Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-861-485/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-2553-753/2018Nutartis · 2018-12-14Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-24Kauno apygardos teismas
  3. T-33-753/2020Nutartis · 2020-01-20Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-06Kauno apygardos teismas
  5. T-877-548/2020Nutartis · 2020-06-11Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-09Kauno apygardos teismas
  7. TS-148-753/2020Nutartis · 2020-10-27Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-03Kauno apygardos teismas
  9. TS-79-548/2021Nutartis · 2021-04-14Kauno apylinkės teismas
  10. T-1332-753/2021Nutartis · 2021-08-24Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
1S-861-485/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00421-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-861-485/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00421-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 95-542 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. K. nuteistas:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu bei subendrinus su 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Be to, jis teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 2 mėnesiai 15 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 95-542 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, jo nusikalstamos rizikos įvertinimas, remiantis OASys metodika, sumažėjęs nuo 53 iki 21 balo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pati vertinimo metodika, anot nuteistojo, nėra pakankamai objektyvi, jo manymu, abstrakti, kadangi nėra aišku, kokių veiksmų nuteistasis privalo imtis jam siekiant labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Be kita ko, nuteistasis teigia, jog nei Kalėjimų departamentas, nei pataisos įstaiga nežino efektyvios riziką mažinančios metodikos, dėl to jis nukenčia ir negali tinkamai integruotis į visuomenę. Iš esmės nuteistajam nėra aišku, kokiu būdu jis galėtų dar labiau sumažinti vis dar esančias pakartotinio nusikalstamumo rizikas, taip pat nurodo savo asmenį charakterizuojančias aplinkybes, jog dirba, nedaro nusižengimų.

5.2. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nurodytais argumentais, jog jis dar nėra pakankamai pasirengęs integruotis į visuomenę, skundą pateikusio asmens manymu, jis atitinka įstatyme nurodytus kriterijus ir jam turi būti taikytas lygtinis paleidimas. Priešingu atveju, nuteistajam nėra aiškus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyto 157 straipsnio turinys, t. y. kokių veiksmų iš nuteistojo reikalaujama ir kaip juos faktiškai įgyvendinti. Be to, nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo taikymo institutas pats savaime sukuria geresnes sąlygas nuteistam asmeniui integruotis į visuomenę, kita vertus, vertinant priešingai, būtų paneigiama lygtinio paleidimo paskirtis. Šiuos motyvus nuteistasis patvirtina nurodydamas Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Apylinkės teismo nutartyje, nuteistojo manymu, neteisingai ir šališkai vertinama aplinkybė netaikyti jam lygtinio paleidimo vien dėl to, kad drausminių nuobaudų vertinimo komisija svarstė jam skirti nuobaudą.

5.3. Nuteistasis taip pat teigia, jog jo elgesys vertintinas kaip pozityvus, praleistas laikotarpis atliekant jam paskirtą bausmę pataisos namuose suformavo vidinį norą pasikeisti ir atsakingai elgtis ateityje, dėl ko jis mano, kad yra įstatyme numatyti pagrindai paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Bylos duomenimis, J. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas atitinka formalųjį pagrindą probacijai taikyti. Tačiau, kaip matyti iš pataisos įstaigos pateiktos 2020 m. rugsėjo 18 d. išvados dėl nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimo, jis vykdo ne visas jame numatytas priemones. Nors J. K. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo aštuonis kartus paskatintas, be to, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau jis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. rugsėjo mėn. nedirbo, tokiu būdu nevykdydamas įpareigojimo tęsti darbinę veiklą. Nors naujoji BVK 157 straipsnio redakcija imperatyviai nenurodo sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgti į jam paskirtų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymo efektyvumą, tačiau įvertinus tai, kad nuteistojo elgesio korekcija pataisos įstaigoje iš esmės siejama su asmeniui taikomomis pozityvaus užimtumo priemonėmis, sistemingu darbinės veiklos vykdymu ir kt., ši aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, šiuo atveju vertintina kritiškai.

10. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistajam šiuo metu nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai yra 21 balas, tačiau ji nuo paskutinio vertinimo visiškai nepakito ir ją vis dar sudaro santykinai reikšmingas dinaminių balų skaičius (9 balai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu gali sumažinti. Nors skunde J. K. kvestionuoja taikomos OASys vertinimo metodikos pagrįstumą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad aptariamoji metodinė priemonė yra aprobuota ir taikoma Lietuvos Respublikoje, vertinant asmenų galimybes nenusikalsti ateityje (aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211). Dėl šios priežasties atmestini ir skundo argumentai, jog nuteistajam nustačius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, lieka neaišku, kokius veiksmus jis turi atlikti siekdamas ją sumažinti. Kiekvienam bausmę pataisos įstaigoje atliekančiam asmeniui yra parengiamas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame, atsižvelgus tiek į nuteistojo charakteristiką, tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio, pakartotinio smurtinio elgesio riziką, nustatomi įpareigojimai, kurių šis asmuo turi nuosekliai laikytis pataisos proceso metu. Tuo pačiu, atsisakius asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistajam pateikiamos rekomendacijos, kurios skatintų jo elgesio korekciją ir sudarytų galimybę spręsti apie jo pažangą atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo tiek sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, tiek ir taikytos rizikos mažinimo rekomendacijos, pagrindo pripažinti, jog asmuo nebuvo pakankamai informuotas, kokius veiksmus jis turi atlikti siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistąjį bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys bei išskiriami jam nustatyti kriminogeniniai (riziką nusikalsti didinantys) veiksniai, kurie šiuo atveju yra susiję su nuteistojo mąstymo ir elgesio sritimi bei nuo paskutiniojo vertinimo išlieka nepasikeitę. Tai pasireiškia tuo, jog nuteistasis yra linkęs pateikti save labiau pakankiai, paties teigimu, ne visuomet sugeba valdyti savo emocijas. Be to, jo darbo veiklos laikotarpis nenuoseklus, nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. rugsėjo mėn. jis nedirbo ir, nors ši aplinkybė siejama su jo sveikatos pablogėjimu, tačiau vis tik ji nesudaro galimybės spręsti, jog nuteistojo pažanga šioje srityje nuo paskutinio jos vertinimo pasikeitė, kadangi pakartotinai nuteistasis įsidarbino tik prieš klausimo dėl lygtinio paleidimo svarstymą.

12. Priešingai nei tvirtinama skunde, atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas, dalis kurių siejamos su turtinės naudos siekiu, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo finansinių įsipareigojimų dengimo, be kita ko, alimentų mokėjimo svarbą. Nors nuteistasis teisingai akcentuoja aplinkybę, kad iš jo darbo užmokesčio atliekamos išskaitos pagal gautus pataisos įstaigoje vykdomuosius dokumentus, tačiau tuo pačiu jis pats savo iniciatyva piniginių lėšų dengiant įsipareigojimus, be kita ko, ir nepilnamečiui vaikui mokant alimentus, nededa. J. K. nurodo galimybę lygtinio paleidimo atveju įsidarbinti, tačiau pateikta informacinio pobūdžio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažyma savaime nepagrindžia aplinkybės, jog nuteistasis joje iš tikrųjų įsidarbins, juolab kad tos pačios bendrovės pažyma buvo remiamasi dar 2019 m. lapkričio 25 d. lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu, tai yra prieš daugiau kaip vienus metus. Tuo tarpu pakankamai aktyvūs nuteistojo veiksmai pataisos įstaigoje siekiant užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį nestebimi. Bausmę atlikdamas nuo 2017 m. gegužės mėn. ir turėdamas pagrindinį išsilavinimą bei vieną (stogdengio) specialybę, kai duomenų, jog pagal šią specialybę būdamas laisvėje dirbo, nėra, jis pataisos įstaigoje nesimoko, nesiekia įgyti vidurinio išsilavinimo ar naujų specialybių, kurios padidintų jo galimybes įsidarbinti, o tuo pačiu ir efektyviau dengti turimus finansinius įsipareigojimus. Ši aplinkybė buvo akcentuojama dar 2020 m. kovo 6 d. aukštesniajam teismui nagrinėjant nuteistojo gynėjo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau ji pataisos proceso metu tinkamai įvertinta nebuvo, tuo pačiu ir eliminuojant galimybę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių šioje srityje mažinimui. Tuo tarpu pats nuteistasis savo finansinės situacijos kritiškai nevertina, nurodo nesusiduriantis su finansiniais sunkumais. Tiek aptartos aplinkybės, tiek ir socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos rekomendacijos dėl nuteistojo darbo veiklos nepertraukiamumo bei tęstinumo sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistojo darbo veiklos vykdymo bei finansinių įsipareigojimų dengimo galimybės išlieka aktualiu riziką pakartotinai nusikalsti sąlygojančiu veiksniu.

13. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, susijusiais su nuteistojo svarstymu drausmės komisijoje. Nors ši aplinkybė savaime negali būti pagrindu asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, ji buvo įvertinta šiam klausimui spręsti reikšmingų duomenų visumoje, nesuteikiant jai išskirtinės reikšmės iš kitų, be kita ko, ir pozityviai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių. Vis tik pastarųjų šiuo metu dar nepakanka, kad būtų galima spręsti, jog nuteistojo bausmės atlikimas gali būti tęsiamas jam taikant probaciją, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

14. Nuteistajam ginčijant pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tenkinti jo skundą dėl Komisijos nutarimo, motyvus, atkreipiamas dėmesys ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, jokio teisinio poveikio šios rekomendacijos adresatams nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – jau aptartomis BVK nuostatomis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas savaime sukuria geresnes sąlygas nuteistam asmeniui integruotis į visuomenę aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

15. Aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad J. K. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. K. (J. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika