Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-845-566/2022 pagal ieškovo K. Z. ieškinį atsakovams A. N. ir D. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.7. Atsakovai pažymėjo, kad iš teismo sprendimo turinio matyti, kad sprendimo teiginiai apie tai, jog Vekseliai yra paskolos raštelis yra akivaizdus rašymo netikslumas. Kaip teisingai nurodė teismas, atsakovo pasirašyti vekseliai per se (pats savaime) negali būti pripažinti paskolos rašteliais, nes juose nėra duomenų, įrodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. N. 2019 m. lapkričio 12 d. pasirašė keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kiekvienas iš jų po 2 900,00 Eur sumai, iš viso 11 600,00 Eur sumai, kurių pagrindu įsipareigojo pradinei kreditorei I. P. iki 2020 m. vasario 12 d. sumokėti iš viso 11 600,00 Eur (4*2900,00 Eur) pinigų sumą. Pradinė kreditorė 2021 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021/03/04 ir šios sutarties K. Z. Naujasis kreditorius K. Z. 2021 m. kovo 26 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei registruotu laišku kreipėsi į skolininką A. N. su pretenzija dėl skolos apmokėjimo. Atsakovas skolos negrąžino, į pateiktą pretenziją nereagavo. Pradinė kreditorė I. P. ir UAB „Žemės namai“ 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarė preliminarią būsto – pirkimo pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad UAB „Žemės namai“ parduos, o ji nupirks būsimą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradinė kreditorė vykdydama sutartinius įsipareigojimus 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. spalio 17 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Žemės namai“ 20 000,00 Eur avansą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-465-967/2022 UAB „Žemės namai“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi, be kitų kreditorinių reikalavimų, patvirtino ir pradinės kreditorės I. P. kreditorinį reikalavimą 20 000,00 Eur sumai. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 14 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliantas K. Z. nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės ir procesines teisės normas, kadangi prievolė pagal pasirašytus vekselius nėra pasibaigusi, nes byloje nenustatyta, kad atsakovas A. N. būtų įvykdęs pagal išduotus vekselius prisiimtus įsipareigojimus – grąžinti I. P. 11.600,00 Eur sumą.

18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

19. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir/ar netinkamai taikė teisės normas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, pasisakė dėl visų šalių argumentų ir atsikirtimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

20. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

21. Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog teikia reikalavimą atsakovui A. N. dėl 11.600,00 Eur dydžio skolos grąžinimo bei 672,00 Eur metinių palūkanų už pradelstą skolos mokėjimą priteisimo, vadovaudamasis CK 6.878, 6.873, 6.874, 6.50 straipsniais (Ieškinio 10, 18, 19, 31, 34 p.). Tai nurodyta ir ieškovo atsakovui siųstoje pretenzijoje (Ieškinio priedas Nr. 4).

22. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų nurodęs kitokias faktines aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), teikęs patikslintą ieškinį. Minėti straipsniai, kuriomis remiasi apeliantas ieškinyje, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XLIII skyriuje, reglamentuojančiame paskolos teisinius santykius. Vadinasi, ieškinyje ieškovas (apeliantas) įrodinėjo, kad Vekselių išdavimo pagrindas – paskolos suteikimas, t. y., kad vekseliai išduoti paskolos grąžinimo užtikrinimui. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, skundžiamas sprendimas vertinamas pagal ieškinyje ir atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

24. Vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

25. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

26. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

27. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

28. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, ieškovas savo reikalavimą dėl vekseliuose nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė išimtinai tarp šalių (pradinės kreditorės ir atsakovo) susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi aptarta aktualia kasacinio teismo praktika ir pagrįstai konstatavo, jog pradelstas vekselis nėra absoliutus ieškovo reikalavimo teisę pagrindžiantis įrodymas, ir šalių ginčą nagrinėjo bei įrodymus vertino pagal ieškinyje paskolos santykiams taikytinas teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką (sprendimo 10–16 punktai). Ieškovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius paskolos ar kitus prievolinius santykius, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, apie kitų, negu pateikti byloje, įrodymų buvimą neteigiama ir apeliaciniame skunde.

30. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apelianto K. Z. argumentas, jog atsakovas A. N. privalėjo įrodyti aplinkybes, jog yra įvykdęs pagal išduotus vekselius prisiimtus įsipareigojimus – grąžino I. P. ar jos teisių perėmėjui 11.600,00 Eur sumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis minėta teismų praktika ieškovas, o ne atsakovas turėjo įrodinėjimo pareigą ir privalėjo įrodyti paskolos sutarties sudarymo faktą (kaip nurodyta ieškinyje), o esant kitokiam faktiniam ieškinio pagrindui – nurodyti konkrečias aplinkybes (sandorį), iš kurių kildinamas reikalavimas atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsnis). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, vien tai, kad byloje nėra duomenų apie skolos grąžinimą, vekseliams netekus vertybinio popieriaus statuso ir atitinkamai prievolės abstraktumo, nesudaro jokio teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui.

31. Nepaisant ieškovo nurodyto aiškaus ieškinio reikalavimo faktinio pagrindo, kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, skundžiamo teismo sprendimo (16 punktas) ir byloje esančio teismo posėdžio garso įrašo (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 10-19, 22 min.), pirmosios instancijos teismas, be kita ko, išsamiai tyrė, vertino ir kitas aplinkybes, kurias nurodė ieškovo atstovė teismo posėdžio metu, iš kurių kildinamas reikalavimas atsakovams, t. y. tai, kad atsakovas vekseliais užtikrino UAB „Žėmės namai“ prievoles I. P., kilusias iš 2018 m. rugsėjo 6 d. preliminarios būsto – pirkimo pardavimo sutarties.

32. Skundžiamame teismo sprendime, be kita ko, konstatuota, jog ieškovas nepateikė byloje ne tik įrodymų, patvirtinančių paskolos sumos perdavimą atsakovui, tačiau ir jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, jog atsakovas vekseliais užtikrino UAB „Žėmės namai“ prievoles I. P., kilusias iš 2018 m. rugsėjo 6 d. preliminarios būsto – pirkimo pardavimo sutarties ir/ar atsakovas minėtais vekseliais garantavo avanso grąžinimą už UAB „Žemės namai“.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie kitų prievolinių santykių egzistavimo nebuvimą. Apelianto teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes apie avanso grąžinimo užtikrinimą ar kitokių sandorių egzistavimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys duomenys paneigia apelianto deklaratyvius ir niekuo neparemtus teiginius apie tai, kad atsakovo A. N. išduotais vekseliais buvo užtikrintas UAB „Žemės namai“ skolos I. P. grąžinimas. Kaip matyti, iš preliminariosios būsto pirkimo – pardavimo sutarties turinio matyti, kad sutartis sudaryta tarp I. P. ir UAB „Žemės namai“. Atsakovas A. N. nebuvo preliminarios būsto pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. N. perėmė iš UAB „Žemės namai“ skolą. Todėl skolininkas pagal tarp I. P. ir UAB „Žemės namai“ sudarytą preliminariąją būsto pirkimo – pardavimo sutartį yra ne atsakovas A. N., o UAB „Žemės namai“. Tai patvirtina ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. eB2-465-967/2022), kuria UAB „Žemės namai“ bankroto byloje patvirtinta ir pradinės kreditorės I. P. kreditorinis reikalavimas visai 20 000,00 Eur sumai (Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 14 d.).

34. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. N. yra laidavęs ar garantavęs I. P. už UAB „Žemės namai“ prievoles (CK 6.76, 6.90 straipsniai). Aplinkybę, kad šalių nesiejo nei laidavimo, nei garantijos santykiai patvirtina ir neįgyvendinti laidavimo sutarties ir garantijos formos reikalavimai. Laidavimo ir garantijos sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės sandorių formos nesilaikymas daro sandorius negaliojančius (CK 6.79, 6.91 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje neįrodyta, kad atsakovo A. N. išduotais vekseliai buvo užtikrintas UAB „Žemės namai“ skolos grąžinimas. Taigi, konstatuotina, kad joks materialinis teisinis santykis, kuris galėtų būti užtikrintas atsakovo išduotais vekseliais, tarp I. P. ir atsakovo neegzistuoja, todėl atsakovai negali būti ir nėra atsakingi pagal kitų asmenų (UAB „Žemės namai“ ir I. P.) materialinius teisinius santykius. Ieškovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių paskolos ar kitus prievolinius santykius.

35. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, kad šiuo metu yra patvirtintas I. P. kreditorinis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo bankroto byloje Nr. eB2-465-967/2022, nėra apelianto dispozicijoje, apeliantas nėra už juos atsakingas ir tai nereiškia, kad A. N. negalėjo garantuoti UAB „Žemės namai“ dalies sumos (11.600,00 Eur) grąžinimo už I. P.. Trečiojo asmens pateiktas reikalavimas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo visa apimtimi UAB „Žemės namai“ bankroto byloje nepaneigia šalutinės prievolės galiojimo ir pagrįstumo.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog apeliantas, reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu įgijęs reikalavimo teisę, nėra atsakingas už trečiojo asmens veiksmus reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir vien ši aplinkybė, nepaneigia ir nepatvirtina byloje atitinkamų reikšmingų aplinkybių. Tačiau tiek iš trečiojo asmens, tiek iš kitų šalių procesinių dokumentų turinio matyti, jog ne tik šalys, bet ir trečiasis asmuo turėjo atitinkamų verslo ir kitokių tarpusavio santykių dar iki byloje nurodomų sandorių sudarymo (atsakovo atsiliepimo 8 p., trečiojo asmens atsiliepimo 3 p.). Tai atitinkamai tik patvirtina atsakovo teiginius, jog 2021 m. kovo 4 d. ieškovas ir trečiasis asmuo reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudarė galimai dėl kitų priežasčių. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta praėjus ilgam laiko tarpui po vekseliuose nurodyto apmokėjimo termino (2020 m. vasario 12 d.), nenurodant visiškai jokių aplinkybių, susijusių su vekselio ne realizavimu ĮPVĮ nustatyta tvarka ir tik po to, kai buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje ir tada kai ieškovas pralaimėjo bylą kitoje civilinėje byloje, kurioje teismas priteisė A. N. iš K. Z. 23.000,00 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Iš bylos duomenų visiškai akivaizdu, kad I. P. UAB „Žemės namai“ bankroto byloje patvirtinto reikalavimo ir jos perleisto reikalavimo sumos yra skirtingos (bankroto byloje patvirtintas 20.000,00 Eur reikalavimas, o perleisto reikalavimo suma – 11.600,00 Eur). I. P. 11.600,00 Eur reikalavimą perleido po to, kai UAB „Žemės namai“ bankroto byloje buvo patvirtintas jos 20.000,00 Eur reikalavimas. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paneigia apelianto teiginius, kad 20.000,00 Eur skolos ir 11.600,00 Eur reikalavimo pagrindas yra identiškas.

38. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovas neįrodė nei paskolos sutarties sudarymo fakto, nei kitų šalių prievolinių santykių, egzistavimo. Visų pirma, atsakovo A. N. pasirašyti vekseliai per se (patys vieni) negali būti pripažinti paskolos rašteliais, nes juose nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas (žr. Ieškinio priedas Nr. 2). Antra, ieškovo ir trečiojo asmens nurodytos faktinės vekselio išrašymo aplinkybės bylos duomenų kontekste (nesant visiškai jokių įrodymų) negali būti pripažintomis pagrįstomis. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovas, kuriam teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

39. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas)

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

42. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

43. Atsakovas A. N. prašė priteisti iš ieškovo 1.452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą), 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apelianto (ieškovo) atsakovui 1.452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

44. Trečiasis asmuo I. P. nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas.

45. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jame atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

47. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. N. iš apelianto (ieškovo) K. Z. 1.452,00 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt du eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.