- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- 1-518-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08485-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nukentėjusysis
- V. E., R. K.
- Kaltinamasis
- E. G., A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą, ne pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, Kaišiadorių r., teistas
1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. G. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždrausti turėti (įgyti) narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat jas vartoti;
2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas E. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 3 d., 14.25 val. iki 2025 m. gegužės 4 d., 11.45 val. (viena para) ir E. G. skirta galutinė 59 parų arešto bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2024 m. balandžio 16d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) 2016 m. vasario 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pagal 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2016 m. birželio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs;
2) 2017 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;
3) 2017 m. gegužės 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017 m. liepos 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta bausmių vykdymo tvarka, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) 2017 m. spalio 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo;
5) 2017 m. spalio 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo;
6) 2017 m. lapkričio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi subendrintos 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;
7) 2018 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;
8) 2021 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiai laisvės atėmimo;
9) 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme;
10) 2021 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 metams laisvės atėmimo bausme;
11) 2022 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių nuosprendžiu rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
12) 2022 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2022 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės dalinai pridėta švelnesnė bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikas pilnai atliktas pagal 2022 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį;
2023 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi iš dalies tenkintas A. G. prašymas dėl bausmės sušvelninimo ir A. G. nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas 2017 m. lapkričio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams; A. G. nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, iš BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir bausmė palikta nepakeista; A. G. nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas 2021 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, iš BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams; A. G. nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotą pagal BK 190 straipsnio redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu), už kurios padarymą jis nuteistas 2021 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, perkvalifikuota į nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), palikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. G. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., 2024 m. kovo 3 d. apie 19:45 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kambaryje, panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu, tai yra gulinčiam lovoje nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kairės plaštakos sumušimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą
Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
A. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 13 d. 18:00 val. iki 2024 m. vasario 14 d. 03:00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, slapta pagrobė svetimą V. E. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną ,,(duomenys neskelbtini)“, 200 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną ,,(duomenys neskelbtini)“, 100 eurų vertės, auksinę grandinėlę, 10 eurų vertės, mp3 ausinuką su grotuvu, 26 eurų vertės bei 300 eurų įvairiomis kupiūromis, tuo padarydamas nukentėjusiai V. E. bendrą 636 eurų turtinę žalą,
Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. G., 2024 m. kovo 3 d. apie 19:45 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kambaryje, panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu, t. y. gulinčiam lovoje nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kairės plaštakos sumušimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.
Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis E. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nepamena kas vyko 2024 m. kovo 3 d., buvo neblaivus. Prašė, kad būtų pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamasis E. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad R. K. nemušė, nepažįsta tokio asmens, tačiau tai gali būti jų kaimynas, nes gretimais gyvena vyriškis R. vardu, pavardės nežino, su juo nebendrauja, minėtas asmuo daug vyresnis už jį, apie 30-40 metų amžiaus. N. J. pažįsta, jis yra jo brolio A. G. draugas, todėl kartais su juo pabendrauja. V. M. jis nepažįsta. Adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, gyvena jo draugė V. E. ir draugės dėdė. V. namuose yra buvęs ne kartą, o paskutinį kartą buvo prieš kokius tris mėnesius. Tą kartą jis buvo pas V. su savo drauge. Jie buvo trise, tai yra jis, jo draugė ir V., tą kartą jie visi gėrė alų. Jis neatsimena buvęs V. namuose kartu su N., V. ir A.. Vyriškio vardu R. K. nepažįsta, jo nemušė, kas sumušė minėtą vyriškį pasakyti negali, nežino (t. 2, b. l. 159-162). Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad 2024 m. kovo 3 d. buvo pas V. E., vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo metu pas V. E. nesilanko. R. K. nepažįsta, jį matė minėtą vakarą, tačiau jis miegojo ir nematė ar jis yra sumuštas. Minėta vakarą muštynių nebuvo, taip pat nebuvo kviesta policija. Po įvykio R. K. su juo nesusiekė, apie jo sumušimus sužinojo kai buvo pakviestas pas tyrėją. Apie įvykį nekalbėjo ir su V. E., nors po įvykio pas ją lankėsi dar porą kartų. Apie tai, kad A. G. davė pinigų R. K. nežinojo. Įvykio vakarą santykiai su broliu buvo geri.
Kaltinamasis A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. vasario 13 d. jis susitiko su V. E., jie gėrė, kartu buvo jos dėdė L. ir jis su draugu, vėliau apie 24 val. išėjo. Kitą rytą ji paskambino jam ir prašė atiduoti telefoną, kurį anot jos jis pavogė. Namuose nei telefono, nei auksinės grandinėlės, nei MP3 grotuvo ar 300 eurų grynais nematė. Teigė, kad V. E. apkaltino jį dėl to, nes jo nemėgsta, yra ne kartą iškvietusi jam policiją. Šiuo metu su V. E. susitinka retai, tačiau santykiai yra geri, nesipyksta, bendrauja, yra draugai. Iki įvykio su V. E. susitikdavo porą kartų į savaitę, visada vartodavo alkoholinius gėrimus. Kitą rytą jam paskambino V. E. norėjo kad jis grąžintų jai jos daiktus, ji pradėjo grasinti. Po įvykio, iš V. E. sužinojo, kad pavogti daiktai atsirado, tačiau jis nežino iš kur jie atsirado. Jis nenorėdamas, kad ji rašytų ant jo pareiškimą, padavė jai 400-500 eurų. Kai padavė pinigus, ji jam grasino, turi žinutes. Nurodė, kad nepažįsta M. P., o pažįsta jos vyrą R. P.. Nėra siūlęs parduoti jai kokį nors telefoną. Dėl R. K. sveikatos sutrikdymo 2024 m. kovo 3 d. neprisipažino, nurodė, kad 19:45 val. prieš K. nesmurtavo. Teigė, kad jį apkaltino sumušimu, nes jie (R. K. ir V. E.) neturėjo už ką gerti ir žinojo, kad jis duos pinigų. Po įvykio su R. K. bendravo apie mėnesį laiko, dabar nebendrauja. 2024 m. kovo 3 d. pas V. E. buvo su broliu, ten buvo ir daugiau žmonių, vyko išgertuvės. Jo manymu, jis tą pačią dieną apie 16 val. padavė V. E. ir tuos 400-500 eurų, kartu išgėrė ir su broliu išėjo namo. Nurodė, kad R. K. su V. E. jį terorizavo, pamena, kaip V. E., kuri sėdėjo su R., jam paskambino ir sakė, kad atgal jį pasodins jeigu jis nesumokės pinigų. Apie R. K. sumušimą sužinojo kai pareigūnai jį iškvietė į policiją. Tą vakarą kol jis buvo pas V. E. policija nebuvo kviečiama. Kai atvyko pas V. E. 2024 m. kovo 3 d, jis vizualių K. sužalojimų nematė, jis miegojo. Po įvykio kalbėjo su R. K., kada kalbėjo neatsimena. Tada R. K. jam sakė, kad jį be reikalo apkaltino, bet jis nespėjo to įrašyti. Po įvykio, R. K. davė 100-200 eurų, taip pat nupirko alaus.
Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kas įvyko 2024 m. kovo 3 d. nepamena. Gruodžio mėnesį pateko į avariją, todėl jam negerai su atmintimi, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. kovo 3 d. apie 19:30 val. jam gulint lovoje ant dešinio šono į namus atėjo kaimynas A. G. bei pastarojo jaunesnis brolis, kurio vardo nežino, pradėjo jį spardyti kojomis, smūgiuoti rankomis į įvairias kūno vietas ir į galvą. Kadangi jis gulėjo ant dešinio šono, kaire ranka dengėsi galvą, todėl spardydami ir smūgiuodami, ne kartą pataikė ir į kairę ranką. A. su broliu jam smūgiavo daug kartų, tačiau kiek tiksliai kartų jam smūgiavo jis negali pasakyti, nes smūgių buvo daug. Taip pat negali pasakyti, kuris konkrečiai kuo ir į kurią vietą smūgiavo, nes jis dengėsi galvą ir to nematė. Jo ankstesnės apklausos metu minėtas V., gyvenantis nakvynės namuose ir dėvintis apykoję ir dar vienas jaunas aukštas vaikinas, kurie atėjo kartu su broliais G., prieš jį nesmurtavo, pastarieji tiesiog sėdėjo ant lovos ir gėrė jo alkoholį. A. G. jis gerai pažįsta, nes jie yra kaimynai, dažnai A. mato, tačiau su juo nebendrauja. A. brolį pažįsta, dažnai mato, tačiau nėra bendravęs, todėl nežino vardo, jis maždaug 170 cm ūgio, smulkaus sudėjimo, tamsių plaukų. V. yra stamboko kūno sudėjimo, praplikęs, kartu buvęs ketvirtas asmuo buvo jaunas, aukštas ir liesas. A. brolį, V. ir ketvirtąjį vaikiną galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 51-52). Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad jis įvykio vakarą buvo pas kaimyną L., kurio name kelis mėnesius nuomojo kambarį/lovą. Buvo vienas kambaryje, tame name daugiau nieko nebuvo, gėrė stiprius alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs. Vėliau į namus atėjo keturi asmenys, kaimynai A. G. su broliu, kitų asmenų neatpažino. Asmenys buvo atėjo ne pas jį, o galbūt pas L. Jam gulint lovoje A. G. ir E. G. prieš jį pradėjo smurtauti, kitas, stambaus sudėjimo asmuo su apykoje, bandė jį apginti. Jis ranka užsidengė galvą. Po maždaug 20 min. namo parėjo dėdė L., pamatęs sužalojimus jis paskambino savo dukterėčiai V. E., o ši iškvietė policiją. Teigė, kad jis pats į policiją būtų nesikreipęs. Atvažiavę pareigūnai liepė vykti į Kauno klinikas. Jautė sužalojimus galvoje, rankoje, plaštakoje. Gavo smūgius į viršutinę kūno dalį, kadangi buvo užsidengęs veidą, kojom ar rankom mušė negali atsakyti, tačiau skausmą jautė. Paskui jis parašė pareiškimą, nes jį įkalbėjo V. E.. Po kelių mėnesių kaltinamieji atsiprašė, jis jiems atleido, pretenzijų jiems neturi.
