija įrengta nesilaikant Projekte numatytų sprendinių; prie savavališkai įrengtų nuotekų tinklų negalima pajunginėti kanalizacijos, todėl toks pajungimas yra negalimas; durų įrengimas neatitinka Projekto, kuris numato, kad durys turi atsidaryti į vidinę buto patalpų pusę (e. b. t. 1, b. l. 143-158). Pateiktas vaizdo įrašas (DOK-3328), iš kurio matyti, kad koridoriuje esančios visos durys atsidaro į išorę, matyti palubėse ortakis, kuris yra tvarkingas, taip pat matyti už ortakio esantis šviestuvas. 2024 m. balandžio 30 d. pateiktu pareiškimu S. V., M. R., I. L. B., R. K., A. B., A. U., V. V. patvirtino, kad yra žinoma apie bendraturčio A. M. atliktus paprastojo remonto darbus pastato pirmojo aukšto bendrojo naudojimo patalpose (žymėjimas plane 1-1, 1-14, 1-16), yra susipažinę su projektuotojo A. B. parengtu techninio darbo projekto „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašu“, yra davę savo rašytinį sutikimą visiems apraše nurodytiems darbams atlikti ir duotą sutikimą dar kartą patvirtina. 2024 m. kovo 12 d. atsakovai pateikė naujus įrodymus – įrengtos vidinės ventiliacijos fotofiksaciją, iš kurios yra matyti, kad ortakis patalpoje yra įrengtas pagal architekto A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“, tai yra tinkamai izoliuotas, įrengtas atgalinis vožtuvas (e. b. t. 2, b. l. 117). Pateiktas vaizdo įrašas (DOK-11808), iš kurio matyti, kad įėjus į patalpos vidų, šviestuvas užsidega, pasukus koridoriumi į dešinę, kitas šviestuvas sureaguoja į einantį žmogų ir įsijungia.

Dėl ieškinio

16. Ieškovas kreipėsi į teismą reikšdamas negatorinį ieškinį, prašydamas apginti jo, kaip nekilnojamojo turto dalies savininko valdymo teisę, kurią dėl atliktų statybos darbų bendrojo naudojimo patalpose savo neteisėtais veiksmais pažeidė atsakovai A. M. ir B. M..

17. Byloje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys S. V., G. V. bei M. R., yra nekilnojamojo daikto - pastato, esančio (duomenys neskelbtini)- dalies bendraturčiai. R. P. nuosavybės teise valdo butus Nr. 2 ir 3, A. M. su B. M. - butą Nr. 4 ir 7, S. V. butą Nr. 1 ir, kartu su sutuoktiniu, butą Nr. 6, M. R. - butą Nr. 8, tame pačiame pirmame aukšte. I. R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu su atsakovais A. M., B. M. bei trečiaisiais asmenimis S. V., G. V., M. R., priklauso patalpos: koridorius (žymėjimas plane 1-1), sanitarinis mazgas (žymėjimas plane 1-14). Patalpa sanitarinis mazgas (žymėjimas plane 1-16) bendrosios nuosavybės teise priklauso R. P., A. M., B. M. ir S. V..

18. Atsakovai jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 4 paprastojo remonto būdu įsirengė atskirą sanitarinį mazgą pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašas“. Pagal šį Projektą, atsakovai bendrojo naudojimo patalpose - koridoriuje (1-1) bei sanitarinio mazgo patalpose (1-14, 1-16) vykdė šiuos remonto darbus: į butą Nr. 4 buvo atvesta šalto vandentiekio linija daugiasluoksniu plastikiniu vamzdžiu, prisijungiant prie esamos pastato vandentiekio sistemos, įrengtas nuotekų vamzdis po bendro naudojimo patalpos (1-1) grindimis, prisijungiant prie esamos pastato nuotekų sistemos, įrengtas buitinis sieninis ventiliatorius, kuriuo ištraukiamas oras yra šalinamas per gofruotą skardos vamzdį, įrengtą patalpų (1-1, 1-14 ir 1-16) palubėje bei patalpoje 1-16 kertant pastato išorinę sieną.

