Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo J. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodydama, kad UAB „L“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvusi vadovė J. P., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L“, tačiau J. P. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tokiu būdu pažeidė VMI teises. Pareiškėja prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl J. P. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu J. P. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą. Teismas nurodė, kad UAB „L“ atžvilgiu jau 2019 m. buvo nuolat atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, be kita ko, ir vykdomi išieškojimai tiek kreditoriaus VMI, tiek ir kitų naudai, o J. P., būdama UAB „L“ vadove, kuri geriausiai žinojo apie bendrovės realią finansinę padėtį bei bendrovės mokestinius įsipareigojimus, turėdama pareigą imtis veiksmų bendrovės finansiniams sunkumams įveikti ir (ar) inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą bendrovei, tokios pareigos nevykdė. Be to, jai, kaip vadovei, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytos pareigos sietinos su juridiniu faktu, užregistruotu Registrų centre, kuris patvirtina, kad ji išoriniuose santykiuose bendrovei atstovavo ne iki 2020 m. birželio 16 d., kaip teigė posėdžio metu, o iki 2021 m. birželio 16 d. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nurodė, kad UAB „L“ vadove J. P. buvo iki 2021 m. birželio 16 d., ir ji nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., kadangi tai dienai vien antstolių išieškomos sumos buvo pakankamos Bendrovės nemokumo būsenai konstatuoti, iki šio laikotarpio turėjo pareigą atlikti aptariamus veiksmus.

3. Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovas advokatas Aivaras Raišutis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir VMI 2022 m. gegužės 30 d. pareiškimą iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl J. P. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Skunde nurodo, kad UAB „L“ darbas buvo sezoninis. Nuo 2019 m. spalio mėn., iki 2020 kovo mėn. prekyba buvo sustabdyta, nes buvo labai mažai pirkėjų (įtakojo lietuviškas derlius). Tam, kad pradėti darbą buvo palikta tam tikra suma pinigų prekėms ir sutarta su akcininku apie akcininko įnašą apyvartinėms lėšoms didinti. Iš pirmų uždirbtų pinigų turėjo atsiskaityti su biudžetu ir su tiekėjais. Įmonėje visais metais nuo rudens iki vasario – kovo buvo menkas uždarbis. Prekyba klestėjo pavasarį ir vasarą, ypač kai prasidėdavo uogų sezonas, tuomet ir sumokėdavo visas skolas. 2020 m. kovo mėnesį prasidėjo pandemija, kurios metu buvo uždaryti restoranai, kavinės, o tai buvo pagrindiniai pirkėjai. Sodra atleido visus darbuotojus, subsidijų iš valstybės neprašė, kreditoriams buvo paaiškinta, kad įmonė nebegali vykdyti veiklos dėl pandemijos ir su jais atsiskaityti. Tuomet, apeliantė pranešė akcininkei A. Z. dėl situacijos, tačiau akcininkė visiškai jokių veiksmų nesiėmė. Oficialus 2015 m. balanse skirtumas tarp turto ir įsipareigojimų sudarė tik 6042 Eur, manė, kad nėra pagrindo kreiptis dėl bankroto. Bankroto byla iškelta tuo metu, kai apeliantė jau nebuvo įmonės vadove.

3.2. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. pradžios įmonės akcininko buvo prašoma atleisti J. P. iš vadovės pareigų, tačiau į tokius prašymus nebuvo sureaguota. 2021 m. birželio 16 d. J. P. atleista kaip vadovė VĮ „Registrų centre“. SODRA sistemoje kaip darbuotoja atleista 2020 m. birželio 16 d. Apeliantė buvo atleista vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Jokių įmonės dokumentų J. P. nesaugo ir neturi, todėl negali pateikti. Dokumentai yra palikti įmonės akcininkui, įmonės ofise, o akcininkas nesiima jokių veiksmų. Apeliantės žiniomis naujo vadovo įmonės akcininkė A. Z. nepaskyrė.

