Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vilmai Gečaitei – Leonienei ir advokato padėjėjai Beatričei Grižei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. Z. ieškinį atsakovams A. N. ir D. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti.

6. Trečiajam asmeniui I. P. apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko, trečiojo asmens neatvykimo priežastys nežinomos, pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. N. 2019 m. lapkričio 12 d. pasirašė keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kiekvienas iš jų po 2900,00 Eur sumai, iš viso 11 600,00 Eur sumai, kurių pagrindu įsipareigojo pradinei kreditorei I. P. iki 2019 m. lapkričio 12 d. sumokėti iš viso 11 600,00 Eur (4*2900,00 Eur) pinigų sumą. Pradinė kreditorė 2021 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021/03/04 ir šios sutarties priedais, už 1000,00 Eur kainą, visas savo reikalavimo teises į skolininką perleido ieškovui K. Z.. Naujasis kreditorius K. Z. 2021 m. kovo 26 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei registruotu laišku kreipėsi į skolininką A. N. su pretenzija dėl skolos apmokėjimo. Atsakovas skolos negrąžino, į pateiktą pretenziją nereagavo.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė I. P. ir UAB „A“ 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarė preliminarią būsto – pirkimo pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad UAB „A“ parduos, o ji nupirks būsimą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradinė kreditorė vykdydama sutartinius įsipareigojimus 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. spalio 17 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „A“ 20 000,00 Eur avansą.

9. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-465-967/2022 UAB „A“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi, be kitų kreditorinių reikalavimų, patvirtino ir pradinės kreditorės I. P. kreditorinį reikalavimą 20 000,00 Eur sumai. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 14 d.

10. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

12. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. N. 2019 m. lapkričio 12 d. pasirašė keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kiekvienas iš jų po 2900,00 Eur sumai, iš viso 11 600,00 Eur sumai, kurių pagrindu įsipareigojo pradinei kreditorei I. P. iki 2019 m. lapkričio 12 d. sumokėti iš viso 11 600,00 Eur sumą. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė minėtų vekselių įstatymo nustatytu terminu apmokėti nepateikė. Be to, savo galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka nepasinaudojo. Todėl, teismas sprendžia, kad 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovo išduoti keturi neprotestuotini vekseliai bendrai 11 600,0 Eur sumai (4*2900,00 Eur) laikytini paskolos rašteliais.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi, paskolos sutartis yra realinė, t.y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018). Taigi esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas A. N. 2019 m. lapkričio 12 d. pasirašė keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius trečiojo asmens I. P. naudai. Kaip minėta, šie vekseliai laikytini paskolos rašteliais, todėl ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad suteikė paskolą atsakovui. Pažymėtina, jog atsakovo pasirašyti vekseliai per se (pats savaime) negali būti pripažinti paskolos rašteliais, nes juose nėra duomenų, įrodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas. Ieškovas jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių paskolos sumos perdavimą atsakovui, byloje nepateikė. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi yra patvirtintas pradinės kreditorės I. P. kreditorinis reikalavimas 20 000,00 Eur sumai, todėl atmestini ieškovo bei trečiojo asmens teiginiai, jog atsakovas vekseliais užtikrino UAB „A“ prievoles I. P., kilusias iš 2018 m. rugsėjo 6 d. preliminarios būsto – pirkimo pardavimo sutarties. Be to, byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas minėtais vekseliais garantavo avanso grąžinimą už UAB „A“. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos dalykas paskolos gavėjui nebuvo perduotas, konstatuotina, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Kadangi paskolos sutartis tarp atsakovo A. N. ir trečiojo asmens I. P. nesudaryta, atitinkamai trečiasis asmuo I. P. neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą ir negalėjo jos perleisti ieškovui K. Z.. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad tarp I. P. ir A. N. paskolos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovas negalėjo įgyti reikalavimo teisės į atsakovus, ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 straipsnio 1-2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai patyrė viso patyrė 1452,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, atsakovų naudai iš ieškovo priteistina 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

18. Byloje iš viso patirta 15,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 15,10 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu., 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 1452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,10 Eur (penkiolika eurų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.