Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių – atvirosios kolonijos pataisos namų 3-iame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. K. nuteistas: 1) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 m. l mėn. laisvės atėmimo bausmė; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3. Paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 18 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2. Atsiliepimo į nuteistojo J. K. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

5. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Šių duomenų visuma iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad J. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 45 balai, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant dar ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog asmuo jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – nepažeidinėjo rėžimo reikalavimų, dirba, buvo tris kartus paskatintas, taip pat dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais. Šie teigiamai nuteistąjį apibūdinantys faktoriai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo šis teismas, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

7. Nagrinėjamu atveju, duomenų apie akivaizdų nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimą, vis dėl to nėra, kadangi rizika per kiek daugiau nei metus bausmės atlikimo sumažėjo tik 8 balais. Be to, net 14 balų yra dinaminiai, priklauso tik nuo nuteistojo, kadangi susiję su jo mąstymu ir elgesiu, emocine gerove, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos ženkliai sumažinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius, kaip neleidžiančius daryti neabejotinos išvados dėl nuteistojo pažangos, kadangi iš tiesų jis nors kaltę dėl nusikaltimų nurodo pripažįstantis, stengiasi analizuoti nusikaltimus lėmusias aplinkybes, tačiau tai daro paviršutiniškai, ne visada sugeba valdyti savo emocijas. Nuteistasis bausmę atlieka už didelį skaičių tyčinių nusikaltimų, kurių vienas priskiriamas nesunkių, keturi – sunkių nusikaltimų kategorijoms, jis ir ankščiau jau buvo teistas, taip pat ir trumpalaike realia laisvės atėmimo bausme – areštu, kas apibūdina jį, kaip linkusį nusikalsti, nedarantį teigiamų išvadų dėl savo elgesio asmenį, ir nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiais J. K. skiriant bausmes, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintos ir nebuvo sumenkintos. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad nuteistasis yra vengęs bausmės, pagrįstai įžvelgė prieštaravimų tarp Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistąjį ir asmens bylos duomenų, tokių kaip lėšų tvarkymas ir pajamos, ir laikė abejotinu, kad nuteistasis laisvėje sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

8. Taigi, nors skundu apygardos teismui teigiama, kad atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau su šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus, todėl apelianto motyvai, kad teismas be pagrindo nepatvirtino kompetentingos Komisijos nutarimo, laikytini nepagrįstais.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo minima valstybės formuojama politika dėl lygtinio paleidimo, siūlomi teisės aktų pakeitimų projektai, kol kas nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje šiuo metu galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė. Nepaisant kalinių skaičiaus Lietuvoje, turi būti pagrįstas manymas, kad asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, o taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju, vertinant nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinai paleidus nuteistąjį, būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

11. Taigi nuteistojo J. K. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. K. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.