Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2023-06-30 · Byla Nr. TS-8-1095/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2016-05-13Lietuvos apeliacinis teismas
  2. TS-8-1095/2023Nutartis · 2023-06-30Panevėžio apylinkės teismas
  3. TS-19-1206/2024Nutartis · 2024-07-18Panevėžio apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2024-08-29Panevėžio apygardos teismas
  5. T-193-1123/2025Nutartis · 2025-02-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-66-988/2025Nutartis · 2025-03-12Vilniaus apygardos teismas
  7. T-97-1035/2025Nutartis · 2025-04-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-30
Bylos Nr.
TS-8-1095/2023
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02665-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
Byla Nr. TS-8-1095/2023
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02665-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 3 dalį, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 24 d., 2/3 teismo paskirtos bausmės laiko sueis 2024 m. sausio 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (septyniems nariams balsavus prieš) nutarta netaikyti nuteistajai R. S. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nuomone, įvertinus tai, kad nuteistoji nevykdo į individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių, kad jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka didelė, be to, jos kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 15 kartų; jaunas kriminalinis amžius; būdingas teisės pažeidimo modelis; smurtinio elgesio istorija; nusikaltimai sunkėja; neturi pastovios gyvenamosios vietos; išsilavinimo stoka; neturi darbinės patirties; maža motyvacija užsiimti darbine veikla; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; silpnas psichologinis atsparumas; silpni streso ir emocinių sunkumų įveikos įgūdžiai; savitvardos sutrikimai; impulsyvumas; problemų atpažinimo ir sprendimo sunkumai; neigiamų pasekmių ignoravimas; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos) yra nevaldomi, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės (bausta 76 kartus, nuobaudos tik išnyko suėjus senaties terminui, nelinkusi įsitraukti į resocializacijos procesą) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji . S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistoji R. S. pateikė skundą, nes nesutinka su Komisijos 2023 m. birželio 5 d. nutarimu. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta charakteristika neatitinka tikrovės. Deda pastangas keistis, keisti save tik į gerą pusę, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, lanko AN užimtumus, dirba kalėjimo ūkio brigados darbus, skirtą darbą atlieka atsakingai ir nuoširdžiai. Tik atvykusi į bausmės atlikimo vietą buvo pareiškusi norą tiek dirbti, tiek mokytis, bet to jai suteikta nebuvo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) tautybės moteris. Lankyti vidurinės mokyklos pradinės klasės jai nebuvo sudarytos nei sąlygos, nei galimybės, nes visi laikė ją problematiška, nes yra beraštė. Tuo pačiu pagrindu jos nepriimdavo lankyti nei ten vedamų kursų ar kitokių programų, kur reikia rašyti ir skaityti. Jai taikytos drausminės nuobaudos buvo kilusios iš nesusikalbėjimo, nesupratimų ir nemokėjimo taisyklingai kalbėti. Daug kartų kreipėsi pagalbos dėl pokalbių su psichologais, bet to niekas nelaikė reikalinga atlikti. Jos drausminės nuobaudos išnyko pasibaigus senaties terminui ir dedant pastangas keistis į gerą. Bausmę atlieka daugiau nei 8 metus ir per šį laiką smarkiai pašlijo jos sveikata, turi rimtų sveikatos problemų, kurias nori gydytis. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, garbaus amžiaus mamą, kuri yra serganti ir kuriai reikalinga jos priežiūra ir pagalba. Artimieji yra suradę jai šlavėjos, valytojos darbą, kurį tikrai moka ir dirbs sąžiningai, nes nori turėti ir susikurti tvarkingą ir padorų gyvenimą, nebepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Be namų ir artimųjų praleisti metai buvo skaudus jos gyvenimo etapas. Anksčiau jai nebuvo taikytas lygtinis paleidimas ir nebuvo sudaryti galimybė įrodyti, jog gali laisvėje tinkamai integruotis į visuomenę.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti R. S. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą, bet Komisija nutarė jai lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikyti. Teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl R. S. lygtinio paleidimo, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo metu nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistoji R. S., būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš kalėjimo.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Remiantis OASys metodika, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 2016 m. vasario 2 d. pirminio vertinimo metu buvo nustatyta didelė rizika, kuri išliko ir 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. kovo 28 d. atliekant pakartotinius vertinimus. 2023 m. gegužės 10 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta mažėjanti didelė rizika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nenustatytas nei vienas apsauginis, riziką mažinantis veiksnys. Pažymėtina, kad dinaminiai krinimogeniniai veiksniai yra tokie veiksniai, kurių pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistosios elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami, priklausomai nuo nuteistosios dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau R. S. atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ne tik statiniai, bet ir daug įvairių dinaminių kriminogeninių veiksnių: pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, išsilavinimo stoka, darbinės patirties neturėjimas, maža motyvacija užsiimti darbine veikla, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, silpnas psichologinis atsparumas, silpni streso ir emocinių sunkumų įveiko įgūdžiai, savitvardos sutrikimai, impulsyvumas, problemų atpažinimo ir sprendimo sunkumai, neigiamų pasekmių ignoravimas, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Visa tai, be kita ko, susiję su nuteistosios nuostatomis, mąstymu, kas ir lemtų jos elgesį ateityje. Per daugiau nei 8 atliktus laisvės atėmimo bausmės metus nuteistosios tik mažėjanti didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, kad pavojingumas visuomenei nėra sumažėjes, todėl nėra pagrindo ją paleisti lygtinai.

