Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-10-27 · Byla Nr. TS-148-753/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-2553-753/2018Nutartis · 2018-12-14Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-24Kauno apygardos teismas
  3. T-33-753/2020Nutartis · 2020-01-20Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-06Kauno apygardos teismas
  5. T-877-548/2020Nutartis · 2020-06-11Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-09Kauno apygardos teismas
  7. TS-148-753/2020Nutartis · 2020-10-27Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-03Kauno apygardos teismas
  9. TS-79-548/2021Nutartis · 2021-04-14Kauno apylinkės teismas
  10. T-1332-753/2021Nutartis · 2021-08-24Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
TS-148-753/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00421-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
Byla Nr. TS-148-753/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00421-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 27 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 95-542 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3. Paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 18 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.

Anksčiau teistas du kartus.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 95-542 netaikyti nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kas rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Nuteistajam nustatyta 21 balo (žema) pakartotinio nusikalstamumo rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 12 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nutarime taip pat atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis pataisos namuose dirbti pradėjo tik prieš pat lygtinio paleidimo posėdį. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą nuteistojo elgesį.

Nuteistasis J. K. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba, yra ne vieną kartą skatintas, jo nusikalstamo elgesio rizika – žema, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, t. y. atitinka visus kriterijus dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistasis skunde nurodė, jog priimtas nutarimas yra neobjektyvus, jame neįvertintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. atsiliepimas dėl nuteistojo skundo, kuriuo prašoma nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 95-542 netaikyti nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 95-542 netaikyti nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus ir keturių sunkių nusikaltimų, padarytų bendrininkų grupėje, padarymą, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda ir areštas, tačiau taikytos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra vengęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, slapstėsi, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam ne visuomet pavyksta valdyti savo emocijas, jis anksčiau pasirinkdavo netinkamas strategijas iškilusioms problemoms spręsti, ne visuomet apmąstydavo savo elgesio neigiamas pasekmes. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir nors nuobauda neskirta, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimas rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir kas atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema (21 balo) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 12 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 2 mėnesiai 15 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 95-542 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo J. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 95-542 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė