Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V., laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Europe motor“, įmonės kodas 301275707, buveinės adresas Vijoklių g. 5, Ramučių k., Kauno r. sav., vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip kreditorės, teises, taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas D. V. paaiškino, kad VMI pareiškimą su priedais yra gavęs, su juo susipažinęs. Su pareiškimu nesutinka, kadangi visus veiksmus ir mokėjimus atliko siekdamas pagerinti įmonės situaciją, kad būtų uždirbtos pajamos, kurios vėliau ir būtų nukreiptos į įmonės įsiskolinimų padengimą. VMI išieškotos sumos didesnės, nei atliktų mokėjimų. Visi atlikti mokėjimai buvo būtini, siekiant išlaikyti įmonės gyvybingumą bei uždirbti pajamas, kad būtų atstatomas įmonės mokumas. Pažymėjo, jog įmonė kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Pats patikrinimas vyksta virš keturių metų. Dėl susidariusių įsiskolinimų, VMI uždarė banko sąskaitas. Aptariamu laikotarpiu buvo įmonės vadovu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žiniomis, susidariusios nepriemokos dydis virš 100 000 Eur. Paskutiniu metu VMI neatsiskaitinėjo, nes paskutinį pusmetį įmonėje nebuvo mokumo. Anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą nebaustas. Šiai dienai įmonės padėtis nėra teigiama, įtakos turėjo ir Ukrainoje susidariusi situacija, su Covid-19 virusu susiję apribojimai. Įmonės finansinė situacija ėmė prastėti pandemijos laikotarpiu. Gavus pareiškimą, buvo kreiptasi į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo. Priežasčių dėl kurių prašymas netenkintas nežino.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 60).

2021 m. balandžio 20 d. MAIS duomenimis (laikotarpio, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovui, pradžiai) bendrovė biudžetui buvo skolinga 120 606,36 Eur. VMI duomenimis, bendrovės vardu AB SEB banke atidaryta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą sąskaitos išrašą, pinigų likutis 2021 m. sausio 1 d. buvo 16 888,38 Eur. Per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. banko sąskaitoje gauta 127 681,30 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 144 569,68 Eur. Likutis 2021 m. gruodžio 22 d. – 0,00 Eur. Per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. pajamos sąskaitoje – 22 083,10 Eur, išlaidos 24 967,12 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais: 113,76 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“, 450,57 Eur AB „Vilniaus šilumos tinklai“, 7,47 Eur UAB „Vilniaus vandenys“, 48,40 Eur UAB „Ecoservice“, 60,00 Eur MB „Spindintys ratai“, 29,43 Eur UAB „Gamintojų ir Importuotojų Asociacija“, 675,18 Eur UAB „Diginet LTU“, 204,45 Eur 988-oji Daugiabučių namų statybos bendrijai, 118,00 Eur UAB „Signeda“, 1 411,72 Eur darbo užmokesčiui, 1,98 Eur atsiskaitymas kortele Apple.com, 47,19 Eur UAB „Optimalūs projektai“, 176,79 Eur UAB „Bitė Lietuva“, 440,00 Eur UAB „Prekeivis“, 400,00 Eur UAB „Autokrislas“, 53,60 Eur UAB „Cgates“, 57,16 Eur UAB „Inter Cars Lietuva“, 470,00 Eur UAB „Nerodema“. Likutis 2021 m. gruodžio 22 d. – 0,00 Eur. Po laikotarpio, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovui, pradžios, t. y. 2021 m. balandžio 20 d., bendrovė didžiausias sumas išmokėjo: 1. 2021 m. gegužės 20 d. – 2021 m. birželio 8 d. bendrovė sumokėjo 675,18 Eur UAB „Diginet LTU“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. gegužės 20 d. buvo 102 329,94 Eur, o 2021 m. birželio 8 d. buvo 101 517,81 Eur; 2. 2021 m. birželio 16 d. bendrovė sumokėjo 470,00 Eur UAB „Nerodema“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. birželio 16 d. buvo 101 616,24 Eur; 3. 2021 m. birželio 8 d. – 2021 m. birželio 15 d. bendrovė sumokėjo 440,00 Eur UAB „Prekeivis“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. birželio 8 d. buvo 101 517,81 Eur, o 2021 m. birželio 15 d. – 101 517,81 Eur; 4. 2021 m. birželio 8 d. bendrovė sumokėjo 400,00 Eur UAB „Autokrislas“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. birželio 8 d. buvo 101 517,81 Eur; 5. 2021 m. gegužės 19 d. – 2021 m. gegužės 20 d. bendrovė sumokėjo 450,57 Eur AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. buvo 102 329,94 Eur. Minėtu laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. iš pačios bendrovės kreditorė VMI piniginių lėšų negavo, priverstinai išieškota – 18 875,88 Eur. Taigi, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditorės, teises bei CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. UAB „Europe motor“, vadovu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. yra D. V.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ir valstybės pinigų fondus. Bendrovės vadovas D. V., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (b. l. 1-5).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 6-14), Mokestinės nepriemokos balanso kopijos (b. l. 15-30), AB Seb banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. (b. l. 31-48), UAB „Europe motors“ pranešimas dėl ketinimo kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo (b. l. 51).