Nukentėjusioji V. E. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, kai ji gulėjo ligoninėje Vilniuje, jai paskambino K. ir pasakė, kad pas ją į namus buvo atėję broliai G. ir jį sumušė, K. tuo metu buvo jos namuose. Kodėl jį sumušė nepaaiškino, kur tuo metu buvo jos dėdė nežino. Dėl 2024 m. vasario13-14 d. įvykusio daiktų pagrobimo paaiškino, kad gėrė su A. ir N. ir taip gavosi, kad atsikėlusi ryte ji nerado daiktų. Nežinojo kas juos paėmė, M. P. pasakė, kad juos paėmė A. Vienas telefonas buvo padovanotas, kitą buvo pasiėmusi iš vyro, kuris tuo metu atlikinėjo bausmę, MP3 grotuvą buvo pirkusi parduotuvėje ,,varlė“. Grandinėlė buvo ne auksinė, o medicininio aukso, kainavo 10 eurų, ją buvo pirkusi turguje. Pavogta buvo ir 300 eurų, kurie buvo jos piniginėje, tai buvo pašalpa. Jai A. G. žalą jau atlygino dvigubai, pretenzijų nebeturi. A. viską atlygino, kad nebūtų kivirčo, nupirko ir grąžino, atidavė ir pinigus, kad nesusipykti, nes gyvena viename kaime. Nežino kas paėmė tuos daiktus, jie gėrė, ten vaikšto bet kas, gal M. taip pasakė ant A. specialiai, nes ji yra ,,gyvatė“. Tą vakarą ji gėrė su L., A. ir N., paskui ji užmigo, atsikėlusi nerado daiktų. A. G., kaip asmenį pavogusį daiktus, ji nurodė pagal M. žinutes. Ar M. B. skambino A. G., dėl dingusių daiktų, ji nežino, galėjo taip būti, bet yra praėję labai daug laiko. Atsimena, kad būdama pas tyrėją parašė, kad A. G. jai atlygino žalą, jie susitaikė, norėjo, kad būtų nutraukta byla. A. jai atlygino žalą, ji nežino ar jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, veikė alkoholis, ne žmogus. A. prašo nebausti, viskas gavosi per girtumą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas N. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kas įvyko 2024 m. kovo 3 d. neatsimena, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas N. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. K. žino iš matymo. Kelis kartus bendravo būnant pas V. E. namuose. Atsimena, kad su draugais A. ir E. G. ir V. M. buvo pas E. namuose, tuo metu buvo ir R. K.. Atsimena, kad tą kartą visi vartojo alkoholį, bet neatsimena, kad kas nors būtų mušęs R. K.. Kada tai buvo pasakyti negali. Tą kartą R. matė paskutinį kartą. Neatsimena, kad kada nors būtų matęs, kad kas nors būtų mušęs R. K. (t. 1, b. l. 141-144). Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad visą vakarą buvo su E. ir A. G., vartojo alkoholį, buvo smarkiai neblaivus, sunkiai kažką atsimena. Pats su V. E. nebendrauja, bet tada ėjo pas V. E. išgerti. Tuo metu buvo nepilnametis. Buvo ir pati V. E., jos dėdė, kelintą valandą atėjo neatsiminė. Neatsiminė ar buvo kviesta policija tą vakarą. L. ir V. visą laiką buvo su jais, gal iki kito kambario buvo išėję, tačiau jo manymu buvo išėję galbūt 5 min. R. K. nebuvo niekur išėjęs, jis gėrė, sėdėjo ant lovos. Dėl ko išėjo iš tų namų neatsiminė, patys nusprendė išeiti. Po tos dienos, nekalbėjo apie tą dieną su G. ar V. Pas V. nematė pinigų ir telefono, nekalbėjo nieko apie tai su A. A. atlygino V. žalą, dėl ko atlygino žalą nežinojo, dėl kažkokių daiktų. Nežinojo kaip daiktai atsidūrė pas A. Nematė, kad A. būtų paėmęs kokius daiktus iš V. E..
