Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-118-459/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-04
Bylos Nr.: e2A-118-459/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00432-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: A. M., B. M.
Atsakovas: R. P.
Trečiasis asmuo: S. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-118-459/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00432-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir B. M. ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui S. V. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo ir atsakovo R. P. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. M. ir B. M. kreipėsi į teismą prašydami: pripažinti atsakovo R. P. veiksmus – trukdymą bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendro naudojimo patalpa (koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-4), 8,28 kv. m ploto, esančia (duomenys neskelbtini), neteisėtais; įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo pažeidimo atsiradimo pradžią buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose dokumentuose.

2. Ieškovai nurodė, kad jie, atsakovas ir trečiasis asmuo S. V. yra nekilnojamojo daikto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies bendraturčiai. Jiems nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpa – pirmajame pastato aukšte esantis koridorius, 8,28 kv. m ploto. Atsakovas be bendraturčių sutikimo, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, atitvėrė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo koridoriaus dalį, įrengdamas pertvarą ir fiziškai sudarydamas kliūtis kitiems bendraturčiams naudotis atitvertąja patalpos dalimi, taip pat ir bendro naudojimo koridoriaus langu. Atitvertoje patalpos dalyje atsakovas įsirengė sanitarinį mazgą, išvedžiojo nuotekų bei vandentiekio vamzdžius. Atitvertoje koridoriaus dalyje buvo langas, todėl koridoriuje sumažėjo šviesos. Mano, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendro naudojimo koridoriaus atidalijimo negali būti tenkinamas, nes, atidalijus dalį bendros patalpos, bus iš esmės pažeisti kitų bendraturčių interesai ir teisės, nes tuomet nebus galimas bendro naudojimo patalpos atsidalijimas tarp kitų bendraturčių. Ieškovų teigimu, atsakovas tokiais veiksmais pažeidė jų teises ir bendrą turtą, naudojimosi ginčo patalpa – koridoriumi tvarka nenustatyta, todėl visi bendraturčiais turi teisę naudotis visu koridoriumi, todėl prašo atkurti jų pažeistą teisę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį ir atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės 4/12 dalis turto – bendro naudojimo koridoriaus, sudarančias 2,76 kv. m, iš bendro koridoriaus ploto – 8,28 kv. m, indeksas 1-4, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ projekto vadovo ir architekto R. G. parengtą butų Nr. 2 ir Nr. 3 paprastojo remonto projektą, atidalytą patalpą prijungiant prie atsakovo nuosavybės teise valdomo buto Nr. 3. Paaiškino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso du butai pirmame namo aukšte Nr. 2 ir Nr. 3, į juos patenkama per atskirą įėjimą iš lauko per butą Nr. 2. Nesinaudoja galimybe patekti į turimą nuosavybę per butą Nr. 3, nes iš jo patenkama į atitvertą bendro naudojimo koridoriaus dalį, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas. Atidalijimas reikalingas, siekiant gyvenimo bei sanitarinės higienos sąlygų pagerinimo, per bendrijos pirmininką buvo gautas gyventojų – savininkų pritarimas ir tuo pagrindu buvo priimtas bendrijos valdybos pritarimas. Tuomet parengtas projektas dėl butų sujungimo ir atskiro sanitarinio mazgo įrengimo, nes name (duomenys neskelbtini), nėra atskirų sanitarinių mazgų ir yra tik bendro naudojimo sanitariniai mazgai. Mano, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra neprieštarauja CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nepažeidžia bendraturčių interesų, nes atidalijimas netrukdys kitiems dviem bendraturčiams naudotis bendru koridoriumi, jis juo nesinaudos, nesinaudos bendru sanitariniu mazgu, todėl atidalijimas tik pagerins visų bendraturčių gyvenimo sąlygas.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo palaikė ieškovų poziciją. Nesutiko su atidalijimu, nes nori naudotis visu bendro naudojimo koridoriumi. Nurodė, kad atsakovas nėra gavęs bendraturčių sutikimo atitverti bendro naudojimo koridorių ir ten įsirengti sanitarinį mazgą, todėl atitvaras turi būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintas; pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ projekto vadovo ir architekto R. G. parengtą butų Nr. 2 ir Nr. 3 paprastojo remonto projektą atsakovui atidalyta natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės 4/12 dalys turto – bendro naudojimo koridoriaus, sudarančios 2,76 kv. m, iš bendro koridoriaus ploto 8,28 kv. m, indeksas 1-4, esančio pastate (duomenys neskelbtini), atidalytą patalpą prijungiant prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 3. Priteista iš ieškovų po 538 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Teismo motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad koridoriaus su langu gale įrengta atskira patalpa, atitverta pertvara, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas (dušas ir tualetas). Pirmojo aukšto butų bendraturčiai – ieškovai ir trečiasis asmuo nesutinka su bendro naudojimo koridoriaus atitvėrimu, sanitarinio mazgo, kuriuo naudojasi tik atsakovas, įrengimu, nes jie neteko teisės naudotis visa bendro naudojimo patalpa – koridoriumi, be to, sutriko šviesos ir gryno oro patekimas į bendro naudojimo koridorių.

