Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. S. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2025 m. kovo 14 d. gautas nuteistosios R. S. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti jai paskirtą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikant jai bausmių bendrinimą visiško apėmimo būdu ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistosios teigimu, ji yra teista 2015 metais ir nuo to laiko bausmės bendrinimo principai yra pasikeitę. Vilniaus apygardos teismas jai paskyrė 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, kadangi bausmes subendrino visiško apėmimo būdu. Lietuvos apeliacinis teismas bausmes subendrinto visiško sudėjimo būdu ir paskyrė jai 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistosios vertinimu, ši bausmė yra pernelyg griežta. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji atlieka bausmę nuo 2015 m. sausio 21 d., pagal BK 260 straipsnį buvo nuteista pirmą kartą, yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, kalėjime lanko užsiėmimus, konsultacijas, o išėjusi iš kalėjimo vyks į reabilitacijos centrą, nes nori pakeisti savo gyvenimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant prašymą ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 3621 straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju R. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, R. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 260 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, susipažinęs su nuteistosios R. S. prašymu ir baudžiamąja byla, nustatė, kad dėl nuteistosios prašyme keliamų klausimų, susijusių su nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais, jau yra išsamiai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartyje, kuria išspręstas panašaus pobūdžio R. S. prašymas. Šia nutartimi R. S. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 16 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), perkvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant paskirtų bausmių ir nenustatant naujos subendrintos bausmės. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 24 d. Joje teismas teisingai pažymėjo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams, nuteistosios akcentuojamas BK 260 straipsnis nebuvo keičiamas, t. y. šio straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose numatytos bausmės nebuvo keičiamos ir švelninamos, todėl šio įstatymo pakeitimai neturi įtakos nuteistosios teisinei padėčiai, be to, nėra aktualūs ir BK 63 ir 64 straipsnių pakeitimai, kadangi šie straipsniai tik pasipildė atitinkamai 11 ir 6 dalimis, nustatančiomis taisykles, susijusias su užsienio valstybių nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu. Taigi, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, nuteistosios keliamas klausimas dėl pasikeitusių bendrinimo taisyklių, kurios iš tikrųjų nėra pasikeitusios, jau yra išspręstas. R. S. pateiktą naują prašymą nagrinėjantis teismas taip pat nemato pagrindo taikyti nuteistajai BK 63 straipsnio pakeitimų, kadangi šio straipsnio 1, 4 ir 5 dalys, kurios šioje byloje buvo taikomos R. S., priimant minėtus Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius, nėra pakeistos.

Nuteistoji, prašydama sušvelninti jai paskirtą bausmę, papildomai prašo atsižvelgti į tai, kad ji didžiąją dalį bausmės jau atliko, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, lanko užsiėmimus ir konsultacijas, taip pat, išėjusi į laisvę, žada keisti savo gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra aktualios sprendžiant nuteistosios prašymą dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl teismas dėl jų nepasisako. Nesant pagrindo taikyti minėtų baudžiamojo įstatymų pakeitimų, teismas neturi įgaliojimų keisti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nuteistajai paskirtų bausmių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistosios R. S. prašymą dėl bausmės švelninimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.