Liudytoja M. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. G. pažįsta. Suprato, kad yra pakviesta liudyti, nes turėjo telefoną, kuris buvo pavogtas iš V. E.. Kadangi ji neturėjo telefono A. pasakė, kad turi telefoną, ji žinojo, kad jis vogtas iš V., nes pats A. jai tai pasakė. Telefonas buvo Nokia liečiamu ekranu, už jį nemokėjo, jai jį atidavė. Žinojo, kad A. įvykio vakarą buvo kartu su N. pas V. Telefonu naudojosi apie mėnesį su savo SIM kortele, vėliau į minimą telefoną gavo skambutį iš policijos, kad jį reikia grąžinti ir grąžino. A. yra buvęs jos klasiokas, bendrauja retai. Jis būdavo pas ją su vyru, vyras geriau sutardavo, vyras bendravo su A. A. buvo pas juos svečiuose ir pasiūlė telefoną ir nurodė iš kur gavo telefoną. Žinojo, kad su N. buvo pas V., jie ten gėrė ir pats pasakė, kad pavogė iš V. du telefonus – vienas, kurį gavo ji, o kito telefono jai nerodė. Neprisimena ar jis pasakojo kaip paėmė telefonus iš V. E.. Su V. E. nebendrauja, ji buvusi jos vyro draugė. Kai A. buvo pas juos, jis telefonų neturėjo, buvo pas jį nuėjusi ir ten pasiėmė iš jo namų. R., kuri yra A. draugė, jai padavė telefoną, ji buvo namuose. Nurodė, kad A. 2 kartus prašė neliudyti prieš jį, nežinojo kodėl prašė. Taip pat prašė pakeisti parodymus, antrą kartą sakė sakyti, kad jai N. padavė telefoną. Nurodė, kad iš V. E. girdėjo kas pavogta, ji jai kitą dieną po vagystės skambino ir sakė, kad paėmė du telefonus, kažkokią grandinėlę, pinigus ir daugiau daiktų, iš karto pasakė, kad A. tai padarė. Skambino jai, nes manė, kad A. pas juos. Iš kur buvo daiktai ji nepasakojo, sakė kad telefonas ir grandinėlė M., jos draugo. Dieną prieš tai, kai A. pasiūlė telefoną, pas ją buvo atėjęs A., kuris su V. susiskambino vaizdo skambučiu. Jo metu matė, kad V. rodė jam pinigus, tą dieną jis ir nuėjo pas V. Prokurorė prašė pagarsinti M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja M. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 14 d. apie 09.00 ar 10.00 val. tikslaus laiko nepamena, pas ją atvyko A. G. ir pasiūlė jai pirkti mobilaus ryšio telefoną, nes ji neturėjo tą kartą jokio telefono, naudojosi su vyru vienu telefonu. Ji A. G.pasakė, kad ji pirkti telefono dabar neturi pinigų, todėl A. G. jai pasakė, kad tada tiesiog telefoną duos ir nereiks jai mokėti pinigų. A. G. pats jai pasakojo, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus pas V. namuose, taip pat buvo siuntęs ,,messengerį“ nuotraukas, kai su V. vartoja alkoholinius gėrimus ir pasakė, kad iš V. ,,nunešė“ du telefonus. Tačiau A. nurodė, kad su savimi dabar tų telefonų neturi, telefonai yra pas A. G.namuose, kur gyvena su drauge R. Tuomet 2024 m. vasario 15 d. vakare ėjo pas R. į svečius, kur namuose buvo ir A. Jai atėjus A. iškart pasiūlė jai paduoti telefoną, kurio nuėjo paimti R. iš ūkinio pastato iš malkinės. Jai padavė juodos spalvos korpuso Nokia 5 telefoną. Taip pat sakė, kad kitą telefoną, kurį paėmė iš V. išsiųs draugams į ,,zoną“. Ji kito telefono nematė, jai nerodė. Daugiau A. nieko nesakė, ką dar ėmė iš V. A. tik pasakojo, kai tą vakarą gėrė pas V., minėjo, kad V. ,,nulužo“, užmigo, tuomet A. paėmė du telefonus bei N. liepė pažiūrėti V. piniginę, tačiau jai nesakė ar dar kažką ėmė. 2024 m. vasario 13 d. dienos metu A. buvo pas ją namuose, kai jam vaizdo skambučiu paskambino V. ir rodė savo piniginėje esančius pinigus, matė 50 eurų, 20 eurų banknotus, matė, kad yra daugiau banknotų, tačiau kiek viso buvo pinigų, nematė, o ir V. nesakė. 2024 m. kovo 25 d. su ja susisiekė policijos pareigūnė, kuri nurodė, kad privalo pateikti turimą telefoną ,,Nokia 5“ policijos pareigūnams, kadangi minėtas telefonas yra vogtas. Ji savanoriškai pateikė telefoną policijos pareigūnams. Ji imdama iš A. telefoną, negalvojo, kad telefonas tikrai yra pavogtas, manė, jog juokauja. Prieš atvykstant policijos pareigūnams pas ją paimti telefono, ji parašė A., kad policija atvyksta paimti telefono, A. nurodė, pasakyti, kad nežino iš kur ji telefoną gavo, nesakyti, kad A. jai telefoną davė (t. 2, b. l. 48-51). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. P. parodė, kad patvirtina, kad mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 5“ ji įsigijo iš A. G.. A. G. paaiškino, kad telefonus paėmė iš V. E., taip pat sakė, kad abiejuose mobilaus ryšio telefonuose buvo įdėtos kažkokios SIM kortelės, kurias išėjęs iš V. namų, išėmė ir išmetė, kad nesusektų telefonų. 2024 m. vasario 13 d. vakare, tačiau kiek valandų buvo pasakyti negali, A. jai ,,Messenger“ programėlėje siuntė nuotraukas, kuriose matėsi sėdinti girta V., N. ir A. Nuotraukose taip pat matėsi ant staliuko stovintis alkoholio butelis. Iš šių nuotraukų suprato, kad jie visi trise geria. Po šio įvykio, sutikęs ją A. ne kartą jos primygtinai prašė duodant parodymus policijoje pasakyti, kad ji telefoną įsigijo ne iš A. Praeitą savaitę A. buvo atėjęs į jos namus pas jos vyrą ir jos prašė pasakyti, kad telefoną ji įsigijo iš N. (t. 2, b. l. 54-57). Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad A. jai siuntė nuotraukas, kaip jie sėdėjo ir gėrė tą vakarą, kai iš V. buvo paimti daiktai. Su V. kalbėjo kitą dieną ryte, kai jau buvo viskas paimta. V. pasakė, kad paimtas telefonas, tuo metu ji pati dar telefono neturėjo, tačiau nieko nesakė V. ir tada, kai telefoną turėjo. Jos vyras girdėjo, kai A. siūlė telefoną, taip pat, kai A. prašė neduoti parodymų.