19. Ieškovas savo, kaip nekilnojamojo daikto bendraturčio, valdymo teisių pažeidimą grindžia dviem skirtingos teisinės prigimties argumentais: CK 4.98 straipsniu, kurio pagrindu formuluoja negatorinį reikalavimą, gindamas savo, kaip savininko daiktinę teisę, ir šiuo atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis daiktui ar ieškovo teisėms bei atsakovai remonto darbus atliko neturėdami statybą leidžiančio dokumento, todėl darbai laikytini savavališka statyba, o remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalies norma, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

20. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

21. Teismo vertinimu, ieškinys turi mišrų teisinį pagrindą, kadangi ieškovo ieškinio pirmas reikalavimas pripažinti atsakovų veiksmus - trukdančius bendraturčiams naudotis nekilnojamuoju daiktu - bendro naudojimo patalpomis koridoriumi, žymėjimas plane: 1-1, 9.61 kv. m. ploto, sanitariniu mazgu, žymėjimas plane: 1-14, 2.65 kv. m. ir sanitariniu mazgu, žymėjimas plane: 1-16, 3,73 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini)be papildomų trukdžių (vizualinės taršos, sumažinto patalpų aukščio, padidinto pro konstrukcijas kylančio triukšmo) bei buto Nr. 4 durų, kurios atsidarydamos į išorę blokuoja buto Nr. 3 duris, įrengimą – neteisėtais, kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje. Ieškinio antrasis reikalavimas kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Asmens teisė, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius išplaukia iš CK 4.103 straipsnio 1–2 dalių nuostatų.

22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas).

23. Ginčo byloje, kad ieškovui R. P. priklauso nuosavybės teisės į daiktą, nėra, kad ieškovas yra nekilnojamojo daikto, kurio valdymo pažeidimą yra prašoma apginti, savininkas (bendraturtis), ką patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, pateikti į bylą, todėl pirma sąlyga egzistuoja. Ieškovas nurodo, kad jo teisės yra pažeidžiamos, kadangi atsakovų savavališkai atlikti statybos darbai bendro naudojimo sanitariniame mazge, žymėjimas plane Nr. 1-16, įvestos inžinerinės komunikacijos kelia papildomų nepatogumų ieškovui naudojant bendrąja nuosavybės teise valdomus bendro naudojimo objektus. Ieškovas nurodė, kad inžinerinių tinklų išvedžiojimas mažina daikto ekonominę vertę, dėl tokių statybos darbų bendro naudojimo patalpose padidėjo triukšmo, nepageidaujamų kvapų lygis, sumažėjo patalpų aukštingumas, taip pat sumažėjo ir krentančios šviesos į tolimesnius koridoriaus taškus lygis dėl įrengto prie lubų ortakio ir sieninio ventiliatoriaus.

24. Ieškovas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo ginčo objekte ir susidūrė su ventiliaciniu triukšmu, kadangi atsakovai naudojosi sanitariniu mazgu, koridoriuje girdėjo tą garsą. Kadangi ventiliacinė anga yra priverstinė, dirba ventiliatorius, kada priverčiamai pučiamas oras, tuomet sukeliamas triukšmas pūtimo metu, todėl ieškovo kaip kito asmens ramybė yra drumsčiama. Taipogi, nurodė, kad šviestuvas užsidega tik nuo judesio, o jeigu jungiklis ir būtų, tai ieškovas turėtų su prožektoriumi iš savo buto ateiti ir užsidegti šviesą.

25. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas negatoriniame ieškinyje neprivalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Priešingai, tai atsakovas privalo įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016 ir kt.).

26. Ieškovas nurodo, kad jo kaip bendro naudojimo patalpų bendraturčio teisės pažeidžiamos dėl dviejų priežasčių, tai yra vizualinė tarša, vizualiai sumažėjęs patalpos aukštingumas ir padidėjęs triukšmo lygis. Tačiau be ieškovo paaiškinimų apie jo pažeidžiamas teises, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad jo teisės yra pažeistos. Priešingai byloje pateiktomis fotonuotraukomis (e. b. t. 1, b. l. 121-124), vaizdo įrašais nustatyta, kad pagal bendro naudojimo patalpų lubas išvestas ventiliacijos vamzdis yra sutvarkytas, koridoriaus lubos galėjo pažemėti, bet ar tai gali trukdyti ieškovui praeiti ir naudotis koridoriumi, tokių duomenų nepateikta, o ir vizualiai žiūrint nemanytina, kad tinkamai sutvarkytas ortakis kaip nors pažeidžia ieškovo teises ar sukelia jam nepatogumus.