Nors nuteistosios skunde kalėjimo administracija kaltinama nesudariusi jai galimybės mokytis ir dirbi, tačiau iš visų duomenų matyti, kad pati R. S. atlikdama laisvės atėmimo bausmę tik epizodiškai išreiškia teigiamas nuostatas mokymosi bei darbinės veiklos atžvilgiu. Nuteistoji nebuvo motyvuota darbinei veiklai, dirbo tik 1 mėn., paskui darbo neprašė ir nedirbo. Nuo 2016 m. sausio 20 d. paskirta į darbo rezervą. Nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. dirbo drausmės grupės valytoja-tvarkytoja. 2023 metais išėjusi iš drausmės grupės išreiškė norą dirbti ūkio darbus ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. dirba papildomus ūkio darbus. Nuteistojo niekada nerodė didelio noro įgyti išsilavinimą ar bent išmokti rašyti: 2016/2017 mokslo metais pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokymo centro skyriaus 1 klasę, tačiau mokslų nebaigė. Bandė kartoti 1 klasės kursą 2018/2019 mokslo metais, tačiau dėl drausmės pažeidimų mokykloje buvo išbraukta iš mokinių sąrašo. 2021 m. spalio mėnesį išėjusi iš drausmės grupės patalpų vėl buvo nukreipta lankyti Suaugusių ir jaunimo mokymo centrą, tačiau mokyklos nelankė.

Nuteistoji ankščiau teista 15 kartų, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka devintą kartą. Pirmą kartą su teisėsauga R. S. susidūrė būdama 17 metų. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimų modelio dalis. Dėl paskutinių padarytų nusikalstamų veikų nuteistoji kaltę pripažino tik iš dalies. R. S. atlikdama laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ne kartą bausta administracine tvarka (už pareigūnų įžeidinėjimą, grąsinimus), 76 kartus pažeidė numatytus režimo reikalavimus, 4 kartus buvo perkelta į drausmės grupę, nei karto neskatinta. Nors skunde bandoma pasiteisinti, kad jai taikytos drausminės nuobaudos buvo kilusios iš nesusikalbėjimo, nesupratimų ir nemokėjimo taisyklingai kalbėti ir kad drausminės nuobaudos išnyko pasibaigus senaties terminui, toks gausus reikalavimų nesilaikymo atvejų skaičius ir pažeidimų pobūdis (daug nuobaudų skirta už pareigūnų reikalavimų nevykdymą, taip pat R. S. bausta už neleistinų daiktų turėjimą, psichinio smurto, necenzūrinių žodžių naudojimą, įžeidinėjimą ir kt.) rodo akivaizdų nuteistosios nenorą laikytis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims taikomų reikalavimų.

Tam, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas, turi būti nustatyta, jog nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką, nes jos nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o mažėjanti didelė. Akivaizdžius elgesio ir mąstymo pokyčius nuteistoji pirmiausia turi pademonstruoti bausmės atlikimo vietoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistajai buvo būdingas destruktyvus elgesys, ilgą laiką nevykdė individualiame resocializacijos plane numatytų veiklų ir tik pastaraisiais mėnesiais stebimos nuteistosios pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme: stengiasi laikytis režimo reikalavimų ir išreiškė norą dirbti. Tačiau toks dar visai neilgai trunkantis elgesio pagerėjimas, kai iki pat 2022 metų, t. y. didžiąją bausmės atlikimo dalį, buvo sistemingai nesilaikoma režimo reikalavimų, tikrai nerodo jokios akivaizdžios pažangos, kuri sudarytų pagrindą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą.

Skunde nuteistoji nurodo, kad turi pasirūpinti sergančia mama, jos bausmės atlikimo laikas praleistas be namų ir artimųjų buvo skaudus gyvenimo etapas, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad nors santykiai su artimaisiais geri, tačiau nuteistosios artimoje aplinkoje daug teistų asmenų, todėl galima kelti prielaidą, kad santykiai su šeima gali palengvinti nuteistosios integracijos į visuomenę procesą, tačiau negali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos raiškos. Tai, kad nuteistoji sulaukia artimųjų palaikymo bei paramos, jos teigimu, jie surado jai darbą, sergančiai mamai reikalinga jos priežiūrą, nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja lygtinio paleidimo taikymo sąlygos ir pagrindai. Kadangi šeimos narių turėjimas nesulaikė nuteistosios nuo nusikaltimų darymo praeityje, tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, leidžianti pagrįstai tikėti, kad ji nenusikals ir ateityje.