Liudytoja L. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba su V. E. šeima nuo 2020 m. rugsėjo mėn., yra priskirta kaip socialinė darbuotoja. Į jos pareigas įeina lankytis šeimoje, domėtis jos gyvenimu, padėti buityje auginant vaikus, lankytis pas gydytojus, psichologinės konsultacijos jeigu tokios priskirtos, šeimos apsipirkimai. Šiuo metu neina kartu paimti socialinės pašalpos, nes nėra vaikų. Kol buvo vaikai eidavo kartu paimti socialinę pašalpą. 2024 m. vasario mėn. neprisimina ar ėjo kartu paimti pašalpos, bet turėjo eiti kartu, nes dar buvo nesutvarkyti V. E. vaikų dokumentai. Vienkartinė pašalpa buvo apie 300 eurų. Nuo 2024 m. vasaros V. jos neįsileidžia ir telefonu neatsiliepia, vengia susitikimų. Nematė V. dėvinčios grandinėlę. V. turėjo mobilaus ryšio telefoną, keisdavo korteles ir ne vieną turėdavo, kai neatsiliepdavo, sakydavo, kad tai sugedo, tai į vandenį įmetė. Yra mačiusi gal du telefonų aparatus, vienas rožiniu dėkliuku, o kitas juodas, tiksliai negali pasakyti. V. 2024 m. jai yra sakiusi, kad ji prarado auksinę grandinėlę. Dėl pinigų vagystės kažkada kalbėjosi, bet seniai, paaiškino, kad pas V. E. vagystės kasdienybė, sunku atrinkti laikus.
Liudytojas L. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. kovo 3 d. įvykių neatsimena, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas L. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. K. yra jo draugas. R. susipyko su drauge ir paprašė priimti jį pagyventi. Jis sutiko ir R. jau antras mėnuo gyvena pas jį. 2024 m. kovo 3 d. jie su R. buvo namuose ir vartojo alkoholį. Gėrė degtinę ir alų. Buvo tik dviese. Jiems bevakarojant, kiek buvo valandų pasakyti negali, nes nežiūrėjo, bet buvo jau vakarop, jis išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Nuėjo į netoli namų esančią parduotuvę Aibė. Nusipirkęs cigarečių, parduotuvėje susitiko draugą, su kuriuo pasikalbėjo, vėliau ėjo namo. Nuo išėjimo iš namų iki grįžimo galėjo praeiti apie pusvalandis. Jam išėjus į parduotuvę, R. liko namuose. Kai grįžo namo, pamatė, kad namuose yra nekviestų svečių. Jam užėjus į kambarį, pamatė, kad R. gulėjo ant lovos ant šono ir rankomis buvo užsidengęs galvą. Iš pradžių jis pagalvojo, kad R. miega. Šalia R. prie galvos sėdėjo jauno amžiaus vaikinas, kurio vardas V., pažįstą tik iš matymo, gale R. kojų sėdėjo jam iš matymo žinomas jaunas aukštas vaikinas, vardo, pavardės nežino. Kitoje kambario pusėje ant minkšto kampo sėdėjo A. G. ir pastarojo brolis, vardo nežino. A. ir jo brolis nuo R. sėdėjo poros metrų atstumu. Minėtus vaikinus žino iš matymo, kadangi jie yra dukterėčios V. E. draugai. Negali pasakyti ar vaikinai buvo blaivūs ar ne, kadangi ir pats buvo neblaivus. Grįžus visi išgėrė jų su R. likusią degtinę. Vaikinai degtinę užsigėrė jų su R. alumi. R. visą tą laiką gulėjo ant šono rankomis užsidengęs galvą, galvojo, kad jis miega. Jiems vartojant alkoholį užmigo A. G. brolis, pasibaigus gėrimams, A. prikėlė savo brolį ir visi vaikinai išėjo iš jo namų. Išėjus vaikinams atsikėlė R., jam papasakojo, kad A. su broliu R. sumušė, sakė, kad smūgiavo kumščiais ir spardė. Sakė, kad V. iš pradžių R. gynė, bet vėliau tiesiog pasitraukė į šalį ir nieko nebedarė, o ketvirtasis aukštas vaikinas, kurio vardo nežino, sakė tiesiog sėdėjo ir nieko nedarė. R. sakė, kad skauda ranką, jei gerai pamena, kairę ranką, ir sakė, kad skauda ausį. Kadangi jie su R. dar norėjo išgerti paskambino savo dukterėčiai V., kad nupirktų jiems dar išgerti, pokalbio metu kažkaip išsišnekėjo V., kad A. G. su broliu sumušė R. Pokalbio metu V. pasakė, kad apie šį įvykį praneš policijai. Jam grįžus namo, R. jau niekas nemušė, kad R. buvo sumuštas sužinojo tik iš pačio R. Iš pradžių jis nematė jokių sužalojimų ant R., kadangi namuose buvo prieblanda, o atvykus medikams ir išėjus į kiemą, pamatė nubrozdinimą ant R. kaktos, jei gerai atsimena kairėje pusėje, daugiau sužalojimų nematė. 2024 m. kovo 3 d. vakare gerdami su R. K. jie nesimušė ir jis R. nežalojo. Išeidamas į parduotuvę R. namuose paliko vieną, nebuvo sužalotas ar sumuštas. R. paliko sėdintį ant lovos, nemiegojo. Namo lauko durų jis nerakino. Iš parduotuvės jis grįžo praėjus daugiau nei pusvalandžiui (t. 1, b. l. 94-97, 100-103). Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad pats K. kalbėjo kad jį sumušė G., bet galbūt nusikalbėjo, nes buvo išgėręs. G. pats pažinojo nuo senai. Kai jis išėjo į parduotuvę jų namuose nebuvo. Kur buvo V. nežinojo, visą vakarą jos nebuvo. G. atėjo pas jį, su jais bendrauja, jie draugai, kaimynai. Išėjus G., galvojo, kad R. miega, dėl to jo nežadino, o maždaug už pusės valandos R. pasakė, kad yra sumuštas. Kas iškvietė policiją nežinojo, atsimena, kad buvo tik medikai. R. buvo apibrozdintas ir ausis paraudus. K. medikai neišsivežė, tik apžiūrėjo. Įvykio metu namo durys buvo nerakintos, nes tik trumpam išėjo į parduotuvę, tačiau, kai grįžęs rado neprašytus svečius, nenustebo, kadangi nekonfliktavo su G., viskas buvo ramu. Dėl vagystės iš V. E., paaiškino, kad žinojo, jos V. turėjo iš vakaro gautą pašalpą, matė banknotus, kurių suma nemaža apie 300-400 Eur., turėjo ir du telefonus, galimai pilką ir juodą, be to V. draugas buvo aukso spalvos grandinėlę jai padovanojęs. Tą vakarą svečiuose buvo A. ir jo brolis, tačiau nėra tuo užtikrintas. A. atsimena, tačiau kas dar buvo, neatsimena. Tą vakarą visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, paskui nuėjo į savo kambarį ir užmigo. V. kitą dieną ieškojo grandinėlės ir telefonų, klausė ar jis nematė.
Liudytojas R. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad M. P. yra jo sutuoktinė. Neatsimena kas vyko 2024 m. vasario 14 d. A. jam nesiūlė įsigyti telefonų, nemano, kad siūlė ir sutuoktinei. V. E. anksčiau buvo jo žmona. Dabar su E. jų santykiai kategoriški, nebendrauja, taip pat nemano, kad ir M. su ja bendrauja. Apie mobilaus ryšio telefonų vagystę iš E. nieko nežinojo. Su A. G. santykiai įvairūs. Nežino ar M. su A. G. bendrauja, nes šiuo metu jam yra orderis prieš ją, negali su ja matytis.
Dėl 2024 m. kovo 3 d. įvykio
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, nustatyta, kad pareiškėjas R. K. nurodė, kad 2024 m. kovo 3 d. apie 17:00 val., atėjo adresu, (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kur yra apsigyvenęs. Tuo adresu gyvena jo draugas L. V. bei jo dukterėčia V. E.. Jie kartu su Linu vartojo alkoholį, gėrė degtinę bei alų. Tą patį vakarą, apie 19:30 val., jis nuėjo atsigulti į lovą, kadangi L. nuėjo nusipirkti cigarečių. Jam būnant miegamajame kambaryje, į namus atėjo 4 asmenys, vienas iš jų buvo A. G., kitas buvo A. G. brolis, taip pat su jais kartu buvo du jam iš matymo pažįstami asmenys, kiek pamena vienas asmuo gyvena nakvynės namuose ir turi apykoją, vardas kiek pamena V. Kito asmens nei vardo, nei pavardės nežino, jauno amžiaus. Jiems įėjus į namus, pas jį prie lovos buvo likę alaus bei degtinės, atėję uždegė šviesą, pradėjo gerti jo alkoholį ir pradėjo jį gulintį spardyti, kodėl negali pasakyti, spardė visur ir į galvos sritį ir į visą kūną. Taip pat kumščiais daužė į galvos sritį, taip sukeldami jam fizinį skausmą ir padarydami kūno sužalojimus. Kiek matė jį mušė tik A. G. ir pastarojo brolis, kiti du buvę asmenys sėdėjo ant lovos ir gėrė jo alkoholį. Kai į namus grįžo draugas L., pradėjo rėkti ir aiškino jiems, kad čia nedarytų jokių cirku. Asmenys nustojo jį spardyti ir pasiėmę alkoholį išėjo iš namų. Išeidamas asmuo, kur gyvena nakvynės namuose, garsiai pasakė, kad jei iškvies policiją, padegs namus. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir išsivežė į Kauno klinikas (t 1, b. l. 1-9).
Iš 2024 m. balandžio 4 d asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis R. K. iš pateiktų keturių asmenų nuotraukų, atpažino E. G., nurodė, kad pastarasis yra A. G. brolis, kuris 2024 m. kovo 3 d. kartu su A. G. jį mušė (t. 1, b. l. 60-67).
2024 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse (t. 1, b. l. 32-38).
Iš 2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skaitmeninis garso įrašas, sudaryta stenograma. Nustatyta, kad 2024 m. kovo 3 d. 19:46 val. pranešėja V. E. nurodė, jog jai paskambino dėdė, kad pas juos namuose, priėmęs gyvent savo draugą, dėdei išėjus, vėliau grįžus, sėdėjo keturi asmenys, tarp jų A. G., asmuo gyvenantį pas jos dėdę, smarkiai sumušė, ausis visa mėlyna, ranka turbūt sulaužyta ( t. 1, b. l. 159-162).