2022 m. vasario 28 d. prašyme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. nurodė, jog visus veiksmus – mokėjimus, nurodomus VMI pareiškime vykdė, siekdamas pagerinti įmonės situaciją, kad būtų uždirbamos pajamos, kurios vėliau, kaip ir pažymi VMI, buvo išieškotos žymiai didesnės, nei atlikti mokėjimai, kaip VMI nurodo, pažeidžiant eiliškumą. Visi mokėjimai buvo būtini, siekiant išlaikyti įmonės gyvybingumą bei uždirbti pajamas, kad būtų atstatomas įmonės mokumas. Taip pat pažymėjo, kad įmonė kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Iš VMI pateiktų mokestinės nepriemokos balansų kopijų matyti, kad UAB „Europe motor“ įsiskolinimas už prievoles, kurių terminai yra suėję, VMI 2021 m. sausio 21 d. buvo – 106 042,09 Eur, 2021 m. birželio 16 d. – 101 616,24 Eur, 2021 m. birželio 8 d. ir 15 d. –101 517,81 Eur, 2021 m. gegužės 19-20 d. – 102 329,94 Eur, 2021 m. balandžio 20 d. – 120 606,36 Eur, 2021 m. kovo 16 d. – 78 929,53 Eur.

Iš 2021 m. spalio 5 d. UAB „Europe motor“ direktoriaus D. V. pranešimo matyti, jog jau pranešimo dieną įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, nemokumu, ketino kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, jog įsiskolinimų VMI nepadengė dėl įmonėje susidariusių finansinių sunkumų. Neneigė, jog jo vadovaujama įmonė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau tvirtino, jog atsiskaitymai buvo būtini siekiant išlaikyti įmonės mokumą. Be minėtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams patvirtina ir 2021 m. gruodžio 23 d. UAB „Europe motor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Patikrinus įmonės sąskaitas banke ir piniginių lėšų jose judėjimą, nustatyta, kad 2021 m. sausio 1 d. pinigų likutis buvo 16 888,38 Eur. Tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., gauta 127 681,30 Eur įplaukų, patirta 144 569,68 Eur išlaidų, likutis – 0,00 Eur. Matyti, jog nurodytu laikotarpiu įmonė vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, kaip pvz. UAB „Diginet LTU“, UAB „Velux Lietuva“ ir kt. Išraše matyti, jog iš bendrovės banko sąskaitos VMI naudai 2021 m. kovo 19 d. nuskaityta 2 296,93 Eur, 2021 m. kovo 23 d. – 8 080,75 Eur, 2021 m. balandžio 21 d. – 14 922,98 Eur, 2021 m. balandžio 26 d. – 3 797,98 Eur, 2021 m. birželio 22 d. – 154,92 Eur. Kaip nurodoma pareiškime, nuo 2021 m. balandžio 20 d. pradėtas mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymas. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. pačios bendrovės valia VMI piniginių lėšų negavo, priverstinai išieškota – 18 875,88 Eur. Kad piniginės lėšos buvo priverstinai išieškotos, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats D. V. Pasak jo, visus veiksmus ir mokėjimus atliko siekdamas pagerinti įmonės situaciją, kad būtų uždirbtos pajamos, kurios vėliau ir būtų nukreiptos į įmonės įsiskolinimų padengimą. Nepaisant to, teismo posėdžio metu jis pripažino, kad sunki finansinė situacija įmonėje vis dar yra išlikusi ir pastaruoju metu mokestinės nepriemokos nedengė.

Visų aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad D. V., būdamas UAB „Europe motor“ vadovu, atsakingu už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. sąmoningai suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriams, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės VMI interesus. Tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. V. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis jis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas. Administracinis nusižengimas padarytas ne dėl piktavališkų ar savanaudiškų paskatų, o vadovaujamai įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, siekiant išlaikyti jos veiklą, mokumą. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, D. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

D. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-46-1127/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.