5.2. Teismas, įvertinęs ieškovų negatorinio ieškinio reikalavimo pagrindus, nusprendė, kad ieškovai neįrodė esminio jų interesų ir teisių pažeidimo dėl bendro naudojimo patalpos – koridoriaus naudojimo. Ieškovai į nuosavybės teise valdomus butus patenka per bendro naudojimo koridorių, trečiasis asmuo taip pat patvirtino aplinkybę, kad į savo nuosavybę patenka per bendrą pirmojo aukšto koridorių, o pagrindinis jos teisių pažeidimas dėl atsakovo atliktų veiksmų atitveriant dalį koridoriaus pasireiškia tuo, kad atsakovas nėra gavęs jos ir kitų bendraturčių sutikimo atlikti tokius veiksmus. Kartu pažymėjo, kad ieškovai ir trečiasis asmuo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė aplinkybės, kad elektroniniu paštu jie gavo bendrijos valdybos pirmininko pranešimą ir dokumentus dėl paprastojo remonto projekto įgyvendinimo atsakovo butuose Nr. 2 ir Nr. 3 su sanitarinio mazgo įrengimu bendro koridoriaus gale ir pareiškė nesutikimą su siūlomu projektu. Iš 2018-09-10 bendrijos valdybos posėdžio protokolo matyti, kad projektui pritarta, nes nepareikšti prieštaravimai.

5.3. Nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas projektą dėl butų sujungimo ir bendro naudojimo koridoriaus atskyrimo įgyvendinimo padarė savavališkai, be bendrijos ar bendraturčių žinios. Ieškovai neįrodė, kad atsakovas, atlikęs butų sujungimo paprastąjį remontą, iš esmės apribojo kitų namo savininkų teises naudotis bendro naudojimosi patalpomis ir atsakovo veiksmai faktiškai atidalijus dalį bendro koridoriaus iš esmės pažeidžia jų interesus. Atsakovas nepažeidė pirmo aukšto bendraturčių teisės patekti į jų nuosavybę, į savo nuosavybę atsakovas patenka per išorinį atskirą įėjimą ir todėl nebesinaudoja bendro naudojimo koridoriumi, todėl likusi bendro naudojimo koridoriaus dalis tampa ieškovų ir trečiojo asmens naudojimosi objektu.

5.4. Pažymėjo, kad atsakovas, reikšdamas reikalavimą atidalyti bendro naudojimo patalpą – koridorių, sudaro sąlygas sumažinti bendro naudojimo patalpų subjektų – bendraturčių skaičių ir nėra pagrindo tokią aplinkybę vertinti kaip pažeidžiančią bendraturčių interesus. Be to, atsakovas prašomoje atidalyti bendro naudojimo patalpoje yra įsirengęs sanitarinį mazgą ir taip sumažina bendro sanitarinio mazgo naudotojų skaičių, todėl ir šią aplinkybę teismas vertino kaip pozityvesnę bendro turto naudojimo ir bendraturčių santykių sureguliavimo aplinkybę, nei ieškovų formalus negatorinio ieškinio reikalavimo pagrindas, kad sanitarinis mazgas atskirtame bendro naudojimo koridoriaus dalyje įrengtas be jų sutikimo ir todėl pažeidžiamos jų, kaip bendraturčių, teisės.

5.5. Nurodė, kad atsakovo ginčo patalpoje atlikti paprastojo remonto darbai dėl butų sujungimo ir koridoriaus dalies atitvėrimo, įsirengiant šioje dalyje sanitarinį mazgą su nuotekų bei vandentiekio tinklais, atlikti be bendraturčių sutikimo, tačiau šioje byloje pateiktu priešieškiniu atsakovas prašo atidalyti bendro naudojimo patalpą ir tokiu būtu pašalinti atliktų veiksmų pasekmes. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė savininko – bendraturčio teisių pažeidimo ar jų suvaržymo atsakovui atidalijus dalį bendro naudojimo patalpos, todėl nėra pagrindo tenkinti negatorinio ieškinio, o paminėtų faktinių ir teisinių argumentų pagrindu tenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Teismas nenustatė, kad bendro naudojimo patalpos atidalijimas sumažins likusios bendro naudojimo koridoriaus dalies apšvietimą, nes pagal užfiksuotą padėtį ginčo patalpoje matyti, kad į koridorių per atitvertą sienelę patenka šviesa, be to, iš specialisto pranešimo nustatyta, kad bendro naudojimo koridoriams papildomi ar ypatingi reikalavimai dėl jo apšvietimo netaikomi.