Iš 2024 m. liepos 15 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, juose fiksuota, kad nukentėjusysis R. K.nurodo, kad jis gulėjo, jį iš kojų spardė, daužė. Apžiūrėjęs medikas paaiškina, kad ranka bus skilus, o ausį kraujosruvos, pasiteiravo ar R. K. vyks į ligoninę, atsisakė, nurodė, kad pageidauja vaistų, medikas pasakė, kad suleis vaistų nuo skausmo. R. K.nurodė, kad rašys pareiškimą (t. 1, b. l. 166-168)
Iš 2024 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. K. konstatuota poodinės kraujosruvos galvoje ir kairėje rankoje, kairės plaštakos sumušimas R. K. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ar koja, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. kovo 3 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų metu R. K. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padėtyse (t. 1, b. l. 90-91).
Dėl įvykio nuo 2024 m. vasario 13 d. 18:00 val. iki 2024 m. vasario 14 d. 03:00 val.
Iš 2024 m. kovo 13 d. per ePolicija gauto V. E. pareiškimo, nustatyta, jog ji nurodė, kad 2024 m. vasario 14 d. 21:35 val. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, su A. G. ir jo draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau pasigedo dviejų mobiliųjų telefonų, 300 eurų, auksinės grandinėlės, MP3 grotuvo. Padaryta 700 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 18-27).
Iš 2024 m. balandžio 3 d. gauto L. D. elektroninio laiško, nustatyta, kad ji nurodė, jog 2024 m. vasario 13 d. kartu su V. E. buvo Kaišiadorių pašte, kur pastaroji pasiėmė 464,09 eurus, socialinę pašalpą ir vaiko piniginė išmoką (t. 2, b. l. 64).
Iš 2024 m. balandžio 8 d. gauto V. E. elektroninio laiško, nustatyta, kad ji persiuntė gautą Alytaus kalėjimo (alytus@kalejimai.lt) laišką pavadinimu ,,Nuteistojo M. B. prašymas“, kuriame nurodyta, jog M. B. 2024 m. sausio 9 d. buvo pateikęs prašymą, kuriame nurodyta, kad jo asmeninius daiktus, tarp jų ir mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“ reikalinga perduoti sugyventinei V. E. (t. 2, b. l. 82-83).
Iš 2024 m. kovo 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, nustatyta, kad liudytoja M. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia5“ IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84-87).
Iš 2024 m. balandžio 8 d. daiktų ir kitų objektų atpažinti protokolo, nustatyta, kad nukentėjusioji V. E. iš pateiktų 3 mobiliojo ryšio telefonų atpažino M. B. telefoną „Nokia 5“ (t. 2, b. l. 91-97).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
Dėl 2024 m. kovo 3 d. įvykio
Kaltinamieji E. G. ir A. G. baudžiamojon atsakomybėn patraukti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai smurtinių veiksmų panaudojimas, kai dėl to kyla įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma jo sveikata.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Nors kaltinamieji E. G. ir A. G. kaltais, dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje, nežymiai sužalojo R. K., neprisipažino, tačiau jų kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 2024 m. kovo 3 d. buvo V. E. namuose (tai yra (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys) su kartu su N., V. ir A., ten vartojo alkoholinius gėrimus, matė ten ir nukentėjusįjį R. K., tačiau nematė ar jis buvo sumuštas, jo nemušė. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. kovo 3 d. buvo V. E. namuose (tai yra (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys), ten girtavo, bet R. K. nemušė.
Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kas įvyko 2024 m. kovo 3 d. nepamena. Gruodžio mėnesį pateko į avariją, todėl jam negerai su atmintimi, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. kovo 3 d. apie 19:30 val. jam gulint lovoje ant dešinio šono į namus atėjo kaimynas A. G. bei pastarojo jaunesnis brolis, kurio vardo nežino, pradėjo jį spardyti kojomis, smūgiuoti rankomis į įvairias kūno vietas ir į galvą. Kadangi jis gulėjo ant dešinio šono, kaire ranka dengėsi galvą, todėl spardydami ir smūgiuodami, ne kartą pataikė ir į kairę ranką. A. su broliu jam smūgiavo daug kartų, tačiau kiek tiksliai kartų jam smūgiavo jis negali pasakyti, nes smūgių buvo daug. Taip pat negali pasakyti, kuris konkrečiai kuo ir į kurią vietą smūgiavo, nes jis dengėsi galvą ir to nematė. Jo ankstesnės apklausos metu minėtas V., gyvenantis nakvynės namuose ir dėvintis apykoję ir dar vienas jaunas aukštas vaikinas, kurie atėjo kartu su broliais G., prieš jį nesmurtavo, pastarieji tiesiog sėdėjo ant lovos ir gėrė jo alkoholį. A. G. jis gerai pažįsta, nes jie yra kaimynai, dažnai A. mato, tačiau su juo nebendrauja. A. brolį pažįsta, dažnai mato, tačiau nėra bendravęs, todėl nežino vardo, jis maždaug 170 cm ūgio, smulkaus sudėjimo, tamsių plaukų. V. yra stamboko kūno sudėjimo, praplikęs, kartu buvęs ketvirtas asmuo buvo jaunas, aukštas ir liesas. A. brolį, V. ir ketvirtąjį vaikiną galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 51-52). Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad jam gulint lovoje A. G. ir E. G. prieš jį pradėjo smurtauti, jis ranka užsidengė galvą, o po maždaug 20 min. namo parėjo dėdė L., pamatęs sužalojimus jis paskambino savo dukterėčiai V. E., o ši iškvietė policiją. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis R. K. nurodė ir pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t 1, b. l. 1-9).
