Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nepamena kas vyko 2024 m. kovo 3 d., buvo neblaivus. Prašė, kad būtų pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamasis E. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad R. K. nemušė, nepažįsta tokio asmens, tačiau tai gali būti jų kaimynas, nes gretimais gyvena vyriškis R. vardu, pavardės nežino, su juo nebendrauja, minėtas asmuo daug vyresnis už jį, apie 30-40 metų amžiaus. N. J. pažįsta, jis yra jo brolio A. G. draugas, todėl kartais su juo pabendrauja. V. M. jis nepažįsta. Adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, gyvena jo draugė V. E. ir draugės dėdė. V. namuose yra buvęs ne kartą, o paskutinį kartą buvo prieš kokius tris mėnesius. Tą kartą jis buvo pas V. su savo drauge. Jie buvo trise, tai yra jis, jo draugė ir V., tą kartą jie visi gėrė alų. Jis neatsimena buvęs V. namuose kartu su N., V. ir A.. Vyriškio vardu R. K. nepažįsta, jo nemušė, kas sumušė minėtą vyriškį pasakyti negali, nežino (t. 2, b. l. 159-162). Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad 2024 m. kovo 3 d. buvo pas V. E., vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo metu pas V. E. nesilanko. R. K. nepažįsta, jį matė minėtą vakarą, tačiau jis miegojo ir nematė ar jis yra sumuštas. Minėta vakarą muštynių nebuvo, taip pat nebuvo kviesta policija. Po įvykio R. K. su juo nesusiekė, apie jo sumušimus sužinojo kai buvo pakviestas pas tyrėją. Apie įvykį nekalbėjo ir su V. E., nors po įvykio pas ją lankėsi dar porą kartų. Apie tai, kad A. G. davė pinigų R. K. nežinojo. Įvykio vakarą santykiai su broliu buvo geri.

Kaltinamasis A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. vasario 13 d. jis susitiko su V. E., jie gėrė, kartu buvo jos dėdė L. ir jis su draugu, vėliau apie 24 val. išėjo. Kitą rytą ji paskambino jam ir prašė atiduoti telefoną, kurį anot jos jis pavogė. Namuose nei telefono, nei auksinės grandinėlės, nei MP3 grotuvo ar 300 eurų grynais nematė. Teigė, kad V. E. apkaltino jį dėl to, nes jo nemėgsta, yra ne kartą iškvietusi jam policiją. Šiuo metu su V. E. susitinka retai, tačiau santykiai yra geri, nesipyksta, bendrauja, yra draugai. Iki įvykio su V. E. susitikdavo porą kartų į savaitę, visada vartodavo alkoholinius gėrimus. Kitą rytą jam paskambino V. E. norėjo kad jis grąžintų jai jos daiktus, ji pradėjo grasinti. Po įvykio, iš V. E. sužinojo, kad pavogti daiktai atsirado, tačiau jis nežino iš kur jie atsirado. Jis nenorėdamas, kad ji rašytų ant jo pareiškimą, padavė jai 400-500 eurų. Kai padavė pinigus, ji jam grasino, turi žinutes. Nurodė, kad nepažįsta M. P., o pažįsta jos vyrą R. P.. Nėra siūlęs parduoti jai kokį nors telefoną. Dėl R. K. sveikatos sutrikdymo 2024 m. kovo 3 d. neprisipažino, nurodė, kad 19:45 val. prieš K. nesmurtavo. Teigė, kad jį apkaltino sumušimu, nes jie (R. K. ir V. E.) neturėjo už ką gerti ir žinojo, kad jis duos pinigų. Po įvykio su R. K. bendravo apie mėnesį laiko, dabar nebendrauja. 2024 m. kovo 3 d. pas V. E. buvo su broliu, ten buvo ir daugiau žmonių, vyko išgertuvės. Jo manymu, jis tą pačią dieną apie 16 val. padavė V. E. ir tuos 400-500 eurų, kartu išgėrė ir su broliu išėjo namo. Nurodė, kad R. K. su V. E. jį terorizavo, pamena, kaip V. E., kuri sėdėjo su R., jam paskambino ir sakė, kad atgal jį pasodins jeigu jis nesumokės pinigų. Apie R. K. sumušimą sužinojo kai pareigūnai jį iškvietė į policiją. Tą vakarą kol jis buvo pas V. E. policija nebuvo kviečiama. Kai atvyko pas V. E. 2024 m. kovo 3 d, jis vizualių K. sužalojimų nematė, jis miegojo. Po įvykio kalbėjo su R. K., kada kalbėjo neatsimena. Tada R. K. jam sakė, kad jį be reikalo apkaltino, bet jis nespėjo to įrašyti. Po įvykio, R. K. davė 100-200 eurų, taip pat nupirko alaus.

