- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- TS-19-1206/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02665-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žaneta Škutienė
- Nuteistasis
- R. S.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 3 dalį, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimas.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 24 d.
3. 2024 m. birželio 19 d. faktiškai atliko 9 metus 26 dienas paskirtos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiamu Komisijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai R. S. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą motyvuojant tuo, kad nuteistoji tik pastaruosius mėnesius įsitraukė į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, kad jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka didelė, be to, jos kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 15 kartų; jaunas kriminalinis amžius; būdingas teisės pažeidimo modelis; smurtinio elgesio istorija; nusikaltimai sunkėja; neturi pastovios gyvenamosios vietos; išsilavinimo stoka; neturi darbinės patirties; maža motyvacija užsiimti darbine veikla; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; silpnas psichologinis atsparumas; silpni streso ir emocinių sunkumų įveikos įgūdžiai; savitvardos sutrikimai; impulsyvumas; problemų atpažinimo ir sprendimo sunkumai; neigiamų pasekmių ignoravimas; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos) yra nevaldomi, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės (bausta 79 kartus, nuobaudos tik išnyko suėjus senaties terminui, nelinkusi įsitraukti į resocializacijos procesą) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistoji R. S. skundu nesutinka su Komisijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo taikyti jai lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta charakteristika neatitinka tikrovės. Deda pastangas keistis, keisti save tik į gerą pusę, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, lanko AN užimtumus, dirba, skirtą darbą atlieka atsakingai ir nuoširdžiai, kad į kalinimo įstaigą pateko neraštinga, o šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, stengiasi bei remiasi kitos nuteistosios pagalba, nes vienai jai yra per sunku tai daryti. Teigiama, kad nebenusižengia vidaus tvarkos taisyklėms, nes iš esmės pakeitė požiūrį į įstatymus ir taisykles. Jos drausminės nuobaudos išnyko pasibaigus senaties terminui ir dedant pastangas keistis į gerą. Tai pat skunde nurodoma, jog ankstesnio savo elgesio ji iš savo biografijos negalinti ištrinti, bet kad ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė davė savo rezultatų ir mano, kad jos resocializijos procesas įvyko ir kad ji pakeitė savo požiūrį ir elgesį visiškai. Tai pat ji akcentuoja tai, kad moksliškai įrodyta, jog per ilga laisvės atėmimo bausmė veikia priešingai ir vietoj to, kad taisytų žmogų, ji žlugdo bet kokią pasitaisymo galimybę. Anksčiau jai nebuvo taikytas lygtinis paleidimas ir nebuvo sudaryti galimybė įrodyti, jog gali laisvėje tinkamai integruotis į visuomenę.
6. Prokuroras atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmetamas.
8. Iš skundo matyti, kad nuteistoji R. S. nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji R. S. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
10. Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji R. S. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Remiantis OASys metodika, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 2016 m. vasario 2 d. pirminio vertinimo metu buvo nustatyta didelė rizika, kuri išliko ir 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. kovo 28 d., 2024 m. sausio 3 d., 2024 m. birželio 4 d. atliekant pakartotinius vertinimus. 2024 m. sausio 3 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta mažėjanti didelė rizika, 2024 m. birželio 4 d. nustatyta didelė rizika su mažėjimo tendencijomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyti tik du apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai: keičiama gyvenamoji vieta ir palaikantys ryšiai su mama. Pažymėtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra tokie veiksniai, kurių pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistosios elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami, priklausomai nuo nuteistosios dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau R. S. atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ne tik statiniai, bet ir daug įvairių dinaminių kriminogeninių veiksnių: išsilavinimo stoka; darbinės patirties neturėjimas; maža motyvacija užsiimti darbine veikla; gyvenimo stiliaus ypatumai; neskatinantys prosocialaus elgesio; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; silpnas psichologinis atsparumas; silpni streso ir emocinių sunkumų įveikimo įgūdžiai; savitvardos sutrikimai; impulsyvumas; problemų atpažinimo ir sprendimo sunkumai; neigiamų pasekmių ignoravimas; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; sunkumai laikantis visuomenėje nustatytų socialinių normų. Visa tai, be kita ko, susiję su nuteistosios nuostatomis, mąstymu, kas ir lemtų jos elgesį ateityje. Per daugiau nei 9 atliktus laisvės atėmimo bausmės metus nuteistosios tik mažėjanti didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, kad pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, todėl nėra pagrindo ją paleisti lygtinai.
11. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai R. S. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
12. Pažymėtina, jog R. S. anksčiau teista 15 kartų, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka 9 kartą, šiuo metu bausmę atlieka pagal du subendrintus nuosprendžius. Pirmą kartą su teisėsauga R. S. susidūrė būdama (duomenys neskelbtini) metų. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimų modelio dalis (vagystės, narkotinių medžiagų platinimas, siekiant finansinės naudos). Nusikaltimai sunkėja. Sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė. Nuteistoji tik iš dalies pripažino padariusi nusikaltimą. R. S. atlikdama laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ne kartą bausta administracine tvarka (už pareigūnų įžeidinėjimą, grasinimus), 79 kartus pažeidė numatytus režimo reikalavimus, 5 kartus buvo perkelta į drausmės grupę, nei karto neskatinta. Drausminės nuobaudos išnyko pasibaigus senaties terminui, toks gausus reikalavimų nesilaikymo atvejų skaičius ir pažeidimų pobūdis rodo akivaizdų nuteistosios nenorą laikytis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims taikomų reikalavimų.
13. Nuteistoji skunde, be kita ko, teigia, kad Komisijos narių motyvai, jog ji tik pastaraisiais mėnesiais pradėjo įsitraukti į resocializacijos procesą ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo rekomendacijas nepagrįsti, kadangi ji skunde teigia, jog ankstesnio savo elgesio ji iš savo biografijos negalinti ištrinti, bet kad ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė davė savo rezultatų ir mano, kad jos resocializacijos procesas įvyko ir kad ji pakeitė savo požiūrį ir elgesį visiškai. Tai pat ji akcentuoja tai, kad moksliškai įrodyta, jog per ilga laisvės atėmimo bausmė veikia priešingai ir vietoj to, kad taisytų žmogų ji žlugdo bet kokią pasitaisymo galimybę. Šie nuteistosios skundo teiginiai prieštarauja vienas kitam. Šiuos ir kitus skundo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius, paremtus subjektyvia nuteistosios nuomone, kadangi Komisija bylos duomenis vertino ir pagrindė tinkamai.
14. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos statinius kriminogeninius veiksnius – anksčiau teista 15 kartų, būdingas teisės pažeidimo modelis. Šiuo metu nuteistoji atlieka bausmę už 2 subendrintus nuosprendžius, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis (vagystės narkotinių medžiagų platinimas, siekimas finansinės naudos), nusikaltimai sunkėja. Pažymėtina, kad praeityje taikytos švelnesnės bausmės, tačiau esama situacija liudija, kad švelnesnių bausmių ir lygtinio paleidimo taikymas nuteistosios elgesiui nedavė efektyvių rezultatų ir nebuvo veiksmingas, nes ji ir toliau darė nusikalstamas veikas.
15. Be to, nuteistosios R. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama ne prie žemos, o prie didelės rizikos grupės. Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2024 m. birželio 4 d. nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis.
16. Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji R. S. ilgą laiką nevykdė individualiame resocializacijos plane numatytų veiklų ir tik pastaraisiais mėnesiais stebimos nuteistosios pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme: stengiasi laikytis režimo reikalavimų ir išreiškė norą dirbti (dirba nuo 2024 m. gegužės 30 d.). Tačiau toks dar visai neilgai trunkantis elgesio pagerėjimas, kai iki pat 2023 metų, t. y. didžiąją bausmės atlikimo dalį, buvo sistemingai nesilaikoma režimo reikalavimų, tikrai nerodo jokios akivaizdžios pažangos, kuri sudarytų pagrindą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą.
17. Visos apibūdintos aplinkybės rodo, kad stebimos minimalios nuteistosios pastangos vykdyti rekomendacijas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones šiuo metu yra nepakankamos.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos Komisija posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo nepritarė R. S. lygtiniam paleidimui. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o Komisijos išvada liudija, kad dar netikslinga nuteistajai R. S. taikyti lygtinį paleidimą.
19. Nors nuteistoji R. S. bausmės atlikimo metu per 2024 metus nebuvo bausta, dalyvavo tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
20. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimas), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio elgesio rizika išlieka didelė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajai R. S.
21. Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 1/3 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, R. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (stengiasi nekonfliktuoti ir neprarasti savitvardos, dirba, pradėjo savarankiškai su kitos nuteistosios pagalba mokytis mokykloje, dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose (AN)), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. S. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lygtinį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o R. S. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistosios R. S. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.