5.6. Pažymėjo, kad ieškovai neįrodė savo teisių ir interesų esminio pažeidimo atsakovui nusprendus atsidalyti iš bendrosios nuosavybės ir pareiškus reikalavimą teisme. Faktinis atidalijimas atliktas pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ projekto vadovo ir architekto R. G. parengtą butų Nr. 2 ir Nr. 3 paprastojo remonto projektą, nedidelė sienos pastatymo paklaida nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atidalijimas pažeidžia bendraturčių nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpą. Be to, ieškovų ir jų atstovės argumentą, kad atidalijimas negalimas, nes kiti bendraturčiai negalės atsidalyti savo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas vertina kaip nepagrįstą. Atsakovas bendro naudojimo koridorių atsidalijo koridoriaus gale prie savo buto durų, nesudarydamas kliūčių kitiems bendro naudojimo koridoriaus bendraturčiams patekti į savo butus. Aplinkybė, kad dėl kitų bendraturčių butų durų išsidėstymo yra negalimas atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės, nesudaro kliūčių atsakovui siekti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, kai tokia reali faktinė galimybė egzistuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiti bendraturčiai gali bendra nuosavybe naudotis ir be atsidalijimo, jei susitaria dėl bendro naudojimo ir nėra faktinės galimybės įvykdyti realaus atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės natūra.

5.7. Teismas nusprendė, kad atsakovo prašomas atidalijimo būdas nepažeistų CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatos ir dėl savavališkos statybos pasekmių, nes šios pasekmės nesukelia ieškovams kliūčių naudotis savo nuosavybe, nepažeis jų, kaip bendraturčių, teisų, o atidalijus bendro naudojimo patalpos dalį, bus sudarytos sąlygos išvengti ginčų tarp bendraturčių dėl bendro turto naudojimo tvarkos, atidalijus turtą, sumažės bendro turto naudojimo subjektų, atidalytam bendrosios nuosavybės turtui nebus padaryta jokios žalos, kaip ir bendraturčių turtui. Be to, teismo vertinimu, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės nepažeis bendraturčių interesų dėl bendrosios nuosavybės naudojimosi ir leis išspręsti šalių ginčą, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Aplinkybė, kad ieškovai nesiūlo jokio kito atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo, rodo nesutarimus tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru turtu, todėl, atidalijus turto dalį iš bendrosios nuosavybės, bus išvengta ginčų ir nesutarimų ateityje tarp bendraturčių dėl bendro turto naudojimo tvarkos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; pripažinti atsakovo veiksmus – trukdymą bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu: bendro naudojimo patalpa (koridoriumi pirmajame pastato aukšte, žymėjimas plane 1-4), esančia (duomenys neskelbtini), neteisėtais; įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose dokumentuose, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovo priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, dėl to priėmė teisiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

6.2. Nurodo, kad ieškovai negatoriniame ieškinyje neprivalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Priešingai, tai atsakovas privalo įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.

6.3. Nurodo, kad ieškovai ir trečiasis asmuo neigia įgalioję tuometinį bendrijos pirmininką jų vardu pareikšti sutikimą atsakovo veiksmams, ir byloje nėra šį teiginį paneigiančių įrodymų, taigi bendrijos valdybos pirmininko vienvaldiškai pasirašytas protokolas negali būti pripažįstamas bendraturčių daugumos duotu sutikimu pagal CK 4.75 ar 4.85 straipsnių reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktą rašytinį įrodymą – 2018 m. rugsėjo 10 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolą, klaidingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės dalyvių turtinius santykius, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės valdymo, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo išaiškinimą dėl šio dokumento juridinės galios ir dėl šios vertinimo klaidos priėmė nepagrįstą sprendimą negatorinį ieškinį atmesti.

6.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad ieškovai, atsakovas ir trečiasis asmuo yra nekilnojamojo daikto bendro naudojimosi patalpos koridoriaus daugiabučiame name bendraturčiai, taip pat faktą, kad atsakovas atliko statybos darbus bendro naudojimo patalpoje, šiems darbams atlikti bendraturčių rašytinio sutikimo neturėjo, tačiau, priešingai byloje nustatytoms aplinkybėms, tenkino atsakovo priešieškinį, priimdamas sprendimą, akivaizdžiai prieštaraujantį CK 4.103 straipsnio teisės normai.