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kas įvyko 2024 m. kovo 3 d. nepamena. Gruodžio mėnesį pateko į avariją, todėl jam negerai su atmintimi, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. kovo 3 d. apie 19:30 val. jam gulint lovoje ant dešinio šono į namus atėjo kaimynas A. G. bei pastarojo jaunesnis brolis, kurio vardo nežino, pradėjo jį spardyti kojomis, smūgiuoti rankomis į įvairias kūno vietas ir į galvą. Kadangi jis gulėjo ant dešinio šono, kaire ranka dengėsi galvą, todėl spardydami ir smūgiuodami, ne kartą pataikė ir į kairę ranką. A. su broliu jam smūgiavo daug kartų, tačiau kiek tiksliai kartų jam smūgiavo jis negali pasakyti, nes smūgių buvo daug. Taip pat negali pasakyti, kuris konkrečiai kuo ir į kurią vietą smūgiavo, nes jis dengėsi galvą ir to nematė. Jo ankstesnės apklausos metu minėtas V., gyvenantis nakvynės namuose ir dėvintis apykoję ir dar vienas jaunas aukštas vaikinas, kurie atėjo kartu su broliais G., prieš jį nesmurtavo, pastarieji tiesiog sėdėjo ant lovos ir gėrė jo alkoholį. A. G. jis gerai pažįsta, nes jie yra kaimynai, dažnai A. mato, tačiau su juo nebendrauja. A. brolį pažįsta, dažnai mato, tačiau nėra bendravęs, todėl nežino vardo, jis maždaug 170 cm ūgio, smulkaus sudėjimo, tamsių plaukų. V. yra stamboko kūno sudėjimo, praplikęs, kartu buvęs ketvirtas asmuo buvo jaunas, aukštas ir liesas. A. brolį, V. ir ketvirtąjį vaikiną galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 51-52). Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad jis įvykio vakarą buvo pas kaimyną L., kurio name kelis mėnesius nuomojo kambarį/lovą. Buvo vienas kambaryje, tame name daugiau nieko nebuvo, gėrė stiprius alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs. Vėliau į namus atėjo keturi asmenys, kaimynai A. G. su broliu, kitų asmenų neatpažino. Asmenys buvo atėjo ne pas jį, o galbūt pas L. Jam gulint lovoje A. G. ir E. G. prieš jį pradėjo smurtauti, kitas, stambaus sudėjimo asmuo su apykoje, bandė jį apginti. Jis ranka užsidengė galvą. Po maždaug 20 min. namo parėjo dėdė L., pamatęs sužalojimus jis paskambino savo dukterėčiai V. E., o ši iškvietė policiją. Teigė, kad jis pats į policiją būtų nesikreipęs. Atvažiavę pareigūnai liepė vykti į Kauno klinikas. Jautė sužalojimus galvoje, rankoje, plaštakoje. Gavo smūgius į viršutinę kūno dalį, kadangi buvo užsidengęs veidą, kojom ar rankom mušė negali atsakyti, tačiau skausmą jautė. Paskui jis parašė pareiškimą, nes jį įkalbėjo V. E.. Po kelių mėnesių kaltinamieji atsiprašė, jis jiems atleido, pretenzijų jiems neturi.