3.3. Atkreipė dėmesį, kad tai įmonės akcininkė A. Z. šiuo atveju nesąžiningai valdė UAB „L“, nesiėmė sprendimų dėl skolų mažinimo, ignoravo buvusią direktorę J. P., netvirtino metinių finansinių ataskaitų, todėl visos pretenzijos turėtų būti reiškiamos jai. Papildomai pažymėjo, kad metinė finansinė ataskaita turi būti patvirtinta akcininko (LR Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 1-2 dalis) ir tik tuomet ją galima pateikti VĮ „Registrų centrui“, šiuo atveju akcininkas netvirtino finansinių ataskaitų ir J. P. neperdavė, nurodydama, kad ji nėra akcininkė, o tuo metu tariamas akcininkas A. G. negalėjo patvirtinti šių ataskaitų, kadangi nebuvo įregistruotas kaip akcininkas.

3.4. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju yra suėjęs nuobaudos skyrimo senaties terminas. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo paaiškėjimo dienos. Oficialiai fiksuotas 2015 metų įmonės balansas buvo paskutinis finansinių ataskaitų patvirtinimas, kurį pasirašė akcininkas, todėl senaties terminas nuo 2015 metų seniai suėjo, kadangi daugiau finansinių dokumentų VĮ „Registrų centras“ teikta nebuvo. Pareiškėjas kito periodo, nei 2015 m. neįrodė, o 2015 m. nebuvo jokių bankroto požymių, todėl senaties terminas jau yra suėjęs, dėl ko administracinio nusižengimo teisena negalima, o pradėtoji turi būti nutraukta.

3.5. Skunde taip pat pažymėta, kad J. P. buvo traukiama atsakomybėn dėl neva neperduotų dokumentų bankroto administratoriui bankroto byloje, tačiau 2022 m. birželio 15 d. priimta nutartis, kad J. P. bauda neskiriama dėl to, kad bankroto administratorė nesikreipė į akcininkę, pas kurią yra saugomi dokumentai. Ši nutartis patvirtina faktą, kad įmonės veikla buvo valdoma akcininko, o akcininkas ignoruoja ne tik teismą, administratorių, bet prieš tai puikia ignoravo ir apeliantės prašymus dėl finansinių atskaitomybės dokumentų ir kitų pranešimų. Mano, kad teismas nagrinėjamu atveju J. P. atžvilgiu priėmė šališką nutarimą, sprendimas grindžiamas tik teismo vidiniu įsitikinimu, nepagrįstais VMI atstovo argumentais, tačiau nevertinant apeliantės tinkamai į bylą pateiktų įrodymų ir pagrįstų argumentų.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prie LR FM prašo J. P. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. VMI nuomone, šiuo atveju atleidimas iš Sodros sistemos nereiškia, kad įmonės vadovas yra atleidžiamas nuo įmonės vadovavimo pareigų. Tuo tarpu įvertinus tai, kad UAB „L“ jau nuo 2019 m. neatsiskaitė su valstybės biudžetu, yra nemoki, bendrovės vadovė J. P. turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 28 d., todėl senaties terminas skaičiuojamas būtent nuo tos datos. Akivaizdu, kad dviejų metų nuobaudos skyrimo terminas, priešingai nei teigiama J. P. atstovo apeliaciniame skunde, skundžiamo nutarimo priėmimo dieną dar nebuvo suėjęs.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. P. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantės atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl J. P. kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. P. pagrįstai pripažino padariusia ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, konstatavęs, jog jos veika (neveikimas) dėl kreditorės VMI teisių pažeidimo atitinka šio administracinio nusižengimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. P. pripažinta kalta, konstatavus jos veikoje ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą objektyvųjį alternatyvųjį požymį, kurį atlikus pažeidžiamos kreditorių teisės, o būtent, kad būdama UAB „L“ vadove J. P., laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. birželio 16 d., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios turinio elementai nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnyje numatyta pareiga juridinio asmens vadovui ir juridinio asmens likvidatoriui (juridinio asmens likvidavimo metu) inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau ir – ĮBĮ), pažymėtina, jog taip pat ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

8. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Nors ši praktika buvo pradėta formuoti galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui, tačiau ji išlieka aktuali. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip pat ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

9. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 23 d. priimta Kauno apygardos teismo nutartis iškelti UAB „L“ bankroto bylą pagal ieškovės VMI pareiškimą. Šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, nes UAB „L“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie viršija įmonės turimo turto vertę (b. l. 16-19). Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „L“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2015 m. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 14 d. duomenimis, UAB „L“ atžvilgiu antstolė Audronė Adomaitienė vykdo išieškojimą VMI naudai (išieškoma suma – 16 832,47 Eur), išieškojimas nerezultatyvus, įsiskolinimas nėra dengiamas. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „L“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „L“ vardu yra registruota transporto priemonė OPEL VECTRA STATION WAGON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Be to, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2019 m. vasario 25 d. buvo pradėtas vykdyti 3 520,38 Eur išieškojimas VMI naudai, 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo vykdomas 25 668,38 Eur išieškojimas išieškotojo (duomenys neskelbtini) naudai, tuo tarpu bendra išieškoma suma yra 46 880,01 Eur (b. l. 25).

10. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nutarimo motyvais, jog jau nuo 2019 m. UAB „L“ atžvilgiu buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tiek kreditoriaus VMI, tiek ir kitų naudai, kas pagrįstai rodo, jog minėtu laikotarpiu bendrovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Nepaisant to, bendrovės vadovė J. P. nesiėmė veiksmų atkurti įmonės mokumą ar pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Juolab, kad ir pati teikdama paaiškinus teismo posėdžio metu pripažino, jog nuo 2019 m. susiklostė nepalanki atsiskaitymo su Lenkijos įmone tvarka, turėjo atsiskaitinėti tiek su įmone, tiek su draudimu, o dar nuolat būdavo ir einamos skolos valstybei, kurias taip pat reikėdavo padengti. Įmonės veikla nuo 2020 m. iš esmės yra sustojusi. Taigi, akivaizdu, kad įmonės finansinė padėtis buvo puikiai žinoma įmonės vadovei J. P., tačiau pastaroji jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. UAB „L“ vadove dirbo net nuo 2014 m., pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis, būtent ji VMI portale nurodyta kaip UAB „L“ vadovė ir mano VMI atstovė portale (b. l. 10), pačios apeliantės teigimu, tai ji iš esmės vykdė buhalterines funkcijas įmonėje, kadangi asmens tvarkančio apskaitą įmonėje nebuvo, dėl ko nėra jokių abejonių, jog J. P. suvokė savo, kaip įmonės vadovės pareigas ir sąmoningai jų neatliko, t. y. įmonei tapus nemokia, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

11. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog aptariamos juridinio asmens vadovo pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, tikėjimu, jog finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už nustatytos pareigos neįvykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

12. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde vienas iš argumentų yra tai, kad J. P. nebuvo įmonės vadove UAB „L“ bankroto bylos iškėlimo metu, kadangi VĮ „Registrų centras“ sistemoje ji buvo atleista 2021 m. birželio 16 d., o Sodros sistemoje 2020 m. birželio 16 d. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamo nutarimo motyvams, jog jai, kaip vadovei, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytos pareigos sietinos su juridiniu faktu, užregistruotu Registrų centre, kuris patvirtina, kad ji išoriniuose santykiuose bendrovei atstovavo ne iki 2020 m. birželio 16 d., o iki 2021 m. birželio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „L“ vadove J. P. buvo iki 2021 m. birželio 16 d., o nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., vien antstolių išieškomos sumos buvo pakankamos Bendrovės nemokumo būsenai konstatuoti, taigi iki šio laikotarpio turėjo pareigą atlikti aptariamus veiksmus.