6.6. Nurodo, kad, ieškovų vertinimu, priešieškinio reikalavimas negalėjo būti tenkinamas ir priešieškinis turėjo būti atmestas, nes atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovo nurodytu būdu prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir iš esmės pažeidžia ieškovų interesus.

6.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kadastro žymos dėl savavališkos statybos, netinkamai aiškino statybos įstatymus reglamentuojančius teisės aktus, sprendė tik dėl to, ar nelegalios statybos faktas pažeidžia ar nepažeidžia bendraturčių interesus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, leisdamas atsakovui atidalyti jam priklausančią turto dalį nuosavybėje, suformuojant naują, imperatyviųjų įstatymo normų neatitinkantį nekilnojamojo turto vienetą, kuriuo pagal galiojančius teisės aktus yra draudžiama disponuoti.

6.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą atidalyti jam priklausančio turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, gynė tik vieno atsakovo subjektyvius interesus ir akivaizdžiai pažeidė kitų bendraturčių interesų pusiausvyrą, pažeisdamas CK 1.5 straipsnyje bei 4.75 straipsnyje išdėstytas nuostatas.

6.9. Nurodo, kad teismas sprendime nieko nepasisakė dėl nuotekų vamzdžių, kuriuos atsakovas nutiesė po bendro naudojimo koridoriaus grindimis į viso namo bendro naudojimo koridorių. Po atidalijimo po ieškovams ir trečiajam asmeniui tenkančios bendro naudojimo koridoriaus dalies grindimis liks atsakovo pakloti nuotekų vamzdžiai, su kurių buvimu jų turto dalyje bendraturčiai nesutinka, ir mano, kad tai pažeistų jų daiktines teises ir, tikėtina, lemtų konfliktus tarp ieškovų ir atsakovo ateityje.

6.10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsakingai ir neišsamiai ištyrė faktines aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam priešieškinio reikalavimų išnagrinėjimui, ir dėl šios priežasties padarė netikslias ir nemotyvuotas išvadas, kurių pagrindu nepagrįstai atsakovo priešieškinį tenkino.

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Nurodo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo prašomas atidalijimo būdas neatitinka galiojančių teisės aktų, nes priešieškiniu atsakovas atidalijamą koridoriaus dalį prašo prijungti tik prie buto Nr. 3, kadangi šios patalpos yra funkciškai susijusios, duomenų, kad butui Nr. 3 būtų taikomi ribojimai juo disponuoti, naudotis ar kt., nėra.

7.2. Nurodo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovas bendro naudojimo koridoriuje darbus atliko be bendraturčių sutikimo, t. y. pažeidęs CK 4.103 straipsnio 1 dalies reikalavimus, to pakanka, kad atsakovo reikalavimas dėl atidalijimo būtų atmestas.

7.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą yra neproporcingai apribojamos kitų bendraturčių teisės.

7.4. Teigia, kad atsakovo siūlomas atidalijimo variantas neprieštarauja ir techniniams tokiai patalpai keliamiems reikalavimams, nes į bylą pateiktos specialistų išvados patvirtina, kad atidalijimo atveju koridoriaus apšviestumas atitinka nustatytas normas, vėdinimas lieka toks koks ir buvo – natūralus pro atidarytus langus, duris, bendrą laiptinę.

7.5. Nurodo, kad bendras koridoriaus ploto apie 30 kv. cm sumažėjimas yra sąlygotas objektyvios būtinybės įrengti sieną ir plotas nėra didelis, sudaro apie 3,6 procento nuo bendro koridoriaus ploto ir nekeičia nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nelaikė kliūtimi tenkinti atsakovo reikalavimą.