Nukentėjusioji V. E. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, kai ji gulėjo ligoninėje Vilniuje, jai paskambino K. ir pasakė, kad pas ją į namus buvo atėję broliai G. ir jį sumušė, K. tuo metu buvo jos namuose. Kodėl jį sumušė nepaaiškino, kur tuo metu buvo jos dėdė nežino. Dėl 2024 m. vasario13-14 d. įvykusio daiktų pagrobimo paaiškino, kad gėrė su A. ir N. ir taip gavosi, kad atsikėlusi ryte ji nerado daiktų. Nežinojo kas juos paėmė, M. P. pasakė, kad juos paėmė A. Vienas telefonas buvo padovanotas, kitą buvo pasiėmusi iš vyro, kuris tuo metu atlikinėjo bausmę, MP3 grotuvą buvo pirkusi parduotuvėje ,,varlė“. Grandinėlė buvo ne auksinė, o medicininio aukso, kainavo 10 eurų, ją buvo pirkusi turguje. Pavogta buvo ir 300 eurų, kurie buvo jos piniginėje, tai buvo pašalpa. Jai A. G. žalą jau atlygino dvigubai, pretenzijų nebeturi. A. viską atlygino, kad nebūtų kivirčo, nupirko ir grąžino, atidavė ir pinigus, kad nesusipykti, nes gyvena viename kaime. Nežino kas paėmė tuos daiktus, jie gėrė, ten vaikšto bet kas, gal M. taip pasakė ant A. specialiai, nes ji yra ,,gyvatė“. Tą vakarą ji gėrė su L., A. ir N., paskui ji užmigo, atsikėlusi nerado daiktų. A. G., kaip asmenį pavogusį daiktus, ji nurodė pagal M. žinutes. Ar M. B. skambino A. G., dėl dingusių daiktų, ji nežino, galėjo taip būti, bet yra praėję labai daug laiko. Atsimena, kad būdama pas tyrėją parašė, kad A. G. jai atlygino žalą, jie susitaikė, norėjo, kad būtų nutraukta byla. A. jai atlygino žalą, ji nežino ar jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, veikė alkoholis, ne žmogus. A. prašo nebausti, viskas gavosi per girtumą.

Kaltinamieji E. G. ir A. G. baudžiamojon atsakomybėn patraukti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai smurtinių veiksmų panaudojimas, kai dėl to kyla įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma jo sveikata.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamieji E. G. ir A. G. kaltais, dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje, nežymiai sužalojo R. K., neprisipažino, tačiau jų kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 2024 m. kovo 3 d. buvo V. E. namuose (tai yra (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys) su kartu su N., V. ir A., ten vartojo alkoholinius gėrimus, matė ten ir nukentėjusįjį R. K., tačiau nematė ar jis buvo sumuštas, jo nemušė. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. kovo 3 d. buvo V. E. namuose (tai yra (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys), ten girtavo, bet R. K. nemušė.

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kas įvyko 2024 m. kovo 3 d. nepamena. Gruodžio mėnesį pateko į avariją, todėl jam negerai su atmintimi, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. kovo 3 d. apie 19:30 val. jam gulint lovoje ant dešinio šono į namus atėjo kaimynas A. G. bei pastarojo jaunesnis brolis, kurio vardo nežino, pradėjo jį spardyti kojomis, smūgiuoti rankomis į įvairias kūno vietas ir į galvą. Kadangi jis gulėjo ant dešinio šono, kaire ranka dengėsi galvą, todėl spardydami ir smūgiuodami, ne kartą pataikė ir į kairę ranką. A. su broliu jam smūgiavo daug kartų, tačiau kiek tiksliai kartų jam smūgiavo jis negali pasakyti, nes smūgių buvo daug. Taip pat negali pasakyti, kuris konkrečiai kuo ir į kurią vietą smūgiavo, nes jis dengėsi galvą ir to nematė. Jo ankstesnės apklausos metu minėtas V., gyvenantis nakvynės namuose ir dėvintis apykoję ir dar vienas jaunas aukštas vaikinas, kurie atėjo kartu su broliais G., prieš jį nesmurtavo, pastarieji tiesiog sėdėjo ant lovos ir gėrė jo alkoholį. A. G. jis gerai pažįsta, nes jie yra kaimynai, dažnai A. mato, tačiau su juo nebendrauja. A. brolį pažįsta, dažnai mato, tačiau nėra bendravęs, todėl nežino vardo, jis maždaug 170 cm ūgio, smulkaus sudėjimo, tamsių plaukų. V. yra stamboko kūno sudėjimo, praplikęs, kartu buvęs ketvirtas asmuo buvo jaunas, aukštas ir liesas. A. brolį, V. ir ketvirtąjį vaikiną galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 51-52). Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad jam gulint lovoje A. G. ir E. G. prieš jį pradėjo smurtauti, jis ranka užsidengė galvą, o po maždaug 20 min. namo parėjo dėdė L., pamatęs sužalojimus jis paskambino savo dukterėčiai V. E., o ši iškvietė policiją. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis R. K. nurodė ir pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t 1, b. l. 1-9).

