- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- A6.-684-1127/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00721-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. P.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., jos atstovui advokato padėjėjui D. R.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvusi vadovė J. P., laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. birželio 16 d., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau J. P. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tokiu būdu, turėdama pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta J. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įmonė užsiėmė sezonine veikla, t. y. vaisių ir daržovių prekyba. Vienu metu buvo įvykis, kuomet buvo sugadintas didelis kiekis priekių, dėl ko įmonė patyrė didžiulį nuostolį, tačiau tuo metu draudimas kompensavo pusę žalos dydžio. Įmonės pelnas nepastovus, kadangi, kaip jau minėjo, veikla sezoninė, didžiausias pajamas gauna nuo kovo-balandžio mėnesio iki liepos mėnesio. Kai atsirasdavo įsiskolinimai, įmonė visada stengdavosi padengti visas turimas skolas. Šiuo metu įmonėje esanti didelė skola yra normali situacija ir ji yra susikaupusi dėl to, jog įmonė su savo pirkėju yra sutarusi tam tikrą atsiskaitymo už prekes tvarką, kuomet už pirmus tris prekių atvežimus mokestis yra atidedamas, o tik ketvirtą kartą atsiskaito už pirmą pirkimą. Įmonė taip dirbdama didelių nuostolių nepatyrė, taip pat darbuotojams reikėdavo mokėti darbo užmokestį, sumokėti mokesčius valstybei, tačiau, nepaisant to, jokių įmonės bankroto požymių nebuvo. Įmonė tiekdavo prekes restoranams, kavinėms, mokykloms, o visos minimos skolos susidarė pandemijos laikotarpiu, kuomet dauguma kavinių, mokyklų, restoranų buvo uždarytos. Tada laukė, kol tiesiog pasibaigs pandemija, kad vėl galėtų tęsti savo veiklą normaliu tempu. Nuo 2019 metų Lenkijos įmonės, su kuria buvo sutarta jau minėta atsiskaitymų už prekes tvarka, skolas pradėjo tikrinti draudimo įmonė, ko pasekoje, draudimas pradėjo reikalauti pinigų iš jos pačios, nepaisydamas dviejų įmonių tarpusavio susitarimo. Skola buvo mokama dalimis bei susiklostė tokia situacija, kad jai reikėjo atsiskaitinėti tiek su minėta Lenkijos įmone, tiek su draudimu. Nebuvo jokių piktnaudžiavimų ar nemokėjimų, nes įmonė visada atsiskaitydavo su visomis bendrovėmis, tačiau nuolat būdavo dar ir einamosios skolos valstybei, kurias irgi apmokėdavo. Nuo 2020 metų birželio mėnesio faktiškai nebedirba, todėl tiksliai neatsimena, kokio dydžio skolos buvo susidariusios Lenkijos įmonei. Paaiškino, kad pati SODRA atleido visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Sezonui besibaigiant, darbuotojai išėjo atostogų, o po mėnesio ji pradėjo ieškoti akcininko tam, kad pateiktų jam prašymą dėl atleidimo iš pareigų ir iki 2021 m. birželio mėnesio ji ieškojo akcininko, tam, kad galėtų išsiregistruoti iš Registrų centro. Asmens, tvarkančio buhalterinę apskaitą jos įmonėje nebuvo, nes prekybos taškuose buvo programa, kuri apskaičiuodavo pardavimus, duomenis į programą suvesdavo pardavėjai, pardavėjai išrašydavo sąskaitas faktūras. Kadangi programoje buvo visi duomenys, ataskaitas ji formuodavo ir siųsdavo pati. Nuo 2015 metų balansai nebuvo teikiami, kadangi akcininkė atsisakydavo pasirašyti, nes nebelaikė savęs akcininke. Moteris akcijas pardavė, tačiau to nesutvarkė registrų centre. Ir vėliau ji neturėjo galimybės susisiekti nei su vienu iš akcininkų. Taigi, balansai iš esmės buvo daromi, tačiau nebuvo pateikiami. Sudarant balansą, turto vertė ir kiti skaičiai iš esmės nekisdavo. Įmonės veikla nuo 2020 metų iš esmės yra sustojusi. Šiuo metu apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą žino tiek, kad įmonėje buvo kabinetas, kuriame buvo dokumentai ir uždarant įmonę, visi dokumentai liko įmonėje. Tačiau, kokia situacija su dokumentais yra šiuo metu, ji nežino. Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo išregistruota SODROS iniciatyva. Į akcininką dėl atleidimo ji kreipėsi maždaug 2020 vasario – kovo mėnesį. Pasitarusi su advokatu, ji išsiuntė akcininkui šešis registruotus laiškus, kad būtų organizuotas akcininkų susirinkimas. Tuomet ji kreipėsi į Registrų centrą, kad ją išregistruotų iš vadovo pareigų. Ji buvo išregistruota 2021 metų birželio mėnesį. Jos nuomone, įmonėje nebuvo bankrotinės situacijos. 2019 metais buvo mokami atlyginimai, o 2020 metais iki birželio, žmonės buvo atostogose. Atlyginimus paskaičiuodavo ji pati. Iš esmės, buhalterines funkcijas 2019 metais atlikinėjo ji pati.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. birželio 20 d. gautas J. P., atstovaujamos advokato padėjėjo D. R. atsiliepimas, kuriame prašoma nutraukti administracinio nusižengimo bylą pagal VMI pareiškimą ir J. P. nuobaudos neskirti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, kurios pagrindinė veikla – sezoninė prekyba vaisiais ir daržovėmis. Įmonėje visais metais nuo rudens iki vasario–kovo mėnesio būdavo menkas uždarbis, o prekyba klestėdavo tik pavasarį ir vasarą, tik tuomet įmonė galėdavo sumokėti visas skolas. Nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. prekyba buvo sustabdyta, nes buvo labai mažai pirkėjų. 30 000 Eur – 40 000 Eur skola įmonei „(duomenys neskelbtini)“ būdavo visada, kadangi jie tarpusavyje buvo susitarę tokią apmokėjimo tvarką, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmoka tik už kas ketvirtą prekių atvežimą. 2020 m. kovo mėnesį, prasidėjus pandemijai, buvo uždaryti visi restoranai, kavinės, o tai buvo pagrindiniai jų pirkėjai. 2020 m. Sodra dėl menkos 500 Eur skolos atleido visus darbuotojus. Kadangi buvo pandemija ir įmonė negalėjo dirbti, darbuotojų neatstatė į savo vietas, subsidijų įmonė neprašė. Buvo paaiškinta kreditoriams, kad įmonė nebegali vykdyti savo veiklos dėl pandemijos ir uždirbti lėšų su jais atsiskaityti, prašyta atidėjimo, kol pradės dirbti, bet jos niekas neišgirdo ir ignoravo, buvo pranešta akcininkei dėl situacijos, tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė. Oficialus 2015 m. balansas ir jame skirtumas tarp turto ir įsipareigojimų sudarė tik 6 042 Eur. Klausimas, ar tai pagrindas kreiptis dėl bankroto. Bankroto byla buvo iškelta, kai atsakovė jau buvo nebe vadovė. Atsiliepime taip pat nurodo, kad nuo 2021 m. birželio 16 d. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, pagal SODROS duomenis, atleista 2020 m. birželio 16 d. Jokių įmonės dokumentų J. P. nesaugo ir neturi. Akcininko nuo 2020 m. pradžios buvo prašoma atleisti atsakovę kaip vadovę, tačiau tokius prašymus ignoravo. Buvo atleista Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Vertina, kad akcininkas nesąžiningai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesiėmė sprendimų dėl skolos mažinimo, ignoravo buvusią direktorę J. P., todėl administratorius turi kreiptis į akcininką. Atsiliepime taip pat nurodė, kad metinė finansinė ataskaita turi būti patvirtinta akcininko ir tik tada pateikta VĮ „Registrų centras“, o akcininkas netvirtino šių finansinių ataskaitų ir atsakovei neperdavė, dėl ko ji negalėjo pateikti finansinių ataskaitų. Be to, pareiškėjas neteisingai nurodo, kad atsakovei pareigos atlikti veiksmus pradžia laikytina 2022 m. vasario 23 d. Atsakovė buvo atleista 2021 m. birželio 16 d., o atleista Sodros sistemoje – 2020 m. birželio 16 d. Oficialiai fiksuotas 2015 m. balansas buvo paskutinis finansinių ataskaitų patvirtinimas, kuri pasirašė akcininkas, todėl senaties terminas nuo 2015 m. senai suėjo, kadangi daugiau dokumentų VĮ „Registrų centras“ teikta nebuvo. Pareiškėjas kito tiksliau periodo nei 2015 m. neįrodė, 2015 m. nebuvo jokių bankroto požymių, todėl yra suėjęs senaties terminas. Pažymi ir tai, kad 2022 m. birželio 15 d. nutartimi bauda atsakovei neskirta dėl dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo, kadangi bankroto administracinė nesikreipė į akcininkę, pas kurią yra saugomi dokumentai, ir tai patvirtina faktą, kad įmonės veikla buvo valdoma akcininko.
Šalies argumentai
VMI atstovas nurodė, kad J. P. žinojo, jog Bendrovės finansinė padėtis ne kokia, yra didėjantys įsipareigojimai VMI ir kitiems kreditoriams, todėl privalėjo pateikti pareiškimą dėl bylos iškėlimo. To nepadarė, taip pažeisdama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnį, dėl ko prašo nubausti J. P.. J. P. įgaliojimai pasibaigė tik 2021 m. birželio 16 d., kai buvo pateikti duomenys registrų centrui. Laikoma, kad SODROS duomenys yra apie tai, kad yra pateikiama informacija apie darbo santykių pabaigą. Pažeidimas buvo nutrauktas tik iškėlus bankroto bylą teisme, todėl senatis nėra suėjusi.
VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) yra VMI skolininkė. VMI sistemos 2022 m. gegužės 30 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 16 940,01 Eur. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-700-480/2022 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Pareiškime cituojamos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 7 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, ANK 120 straipsnis, nurodant, kad įvertinus išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėto straipsnio nuostatas esant visoms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi, 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje N r. AN2-56-332/2018). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. 2019 m. liepos 31 d. – 2021 m. rugsėjo 17 d. atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitos ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokią pareigą pagrindžia tai, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovė vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2019 m. vasario 25 d. iš Bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas. Bendra išieškoma suma – 46 880,01 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu yra registruota transporto priemonė „Opel Vectra Station Wagon“, v/n (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2015 metus (vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė). Bendrovė turto iš viso deklaravo už 136 486 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 142 528 Eur. J. P., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos ir kitų kreditorių skolų išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų bei turto vykdomas jau nuo 2019 m., tačiau priverstinio vykdymo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu, bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė, tuo pažeisdama kreditoriaus – VMI, teises. J. P. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma jau nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., kadangi vien antstolių išieškomos sumos buvo pakankamos nemokumo būsenai konstatuoti, bendrovė buvo nemoki jai einant pareigas iki 2021 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 23 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. ANK 120 straipsnyje numatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio. Iškelta bankroto byla patvirtina faktą, kad galimai daromas trunkamas teisės pažeidimas iki tos dienos nebuvo nutrauktas, todėl paskutinė trunkamojo pažeidimo diena yra laikytina 2022 m. vasario 22 d.
Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2012 m. lapkričio 28 d., akcininkė A. Z., vadovė – J. P. nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. birželio 16 d. (b. l. 8-10).
Iš duomenų apie juridinį asmenį matyti, kad 2022 m. vasario 23 d. bendrovei iškelta bankroto byla, 2021 m. birželio 16 d. gautas prašymas dėl vadovo išregistravimo, 2016 m. balandžio 30 d. pateikti 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, aiškinamasis raštas (b. l. 11).
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateikto balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. matyti, kad turto bendrovė iš viso turėjo už 136 486 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 142 528 Eur (b. l. 12).
VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto bendrovė neturi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruota transporto priemonė „Opel Vectra Station Wagon“, v/n (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (b. l. 13, 14).
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2019 m. vasario 25 d. yra atliekamas išieškojimas iš bendrovės sąskaitos šešiose vykdomosiose bylose (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. vasario 23 d. priimta Kauno apygardos teismo nutartis iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 punktą (b. l. 16-19). Iš kartu su pareiškimu pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola sudarė 16 940,01 Eur (b. l. 7). VMI pateiktais duomenimis, jau nuo 2019 m. liepos 31 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimai veiksmai iš bendrovės banko sąskaitų, tačiau nesėkmingai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2019 m. vasario 25 d. buvo pradėtas vykdyti 3 520,38 Eur išieškojimas VMI naudai, 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo vykdomas 25 668,38 Eur išieškojimas išieškotojo (duomenys neskelbtini)naudai, tuo tarpu bendra išieškoma suma yra 46 880,01 Eur.