27. Byloje pateiktame projektuotojo A. B. parengto techninio darbo projekto „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašas“, kuriame yra numatyta, kad vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai montuojami taip, kad nepadidėtų triukšmo lygis per pastato konstrukcijas: naudojami betriukšmiai nuotekų vamzdžiai, vamzdžiai yra įmontuoti į izoliacinius kevalus (e. b. t. 1, b. l. 33).

28. Šioje vietoje teismas sutinka su atsakovo atstovės išsakyta pozicija, kad nėra jokio teisinio pagrindo tinkamai įvertinti ieškovo nurodytų teisių pažeidimo dėl vizualinės taršos dėl bendrojo naudojimo patalpos aukštingumo sumažėjimo bei dėl to, kad atsakovams atlikus paprastojo remonto darbus bendrojo naudojimo ar ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomose patalpose pakito (padidėjo) triukšmo lygis. Sutiktina, kad įsijungus ventiliacijai, triukšmas atsiranda, tačiau triukšmo lygis nebuvo išmatuotas ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis viršija įstatymu nustatytas leistinas normas.

29. Be to, ieškovas nurodo, kad atsakovo buto Nr. 4 abejos durys įrengtos ne pagal teisės aktų reikalavimus ir neatitinka priešgaisrinių reikalavimų. Tačiau nustatyta, kad pagal Projektą buvo vykdomi šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto darbai, o architektūriniai darbai nebuvo atliekami. Atsakovai pripažino, kad jiems nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 4 durys yra neseniai pakeistos, tačiau durų montavimo konstrukcija nebuvo pakeista. Atsakovai nurodo, kad bendrabutyje visų gyvenamųjų patalpų durys atsidaro į išorę ir į bylą pateiktame vaizdo įraše matyti, ieškovo durys nėra priešais atsakovų duris, virtuvės durys taip pat atsidaro į išorę, teismo posėdžio metu ekspertas D. K. paaiškino, kad į Projektą nebuvo suprojektuotas durų įrengimas. Projektiniuose pasiūlymuose buvo nurodyta durų kryptis, tai ekspertas teikdamas išvadą tuo ir vadovavosi, bet patikslino, kad jam vertinimui projektiniai pasiūlymai buvo pateikti nepasirašyti ir jis tuo remiantis pateikė atsakymus.

30. Ieškovas taip pat nurodė, kad nėra atlikti būtini apdailos darbai, atstatant patalpas į buvusią iki remonto darbų pradžios padėtį, pvz., ortakių vamzdis paliktas netvarkingas. Ekspertas atlikęs vertinimą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl bute įrengtos ventiliacijos nėra įrengtas atbulinis vožtuvas ir nėra atliktas ortakio apšiltinimas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad darbai yra baigti, palikti darbų trūkumai yra ištaisyti. Tai patvirtina bylos nagrinėjimo metu į bylą pateiktos fotonuotraukos (e. b. t. 1, b. l. 121-124) ir vaizdo įrašas.

31. Ieškovo atstovė nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo išnagrinėta analogiška civilinė byla e2-159-588/2020 pagal atsakovo A. M. civilinį ieškinį dėl to, kad R. P. buvo atitvėręs jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo koridoriaus dalį, įsirengdamas sanitarinį mazgą, t. y. atitinkamai taip pat buvo išvedžioti vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai. Atsakovai reikalavo ieškovo veiksmus – trukdymą bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendro naudojimo patalpa koridoriumi, žymėjimas plane 1-4, neteisėtais bei reikalavo įpareigoti R. P. pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose dokumentuose. R. P. pareiškė priešieškinį dėl atidalinimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, o R. P. priešieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-118-459/2021 panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad tokia statyba, negavus bendraturčių sutikimo, yra savavališka statyba. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo patikrintas kasacine tvarka, tačiau sprendimas liko nepakeistas.