Nukentėjusioji, o šiame epizode liudytoja V. E., teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, kai ji gulėjo ligoninėje Vilniuje, jai paskambino K. ir pasakė, kad pas ją į namus buvo atėję broliai G. ir jį sumušė, K. tuo metu buvo jos namuose. Liudytojas L. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. K. yra jo draugas. 2024 m. kovo 3 d. jie su R. buvo namuose ir vartojo alkoholį. Gėrė degtinę ir alų. Buvo tik dviese. Jiems bevakarojant, kiek buvo valandų pasakyti negali, nes nežiūrėjo, bet buvo jau vakarop, jis išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Nuėjo į netoli namų esančią parduotuvę Aibė. Nusipirkęs cigarečių, parduotuvėje susitiko draugą, su kuriuo pasikalbėjo, vėliau ėjo namo. Nuo išėjimo iš namų iki grįžimo galėjo praeiti apie pusvalandis. Jam išėjus į parduotuvę, R. liko namuose. Kai grįžo namo, pamatė, kad namuose yra nekviestų svečių. Jam užėjus į kambarį, pamatė, kad R. gulėjo ant lovos ant šono ir rankomis buvo užsidengęs galvą. Iš pradžių jis pagalvojo, kad R. miega. Šalia R. prie galvos sėdėjo jauno amžiaus vaikinas, kurio vardas V., pažįstą tik iš matymo, gale R. kojų sėdėjo jam iš matymo žinomas jaunas aukštas vaikinas, vardo, pavardės nežino. Kitoje kambario pusėje ant minkšto kampo sėdėjo A. G. ir pastarojo brolis, vardo nežino. A. ir jo brolis nuo R. sėdėjo poros metrų atstumu. Minėtus vaikinus žino iš matymo, kadangi jie yra dukterėčios V. E. draugai. Negali pasakyti ar vaikinai buvo blaivūs ar ne, kadangi ir pats buvo neblaivus. Grįžus visi išgėrė jų su R. likusią degtinę. Vaikinai degtinę užsigėrė jų su R. alumi. R. visą tą laiką gulėjo ant šono rankomis užsidengęs galvą, galvojo, kad jis miega. Jiems vartojant alkoholį užmigo A. G. brolis, pasibaigus gėrimams, A. prikėlė savo brolį ir visi vaikinai išėjo iš jo namų. Išėjus vaikinams atsikėlė R., jam papasakojo, kad A. su broliu R. sumušė, sakė, kad smūgiavo kumščiais ir spardė. Sakė, kad V. iš pradžių R. gynė, bet vėliau tiesiog pasitraukė į šalį ir nieko nebedarė, o ketvirtasis aukštas vaikinas, kurio vardo nežino, sakė tiesiog sėdėjo ir nieko nedarė. R. sakė, kad skauda ranką, jei gerai pamena, kairę ranką, ir sakė, kad skauda ausį. Kadangi jie su R. dar norėjo išgerti paskambino savo dukterėčiai V., kad nupirktų jiems dar išgerti, pokalbio metu kažkaip išsišnekėjo V., kad A. G. su broliu sumušė R.. Pokalbio metu V. pasakė, kad apie šį įvykį praneš policijai. Jam grįžus namo, R. jau niekas nemušė, kad R. buvo sumuštas sužinojo tik iš pačio R.. Iš pradžių jis nematė jokių sužalojimų ant R., kadangi namuose buvo prieblanda, o atvykus medikams ir išėjus į kiemą, pamatė nubrozdinimą ant R. kaktos, jei gerai atsimena kairėje pusėje, daugiau sužalojimų nematė. 2024 m. kovo 3 d. vakare gerdami su R. K. jie nesimušė ir jis R. nežalojo. Išeidamas į parduotuvę R. namuose paliko vieną, nebuvo sužalotas ar sumuštas. R. paliko sėdintį ant lovos, nemiegojo. Namo lauko durų jis nerakino. Iš parduotuvės jis grįžo praėjus daugiau nei pusvalandžiui (t. 1, b. l. 94-97, 100-103). Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad pats K. kalbėjo kad jį sumušė G.