Skunde nuteistoji tik deklaratyviai nurodo, kad nori laisvėje dirbti ir susikurti bei turėti tvarkingą ir padorų gyvenimą, nebepažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau nuteistoji iki nuteisimo neturėjo teisėto pajamų šaltinio, pinigus užsidirbdavo iš nusikalstamų veikų darymo, o gautus pinigus išleisdavo žalingų įpročių tenkinimui. Visos nusikalstamos veikos susiję su finansinės naudos gavimu. R. S. laisvėje neturėjo stabilaus pragyvenimo šaltinio ir finansinės problemos yra tiesiogiai susiję su jos nusikalstamo elgesio raiška, tačiau su šia problemine sritimi susiję kriminogeniniai veiksniai nėra valdomi, nes nuteistoji nededa pastangų įgyti išsilavinimą ir (ar) darbo patirties, nors tam laisvės atėmimu metu turėjo daug laiko, nes bausmę atlieka jau daugiau kaip 8 metus, ir visas galimybes. Jokių duomenų, kad ji būtų diskriminuojama ir jai sudaromos nepalankios bausmės atlikimo sąlygos dėl jos tautybės ((duomenys neskelbtini)), kaip kad nurodoma skunde, byloje nėra. Tik pačios nuteistosios elgesys ir mąstymas lemia, ar bausmės atlikimo metu bus dedamos pakankamos pastangos mažinti kriminogeninių veiksnių reikšmę, padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri ir sudarytų pagrindą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą. Nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai (jų gausą ir pobūdis) rodo, kad dar daugelyje sričių nuteistoji turi daryti pažangą, kuri ir įrodytų realų jos pasirengimą laisvėje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Vien abstraktūs ir pakankamai deklaratyvūs skundo teiginiai, kad nuteistoji dirbs, turi rūpintis sergančia motina, turimos sveikatos problemos, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą vertinti kaip nepagrįstą ir priimti kitokį sprendimą, nei priėmė Komisija.

Nuteistosios teigimu, ji alkoholio nevartoja, tačiau neneigia turinti priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Skunde nuteistoji nurodo, kad dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, lanko AN užimtumus, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji intervencinėse programose dalyvavo minimaliomis pastangomis, priklausomų asmenų savitarpio pagalvos grupėse nedalyvauja, nors supranta narkotikų vartojimo žalą, nurodo, kad nebenori vartoti, tačiau stokoja vidinių resursų siekti pokyčių šioje srityje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji pripažįsta, kad yra impulsyvi, karštakošiška, kasdieniame gyvenime pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, nėra linkusi analizuoti savo veiksmų, dėl savo elgesio kaltina aplinką. Pakartotinio vertinimo metu nuteistoji teigia, jog pastaruoju metu stengiasi savo impulsyvumą valdyti, galvoti apie pasekmes, tačiau ne visuomet išeina. Siekdama kitų paklusimo ar norėdama įrodyti tiesą, nuteistoji gali naudoti agresiją kitų atžvilgiu, ji lengvai praranda savitvardą, pasiduoda neigiamoms emocijoms, kurios iššaukia agresyvų elgesį.

Nuteistoji supranta, kad turi problemų, geba įvardinti problemas, privedusias prie nusikalstamo elgesio, tačiau dėl savo problemų daugiau kaltina aplinkinius, vengia prisiimti atsakomybę, nėra linkusi spęsti turimų problemų, kaltina kitus dėl nemalonios padėties, dažnai kartoja tas pačias praeities klaidas, nepasimoko iš savo klaidų, stokoja kritiško situacijos įvertinimo gebėjimo. Pakartotinio vertinimo metu stebima, kad nuteistoji geriau atpažįsta ir pripažįsta problemines sritis, geriau suvokia savo indėlį, nors pastarąjį yra linkusi aiškinti kitų provokuojančiu elgesiu, geriau suvokia pasekmes, nors jis daugiau remiasi pasekmėmis sau asmeniškai ar artimiesiems. Bausmės atlikimo metu nuteistoji resocializacijos procese dalyvauti aktyviau pradėjo tik pastaruoju metu, sunkiai išlaiko pastangas, motyvaciją. Nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai yra susiję su jos nusikalstamu elgesiu, tačiau R. S. deda tik minimalias pastangas dirbti su probleminiais veiksniais, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėtų.

Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs R. S. praeitį ir elgesį bausmės atlikimo metu, nusikaltimus, už kuriuos ji atlieka bausmę (visi susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis, o vienas iš jų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), teismas konstatuoja, kad lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos šiuo metu dar tikrai neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš kalėjimo yra priimtas teisingai ir objektyviai įvertinus nustatytų aplinkybių visumą ir visiškai pagrįstas. Komisija tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, kriminogeninius veiksnius, kitas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netaikyti R. S. lygtinio paleidimo, todėl nuteistosios skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistosios R. S. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Neringa Girnytė