32. Atstovė nurodo, kad atsakovai sanitarinio mazgo įrengimui reikalingus nuotekų tinklus prijungė prie to nuotekų vamzdžio, kurį turi pašalinti ieškovas. Dėl tokių atsakovų veiksmų teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-118- 459/2021, vykdymas buvo apsunkintas, nors jie patys buvo kreipęsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo, o pastarasis į teismą dėl baudos R. P. skyrimo. Nurodė, kad atsakovai galimai suprasdami susidariusios situacijos absurdiškumą, minėtoje civilinėje byloje nurodė teismui, kad A. M. sutinka, kad nuotekų vamzdis gali likti, nes ateityje jis gali būti naudingas. Todėl atstovė mano, kad laikantis lygiateisiškumo principų, analogiškas ieškovo reikalavimas šioje byloje yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas, nes kitu atveju, susidarytų situacija, kuomet, esant tapačioms aplinkybėms, teismai priima skirtingus sprendimus ir tai neatitiktų teisinio apibrėžtumo bei teisinių lūkesčių principų.

33. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-159-588/2020 buvo nagrinėjami reikalavimai dėl trukdymo bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendro naudojimo patalpa koridoriumi, žymėjimas plane 1-4, o nagrinėjamoje byloje apie šitą patalpą kalba neina, kalba eina apie patalpas 1-1, 1-14 ir 1-16. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdomojoje byloje, jog ieškovas nevykdo teismo sprendimo, buvo deramasi dėl taikos ir toks taikos derybų rezultatas ir buvo, kad atsakovas A. M. išreiškė sutikimą, jeigu R. P. nori, tai gali negriauti tų vamzdžių, gali naudoti.

34. Ieškovas taip pat rėmėsi MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo aktu, kuriame ekspertas doc. dr. D. K. atsakė į ieškovo pateiktą klausimą: ar galima pajungti kanalizaciją prie savavališko stovo, į kurį buvo pateiktas atsakymas, kad negalima. Tačiau teismo posėdžio metu ekspertas D. K. paaiškino, jog jis nenustatinėjo, ar šitie vamzdžiai įrengti savavališkai, jam buvo pateiktas klausimas ir jis atsakė bei nurodė, kad tai kaip ir teorinis klausimas buvo jam pateiktas.

35. Todėl visos aukščiau nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina ieškovo teiginių, kad atsakovai prisijungė prie savavališkų vamzdžių. Be to, pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-159-588/2020 nors ir buvo iš esmės pareikšti analogiškai reikalavimai, kaip ir nagrinėjamoje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai šioje byloje sanitarinį mazgą įsirengė savo gyvenamosiose patalpose, o ne atskirdami dalį bendro naudojimo koridoriaus, todėl tai yra visiškai skirtingos aplinkybės, nors ir tarp tų pačių šalių ir, teismo vertinimu, lygiateisiškumo principas nėra pažeistas.

36. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

37. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

38. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnis įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją padėtį žinančių savininkų interesą.

39. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teisė būti statytoju įgyvendinama tik turint statybą leidžiantį dokumentą, šiuo atveju bendrasavininko sutikimą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punkte nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra laikomas paprastuoju remontu. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

40. Ieškovas ir atsakovai bylos nagrinėjimo metu skirtingai skaičiavo bendrasavininkų balsus. Ieškovas balsus skaičiavo vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio nuostatomis, o atsakovai teigė, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalis nagrinėjamo ginčo atveju išvis neturėtų būti taikoma. Nurodyta teisės norma yra taikoma daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bei kitų bendrojo naudojimo objektų (pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinė-techninės ir kitokios įrangos (CK 4.82 straipsnio 1 dalis) valdymui.

41. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.16 punkte numatyta, kad gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto tenka gyvenamosioms patalpoms (butams). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.4. punktu gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai - skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.). Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio esančiose bendro naudojimo patalpose atsakovai atliko paprastojo remonto darbus, yra bendrabutis, daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo patalpos (1-1, 1-14 ir 1-16), todėl šio pastato bendraturčių santykiams reguliuoti taikoma CK 4.85 straipsnio 1 dalis.

42. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių kilęs dėl ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto valdymo pažeidimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo - balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009).