Apklausta posėdžio metu J. P. paaiškino, kad Bendrovė veiklą vykdė ir skolų buvo visos veiklos metu, kadangi buvo sutarimas su vienu iš tiekėjų dėl atsiskaitymo, t. y. apmokama ne po pirmo prekių vežimo, be to, veikla pasižymėjo sezoniškumu, su tiekėjais buvo atsiskaitoma ir sunkumai prasidėjo kilus pandemijai, akcentavo, kad pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo, bendrovės įsipareigojimai turto vertė žymiai neviršija. Kaip minėta, byloje yra duomenys tik apie ataskaitinį laikotarpį už 2015 m., daugiau jokie duomenys juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, finansinių ataskaitų netvirtino bendrovės akcininkė, dėl ko pastarieji nebuvo teikiami), vis dėlto, atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kilti reikšminga yra ne tik, ar bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, tačiau ir aplinkybės, kad įmonė negali vykdyti turtinių prievolių. Tuo tarpu, iš aptartų duomenų akivaizdu, kad jau 2019 m. buvo nuolat atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, be kita ko, ir vykdomi išieškojimai tiek kreditoriaus VMI, tiek ir kitų naudai, kas visgi rodo, jog bendrovė jau buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau J. P. nesiėmė veiksmų atkurti mokumą ar pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuo metu nebėra aptariamos bendrovės vadovė, neturi buhalterinės apskaitos dokumentų, nešalina atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip minėta, dar J. P. vadovavimo bendrovei metu, jai kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Apibendrinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog bendrovė aptariamu laikotarpiu buvo nemoki, turėjo įsiskolinimų, tarp jų įsiskolinimą VMI, o J. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, kuri geriausiai žinojo apie bendrovės realią finansinę padėtį bei bendrovės mokestinius įsipareigojimus, turėdama pareigą imtis veiksmų bendrovės finansiniams sunkumams įveikti ir (ar) inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą bendrovei, tokios pareigos nevykdė.
Taip pat konstatuotina, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, J. P. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn, nes jos veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014 m. rugsėjo 30 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šios Bendrovės vadove buvo iki 2021 m. birželio 16 d. Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek raštu teismui pateiktame atsiliepime akcentuota, kad moteris buvo atleista dar metais anksčiau, t. y. 2020 m. birželio 16 d. Dėl šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu ginčo nebuvo, Sodros duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. P. dirbo iki 2020 m. birželio 16 d. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nustatant vadovavimo bendrovei laikotarpį, turi būti vadovaujamasi viešame registre esančiais duomenimis. Nors J. P. nuosekliai teigė, kad jos, kaip bendrovės vadovės, funkcijos baigėsi dar 2020 m. birželio 16 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ignoravo pastarosios prašymus atlikti įstatymo nustatytus veiksmus dėl jos išregistravimo, vis dėlto, duomenų, patvirtinančių tokias J. P. aplinkybes, jos aktyvius veiksmus bei pastangas, kad būtų atleista kaip vadovė įstatymo nustatyta tvarka, pateikta nebuvo. Be to, jai, kaip vadovei, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytos pareigos sietinos su juridiniu faktu, užregistruotu Registrų centre, kuris patvirtina, kad ji išoriniuose santykiuose bendrovei atstovavo ne iki 2020 m. birželio 16 d., kaip teigė posėdžio metu, o iki 2021 m. birželio 16 d. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove J. P. buvo iki 2021 m. birželio 16 d., ir ji nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., kadangi tai dienai vien antstolių išieškomos sumos buvo pakankamos Bendrovės nemokumo būsenai konstatuoti, iki šio laikotarpio turėjo pareigą atlikti aptariamus veiksmus.
Pareiškėjos atstovo vertinimu, pareigos atlikti veiksmus, t.y. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pradžia laikytina ne 2022 m. vasario 23 d., kaip yra nurodama VMI pranešime, o 2015 m., kadangi būtent šių ataskaitinių metų balansas buvo paskutinis ir po šio termino daugiau jokie dokumentai VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikiami, tuo tarpu, J. P. buvo atleista 2021 m. birželio 16 d., Sodros sistemoje – 2020 m. birželio 16 d.
Su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija teismas nesutinka. Pažymėtina, kad, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Nagrinėjamu atveju, bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta 2022 m. vasario 23 d., todėl būtent nuo šios dienos yra skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.
Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.
Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, J. P. neteista, už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymo nebausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Kaip minėta, J. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, J. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
J. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-46-1127/2022.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.