- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 1S-492-593/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00421-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- J. K.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K.) atstovo advokato G. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus 2020 m. balandžio 27 d. priimtą nutarimą Nr. 95-229 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų l mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3. Paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
5. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Komisija 2020 m. balandžio 27 d. priimtu nutarimu Nr. 95-229 nutarė taikyti nuteistajam J. K., gimusiam 1982 m. sausio 22 d., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. balandžio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 21 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, aštuonis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, nors J. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, aštuonis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pagal „OASys“ metodiką J. K. nustatyta 21 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 12 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka aktualus nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Taip pat J. K. anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda ir areštas, be to nuteistasis yra vengęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, slapstėsi, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis. Jam būnant laisvėje iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo akivaizdžiai nepakako, todėl J. K. nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos gavimo motyvais. Teismas įvertino ir tai, kad J. K. laisvės atėmimo bausmę atliekantis už nesunkaus ir keturių sunkių nusikaltimų padarymą ir jam likusi atlikti nemaža bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 16 dienų, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos J. K. netaikomas.
Šalies argumentai
8. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo J. K. atstovas advokatas G. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą taikyti J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8.1. Skunde nurodoma, kad nuoširdžia J. K. atgaila ir noru pradėti naują gyvenimą galima būtų laikyti J. K. elgesį dar iki teismams priimant apkaltinamuosius nuosprendžius - būdamas deportuotas į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. J. K. visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko būti teisiamas ir už kitas, anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Tokį J. K. sprendimą sąlygojo būtent tai, kad pastarasis buvo ir yra pasiryžęs išpirkti savo kaltes prieš visuomenę ir valstybę.
8.2. Skunde pažymima, kad byloje nustatytos išimtinai ir išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Be santykinai subjektyvių vertinimų, objektyviai nustatyta, kad J. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką mažėjo nuo 45 balų 2018 m. lapkričio 2 d. iki 25 balų 2019 m. lapkričio 25 d. ir atitinkamai iki 21 balo 2020 m. balandžio 23 d.
8.3. Skunde atkreipiamas dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog „teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (LR Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). „ Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui ... Pažymėta, kad remiantis proporcingumo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina. “ (LR Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Visuma faktų ir nuteistojo J. K. elgesio analizė vis tik leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. atstovo advokato G. P. skundas atmetamas.
9. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis, t. y. BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija.
10. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis, 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).
11. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinas materialus pagrindas. Tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog J. K. priklauso žemos rizikos grupei – 21 (dvidešimt vienas) balas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dinaminių balų skaičius yra 9 taškai, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
14. Nagrinėjamu atveju matyti, jog J. K. bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo aštuonis kartus paskatintas, vieną kartą pažeidė vidaus tvarką, tačiau drausime tvarka baustas nebuvo. J. K. yra baigęs 10 klasių ir turi stogdengio specialybę. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis dirbo, po bausmės atlikimo planuoja tęsti darbinę veiklą UAB „J“, yra pateikęs įdarbinimo faktą patvirtinančią pažymą. J. K. vardu gauti vykdomieji raštai 3 489,60 Eur sumai, jis iš atlyginimo yra atlyginęs – 59,29 Eur. Taip pat yra gautas vykdomasis raštas apie nuteistojo įsiskolinimą dėl alimentų 12 172,03 Eur, iš kurių prioritetine tvarka išskaičiuota 506,21 Eur. J. K. teistas ne vieną kartą, bausmę atlieka už nesunkaus ir keturių sunkių nusikalstamų veikų padarymą bendrininkaujant, praeityje jam du kartus buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda ir areštas. Tačiau savo elgesio teigiama linkme nekoregavo bei nesistengė laikytis įstatymų imperatyvų. Nuteistojo kriminalinė patirtis rodo, kad jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jokio poveikio jo elgesiui neturėjo, nes po kurio laiko J. K. vėl nusikalsdavo. Šie duomenys patvirtina, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko.
15. Nors duomenys apie teistumus negali būti laikoma savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jie yra svarbūs sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima, kad šie duomenys neatsiejamai vertintini su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis, kitomis nuteistojo mąstymo, požiūrio pokyčius atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Tik visapusiškas šių duomenų vertinimas gali suponuoti pagrįstą manymą apie tai, ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, ar šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. K. visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko būti teisiamas ir už kitas anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis yra vengęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, slapstėsi ir buvo deportuotas į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistojo prisipažinimas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, negali būti esminiu kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistojo kaltės pripažinimas buvo įvertintas priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
16. Socialinio tyrimo išvadoje be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo J. K. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai mąstymas ir elgesys (ne visuomet apmąstydavo savo elgesio neigiamas pasekmes, pasirinkdavo netinkamas strategijas iškilusioms problemoms spręsti. Teigia, kad sugeba valdyti savo emocijas, bet ne visuomet jam tai pavyksta). Teisėjų kolegija pažymi, kad J. K. turi vykdomųjų raštų, kuriuos dengia, tačiau kaip įvardijo pirmosios instancijos teismas padarytose nusikalstamose veikose stebimas finansinės naudos gavimo motyvas bei aplinkybė, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo J. K. būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kuri leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
17. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog J. K. savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, lygtinai paleisti nuteistąjį teismas gali tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. K. būdamas laisvėje nebenusikals ir kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. O apeliaciniame skunde aptariami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai, susiję su proporcingumo principo taikymu buvo įgyvendinti teismo, paskyrusio bausmes J. K. už padarytas nusikalstamas veikas, todėl plaučiau neaptariami.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. J. K. daroma pažanga nėra pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir taip bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, taip pat, kaip paskatinimo priemonė kelis kartus buvo suteikta teisė į papildomus ilgalaikius pasimatymus, tai rodo, jog jo elgesys yra įvertintas ir pataisos namų administracijos. Todėl J. K. atstovo advokato G. P. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. K. (J. K.) atstovo advokato G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.