43. Atsakovai dėl bendro naudojimo patalpų, pažymėtų plane 1-1 ir 1-14 turi daugumos bendraturčių pritarimą, todėl dėl šios aplinkybės, ginčo nekyla. Tačiau bendrojo naudojimo objektas, dėl kuriame atliktų darbų kilo teisinis ginčas, yra patalpa, plane žymima 1-16, kuri priklauso konkretiems bendraturčiams, dalinėje nuosavybėje yra aiškiai nustatytos ir viešajame registre įregistruotos bendraturčių nuosavybės dalys, todėl teismo nuomone, tai nėra bendrojo naudojimo objektas, kuris turi būti suprantamas CK 4.85 straipsnio prasme, o daiktas, kuris yra valdomas bendrosios nuosavybės teise, sprendimai dėl kurio valdymo turi būti priimami CK 4.75 straipsnyje nurodyta tvarka. Sprendimus dėl bendro naudojimo patalpos valdymo turi teisę priimti tik daikto savininkai, t. y. konkretaus daikto – šiuo atveju patalpos sanitarinio mazgo, plane žymimo indeksu 1-16, bendraturčiai.

44. Patalpa sanitarinis mazgas (žymėjimas plane 1-16) bendrosios nuosavybės teise priklauso R. P. (Butas Nr. 2 ir Butas Nr. 3), A. M., B. M. (Butas Nr. 4) ir S. V. (Butas Nr. 1). Kadangi sutikimo ieškovas nėra gavęs, be leidimo atlikti statybos darbai yra kvalifikuotini kaip nelegali statyba ir, remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalies norma, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

45. Kaip jau buvo minėta atsakovai dėl patalpų 1-1 ir 1-14 turi daugumos bendraturčių sutikimą. Patalpoje Nr. 1-16, dėl kurios bendraturčių balsai pasiskirstė vienodai (du prieš du) buvo atlikti darbai: palubėse išvestas ventiliacinis vamzdis ir padaryta ventiliacinė anga, kurie tinkamai sutvarkyti. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, prašydami leisti be ieškovo sutikimo įteisinti atliktus paprastojo remonto darbus, todėl dėl savavališkos statybos pasekmių teismas pasisakys pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų.

46. Atsižvelgiant į sprendimo 23-36 punktuose išdėstytus motyvus bei į tai, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Teismo vertinimu, vieno iš bendraturčio nesutikimas atliktiems paprastojo remonto darbams, kurie ieškovo teisių nepažeidžia, šiuo atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovo kaip bendraturčio teisės yra pažeistos, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl priešieškinio

47. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

48. Priešieškinyje nurodė, jog atsakovai jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 4 paprastojo remonto būdu įsirengė atskirą sanitarinį mazgą pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašas. Nurodė, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, kad paprastojo remonto darbams yra būtinas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Ieškovo teigimu, tokio bendraturčių sutikimo atsakovai nėra gavę, tačiau atsakovai teigia, kad turi visų bendro daikto bendraturčių rašytinius sutikimus, sutikimo nėra davęs tik ieškovas, o ieškovo atsisakymas duoti sutikimą minėtiems darbams atlikti yra nepagrįstas, todėl atsakovai savo teises gina reikšdami reikalavimą ieškovui pripažinti atsakovams teisę atlikti statybos darbus be ieškovo sutikimo.

49. Ieškovas atsisako pritarti atliktiems remonto darbams. Inžinerinių tinklų išvedžiojimas mažina daikto ekonominę vertę, dėl tokių statybos darbų bendro naudojimo patalpose padidėjo triukšmo, nepageidaujamų kvapų lygis, sumažėjo patalpų aukštingumas, taip pat ir krentančios šviesos į tolimesnius koridoriaus taškus lygis dėl įrengto prie lubų ortakio ir sieninio ventiliatoriaus. Ieškovas yra atribojamas nuo tolimesniame koridoriuje (1-1) esančios įrengtos šviesos (lempos), todėl koridoriuje (1-1) atsakovų įrengtas lubų ortakis ir ventiliatorius užstoja lempos šviesą, kas reiškia, kad ji nuo judesio, iki kol iki po jos tiesiogiai nebus nueita - neužsidegs. Todėl yra pažeidžiamos ieškovo kaip bendrasavininko teisės ir teisėti interesai.

50. Atsakovai, kaip bendraturčiai, turi teisę įgyvendinti visas statytojo teises, tačiau tai gali padaryti tik turėdami bendraturčių sutikimą. Bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2012).

51. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009; ir kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2015). Nurodytas teisės aktų reglamentavimas bei kasacinio teismo praktikos taikymas nagrinėjamu atveju reikštų, jog bendraturtis, kuris neduoda sutikimo statybos projektui, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad numatoma statyba iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

52. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Pagal kasacinio teismo praktiką, tinkamu bendraturčio (statytojo) statinio planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).

