Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2020-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-122-1019/2020 buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka, toje pačioje byloje 2019-11-08 teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, ieškovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka. Ieškovas nurodo, kad 2020-04-26 nuvežus vaikus pas atsakovę, po kelių valandų šalių dukra A. grįžo pas jį ir pasakė, kad prie jos ir sesers lenda girtas atsakovės sugyventinis, todėl ji pabėgo iš namų. Ieškovas iškvietė policiją, atsakovei buvo nustatytas neblaivumas, todėl vaikai perduoti ieškovui. Atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, veda netinkamą gyvenimo būdą, netinkamai auklėja vaikus, darydama neigiamą įtaką jų gyvenimui, todėl jai 5 metų laikotarpiui turėtų būti apribotos motinos teisės.

5. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai yra žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų. 2018-10-20 nepilnametėms A. ir E. nustatytas pirmas grėsmės lygis, nuo 2018-10-22 šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. 2020-04-26, 2020-07-21, 2020-09-04 nustatyti galimi nesmurtiniai nepilnamečių A. ir E. teisių pažeidimai. 2020-10-16 nustatyti galimi nesmurtiniai A. teisių pažeidimai, nustatytas pagalbos šeimai poreikis. Šeimos problemos yra susijusios su alkoholio vartojimu. Tarnybos mobiliosios komandos specialistai su šeima dirbo nuo 2020-09-16 iki 2020-10-16. Atsakovė vykdė įsipareigojimus, bet su nutęsimu, pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, buvo pasiekiama, sudarė galimybes lankytis. Probleminis alkoholio vartojimas šeimoje fiksuojamas nebe pirmą kartą, atsakovė nėra pakankamai motyvuota gydytis turimos priklausomybės alkoholiui, pozityvių pokyčių šeimoje nebuvo fiksuota, rizikos veiksniai išlieka. Atsakovė lankosi pas specialistus, palaiko su dukromis ryšį, domisi mergaičių mokslais, padeda spręsti kylančius sunkumus. Atsakovė su sugyventiniu nuomojasi 4 kambarių butą, kuriame vaikams sudarytos sąlygos gyventi. Ieškovas gyvena kartu su savo tėvu 3 kambarių būste, kuriame vaikams sudarytos sąlygos svečiavimuisi. Šalių dukros iš pradžių norėjo gyventi su tėčiu, tačiau vėliau vyresniosios mergaitės nuomonę pakeitė. Su ja atsakovės santykiai artimesni. Šalių nepilnametė dukra A. Tarnybos specialistei pokalbio metu nurodė, jog daugiau laiko praleidžia su mama, pas tėtį praleidžia savaitę, nes nesutaria su jaunesniąja seserimi, ji apkaltina A. tuo, ko nepadarė, todėl tėtis ją baudžia, ji jaučia, jog tėtis labiau myli E., o mama abi dukras myli vienodai. A. dažnai važiuoja pas mamą, bet tėvui nieko nesako, nes jis draudžia lankytis pas mamą. Jos namai yra pas mamą, jai čia patogiau, o pas tėvą jaučiasi svetima. Jis daug dirba, todėl ji su sese daugiau laiko leidžia su seneliu. Tėtį A. apibūdino kaip nuolat užsiėmusį, ramų, rakinantį savo kambarį. Būdama su juo jaučiasi pikta ir liūdna, jai atrodo, jog tėtis nenori, kad ji būtų su juo. Jis dažnai gąsdina, jog pas mamą visi vartoja alkoholį, kas nors lįs prie mergaičių. Apie mamą A. atsiliepia šiltai, apibūdina ją kaip linksmą, gerą, draugišką, būdama su ja jaučia pasitikėjimą. Mamos sugyventinis, pasak A.s, padeda jai atlikti kai kuriuos namų darbus. Dabar nei mama, nei jos sugyventinis alkoholio nevartoja. Pokalbio su Tarnybos atstove metu nepilnametė E. mamą apibūdino kaip storą, piktą, kai jos neklauso, ir nepiktą, kai klauso, gerą, viską darančią. Pasak E., daugiau laiko ji leidžia pas tėtį, pas jį jaučiasi daug geriau, nes niekas nerūko, nevartoja alkoholio, nerėkia, būdama su juo jaučiasi ramiai ir saugiai, tėtis padeda paruošti namų darbus, moko gaminti valgyti. Em. apie tėtį atsiliepė šiltai, jį apibūdino kaip gerą ir rūpestingą, perkantį rūbus bei kitus reikiamus daiktus. Nurodė, jog nuo rugsėjo mėnesio ji gyvena pas tėtį, nes mama ir jos draugas buvo stipriai išgėrę, atvažiavę Tarnybos specialistai mažąją sesę G. nuvežė pas močiutę, o ją ir A. - pas tėtį, nuo to laiko ji mamos nematė, su ja susiskambina telefonu (vaiko nuomonė išklausyta 2020-10-06, o įvykis, kurį mini mergaitė, įvyko 2019-09-11). E. teigė, kad nenori važiuoti pas mamą, nes bijo, jog nuspręs pas ją likti dėl mažosios sesers (G.s), prie kurios yra labai prisirišusi. E. pasakojo, jog jai anksčiau patiko būti su mama, nes tada ji darydavo skaniai valgyti, tai, kqo norėjo mergaitės, tačiau atsiradus draugui, mama pradėjo daugiau laiko skirti jam ir gaminti tai, ką mėgsta jis. E. pyksta ant mamos, jai trūksta mamos dėmesio ir rūpesčio, pavydi, nes mama su A. ilgai kalbasi telefonu, o su ja - ne. Tarnybos vertinimu, esamoje situacijoje neegzistuoja tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Mergaitės myli mamą, atsakovė neskriaudžia dukrų, domisi jomis, skambina joms, nėra visiškai nusišalinusi nuo dukrų priežiūros. Tarnyba sutinka, kad atsakovės turima priklausomybė daro įtaką vaikų buvimui saugioje aplinkoje, tačiau pastaruoju metu atsakovė stengiasi bendradarbiauti, lankyti konsultacijas, ieškoti būdų spręsti turimas problemas. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau jos namuose dažnai (ypač jos sugyventinio) vartojamas alkoholis, kyla sugyventinių tarpusavio konfliktai, kurie sprendžiami nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Tarnybos vertinimu, ieškovo namuose gyvenamoji aplinka yra saugi, todėl nėra pagrindo manyti, jog mergaičių gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu pažeis nepilnamečių vaikų interesus. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra pareikštas nepilnamečių vaikų interesais, o prašoma priteisti suma bus pakankama patenkinti tik minimalius, būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad prieš metus buvo fiksuotas atsakovės ir jos sugyventinio neblaivumas, sugyventinis, būdamas neblaivus kabinėjosi prie šalių dukterų. Buvo ieškovo bendravimo su vaikais laikas, ieškovas pats nuvežė vaikus atsakovei, tačiau ir po šio įvykio kalbėdamas telefonu girdėdavo, jog atsakovė neblaivi. Menka tikimybė, jog situacija pasikeitė. Vaikai pas ieškovą atvažiuoja purvinomis kojinėmis, atsakovė neįdeda jiems pakankamai drabužių, dantų šepetėlių. Ieškovas negali prisiskambinti vaikams, atsakovė daro viską, kad A. nenorėtų važiuoti pas ieškovą. Ieškovas prašė Ad., kad pas jį atvažiuotų, tačiau ji sako, kad nenori, nes kalbant telefonu šalia visuomet sėdi atsakovė. Atvažiavęs prie atsakovės namų laukė vaikų, tačiau mergaitės neišėjo. Kol vaikai gyveno su atsakove, ieškovas mokėjo vaikams išlaikymą. Abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 400 Eur (kiekvienam vaikui - po 200 Eur per mėnesį). A. gražiai piešia, E. nori lankyti šokių būrelį, tačiau atsakovė vaikams neužtikrina būrelių lankymo. A. turi specialių poreikių – iki šiol tuštinasi į kelnaites. Ieškovas dirba kroviku, gaunamos pajamos sudaro 400 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, kitokių pajamų negauna. Gyvena jo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, moka už komunalines paslaugas.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad pripažįsta anksčiau vartojusi alkoholį, tai fiksuota 2020-04-26 ir 2020-09-04. 2020-04-26 pas atsakovę buvo atvažiavusi pusseserė, su kuria buvo nesimačiusi 10-13 m., o vaikai 2-3 dienas turėjo būti pas ieškovą. Jis atvežė vaikus atsakovei nepranešęs. Atsakovė galisi dėl minėtų įvykių. Jai suteikta socialinių darbuotojų pagalba, sudarytas pagalbos planas, ji lankosi pas psichologą, psichiatrą, lanko pozityvios tėvystės įgūdžių kursus. Atsakovė alkoholio nevartoja jau metus, jos sugyventinis su alkoholio vartojimo problema taip pat susitvarkė. Socialiniai darbuotojai pas atsakovę lankosi 3 kartus per savaitę, niekuomet nebuvo fiksuotas alkoholio vartojimas. Vaikams atsakovės namuose saugu ir gera, atsakovės, jos sugyventinio ir vaikų tarpusavio ryšys sustiprėjo. Nepilnametes seses sieja tarpusavio ryšys, nors kartais jos ir susipyksta. A. labai artima su sesute G.. Mergaitės pasikeitė, nes atsakovė leidžia laiką su vaikais. Ieškinio reikalavimų tenkinimas neigiamai paveiktų nepilnametes šalių dukras. Vaikai, būdami pas ieškovą neprisijungdavo prie nuotolinių pamokų. Pas atsakovę vaikų mokymosi galimybės pagerintos, kiekviena dukra turi jai skirtą vietą. Vaikai nenori bendrauti su ieškovu ne dėl poveikio, o dėl to, jog jis neįvykdė pažadų ir net nepaskambina. Per Šv. Velykas paskambino ir pasveikino E., o A. – ne. Kai vaikai išreiškia norą važiuoti pas tėtį, jis informuoja, kad negali, nes dirba, o kai dukra A. jau būna susiplanavusi veiklą, išreiškia norą su ja bendrauti. Ieškovas nori su mergaitėmis bendrauti tada, kai jam patogu. A. pas ieškovą nebuvo jau pusę metų, todėl ieškovas nežino, jog dukrai sekasi tvarkytis su anksčiau turėtais specialiais poreikiais. Ieškovas pats nebendrauja su A., kai pas jį būna E.. E. taip pat jaučia dėmesio stoką - nuvažiuodavo pas ieškovą, o jis būdavo užsidaręs savo kambaryje. Ieškovas turi dėti daugiau pastangų ryšiui su vaikais kurti, būti su dukromis, kai jos apsilanko pas tėvą. Ieškovas netinkamai vykdo išlaikymo nepilnamečiams vaikams pareigą, yra susidariusi 900 Eur dydžio skola. Kiekvienam vaikui per mėnesį reikia 250 Eur. A. nešioja akinius, šio poreikio tenkinimui per metus reikia 100 Eur. Ji lankys dailės būrelį (15-20 Eur per mėnesį). E. nuo rugsėjo lankys šokių būrelį (20 Eur per mėnesį). Vieno vaiko paruošimas mokyklai prieš rugsėjo 1-ąją kainuoja 350 Eur (be uniformos). Išlaikymą abu tėvai turėtų teikti lygiomis dalimis, po 150 Eur vienam vaikui. Šiuo metu atsakovė yra motinystės atostogose, gaunamos pajamos - 250 Eur motinystės išmoka ir 410 Eur valstybės išmoka už visus vaikus. Nuosavybės teise jai priklausančio turto ir santaupų neturi.

10. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovės šeima Tarnybai žinoma nuo 2018 m. Vaikų paėmimas iš atsakovės šeimos padarė jai didelį teigiamą poveikį. Atsakovės gyvenime pastebimi teigiami pokyčiai, dedamos pastangos. Atsakovė yra geranoriška, bendradarbiaujanti, stengiasi. Atsakovės sugyventinis S. lankė pozityvios tėvystės įgūdžių kursus. Tuo tarpu ieškovas šiuos kursus lankyti atsisako, nors iš vaikų pasakojimų ieškovui trūksta tėvystės įgūdžių. Proceso metu vaikų nuomonė pasikeitė. Vaikų pasakojimai nuoširdūs, kalbėjo ne suaugusiųjų žodžiais. Mergaitės pozityviai pasisako apie mamą, joms su mama gyventi patinka, jaučia mamos meilę, rūpestį. Nėra nustatyti vaikų psichiką žalojantys veiksniai. Nors vaikai iš atsakovės šeimos buvo paimti, bet per trumpą laiką grąžinti, nes atsakovė padarė išvadas. Nesant fiksuotų vaikų teisių pažeidimų, Tarnybos specialistai atsakovės namuose nesilanko, tačiau esant taikomai atvejo vadybai, pas atsakovę kas antrą savaitę ar dažniau lankosi socialiniai darbuotojai. Reali fizinė grėsmė vaikams nebuvo nustatyta. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio atsakovės šeimoje alkoholio vartojimas nebuvo fiksuotas. Nėra pagrindo apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovei yra teikiamos socialinės paslaugos, ji bus prižiūrima, todėl nėra tikslo keisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Gyvenant su mama, pagerėjo vaikų mokslo rezultatai. Tai reiškia, kad mama skiria tam daugiau dėmesio. Iš ieškovo pusės dukroms trūksta dėmesio. 100 Eur per mėnesį išlaikymas vienam vaikui yra per mažas, tačiau netenkinus ieškinio, klausimas dėl išlaikymo iš atsakovės vaikams priteisimo tampa neaktualus.

13. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės sugyventinis S. A. paaiškino, kad dėl jo alkoholio vartojimo santykiai šeimoje buvo sudėtingi, tačiau jis alkoholio nebevartoja jau 9 mėnesius. Liudytojas susiėmė, nes gimė sūnus. Mažiau pykstasi su atsakove, gražiai gyvena. Ją neblaivią matė seniai (prieš porą metų). Atsakovė yra gera mama, puikiai rūpinasi vaikais, tik dažnai nuolaidžiauja. Pastaruoju metu jis su mergaitėmis sutaria puikiai. A. E. norėjo važiuoti pas tėtį, dabar jau nebe. A. nori gyventi pas mamą, E. nėra apsisprendusi, kai supyksta, sako, jog nori pas tėtį. Vaikams būnant pas ieškovą, vieną vakarą 23 val. paskambino apsiverkusi A., nes ieškovas prikėlė ją iš miego ir liepė daryti namų darbus. Ieškovas nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, sakė liudytojui, jog šeima dabar turi rūpintis jis. A. yra paauglystės amžiuje, išeina su draugais, E. nori eiti kartu, todėl ir pykstasi, bet šiaip sutaria gerai. E. labiau prisirišusi prie A., o A.labiau prisirišusi prie G..

14. Iš byloje esančių gimimo įrašų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2019-11-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-392-1019/2019 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria E. S. ir A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią kiekviena iš šalių su vaikais bendrauja po dvi savaites, ieškovas įsipareigojo mokėti vaikų išlaikymui po 100 Eur per mėnesį. 2020-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-122-1019/2020 nutraukta šalių santuoka.

15. Bylos duomenimis, atvejo vadybos šeimai procesas inicijuotas 2018-10-22. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose nurodyta, kad gautas policijos pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, nustatyta 1,61 promilės atsakovės girtumas ir 2,42 promilių jos sugyventinio girtumas. E. su atsakove ir jos sugyventiniu nurodė sutarianti gerai, namuose konfliktų nebūna, šį kartą atsakovės sugyventinis susipyko su kaimyne, todėl pastūmė atsakovę, kai ši liepė apsiraminti. A. nurodė konflikto nemačiusi, tik girdėjusi, kad mama pykstasi su sugyventiniu, paaiškino, kad namuose pykčiai pasitaiko retai. Vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis.

16. Iš 2020-05-08 Vaiko (E. S.) situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad 2020-04-26 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius gavo policijos pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2020-04-26 ieškovas nuvežė dukrą pas atsakovę, tačiau dukra po kurio laiko grįžo atgal, nes atsakovė ir jos sugyventinis buvo neblaivūs, sugyventinis kabinėjosi prie mergaitės. Patikrinus atsakovės blaivumą, nustatytas 1,16 promilės girtumas, surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Abi šalių nepilnametės dukros perduotos ieškovui.

17. Bendraujant telefonu E. S. nurodė, kad mama savaitgaliais dažnai geria, pas tėtį niekas negeria ir nerūko, todėl jai pas tėtį gyventi geriau nei pas mamą. Su mama nelabai sutaria. Kai mergaitei reikia pagalbos moksluose, mama nepadeda, sako, kad neturi laiko, o kai pagalbos nereikia, mama lenda. Ji bijo apie tai mamai pasakyti, mano, kad mama rėks. Su mamos sugyventiniu E. nurodė sutarianti dar blogiau. Sakė, kad į namus ateina jo draugas, kuris ją dažnai skriaudžia - stipriai griebia už rankos ir spaudžia, kartą užlaužė ranką. Tada mama ją apgynė. Mama su sugyventiniu vis prašo prižiūrėti mažesnę sesutę G., o patys išeina į kazino. Kartą sesę reikėjo prižiūrėti iki 5 val. ryto. Mergaitė norėtų gyventi su tėčiu. Su juo žaidžia, eina pasivaikščioti. Tėtis ir senelis gamina valgyti.

18. A. S. 2020-05-08 situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad mergaitė pasakojo, jog įvykio dieną rado neblaivius mamą ir jos sugyventinį, mama žadėjo pripirkti saldumynų, tačiau mergaitė pabėgo pas tėtį. Paskambinus E., ši verkė, todėl tėtis iškvietė policiją ir nuvažiavo jos pasiimti. Mama ir sugyventinis labai šaukia ant sesers, kartą trenkė. Mama geria kartu su sugyventiniu, kad jam liktų mažiau alkoholio, nerodo dukroms jokio dėmesio, būna tik su G. ir sugyventiniu. Ji gamina valgyti, dažnai tvarko namus, tačiau juose yra tarakonų. A. nurodė, kad su tėčiu daro namų darbus, mokosi papildomai, žaidžia, eina pasivaikščioti. Mokytis nuotoliniu būdu sunku, nes stringa nuotolinis ryšys.