7.6. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas šiam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo reikalavimas dėl ginčo koridoriaus atidalijimo yra teisėtas, todėl, jį patenkinęs, pagrįstai netenkino ieškovų ieškinio reikalavimų ir jį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovų negatorinis ieškinys ir patenkintas priešieškinis – atidalytos natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės 4/12 dalys turto ir prijungtos prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys ir trečiasis asmuo yra bendraturčiai ir nuosavybės teise valdo pirmame pastato (duomenys neskelbtini), aukšte esančias patalpas, nuosavybės teisės registruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas valdo butus Nr. 2 ir Nr. 3. Bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpa – pirmo aukšto koridorius, indeksas 1-4, 8,28 kv. m ploto. Pastato (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto bendraturčiai – ieškovai ir trečiasis asmuo, naudojasi koridoriumi, iš kurio patenkama į kiekvieno bendraturčio butą, nuosavybės teise priklausantį bendraturčiams. Atsakovas yra atitvėręs dalį bendro naudojimo koridoriaus jo gale, t. y. 4/12 dalis turto – bendro naudojimo koridoriaus, sudarančias 2,76 kv. m iš bendro koridoriaus ploto – 8,28 kv. m., indeksas 1-4, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ projekto vadovo ir architekto R. G. parengtą butų Nr. 2 ir Nr. 3 paprastojo remonto projektą. Šioje atitvertoje patalpoje įsirengė sanitarinį mazgą. 2019 m. kovo 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistai, atlikę pastato – bendrabučio, gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą, surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-8, jame užfiksuota, jog namo bendro naudojimo pirmo (ir antro) aukšto koridoriuje nesant bendraturčių sutikimo, savavališkai atitvėrus bendro naudojimo koridorių, įrengtas sanitarinis mazgas, priklausantis atsakovui. Duomenų apie statybos leidimo įrengti šią patalpą išdavimą nėra. Pirmojo aukšto butų bendraturčiai – ieškovai ir trečiasis asmuo nesutiko su bendro naudojimo koridoriaus atitvėrimu bei sanitarinio mazgo, kuriuo naudojasi tik atsakovas, įrengimu, nes jie neteko teisės naudotis visa bendro naudojimo patalpa – koridoriumi, ir pareiškė negatorinį ieškinį siekdami pašalinti jų nuosavybės teisės pažeidimus. Atsakovas pareiškė reikalavimą atidalyti bendro naudojimo patalpą – koridorių. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir atidalijo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės 4/12 dalis turto, atidalytą patalpą prijungiant prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 3. Ieškovas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo

11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, dėl to priėmė teisiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, byloje esančius įrodymus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, negali nepritarti apeliacinio skundo argumentams.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio reikalavimų

13. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė, kad ieškinys dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo yra negatorinis ieškinys, pareikštas CK 4.98 straipsnio teisės normos pagrindu, kuri suteikia teisę daikto savininkui reikalauti, kad būtų pašalinti bet kurie jo teisės pažeidimai, nors ir nesusiję su valdymo netekimu. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, reikšdami negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu ieškovai privalėjo įrodyti dvi aplinkybes: 1) tai, kad jie yra turto savininkai ir 2) tai, kad jų teisės yra pažeistos.

14. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra nekilnojamojo daikto, kurio valdymo pažeidimus ieškovai prašo pašalinti, dalies savininkai. Tai, kad ieškovai, atsakovas ir trečiasis asmuo yra ginčo patalpos savininkai, patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Bendraturčiai bendro naudojimo koridorių valdo, naudoja ir juo disponuoja bendrosios nuosavybės teise, bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje yra nustatytos ir įregistruotos viešajame registre.

15. Ieškovai negatorinio ieškinio reikalavimą grindė aplinkybe, kad dėl ginčo patalpos naudojimosi tvarkos nėra sudarytas joks susitarimas tarp bendraturčių, t. y. naudojimosi tvarka nėra nustatyta, o daiktas, kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu, kaip tai yra nustatyta CK 4.75 straipsnyje. Atsakovas, be bendraturčių sutikimo atitverdamas bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamojo daikto (koridoriaus) dalį, įrengdamas pertvarą ir fiziškai trukdydamas kitiems bendraturčiams patekti bei naudotis atitvertąja patalpos dalimi, pažeidė kitų bendraturčių daiktines teises. Ieškovai nurodė, kad į CK 4.98 straipsnio teisės normos apibrėžtį patenka ir bet koks trukdymas normaliai naudotis turtu, taip pat ir fizinis trukdymas.

16. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

17. Tai, kad atsakovas atitvėrė dalį bendro naudojimo patalpos, tokiu būdu trukdydamas kitiems bendraturčiams fiziškai naudotis atitvertąja patalpos dalimi, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. 2019 m. kovo 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus specialistai, atlikę pastato – bendrabučio, gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą, surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-8, kuriame užfiksuota, jog namo bendro naudojimo pirmo aukšto koridoriuje, nesant bendraturčių sutikimo, savavališkai atitvėrus bendrojo naudojimo koridorių, įrengtas sanitarinis mazgas, priklausantis atsakovui. Duomenų apie statybos leidimo įrengti šią patalpą išdavimą nėra. Nurodytas aplinkybes pripažino ir teismo proceso metu neginčijo pats atsakovas, pateikęs į bylą antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame patvirtinamos anksčiau nurodytos aplinkybės.

18. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovai negatoriniame ieškinyje neprivalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Priešingai, tai atsakovas privalo įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008, Nr. 3K-3-285/2010, Nr. 3K-3-189/2011, Nr. 3K-3-233/2013).

19. Atsakovas savo veiksmų teisėtumą grindė 2018 m. rugsėjo 10 d. daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos (adresu (duomenys neskelbtini)) valdybos posėdžio protokole užfiksuotu sprendimu iš esmės pritarti atsakovo butų sujungimo projektui. Ieškovai ginčijo šio dokumento teisėtumą, nurodydami, kad vienvaldiškai tuometinio bendrijos pirmininko V. J. pasirašytas dokumentas yra surašytas pažeidžiant galiojančias imperatyviąsias teisės normas ir dėl to yra juridiškai negaliojantis.

20. Teisėjų kolegija dėl bendrijos posėdžio protokolo pažymi, kad, remiantis byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad dokumentą vienvaldiškai pasirašęs bendrijos valdybos pirmininkas neturėjo jokių įgaliojimų priimti sprendimus bendraturčių vardu, juolab apribojančius jų subjektines teises. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, kaip tai yra nustatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma. Pažymėtina, kad ginčo patalpos bendraturčiai, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, yra ieškovai, atsakovas ir trečiasis asmuo, o daugiabučio namo bendrija vienija daug daugiau narių, kurių dalis net nėra nurodyto pastato, kuriame yra ginčo patalpa, bendraturčiai ir nėra patalpos, dėl kurios valdymo bei naudojimosi kilo ginčas, bendraturčiai. Sprendimus dėl bendro naudojimo patalpos valdymo turi teisę priimti tik daikto savininkai, t. y. konkretaus daikto – šiuo atveju koridoriaus, plane žymimo indeksu 1-4, bendraturčiai. Ieškovai ir trečiasis asmuo neigia įgalioję tuometinį bendrijos pirmininką jų vardu pareikšti sutikimą atlikti atsakovo veiksmus, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį teiginį, todėl darytina išvada, kad bendrijos valdybos pirmininko vienvaldiškai pasirašytas protokolas negali būti pripažįstamas bendraturčių daugumos duotu sutikimu pagal CK 4.75 ar 4.85 straipsnių reikalavimus.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktą rašytinį įrodymą – 2018 m. rugsėjo 10 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolą, klaidingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės dalyvių turtinius santykius, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės valdymo.

22. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai ir trečiasis asmuo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė aplinkybės, kad elektroniniu paštu jie gavo minėtą bendrijos valdybos pirmininko pranešimą ir nepareiškė nesutikimo su siūlomu projektu, šis teismo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią negatorinio ieškinio bylose atsakovas privalo įrodyti, kad jis veikė teisėtai, t. y. nagrinėjamu atveju – kad gavo bendraturčių sutikimą atlikti darbus, o ne ieškovai turi įrodyti, kad pareiškė prieštaravimus dėl tokių darbų atlikimo. Tai atsakovo pareiga yra įrodyti aplinkybę, kad toks protokolas buvo išsiųstas ieškovams ir ieškovai davė sutikimą atsakovui atlikti protokole nurodytus darbus. Taigi darytina išvada, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad gavo patalpos bendraturčių sutikimą atlikti minėtus statybos darbus.

23. Be to, kad atsakovas veikė be bendraturčių sutikimo ir savo veiksmais pažeidė bendraturčių interesus, nustatyta, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė statybą reglamentuojančių įstatymų imperatyviąsias normas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punkte nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra laikomas paprastuoju remontu. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, ir darbų atlikimo metu galiojusioje redakcijoje numatyta, jog atsakovo atliktiems paprastojo remonto darbams yra būtinas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Kadangi tokio sutikimo atsakovas nėra gavęs, be leidimo atlikti statybos darbai yra kvalifikuotini kaip nelegali statyba ir, remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalies norma, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neįrodė esminio jų interesų ir teisių pažeidimo. Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos negatoriniam ieškiniui įrodyti: ginčo, kad ieškovai yra daikto savininkai, byloje nėra, atsakovas veikė neturėdamas bendraturčių sutikimo, o bendrijos valdybos pirmininko vienvaldiškai pasirašytas sutikimas negali būti laikomas tinkamu bendraturčių sutikimu CK 4.75 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu ieškovų teisių pažeidimo esmę sudaro atsakovo atlikti darbai, trukdymas turto savininkams naudotis jiems priklausančiu daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, nurodė, kad savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, yra tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ar yra bendrojo naudojimo objektų savininko teisių pažeidimas, spręstina pagal tai, ar šiuose objektuose atlikti darbai ir sumontuoti įrenginiai arba jų naudojimas paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar daro jų naudojimą ir valdymą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu. Šiuo atveju namo bendraturčių teisių pažeidimu pripažintinas faktas, kad darbai bendrojo naudojimo objekte (koridoriuje) atlikti be bendraturčių sutikimo, be to, prašoma pašalinti atsakovo įrengta pertvara ir atitvertoje patalpos dalyje atsakovo įrengtas sanitarinis mazgas, išvedžioti elektros bei nuotekų tinklai pažeidžia ieškovų teises naudotis jiems priklausančia patalpa – koridoriumi, t. y. ieškovai negali naudotis visu koridoriumi ir patekti prie jame esančio lango. Šios aplinkybės sudaro bendraturčių naudojimo teisės pažeidimą kaip sąlygą tenkinti negatorinį ieškinį.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė visas reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui turinčias aplinkybes, kurių pakanka negatoriniam ieškiniui tenkinti, tačiau padarė nepagrįstas išvadas ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą negatorinį ieškinį atmesti.

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė atliktų darbų statybos teisėtumo, nepagrįstai apribojo kitų savininkų nuosavybės teisę naudotis jiems priklausančiomis patalpomis, todėl atsakovo veiksmai, trukdantys bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendro naudojimo patalpa – koridoriumi, esančia (duomenys neskelbtini), pripažįstami neteisėtais ir ieškovų nuosavybės teisės gintinos, pašalinant neteisėtos statybos padarinius (CK 4.93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas turi pareigą pašalinti atliktų darbų padarinius, grąžindamas daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotose dokumentuose.

27. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

28. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbų apimtis nėra didelė, siekiant šalių interesų pusiausvyros, atsakovas savo lėšomis įpareigotinas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotose dokumentuose, t. y. atsakovas įpareigotinas pašalinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje – koridoriuje, pažymėtoje plane 1-4, savavališkai atliktus darbus – pašalinti patalpoje (koridoriuje), pažymėtoje plane 1-4, pertvarą ir atitvertoje patalpos (koridoriaus) dalyje išardyti atsakovo įrengtą sanitarinį mazgą, taip pat ir su juo susijusius nuotekų bei vandentiekių vamzdžius.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl priešieškinio reikalavimų

29. Atsakovas prašė pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ projekto vadovo ir architekto R. G. parengtą butų Nr. 2 ir Nr. 3 paprastojo remonto projektą atsakovui atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės 4/12 dalis turto – bendro naudojimo koridoriaus, sudarančias 2,76 kv. m, iš bendro koridoriaus ploto 8,28 kv. m, indeksas 1-4, esančio pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalytą patalpą prijungiant prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-695/2019 pabrėžė, kad bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas privalo atitikti protingumo, sąžiningumo, teisingumo reikalavimus, nepažeisti kitų asmenų interesų pusiausvyros principo ir nedaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Remiantis kasacinio teismo praktika, bendraturtis, prašantis teismą atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, privalo teismui aiškiai įvardyti, koks naujas nekilnojamojo turto vienetas bus suformuotas, kad teismas galėtų spręsti, ar po atidalijimo naujai suformuoti nekilnojamojo turto vienetai atitiks Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

31. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi, esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

32. Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalytas turtas, teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bet kuriuo atveju, tiek atidalijant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalijant nedalų daiktą, atidalijus bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t. y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalijimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kuris yra realiai atskirtas ir gali būti valdomas kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalijimas, siejamas su sąlyga, kad tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, susipažinus su byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, jog patalpos dalies (koridoriaus) atidalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Patalpa atlieka koridoriaus funkciją, per ją patenkama į šalims priklausančius butus, patalpa yra labai siaura, nedidelė, jos gale yra langas, kuris atlieka tiek koridoriaus vėdinimo funkcijas, tiek ir užtikrina bendroje patalpoje – koridoriuje šviesos sklaidą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad visos šios patalpos padalijimas pažeistų šalių teises ir teisėtus interesus, užkirstų kelią jiems tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu.