53. Atsakovai yra pateikę ieškovui A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“, ką patvirtina ir ieškovo prie ieškinio pridėtas Projektas, ko neginčijo ir ieškovas. Ieškovas išsiuntė atsakovams 2023 m. vasario 23 d. pretenziją, kurioje prašė pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir gražinti daiktą į buvusią padėtį, kadangi darbus vykdė be ieškovo sutikimo. Atsakovai atsakyme į pretenziją nurodė, jog yra gavę rašytinius daugumos patalpų bendraturčių sutikimus darbams atlikti: prisijungimui prie namo inžinerinių sistemų ir namo konstrukcijos (sienos) iškirtimui - visų namo bendraturčių daugumos, darbams bendrojo naudojimo patalpose pirmajame aukšte - tų patalpų bendraturčių sutikimus ir buvo persiųsti bendraturčių S. V. ir M. R. elektroniniai laiškai, kuriuose raštu buvo išreikštas bendraturčių sutikimas dėl atsakovų vykdomų darbų. Tačiau ieškovas nevertino elektroniniu paštu pareikšto sutikimo kaip tinkamo ir pateikė ieškinį teismui.

54. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovui buvo suprantama paprastojo remonto darbų apimtis ir pobūdis, ieškovas buvo tinkamai supažindintas su ketinamais vykdyti paprastojo remonto darbais. Be to, tinkamu bendraturčio būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, o ne viso statybos projekto pateikimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktas). Tokiu būdu, teismui konstatavus, kad atsakovai tinkamai atskleidė ieškovui informaciją apie planuojamus atlikti paprastojo remonto darbus, todėl ieškovui R. P. tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, kad atlikti paprastojo remonto darbai iš esmės pažeidė jo teises bei teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis).

55. Ieškovo R. P. motyvai, dėl kurių jis atsisako duoti sutikimą, yra nurodyti šio sprendimo 50 punkte, į kuriuos atsižvelgęs teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai dėl atsisakymo pripažinti atsakovams A. M. ir B. M. teisę atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio R. P. sutikimo yra nepagrįsti, formalūs ir nesudaro pagrindo netenkinti atsakovų prašymo. Teismas sprendžia, kad ieškovo atsisakymas yra trukdymas kitam bendraturčiui pasinaudoti įstatymo suteikiama teise. Vadovaujantis teismų praktika, bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad atlikti paprastojo remonto darbai pakeitė, pablogino bendraturčio naudojimosi savo turtu sąlygas. Teismo nuomone, ieškovo nurodyti nesutikimo motyvai, negali nuginčyti atsakovų teisės įgyvendinti parengto projekto. Teismas ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs šalių paaiškinimus, bei jų pateiktus paaiškinimus patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškovas nepateikė teismui jokių patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad atsakovų atlikti paprastojo remonto darbai padarys neigiamą poveikį ieškovo, kaip bendraturčio, naudojimosi savo turtu sąlygoms, buvusioms iki paprastojo remonto darbų, keltų grėsmę ar pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą valdant bendrą daiktą bendradarbiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei įvertinus ieškovo ir atsakovų, kaip bendraturčių, interesus, vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, teismas sprendžia, kad priešieškinis pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažintina atsakovams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai A. M. ir B. M. yra patyrę šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo žyminį mokestį už priešieškinį - 109,00 Eur ir patyrė 3850,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti: susipažinimas su byla, atsiliepimo į ieškinį parengimas - 1 350,00 Eur; dubliko analizė, tripliko parengimas - 200,00 Eur; priešieškinio parengimas - 700,00 Eur; atsiliepimo į priešieškinį analizė - 150,00 Eur; papildomų įrodymų surinkimas - 50,00 Eur, papildomų įrodymų surinkimas - 50,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui (1 val.) ir atstovavimas teismo posėdyje 2024-03-13, 9.00 val. (2 val.) - 450,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui (1 val.) ir atstovavimas teismo posėdyje 2024-04-24, 13.00 val. (2 val.) – 450 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui (1 val.) ir atstovavimas teismo posėdyje 2024-05-16, 9.00 val. (2 val.) – 450,00 Eur; viso 3959,00 Eur.

58. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nustatė, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl atsakovams A. M. ir B. M. iš ieškovo R. P. priteistina 3959,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini)buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1979,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė