Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K., toliau – J. K.) gynėjo advokato Gintaro Petukausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-750 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu J. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 liepos 24 d. nuosprendžiu skirta bausme, skiriant J. K. gautinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu J. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu J. K. skirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu J. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas vienu trečdaliu sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu J. K. skirta bausme, skiriant jam galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu J. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu jam skirta bausme, skiriant J. K. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš aptarto seka, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar to paties straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nuteistojo J. K. gynėjas savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Svarbu ir tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą lygtinio paleidimo taikymui su intensyvia priežiūra, tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam J. K. nustatyta žema – 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau vien tik šios aplinkybės vertinimas negali lemti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo. Būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, jog vertinamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios vykdymo metu asmens atžvilgiu ir toliau taikomi pakankamai griežti elgesio apribojimai, dėl ko, taikant asmeniui lygtinį paleidimą šiomis sąlygomis, turi būti visiškai aišku, jog tolesnė jo elgesio korekcija galima tik šiam būnant laisvėje.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, dirba. Teigiamai J. K. elgesį apibūdina ir tai, kad per visą jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausmine tvarka jis baustas nebuvo, už gerą elgesį ir stropų darbą skatintas 7 kartus, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, po galimo lygtinio paleidimo turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Į tai pataisos namų administracijos buvo reaguota tinkamai – už jo nepriekaištingą elgesį buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikštos padėkos, asmuo buvo perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į lengvąją grupę, jam buvo skiriami papildomi ilgalaikiai pasimatymai. Taigi toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme.

11. Ir vis tik, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams pažymėtina, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, J. K. elgesys vieną kartą buvo svarstomas drausminėje komisijoje ir nors drausminė nuobauda jam tuo metu paskirta nebuvo, tačiau tai betarpiškai patvirtina, jog nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo toks pavyzdingas kaip jį bandoma pateikti nuteistojo gynėjo skunde. Šią išvadą patvirtina dar ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriamas vienas J. K. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – jo mąstymas ir elgesys. Jis nustatytas vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų visumoje įvertinus nuteistojo J. K. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Laisvės atėmimo bausmę J. K. atlikinėja už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Dauguma nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdytos J. K. bendrininkaujant su kitais asmenimis, tačiau net ir šioje jam skirtos bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis turi draugų ratą už pataisos įstaigos ribų, kas įvertinus faktą, jog asmuo ne visuomet geba pasirinkti tinkamas strategijas iškilusioms problemoms spręsti, leidžia pagrįstai manyti, jog tinkamų draugų pasirinkimo būtinybė šioje J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išlieka aktuali. Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis pripažįsta bandęs narkotinių medžiagų būdamas laisvėje, tačiau priklausomybę neigia, jokių pataisos programų, susijusių su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų prevencija, būdamas pataisos namuose jis nelankė, kas įvertinus faktą, jog teistas jis buvo ir už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu tokių medžiagų disponavimu, teisėjų kolegijai kelia pagrįstu abejonių jo pastangomis pasitaisyti.

13. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis įvertintina ir tai, kad J. K. yra įgijęs vos 10 klasių išsilavinimą bei stogdengio specialybę, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, pagal savo specialybę asmuo laisvėje nedirbo. Nepaisydamas šios aplinkybės, įgyti papildomos specialybės, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis nesiekė, tokiu būdu eliminuodamas savo galimybes laisvėje susirasti geriau apmokamą darbą. Ši aplinkybė, įvertinus nuteistojo įvykdytų nusikaltimų finansinį pobūdį, yra itin aktuali, ją privaloma įvertinti sprendžiant klausimą, ar asmuo gebės tinkamai reintegruotis į visuomenę laisvėje ir savo tikslų joje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje asmuo bus įdarbintas UAB „J.“, tačiau vien tik šis faktas neleidžia ypatingai palankiai vertinti nuteistojo ir pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad kai kurias iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų J. K. įvykdė turėdamas darbą ir už jį gaudamas oficialias pajamas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog jis nuteistas, be kita ko, ir už disponavimą narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ir tokiu būdu gauti finansinės naudos, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog oficialių pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako. Esant šiems duomenims, abejotina, jog vien tik darbo egzistavimas laisvėje gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo J. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio.

14. Abejonių šiomis nuteistojo galimybėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas J. K. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos įstaiga yra gavusi 3489,60 eurų nuteistojo įsiskolinimą vykdomųjų raštų pagrindu. Iš šios sumos, net ir dirbdamas pataisos namuose, nuteistasis sugebėjo padengti vos 59,29 eurus. Taip pat pataisos įstaiga yra gavusi ir vykdomuosius raštus dėl 12172,03 eurų J. K. įsiskolinimo dėl alimentų vaikui. Iš nuteistojo atlyginimo šio įsiskolinimo eliminavimui yra išskaičiuota vos 332,24 eurai. Įvertinus šių aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, kad jokių santaupų, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, J. K. neturi, o jo finansiniai įsipareigojimai neabejotinai vis dar išlieka nemenki, pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju.

15. Pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro ir artimi J. K. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o J. K., nepaisydamas šios aplinkybes nusikalto, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. K. (J. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.