Taigi nukentėjusiojo R. K. parodymus, apie tai, kad 2024 m. kovo 3 d. vakare, jį būnantį L. V., namuose sumušė A. G. ir E. G., patvirtino ir liudytojai V. E. ir L. V.. Nors šie liudytojai tiesiogiai įvykio aplinkybių ir nematė, tačiau liudytojas L. V. į namus grįžo iš karto po prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto ir matė, kad pastarasis gulėjo lovoje užsidengęs galvą, o iš namų pasišalinus kaltinamiesiems nurodė, kad būtent jie ir sumušė nukentėjusįjį. Taip pat liudytojas L. V. patvirtino, kad atvykus medikams jis matė sužalojimus ant R. K. kūno, o būtent matė nubrozdinimą ant R. kaktos, jei gerai atsimena kairėje pusėje, pats R. K., jam papasakojo, kad A. su broliu jį mušė, nurodė, kad smūgiavo kumščiais ir spardė, ir nukentėjusysis skundėsi, kad jam skauda kairę ranką, skauda ausį. Tuo tarpu liudytoja V. E. nurodė, kad po įvykio jai paskambino pats nukentėjusysis ir paaiškino, kad jį sumušė A. G. su broliu. Liudytojas L. V. patvirtino, kad po įvykio buvo skambinama nukentėjusiajai V. E., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus.

2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo nustatyta, kad 2024 m. kovo 3 d. 19:46 val. į Bendrąjį pagalbos centrą iš tiesų skambino liudytoja V. E., kuri nurodė, jog jai paskambino dėdė, kad pas juos namuose, priėmęs gyvent savo draugą, dėdei išėjus, vėliau grįžus, sėdėjo keturi asmenys, tarp jų A. G., asmenį, gyvenantį pas jos dėdę, smarkiai sumušė, ausis visa mėlyna, ranka turbūt sulaužyta (t. 1, b. l. 159-162). Iš bylos duomenų ir asmenų parodymų nustatyta, kad liudytojas L. V. yra liudytojos V. E. dėdė, tokiu būdu iš jos skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą akivaizdu, jog ji nurodė aplinkybes, kurias duotais parodymais patvirtino ir liudytojas L. V., tai yra, kad pas jį namuose buvo sumuštas R. K., mušę asmenys buvo A. ir E. G., o liudytojos V. E. nurodyta R. K. sumušimų lokalizacija atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo L. V. nurodytas vietas, į kurias buvo mušamas R. K.. Nukentėjusysis R. K. ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad jis gulėjo ir jį iš kojų spardė, daužė (t. 1, b. l. 166-168). Nukentėjusysis R. K. 2024 m. balandžio 4 d, atliekant asmens atpažinimo veiksmus atpažino E. G., ir nurodė, kad pastarasis yra A. G. brolis, kuris 2024 m. kovo 3 d. kartu su A. G. jį mušė (t. 1, b. l. 60-67).

Šių duomenų visumoje teismas sprendžia, jog neabejotinai yra įrodyta, kad 2024 m. kovo 3 d. kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, apie 19:45 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, smurtavo prieš nukentėjusįjį R. K., suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėję nukentėjusįjį R. K., sprendė, jog pastarajam yra skilus ranka, o ausyje yra kraujosruva (t. 1, b. l. 166-168). Siekiant nustatyti nukentėjusiajam R. K. padarytą sužalojimų mastą, jis buvo apžiūrėtas specialistų ir 2024 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. K. buvo padaryta poodinės kraujosruvos galvoje ir kairėje rankoje, kairės plaštakos sumušimas R. K. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ar koja, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje (t. 1, b. l. 90-91). Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jie atsirado ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių rezultate, todėl akivaizdu, kad kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius, o specialisto nustatytų nukentėjusiajam R. K. padarytų sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiojo parodymus apie tai, į kurias vietas jam buvo suduoti smūgiai, ką jis nurodė ir liudytojui L. V..

Tai, kad įvykio vieta yra kaltinime nurodyta vieta, patvirtina 2024 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse (t. 1. b. l. 32-38).

Nukentėjusioji V. E. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 13-14 d. ji gėrė kartu su A. ir N., tada ji užmigo ir ryte atsikėlusi nerado daiktų. Ji nežinojo kas paėmė daiktus, bet M. P. jai nurodė, kad tuos daiktus paėmė A. G., kuris vėliau jai atlygino žalą dvigubai, dėl ko ji jau nebeturi pretenzijų. Buvo pavogti du telefonai, kurių vieną ji buvo gavusi iš savo sugyventinio, kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, MP3 grotuvas, medicininio aukso grandinėlė ir 300 eurų, kurie buvo jos piniginėje. Tai, kad iš nukentėjusiosios V. E. buvo pavogti jos parodymuose nurodyti daiktai ji nurodė ir 2024 m. kovo 13 d. per ePolicija pateiktame pareiškime, kuriame nurodė, kad 2024 m. vasario 14 d. 21:35 val. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, su A. G. ir jo draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau pasigedo dviejų mobiliųjų telefonų, 300 eurų, auksinės grandinėlės, MP3 grotuvo. Padaryta 700 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 18-27).

Liudytojas L. V. paaiškino, jog iš dukterėčios V. E. buvo pavogti daiktai, iš vakaro V. E. buvo gavusi pašalpą, pats buvo matęs banknotus pas ją, taip pat ji turėjo du mobiliojo ryšio telefonus ir aukso spalvos grandinėlę. Tą vakarą, kai buvo pavogti daiktai, pas juos svečiuose buvo A. ir dar kažkas, ko jis neatsimena, visi vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jis nuėjo miegoti, o kitą rytą V. E. jau ieškojo dingusių daiktų. Liudytoja L. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra socialinė darbuotoja, kuri įvykio metu dirbto su V. E. šeima, žino, kad buvo kažkokia vagystė, kurios metu V. E. prarado grandinėlę, bet neatsimena kada, nes daug vagysčių būdavo. Ji eidavo kartu su V. E. paimti pašalpos, kuri būdavo apie 300 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas L. D. elektroninis laiškas, patvirtina, kad ji kartu su V. E. 2024 m. vasario 13 d. buvo Kaišiadorių pašte, kur pastaroji pasiėmė 464,09 eurus, socialinę pašalpą ir vaiko piniginė išmoką (t. 2, b. l. 64). Iš nukentėjusiosios V. E. ikiteisminio tyrimo metu, pateikto elektroninio laiško nustatyta, kad ji buvo gavusi iš Alytaus kalėjimo (alytus@kalejimai.lt) laišką pavadinimu ,,Nuteistojo M. B. prašymas“, kuriame nurodyta, jog M. B. 2024 m. sausio 9 d. buvo pateikęs prašymą, kuriame nurodyta, kad jo asmeninius daiktus, tarp jų ir mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“ reikalinga perduoti sugyventinei V. E. (t. 2, b. l. 82-83). Taip pat 2024 m. balandžio 8 d. daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, jog V. E. iš pateiktų 3 mobiliojo ryšio telefonų atpažino M. B. telefoną „Nokia 5“, kuris iš jos buvo pavogtas (t. 2, b. l. 91-97).

Aptari duomenys patvirtina, jog V. E. iš tiesų turėjo daiktus, kurie iš jos buvo pavogti nuo 2024 m. vasario 13 d. 18:00 val. iki 2024 m. vasario 14 d. 03:00 val., taip pat tiek ji pati, tiek ir liudytojas L. V. patvirtino, kad vagystės metu nukentėjusioji, liudytojas ir kaltinamasis A. G., girtavo L. V. namuose, kurių adresas iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatytas – (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys. Tiek liudytojas, tiek nukentėjusioji nurodė, jog vartojant alkoholiniu gėrimus jie užmigo, o nukentėjusioji atsikėlusi ryte neberado daiktų, kurie buvo pavogti ir ryte M. P. informavo V. E., kad daiktus iš jos pavogė, būtent su ja kartu girtavęs A. G.. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žalą nukentėjusiajai atlygino, tik nenorėdamas, kad ji nerašytų pareiškimo, o nukentėjusioji V. E. patvirtino, jog žala jai buvo atlygtini. Taigi, jau vien ši aplinkybė teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino žalą ne šiaip sau, o todėl, kad daiktus iš tiesų buvo iš jos pavogęs ir išsigando gręsiančios atsakomybės, o tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. E. nurodė, kad neturi pretenzijų kaltinamajam, niekaip nešvelnina jo atsakomybės. Be to, teismas vertina, kad nukentėjusioji viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekė vilkinti procesą, padedant išvengti kaltinamajam atsakomybės, kadangi tarp jų yra susiklostę draugyste bei girtavimu paremti santykiai, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisminio proceso metu tokių santykių neslėpė, o nukentėjusioji vengė atvykti į teismą ir duoti parodymus, kaip pati aiškino paprašyta kaltinamojo, už ką teismas jai buvo skyręs ir baudą. Taigi, nukentėjusiosios siekis padėti kaltinamajam ir pretenzijų neturėjimas, nešalina pastarojo atsakomybės.