13. Dar vienas esminis klausimas, kurį kelia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra tai, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs nuobaudos skyrimo senaties terminas, kadangi 2015 m. buvo fiksuotas paskutinis finansinių ataskaitų patvirtinimas dėl ko terminas nuo 2015 m. yra seniai suėjęs. Su tokia pozicija nesutiko ir pirmosios instancijos teismas, taip pat nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas spręsdamas dėl administracinio nusižengimo padarymo senaties termino, pagrįstai rėmėsi naujausia teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Nors teismų praktiką, kuria vadovaujasi pirmosios instancijos teismas nurodė tinkamai, tačiau neteisingai pažymėjo, kad administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas nuo UAB „L“ bankroto bylos iškėlimo dienos 2022 m. vasario 23 d. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad VMI su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L“ kreipėsi 2021 m. gruodžio 15 d. Taigi būtent ši data, pagal formuojamą teismų praktiką yra atskaitos taškas nuo kurio skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, akivaizdu, kad jis tikrai dar nėra suėjęs, todėl apeliantės atstovo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Minėti netikslumai apylinkės teismo nutarime dėl datos nurodymo, neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, bei nekeičia nutarimo esmės, todėl jie ištaisytini vadovaujantis ANK 638 straipsnio nuostatomis.

14. Analizuojant bylos medžiagą, priešingai apelianto atstovo argumentams, nenustatytas rungtyniškumo principo bei įrodinėjimo pareigos pažeidimas, kadangi VMI pateiktas pareiškimas dėl bylos iškėlimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sudarytos visos procesinės galimybės savo poziciją pagrįsti rašytiniais įrodymais ir paneigti pateikto teismui VMI pareiškimo argumentus. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė teikė atsiliepimą į pareiškimą bei priedus, t. y. 2022 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje, kurie teismo tinkamai ištirti ir įvertinti darant galutinę teismo išvadą nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad atliktas bylos medžiagos vertinimas nesutampa su apeliantės ir jos atstovo vertinimu nesuponuoja skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui išvados dėl skundžiamo nutarimo neteisėtumo, nepagrįstumo ar juo labiau teismo šališkumo. Nors apeliaciniame skunde dėstomos šabloniškos frazės apie teisę į nešališką teismą, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju teismas apeliantės atžvilgiu buvo šališkas nenurodoma. Kaip matyti iš informacinės pažymos apie teismo posėdį apeliantei buvo pristatyta teismo sudėtis, išaiškinta nušalinimo teisė, tačiau nušalinimas nepareikštas (b. l. 77). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ne tokio procesinio sprendimo, kokio tikėjosi apeliantas, priėmimas nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, jas įvertino ir padarė teisingas išvadas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, nepadarant nei teisės aiškinimo, nei teisės taikymo klaidų.

15. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už padarytą kreditorių teisių pažeidimą (t. y. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

16. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atsižvelgė į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, J. P. neteista, už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymo nebausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl ko, J. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatymą), apylinkės teismo išvadai dėl apeliantei paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria. Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta nepažeidžiant teisėtumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, vadovaujantis įstatymu.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad J. P. atstovo advokato Aivaro Raišučio pateiktas apeliacinis skundas iš esmės yra analogiškas, identiškas J. P. atstovo advokato padėjėjo Dovydo Raišučio 2022 m. birželio 17 d. pateiktam atsiliepimui į 2022 m. gegužės 30 d. VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo (b. l. 49-56), dėstomos tos pačios aplinkybės ir motyvai, kurie jau buvo įvertinti Kauno apylinkės teismui priimant 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą. Konstatuotina, kad skundžiamame nutarime į šiuos argumentus, kurie tapatūs yra pakankamai atsižvelgta ir atsakyta.

18. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. P. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo motyvuojamoje dalyje padarytus rašymo netikslumus, nurodant, kad administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas skaičiuojamas ne nuo UAB „L“ bankroto bylos iškėlimo dienos 2022 m. vasario 23 d., o nuo kreditoriaus VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L“ teismui pateikimo momento, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.