19. Atsakovė dėl įvykio nurodė, kad tą dieną pavartojo šiek tiek alkoholio, bet dukros turėjo būti pas atsakovą, o šis nepranešęs jas parvežė. Kaip sugyventinio kabinėjimąsi mergaitės supranta jo liepimą daryti namų darbus. Atsakovė pripažino, kad sugyventinis dažnai vartoja alkoholį, jį nervina E., kuri ant jo šaukia, keikia, elgesys. Taip pat nurodė, kad ieškovas nuteikinėja dukras prieš ją, liepia blogai apie ją atsiliepti. A. negali jai paskambinti ar parašyti, nes ieškovas tikrina jos telefoną. E. nori gyventi su atsakovu, maištauja, prasidėjo pykčio priepuoliai, stumdo atsakovę, varo iš kambario, tampa agresyvi seserų atžvilgiu. Lankantis pas psichologą mergaitės elgesys buvo pagerėjęs, tačiau dėl karantino nutraukus susitikimus, vėl suprastėjo. Pašaliniai asmenys namuose nebesilanko, E. atžvilgiu niekada nesmurtavo, vaikas meluoja.

20. Telefonu bendrauta ir su atvejo vadybininke, kuri nurodė, jog atsakovė pripažino vartojusi alkoholį. Specialistė nėra mačiusi atsakovės neblaivios. Atsakovė gali prižiūrėti vaikus. Ji skatina dukras ruošti namų darbus, o jos sugyventinis padeda, yra adekvatus, rūpinasi mergaitėmis, gražiai su jomis bendrauja. Namuose dažnai būna netvarka.

22. 2020-07-21 Skyriuje gautas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą, nurodant, kad namuose triukšmauja neblaivus vyras, vaikų motina kreipėsi pagalbos, iškvietė policijos pareigūnus. Nustatyta, kad atsakovės sugyventinis vartojo alkoholį, naktį triukšmavo, neleido vaikams ilsėtis, rodė nepadorius gestus. Iš 2020-08-03 vaiko situacijos vertinimo anketų nustatyta, kad atsakovė buvo blaivi, vaikai palikti su ja. Ieškovas tuomet nurodė, kad jau penkias dienas nesusisiekia su mergaitėmis, jos kartais atsisako važiuoti pas jį, nes mano, kad jis nebeišleis pas mamą, nors jis visada atsižvelgia į mergaičių norus ir jas išleidžia. Atsakovė kartais liepia vaikams jam meluoti.

23. 2020-09-04 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vėl gauta informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodant, kad namuose yra neblaivi motina su mažamečiu vaiku, nustatytas 1,92 promilių girtumas. E. nurodė norinti gyventi su tėčiu, nes jai atsibodo mamos sugyventinis, kuris smirda alkoholiu. Mama alkoholį vartoja kiekvieną dieną. A. pasakojo, kad mama alkoholį vartoja kartais, per šventes, mamos dažnai nebūna namuose. A. nesutaria su mamos sugyventiniu, nes jis kabinėjasi, vartoja alkoholį.

24. Ieškovas nurodė, kad negalėjo bendrauti su A., skambino atsakovei, bet ji nekelia telefono, A. telefono neturi. Nebendravo su ja 2 savaites. Atsakovė draudžia vaikams važiuoti pas jį, draudžia jam skambinti ir su juo bendrauti. E. yra įbauginta, gąsdinama, kad nebus išleista pas tėtį. Jo santykiai su vaikais puikūs (2020-09-04 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą).

25. Remiantis 2020-09-15 vaikų situacijos vertinimo anketomis, vaikai perduoti ieškovo priežiūrai. Atvejo vadybininkė pažymėjo, kad alkoholio vartojimo problema atsakovės šeimoje nėra sprendžiama. Nustatyta, kad tėvai galimai nuteikinėja vaikus vienas prieš kitą, bando daryti įtaką, kad atsakovė nesutaria su E., jai trūksta žinių apie sudėtingo elgesio vaikų auklėjimą ir atitinkamų įgūdžių. Išryškėjo atsakovės sugyventinio priešiškumas E., jis kartoja, kad E. – sudėtingas, nevaldomas vaikas. Siūlyta spręsti klausimą dėl atsakovės alkoholio vartojimo, siekiant suteikti vaikams galimybę augti kartu su mama saugioje aplinkoje.

26. 2020-09-15 vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad A. pasakojo, jog tėtis nori, kad mama pralaimėtų, visada ją kaltina. Ji daugiau gyvena su mama, nes nesutaria su jaunesne seserimi E.. Tėtis ją baudžia, labiau myli E.. Ji dažnai atvažiuoja pas mamą, bet tėvui nesako, nes jis draudžia pas ją lankytis. Jos namai yra pas mamą, čia jai patogiau, pas tėtį jaučiasi svetima. Tėtis daug dirba, yra nuolat užsiėmęs ir jos su E. daug laiko praleidžia su seneliu. Mergaitė nurodė, kad mama ir jos draugas dabar negeria. A. teigė, kad nori gyventi su mama, nes pas ją jaučiasi geriau, jaučiasi mylima.

