Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovei J. S. ir pagal atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui E. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo byloje – UAB „IPF Digital Lietuva“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Pažymėtina, kad teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Teismas vertina ginčo šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų įrodomąją vertę visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Byloje, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad šalys susipažino 2009 metais, susituokė (duomenys neskelbtini); dukra A. gimė (duomenys neskelbtini) (ieškovas pripažino tėvystę), dukra E. gimė (duomenys neskelbtini). Šeima gyveno kartu su atsakovo tėvais (atsakovo mama mirė (duomenys neskelbtini)). Šalys labai prieštaringai nurodė aplinkybes, kaip jie gyveno santuokos metu – ieškovo teigimu, atsakovė vartojo alkoholinius gėrimus, išeidavo pas draugus; atsakovės teigimu, alkoholį vartojo abu savaitgaliais, ieškovas smurtavo ne vieną kartą, buvo labai pavydus, ją išvarydavo iš namų. Nors šalys labai prieštaringai nurodė aplinkybes, kaip jie gyveno santuokos metu, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad, šalims gyvenant kartu, kildavo nesutarimų, sutuoktiniai iš esmės neturėjo bendro laisvalaikio, atostogų. Šalys iš esmės sutaria, kad nuo 2017 m. pradžios ieškovas su atsakove kaip sutuoktiniai nebegyvena, šeiminiai santykiai nutrūkę (el. b. 1 t., b. l. 1; el. bylos priedas, b. l. 124), prasidėjo nesutarimai, pykčiai, o faktiškai sutuoktiniai negyvena kartu nuo 2017 m. rugpjūčio pabaigos/ rugsėjo pradžios, kai atsakovė išsikėlė iš šeimos būsto. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-13 sprendime dėl tėvystės nuginčijimo nustatyta, kad ieškovas su atsakove nebegyvena nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio (civilinė byla Nr. e2-34364-558/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovo teigimu, atsakovė išsikėlė iš namų ir paliko šeimą, o atsakovės teigimu, ją ieškovas išvarė iš namų. Esant visiškai priešingiems šalių paaiškinimams ir nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šalių nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra galimybės nustatyti, dėl ko šalys pradėjo gyventi skyrium.

Santuoka turi būti pagrįsta pasitikėjimu vienas kitu, siekiu sukurti šeiminius santykius, o atsiradus problemoms, imtis veiksmų jas spręsti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuokos iširimą lėmė šios priežastys: nesugebėjimas gyventi šeimoje, palaikyti, remti moraliai vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, nesugebėjo kontroliuoti ir atsisakyti savo asmeninių silpnybių, trukdančių šeimos išsaugojimui, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, vadovaujantis teismine praktika, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo. Dėl šios priežasties teismas nenagrinėja kitų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo tvarkos

Kadangi šalys taikos sutartimi, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-08 nutartimi, nustatė šalių nepilnamečių vaikų A. S. ir E. S. gyvenamąją vietą su motina, šalys susitarė dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos bei ieškovo vaikams teiktino išlaikymo dydžio, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai santuokos nutraukimo byloje nesprendžiami.

Dėl turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 618/2375 dalis 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 24). Kito registruotino turto šalys neturi (el. bylos priedas, b. l. 6, 13). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso ½ dalis 0,29 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 22-23).

Atsakovė priešieškiniu prašė E. S. ½ dalis 0,29 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), palikti ieškovo asmenine nuosavybe, išmokant atsakovei kompensaciją paimtai šeimos poreikiams paskolai padengti.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 puntą asmenine nusoavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas į dalintino turto balansą neįtraukiamas, ir, nutraukiant santuoką, nėra dalintinas, todėl teismas netenkina priešieškinio reikalavimo priteisti ieškovui jam asmeninės nuosavybės teise jau priklausantį turtą, išmokant atsakovei kompensaciją.

Ieškovas prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise šalims priklausantį žemės sklypą, išmokant atsakovei kompensaciją, lygią ½ turto vertės. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu sutiko. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė – 859 Eur. Taigi šalims priklausančio turto (t. y. 618/2375 dalių žemės sklypo) vertė – 223,52 Eur.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra sutuoktinių pajamos, koks jų veiklos pobūdis ir pan. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovo pasiūlytas turto padalijimo būdas, turtą priteisiant jam, o atsakovei išmokant ½ dalį turto vertės kompensaciją, nei šalių, nei kitų asmenų teisių bei interesų nepažeis, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą – 618/2375 dalis 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisia ieškovui, o iš ieškovo atsakovei priteisia 111,76 Eur kompensaciją.

Dėl prievolių padalijimo

Ieškovas prašo pripažinti prievoles kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovės prievole. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti šią prievolę solidaria prievole. Kreditorius apie bylą informuotas tinkamai, atsiliepimo byloje nepateikė.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu atsakovė J. S. (duomenys neskelbtini) sudarė su UAB „IPF Digital Lietuva“ Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2500 Eur vartojimo kreditas (el. bylos priedas, b. l. 183-188). Atsakovė priešieškinyje ir teismo posėdžio metu teigė, jog kreditą ėmė šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovės teigimu, paskola buvo paimta todėl, kad ieškovo mama 2016 m. vasario mėnesį įsigijo savo vardu namą, kuriame ketino gyventi šalys, tačiau jo įsigijimui trūko 2500 Eur. Prašė minėtą kreditorinį įsipareigojimą palikti po santuokos nutraukimo solidariu įsipareigojimu. Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko, nurodė, kad apie kreditą nežinojo ir, kadangi minėtas kreditas sutuoktinės buvo imtas be jo sutikimo ir žinios, prašo palikti jį asmeniniu J. S. įsipareigojimu. Trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ yra pranešta apie nagrinėjamą bylą įstatymo nustatyta tvarka, taip pat pranešta apie teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, atvykti į teismo (parengiamuosius) posėdžius, tačiau trečiasis asmuo nepateikė pozicijos dėl prievolės padalijimo po santuokos nutraukimo, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo, kad atsakovės prievolė būtų pripažinta jos asmenine prievole. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutarties turinio matyti, kad 2500 Eur dydžio vartojimo kreditas buvo suteiktas tik J. S., ir duomenų, kad su sutartimi buvo supažindintas ieškovas, ir sutarčiai pritarė, joje nėra.

CK 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad sutuoktiniui, teigiančiam, jog prievolė jo atžvilgiu yra ne asmeninė, o solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė, tenka procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad paskola, gauta iš kreditoriaus UAB ,,IPF Digital Lietuva“, buvo paimta ir naudojama šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) paimtą paskolą kas mėnesį ji išgrynindavo po 500 Eur ir perduodavo ieškovo mamai, kuri šiuos pinigus panaudojo 2016 m. vasario mėnesį namui įsigyti. Atsakovės teigimu, apie paskolą ieškovas žinojo, jai yra pervedęs 800 Eur įmokų. Tačiau byloje, išskyrus atsakovės paaiškinimus, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės paaiškinimai nėra nuoseklūs, kadangi priešieškinyje buvo nurodyta, kad paskola panaudota šeimos poreikiams tenkinti, atsiliepime į patikslintą ieškinį buvo nurodoma, kad sutartį atsakovė sudarė atsižvelgdama į šeimos poreikius įsigyjant žemės sklypą, o teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad paskola panaudota ieškovo mamai įsigyjant namą, kuriame ketino gyventi šeima. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti abiejų sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, jog minėtas sandoris tarp kreditoriaus ir atsakovės buvo sudarytas šeimos interesais, kad pagal sutartį gauti pinigai buvo panaudoti ieškovo ir atsakovės šeimos poreikių tenkinimui, kad ieškovui buvo žinoma apie šį sandorį ir kad jis šiam sandoriui pritarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės J. S. prievolė kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine J. S. prievole iki visiško jos įvykdymo.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti kompensaciją

Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovo jos naudai priteisti 2500 Eur kompensaciją, lygią jos paimtai paskolai. Atsakovės vertinimu, kompensacija išmokėta atsižvelgiant į tai, kad ieškovui po santuokos nutraukimo priteistina jam jau asmeninės nusoavybės teise priklausantis turtas, taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, o išmokama E. S. kompensacijos atsakovei suma yra lygi 2500 Eur ir atitinka paskolos įsigyti šį turtą bei kitiems šeimos būtiniems poreikiams tenkinti dydį. Atsakovės atstovo teigimu, teisinga kompensuoti 2500 Eur kreditą, o jei ieškovas grąžino 800 Eur, reikėtų kompensuoti 1700 Eur.

Atsakovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš ieškovo 2500 Eur kompensaciją, lygią jos paimtai paskolai, apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad paėmė 2500 Eur kreditą ieškovo naudai – po ieškovo mamos mirties jis paveldėjo mamos namą, turtu naudojasi tik ieškovas, todėl teisinga kompensuoti 2500 Eur. Įvertinus tai, kad šiame sprendime pripažinta, jog atsakovės prievolė kreditoriui pagal vartojimo kredito sutartį yra asmeninė atsakovės prievolė, taip pat sprendime konstatuota, jog asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas į turto balansą netrauktinas, todėl už jį kompensacija nemokėtina, o padalijus bendrąja jungtine nusoavybės teise priklausantį turtą, atsakovei priteistina 111,76 Eur kompensacija, nėra teisinio pagrindo iš ieškovo atsakovei priteisti 2500 Eur kompensacijos, lygios jos paimtai paskolai, todėl šis atsakovės reikalavimas netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovas išlaikymo sau iš sutuoktinės neprašo, atsakovė taip pat nereiškė tokio reikalavimo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokinės pavardės

Nutraukus santuoką, šalys prašė palikti jiems esamas pavardes. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šalių reikalavimas palikti jiems esamas pavardes neprieštarauja įstatymui, todėl jis tenkintinas (CK 3.69 straipsnis).

Dėl naujai pateiktų įrodymų

2020-01-07 teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, 2020-01-08 atsakovės atstovas pateikė naujus įrodymus.

Vadovaujantis CPK 263 straipsnio 2 dalimi, teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė naujus įrodymus po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, šie įrodymai nebuvo ištirti teismo posėdyje, todėl teismas, priimdamas sprendimą, šių įrodymų nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Priimdamas sprendimą, teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo interesams byloje atstovavo advokatė S. R. ir advokatas Anatolijus Novikovas. Iš byloje pateiktų mokėjimų kvitų matyti, kad ieškovas apmokėjo 1968 Eur atstovavimo išlaidų (el. b. 2 t., b. l. 43-43, 159-162; 3 t., b. l. 34-38, 61-63, 97-99). Taip pat ieškovas patyrė 213 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el. b. 1 t., b. l. 5, 199; 2 t., b. l. 186, 191). Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo per daug žyminio mokesčio, t. y. pagal pareikštus ieškinio reikalavimus turėjo būti sumokėta 163 Eur, o ieškovas sumokėjo 213 Eur – 50 Eur sumokėjo už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (el. b. 2 t., b. l. 186), nors pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį šeimos bylose už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones žyminis mokestis nemokamas. Atsižvlegiant į tai, ieškovui grąžintinas permokėtas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi iš viso ieškovas patyrė 2131 Eur.

Šioje byloje atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-3391-20872 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. bylos priedas, b. l. 73-74). Atsakovės interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas Aleksandras Doroševas. Iš teismui pateiktos 2019-11-06 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1274 Eur (el. bylos priedas, b. l. 194).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, bylos apimtį (3 el. bylos tomai), bylos nagrinėjimo trukmę (nuo 2018 m. vasario 8 d.), teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, teismas daro išvadą, kad šalių išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Kadangi patenkinta 63 proc. ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų ir 39 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų – atitinkamai atmesta 37 proc. ieškinio ir 61 proc. priešieškinio reikalavimų, o ieškovas turėjo 2131 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 1274 Eur, todėl iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (62 procentai ((63+61)/2)) priteistina 1322,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo valstybei proporcingai patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (38 procentai ((39+37)/2) – 484,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už priešieškinį turėjo būti sumokėtas 131 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už neturtinį ir 56 Eur už turtinį reikalavimą), todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (39 proc.), priteistina 51 Eur žyminio mokesčio.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20,31 Eur. Kadangi atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, iš jos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos. Proporcingai patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (38 proc.) iš ieškovo valstybei priteistina 7,72 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas permokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, todėl iš jo valstybei priteistina 8,72 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (51+7,72-50). Iš viso iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 492,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (484,12+8,72).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovui E. S. palikti santuokinę pavardę ,,S.“, o atsakovei J. S. – „S.“.

Priteisti ieškovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 618/2375 dalis 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 111,76 Eur (vieno šimto vienuolikos Eur 76 ct) piniginę kompensaciją.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“, į. k. 300622891, pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole iki visiško jos įvykdymo.

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1322,46 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt du Eur 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 492,84 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų: 8,72 Eur suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; 484,12 Eur suma už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.