Kaltinamojo A. G. kaltę įrodo ir liudytojos M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2024 m. vasario 14 d. pas ją į namus atvyko kaltinamasis A. G. ir pasiūlė jai įsigyti mobiliojo ryšio telefoną, kurį kaip pats nurodė buvo pavogęs iš V. E.. A. G. jai paaiškino, kad su N. girtavo pas V. ir iš jos pavogė du telefonus, kai pastaroji užmigo. Vėliau pati V. E. jai skambino ir sakė, kad paėmė du telefonus, kažkokią grandinėlę, pinigus ir daugiau daiktų, iš karto pasakė, kad A. tai padarė. Kai A. G. jai pasiūlė įsigyti telefoną ji neturėjo savo mobiliojo ryšio telefono, tačiau neturėjo ir pinigų, tai A. G. jai pasiūlė tiesiog pasiimti vieną telefoną ir buvo nurodęs, kad kitą telefoną siųs draugams į kalėjimą. Ji nuvyko pas A. G. į namus, kur jai buvo perduotas ,,Nokia 5“ telefonas, vėliau šį telefoną ji perdavė policijos tyrėjams. Kaltinamasis A. G. yra buvęs jos klasiokas, jų santykiai yra geri, šiame baudžiamajame procese jis ne kartą prašė jos neduoti parodymų prieš ją ir nenurodyti policijos pareigūnams iš kur ji gavo telefoną.

2024 m. kovo 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, liudytoja M. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia5“ IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84-87). Liudytojos M. P. pateiktas mobilaus ryšio telefonas, yra tas pats mobilaus ryšio telefonas, kurį V. E. atpažino kaip dingusį ir gautą iš buvusio sugyventinio M. B.. Įvertinus visa tai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos M. P. parodymais, juo labiau, kad ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą liudijimą ir prisaikdinta. Liudytojos M. P. nurodytos aplinkybės patvirtinta kitus byloje nustatytus faktus ir pačios nukentėjusiosios parodymus. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis A. G. ir nukentėjusioji V. E. 2024 m. vasario 13 d. kartu girtavo, o pastarajai užmigus kaltinamasis A. G. apvogė nukentėjusiąją, pavogdamas kaltinime nurodytus daiktus, iš kurių telefoną ,,Nokia 5“ dar ir realizavo perduodamas liudytojai M. P.. Aplinkybes apie vagystę liudytojai M. P. pasakojo pats kaltinamasis A. G., ir jei ji apie jas nebūtų sužinojusi būtent iš kaltinamojo, taip smulkiai visų byloje nustatytų aplinkybių, tokių kaip vagystės mechanizmas, kad nukentėjusioji buvo apvogta po to, kai užmigo, nebūtų žinojusi, nes išgertuvėse nedalyvavo. Be to, pati liudytoja M. P. paaiškino, kad kaltinamasis A. G. ne kartą prašė neduoti prieš jį parodymų ir klaidinti pareigūnus, nurodant realybės neatitinkančias aplinkybes apie tai iš kuri ji gavo mobiliojo ryšio telefoną. Taigi, teismas vertina, kad liudytojos M. P. parodymai, o taip pat ir faktas, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai žalą, ko racionaliai vertinant, dėl vagystės nekaltas asmuo nedarytų, patvirtina, kad kaltinime nurodytus daiktus iš nukentėjusiosios V. E. pavogė būtent kaltinamasis A. G..