34. Pagal CK 4.80 straipsnio teisės normą kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nagrinėjamoje byloje atidalijus atsakovo dalį pagal pateiktą schemą, kiti bendraturčiai išlaikytų teisę kreiptis į teismą dėl jų dalių atidalijimo, tačiau yra akivaizdu, kad toks atidalijimas būtų fiziškai neįmanomas. Pirmiausia reikia atsižvelgti į siekiamo padalyti daikto – bendro naudojimo koridoriaus daugiabučiame name – funkcinę paskirtį. Nors techniškai atidalyti atsakovo prašomą realiąją turto dalį būtų įmanoma, tačiau atsakovo turto dalies atidalijimas neabejotinai pažeistų kitų bendraturčių teisę į atidalijimą, nes likusioji neatidalyta daikto dalis liktų fiziškai nedali tarp kitų bendraturčių, jei visi bendraturčiai to siektų. Visų bendraturčių turto dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra techniškai neįmanomas be neproporcingos žalos daiktui – koridoriui, per kurį visi bendraturčiai patenka į jiems priklausančius atskirus nuosavybės vienetus – butus. Taigi dėl techninių galimybių nebuvimo iš esmės būtų paneigta kitų bendraturčių teisė į jiems priklausančių turto dalių atidalijimą. Kaip tik toks atidalijimo būdas ir yra apibrėžtas kaip neproporcingas kitų bendraturčių teisių suvaržymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, nurodant, kad gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis, taip sumažinant bendraturčių skaičių ir palengvinant nuosavybės teisių įgyvendinimą, jei toks atidalijimas neproporcingai nesuvaržys kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės tai padaryti ateityje (pavyzdžiui, nepanaikins galimybės atsidalyti natūra ir pan.).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog bendrame koridoriuje įrengtos tualeto ir dušo patalpos atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. statybinius, sanitarinius, higienos, priešgaisrinius ir kitus reikalavimus, ir gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį. Nesant šių duomenų negalima nustatyti, ar patalpos – koridoriaus dalies atidalijimas nepažeis ieškovų teisių bei teisėtų interesų. Be to, remiantis šalių procesiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovo savavališkai atitvertoje patalpoje įrengta elektros instaliacija, vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklai yra nutiesti ir per bendrojo naudojimo patalpas. Tai reiškia, kad pagal atsakovo pateiktą projektinį pasiūlymą, atlikus patalpos (koridoriaus), pažymėtos indeksu 1-4, atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priklausantys inžineriniai tinklai (vamzdžiai ir kt.) liks atsakovo žinioje, todėl priešieškinio tenkinimo atveju šalių ginčas nebūtų galutinai išspręstas ir būtų užprogramuotas ginčas ateityje.

36. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 2 yra užfiksuotas savavališkos statybos faktas. Savavališkos statybos kadastro žymuo įrašytas į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazę nuo 2019 m. balandžio 29 d. Todėl toks atsakovo prašomas atidalijimas prieštarautų CK 4.103 straipsnio 1 dalies normai, kurioje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

37. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl savavališkos statybos, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, o tenkindamas atsakovo prašymą atidalyti jam priklausančio turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, gynė tik vieno atsakovo subjektyvius interesus ir akivaizdžiai pažeidė kitų bendraturčių interesų pusiausvyrą, pažeisdamas CK 1.5 straipsnyje bei 4.75 straipsnyje išdėstytas nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-780/2003 bei Nr. 3K-7-466/2008).

38. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai įvertinus byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, kad atsakovo pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas tenkina išimtinai tik jo interesus ir neabejotinai pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovo priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimus. Dėl nurodytos priežasties apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas – atsakovas įpareigojamas pašalinti atliktų darbų padarinius, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotose dokumentuose, t. y. atsakovas įpareigojamas per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje – koridoriuje, pažymėtoje plane 1-4, pašalinti savavališkai atliktus darbus, t. y. pašalinti patalpoje – koridoriuje, pažymėtoje plane 1-4, pertvarą ir atitvertoje patalpos dalyje pašalinti atsakovų įrengtą sanitarinį mazgą ir su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų vamzdžius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Dėl bylinėjimo išlaidų perskirstymo ir atlyginimo

40. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41. Kadangi atsakovo priešieškinis atmestinas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 2 634 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos yra pagrįstos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija). Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovams priteistina 2 634 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo ieškovų pusėje patyrė 200 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos yra pagrįstos sąskaita faktūra už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymu ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija). Ieškinį patenkinus iš atsakovo trečiajam asmeniui ieškovų pusėje priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: už apeliacinio skundo surašymą – 800 Eur, 75 Eur – žyminis mokestis. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai iš atsakovo apeliantui priteistina 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u sprendžia:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovą R. P. pašalinti atliktų darbų padarinius, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotose dokumentuose, t. y. įpareigoti atsakovą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje – koridoriuje, pažymėtoje plane 1-4, pašalinti savavališkai atliktus darbus, t. y. pašalinti patalpoje – koridoriuje, pažymėtoje plane 1-4, pertvarą ir atitvertoje patalpos dalyje pašalinti atsakovo įrengtą sanitarinį mazgą ir su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų vamzdžius.

Priteisti iš atsakovo R. P. 2 634 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovams A. M. ir B. M. (po 1 317 Eur).

Priteisti iš atsakovo R. P. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, trečiajam asmeniui S. V..

Priteisti iš atsakovo R. P. 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui A. M..

Teisėjos Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėLarisa Šimanskienė