27. 2020-10-06 išklausyta nepilnametės E. S. nuomonė, ji išsakė, kad nuo rugsėjo mėnesio gyvena pas tėtį, su mama nesimatė, susiskambina. Pas tėtį jai daug geriau, jaučiasi ramiai ir saugiai, tėtis padeda su namų darbais, yra geras, rūpestingas. Nenori važiuoti pas mamą, nes ji daugiau laiko skiria savo draugui, ji pyksta ant mamos, nes negauna jos dėmesio ir rūpesčio.

28. 2020-10-13 į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi atsakovė, nurodydama, kad šalių dukra A. skundėsi, jog ieškovas grasino neleisiantis matytis su ja, 2020-10-13 mergaitė skambino atsakovės sugyventiniui, skundėsi, kad ieškovas ją prižadino naktį, kad darytų namų darbus, neleido miegoti, sakė, kad taip yra buvę ir anksčiau.

29. 2020-11-11 pagalbos plane nurodoma, kad atsakovė neneigė alkoholio vartojimo problemos, pasirašė bendradarbiavimo sutartį, lankosi pas psichologus, sudarė galimybę lankytis jos namuose, bendravo su mobilia komanda, vykdė įsipareigojimus, bet su nutęsimu. Atsakovas nesutiko lankyti pozityvios tėvystės kursų, nors į juos buvo užregistruotas, nelankė. Per visą darbo su šeima laikotarpį situacija negerėja, probleminis alkoholio vartojimas fiksuojamas ne pirmą kartą. Problema neišspręsta. Atsakovė alkoholį vartojo būdama nėščia. Atsakovės sugyventinis alkoholį vartoja nuolat, problemą neigia ar pripažįsta iš dalies, atsisako lankyti anoniminių alkoholikų grupes, bet konsultuojasi su priklausomybių psichologe. Gydytis stacionare atsisakė, nes bijo, kad ateityje dėl to negalės susirasti darbo. Šeima su socialine darbuotoja bendradarbiauja. Atsakovė lankosi pas specialistus. Mergaitės pradžioje norėjo gyventi su atsakovu, tačiau vėliau vyresniosios mergaitės nuomonė pasikeitė.

30. Atsakovui paslaugas teikianti socialinė darbuotoja nurodė, kad su juo vyksta sklandus bendradarbiavimas, jis konsultuojasi, atsižvelgia į socialinės darbuotojos pasiūlymus, sudaro sąlygas lankytis jo namuose, teikia informaciją. Apsilankymo metu pastebėta tvarka ir švara, mergaitės turi savo atskirą kambarį, pas tėtį joms patinka. A. uždaresnė nei E., ne visad noriai atsakinėjo į klausimus, Vilniaus miesto vaiko teisių skyriaus specialistei sakė, kad nori gyventi su mama, tėtį apibūdino kaip griežtą, nerūkantį ir negeriantį alkoholio. E. nurodė, kad su tėčiu praleidžia daug laiko, eina pasivaikščioti, tėtis jai padeda ruošti namų darbus. Pas tėtį jai jauku, linksma, važiuoja į keliones. Pas tėtį daug taisyklių, bet jis geras, linksmas. Mama, E. teigimu, mėgsta išgerti, bet išgeria retai, žiūri daug televizoriaus, daug dėmesio skiria Ga.. E. nenori gyventi su mama, nelabai nori su ja bendrauti.

31. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nurodė, kad Skyrius neprieštarauja vaikų grįžimui pas atsakovę, jei vaikai to nori. Laikina priežiūra pasiteisino, mergaitės gali grįžti į namus.

32. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimos skyriaus vyresniosios psichologės 2020-11-10 elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į ją po atkryčio, bendrauja atvirai ir nuoširdžiai, gailisi dėl įvykio ir labai pergyvena dėl vaikų atskyrimo. Ji yra atsakinga, mylinti ir rūpestinga mama, suvokia savo klaidą ir mato liūdnas atkryčio pasekmes. Kiek žinoma psichologei, jos sugyventinis yra atsakingas, suprantantis situaciją ir geranoriškas žmogus, todėl mergaitėmis šeima pasirūpins. 2020-12-22 Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad atsakovė konsultuota ir stebėta dėl sutrikimo vartojant alkoholį, lankė psichiatro, psichologo konsultacijas. Atsakovė yra sąmoninga, rami, adekvati, tvarkinga, orientuota visapusiškai teisingai, mąstymas nuoseklus, blaivi, be abstinencijos požymių. Remiantis 2020-12-30 Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus pažyma, atsakovė nuo 2020-10-29 iki dabar reguliariai lankosi medicinos psichologo konsultacijose, konsultacijų metu bendradarbiauja, domėjosi temomis ir užduotimis, siekė ir gebėjo jas atlikti. Pasitikėjimu grįstas santykis susiformavo nesunkiai ir savalaikiai. Duomenų dėl asmenybės sutrikimo, kraštutinių emocinių būklių nėra. Į bylą taip pat pateikti duomenys apie tai, kad tiek atsakovė, tiek jos sugyventinis yra išklausę tėvystės įgūdžių kursą.

33. Atsakovės sugyventinis S. A. į priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ir/ar gydymo nesikreipė (Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo pažyma). Pateiktas 2020-11-30 medicinos dokumentų išrašas, kuriame konstatuotas jo blaivumas, abstinencijos požymių nebuvimas. Remiantis 2020-12-09 psichologo išvada, nuo 2020-08-19 jam suteikta 11 psichologo konsultacijų. Susitikimus jis lankė apyreguliariai, motyvacija spręsti vidines problemas svyruojanti, labiau išorinė. Geranoriškas, bendradarbiaujantis, susitikimų metu kelia rūpimus klausimus, kalba apie sunkumus, kylančius dėl alkoholio vartojimo. Priklausomybės problemą pripažįsta formaliai, iš dalies. Priklausomybę suvokia kaip sąlygojamą labiau išorinių aplinkybių nei vidinių veiksnių. Vidinės motyvacijos darbui su priklausomybės klausimu terapijoje stokoja, tiki galintis susitvarkyti savo jėgomis, nemato tikslo tęsti konsultacijų, lankyti anoniminių alkoholikų grupes atsisako.

34. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

35. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

37. Atsakovės alkoholio vartojimas vaikų akivaizdoje neabejotinai daro jos nepilnametėms dukroms žalingą įtaką. Tačiau būtina įvertinti tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė ėmėsi veiksmingų priemonių situacijai keisti. Iš 2020-11-11 pagalbos plano, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimos skyriaus vyresniosios psichologės 2020-11-10 elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių, 2020-12-22 Medicinos dokumentų išrašo, 2020-12-30 Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus pažymos nustatyta, kad atsakovė neneigė alkoholio vartojimo problemos, pasirašė bendradarbiavimo sutartį, vykdė įsipareigojimus, lankėsi pas psichiatrą, reguliariai lankosi pas psichologą. Alkoholio vartojimo problema yra aktyviai sprendžiama. Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimos skyriaus vyresniosios psichologės elektroninio laiško turinio, pačios atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovė suvokė savo veiksmų žalingumą. Vaikų perdavimas ieškovui ir jų gyvenimas skyrium nuo atsakovės buvo pakankami, kad ne tik atsakovė, bet ir jos sugyventinis imtųsi keisti savo gyvenimo būdą, atsisakytų žalingo alkoholio vartojimo. Atsakovės sugyventinis lankė psichologo konsultacijas, teismo posėdžio metu pripažino savo alkoholio vartojimo problemą, nurodė, kad jau 9 mėnesius alkoholio nevartoja. Tiek atsakovė, tiek jos sugyventinis yra išklausę tėvystės įgūdžių kursą, psichologai konstatuoja, kad jie yra sąmoningi, ramūs, adekvatūs, tvarkingi, orientuoti visapusiškai teisingai, blaivūs, be abstinencijos požymių.

38. Ieškovas, remdamasis ankstesniais įvykiais, kėlė abejones dėl realaus situacijos pasikeitimo, tačiau vadovaujantis objektyviais duomenimis, alkoholio vartojimas šeimoje nėra fiksuojamas nuo paskutinio įvykio 2020 m. rugsėjo mėnesį. Kad atsakovė nevartoja alkoholio jau ilgą laiką patvirtino ir abi šalių dukros, ir liudytoju apklaustas jos sugyventinis S. A.. Kad jis ir pats nebevartoja alkoholio, taip pat patvirtina išklausyta vaikų nuomonė. Nors ieškovas teigė, kad vaikai buvo įtakoti atsakovės sakyti netiesą, objektyvių tokios aplinkybės įrodymų byloje nėra. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad socialiniai darbuotojai nuolat lankosi atsakovės šeimoje ir po paskutinio žinomo įvykio (2020 m. rugsėjo mėn.) niekuomet nėra radę atsakovės ar jos sugyventinio neblaivių, nenustatyta alkoholio vartojimo namuose požymių. Nors sutiktina su ieškovo atstovo išreikšta pozicija, kad tai nėra pirmas kartas, kuomet atsakovė, nagrinėjant vaikų gyvenamosios vietos klausimą teisme, susiima, tačiau vėliau įvyksta atkryčiai, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ėmėsi realių priemonių, sudarančių prielaidas ilgalaikiam alkoholio vartojimo problemos sprendimui, įsisąmonino atkryčių pasekmes, todėl tikėtina, kad gebės laikytis blaivybės.

40. Ieškovas reikalavimą laikinai apriboti atsakovei motinos teises šalių nepilnamečių dukrų atžvilgiu grindė siekiu imtis prevencinių poveikio priemonių, kurios įtakotų atsakovę spręsti alkoholio vartojimo problemą ir užkirstų kelią vaikų teisių pažeidimams atsakovės gyvenamojoje aplinkoje. Tačiau teismo vertinimu šie tikslai buvo pasiekti laikinai perkėlus vaikus pas ieškovą, ko pakako, kad atsakovė įsisąmonintų savo netinkamų veiksmų pasekmes. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atvejo nagrinėjimo posėdžio metu konstatavo, kad laikina priežiūra pasiteisino, mergaitės gali grįžti į namus. Nustatytos aplinkybės negali būti ignoruojamos, o joms esant, sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo neatitiktų realios situacijos.

41. Minėta, kad remiantis kasacinio teismo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo turi atsižvelgti į tai, kas geriausiai atitiks vaiko interesus. Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III, p. 1001 02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII).

42. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie pasikeitusią atsakovės situaciją, darytina išvada, kad atsakovės, kaip motinos, valdžios ribojimas šalių nepilnamečių dukrų atžvilgiu nėra būtinas ir nebūtų proporcingas, neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, kadangi ribotų atsakovės teises visapusiškai rūpintis vaikais, juos auklėti ir prižiūrėti, turėti kitas teises, susijusias su tėvų valdžia ir vykdyti pareigas, ką ji šiuo metu tinkamai atlieka.

45. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepaisant teismo sprendimo dėl motinos valdžios apribojimo, ieškovas palaikys reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant šalių dukrų gyvenamąją vietą su juo.

46. CK 3.174 straipsnio 4 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

48. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

49. Iš į bylą pateiktų buities tyrimo aktų ir VTAS išvados matyti, kad atsakovė su sugyventiniu ir nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame 4 kambarių, apie 90 kv.m. bute su visais patogumais. Būste palaikoma tvarka, reikia remonto. Mergaitės turi atskirus kambarius, kuriuose yra visi reikiami dėvėti baldai, ugdymosi priemonės, žaislai. Bute taip pat yra visi dėvėti baldai, buitinė technika. Ieškovas gyvena jo teigimu, jo tėvui priklausančiame trijų kambarių, apie 70 kv.m. bute su visais patogumais, būstas švarus, tvarkingas erdvus. Mergaitėms svečiavimosi metu yra skirta svetainė, kurioje yra visi reikiami baldai, ugdymosi priemonės. Bute taip pat yra visi reikiami baldai, buitinė technika.

50. Ieškovas reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir reikalavimą dėl atsakovės, kaip motinos, valdžios apribojimo, papildomai nurodė, kad atsakovė nuteikinėja vaikus prieš jį, trukdo jam bendrauti su vaikais.

53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu vaikai išsakė savo teigiamą požiūrį į atsakovės sugyventinį, jis, apklaustas liudytoju, taip pat nurodė, kad šiuo metu santykiai su mergaitėmis puikūs. E. teismo posėdžio metu sakė, kad S. jai kaip draugas.

54. Iš buities tyrimo aktų matyti, kad atsakovės gyvenamojoje aplinkoje vaikams sudarytos tinkamos sąlygos, butas yra pakankamai erdvus, vaikai turi visus reikalingus daiktus (nors baldai bute dėvėti, vien tai, kad aplinka skurdesnė, negali būti pagrindu keisti vaikų gyvenamąją vietą, jei užtikrinama tinkama emocinė aplinka, vaikų psichologinė savijauta), bute palaikoma tvarka, kas taip pat patvirtina, jog atsakovė ėmėsi priemonių tinkamoms sąlygoms vaikams užtikrinti, kadangi vaikų teisių pažeidimų metu, be kita ko, buvo konstatuota nepakankama švara ir higiena atsakovės namuose.

57. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra A. išklausyta teismo posėdžio metu, tarpininkaujant teismo psichologei, pasakojo, kad pas mamą jai gyventi geriau, patogiau, su mama pasidalina išgyvenimais, noro gyventi su tėčiu neturi.

60. Iš nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad šalių nepilnametės dukters noras, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes atsakovei užtikrinant vaikams saugią ir tinkamą aplinką, iš esmės atitinka vaiko interesus gyventi aplinkoje, kurią laiko savo namais ir kurioje jaučiasi geriau, kurioje atliepiami jo emociniai ir psichologiniai poreikiai, užtikrinamos materialinės sąlygos.