Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam J. K. (J. K.) taikymo patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. priimtu nutarimu Nr. 95-392 nutarta taikyti nuteistajam J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 3 m. 1 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 45 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

J. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 m. l mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3. Paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 18 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.

Anksčiau teistas du kartus.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, J. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką J. K. nustatyta vidutinė (45 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas neduoda pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nebenusikals. Pažymėtina, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 14 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka aktualūs nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus ir keturių sunkių nusikaltimų, padarytų bendrininkų grupėje, padarymą, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda ir areštas, tačiau taikytos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra vengęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, slapstėsi, dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teigia, jog laisvėje pragyvendavo iš gaunamo atlygio, kurio pakakdavo kasdieninėmis ir didesnėms išlaidoms, tačiau įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis, kalbėdamas apie nusikaltimus, stengiasi analizuoti nusikaltimus lėmusias aplinkybes, tačiau tai daro paviršutiniškai. Jis teigia, kad sugeba valdyti savo emocijas, bet tai jam pavyksta ne visada. Nuteistasis iškilusioms problemoms spręsti pasirinkdavo netinkamas strategijas, ne visuomet apmąstydavo savo elgesio neigiamas pasekmes. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat vertintina tai, kad nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę atliekantis už nesunkaus ir keturių sunkių nusikaltimų padarymą, bausmę atlieka tik nuo 2017 m. gegužės 18 d., likusi neatlikta bausmės dalis – 3 m. 1 mėn. 1 d., todėl trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis J. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-392.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-392 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.