Nukentėjusioji, o šiame epizode liudytoja V. E., teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, kai ji gulėjo ligoninėje Vilniuje, jai paskambino K. ir pasakė, kad pas ją į namus buvo atėję broliai G. ir jį sumušė, K. tuo metu buvo jos namuose. Liudytojas L. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. K. yra jo draugas. 2024 m. kovo 3 d. jie su R. buvo namuose ir vartojo alkoholį. Gėrė degtinę ir alų. Buvo tik dviese. Jiems bevakarojant, kiek buvo valandų pasakyti negali, nes nežiūrėjo, bet buvo jau vakarop, jis išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Nuėjo į netoli namų esančią parduotuvę Aibė. Nusipirkęs cigarečių, parduotuvėje susitiko draugą, su kuriuo pasikalbėjo, vėliau ėjo namo. Nuo išėjimo iš namų iki grįžimo galėjo praeiti apie pusvalandis. Jam išėjus į parduotuvę, R. liko namuose. Kai grįžo namo, pamatė, kad namuose yra nekviestų svečių. Jam užėjus į kambarį, pamatė, kad R. gulėjo ant lovos ant šono ir rankomis buvo užsidengęs galvą. Iš pradžių jis pagalvojo, kad R. miega. Šalia R. prie galvos sėdėjo jauno amžiaus vaikinas, kurio vardas V., pažįstą tik iš matymo, gale R. kojų sėdėjo jam iš matymo žinomas jaunas aukštas vaikinas, vardo, pavardės nežino. Kitoje kambario pusėje ant minkšto kampo sėdėjo A. G. ir pastarojo brolis, vardo nežino. A. ir jo brolis nuo R. sėdėjo poros metrų atstumu. Minėtus vaikinus žino iš matymo, kadangi jie yra dukterėčios V. E. draugai. Negali pasakyti ar vaikinai buvo blaivūs ar ne, kadangi ir pats buvo neblaivus. Grįžus visi išgėrė jų su R. likusią degtinę. Vaikinai degtinę užsigėrė jų su R. alumi. R. visą tą laiką gulėjo ant šono rankomis užsidengęs galvą, galvojo, kad jis miega. Jiems vartojant alkoholį užmigo A. G. brolis, pasibaigus gėrimams, A. prikėlė savo brolį ir visi vaikinai išėjo iš jo namų. Išėjus vaikinams atsikėlė R., jam papasakojo, kad A. su broliu R. sumušė, sakė, kad smūgiavo kumščiais ir spardė. Sakė, kad V. iš pradžių R. gynė, bet vėliau tiesiog pasitraukė į šalį ir nieko nebedarė, o ketvirtasis aukštas vaikinas, kurio vardo nežino, sakė tiesiog sėdėjo ir nieko nedarė. R. sakė, kad skauda ranką, jei gerai pamena, kairę ranką, ir sakė, kad skauda ausį. Kadangi jie su R. dar norėjo išgerti paskambino savo dukterėčiai V., kad nupirktų jiems dar išgerti, pokalbio metu kažkaip išsišnekėjo V., kad A. G. su broliu sumušė R.. Pokalbio metu V. pasakė, kad apie šį įvykį praneš policijai. Jam grįžus namo, R. jau niekas nemušė, kad R. buvo sumuštas sužinojo tik iš pačio R.. Iš pradžių jis nematė jokių sužalojimų ant R., kadangi namuose buvo prieblanda, o atvykus medikams ir išėjus į kiemą, pamatė nubrozdinimą ant R. kaktos, jei gerai atsimena kairėje pusėje, daugiau sužalojimų nematė. 2024 m. kovo 3 d. vakare gerdami su R. K. jie nesimušė ir jis R. nežalojo. Išeidamas į parduotuvę R. namuose paliko vieną, nebuvo sužalotas ar sumuštas. R. paliko sėdintį ant lovos, nemiegojo. Namo lauko durų jis nerakino. Iš parduotuvės jis grįžo praėjus daugiau nei pusvalandžiui (t. 1, b. l. 94-97, 100-103). Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad pats K. kalbėjo kad jį sumušė G.
Taigi nukentėjusiojo R. K. parodymus, apie tai, kad 2024 m. kovo 3 d. vakare, jį būnantį L. V., namuose sumušė A. G. ir E. G., patvirtino ir liudytojai V. E. ir L. V.. Nors šie liudytojai tiesiogiai įvykio aplinkybių ir nematė, tačiau liudytojas L. V. į namus grįžo iš karto po prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto ir matė, kad pastarasis gulėjo lovoje užsidengęs galvą, o iš namų pasišalinus kaltinamiesiems nurodė, kad būtent jie ir sumušė nukentėjusįjį. Taip pat liudytojas L. V. patvirtino, kad atvykus medikams jis matė sužalojimus ant R. K. kūno, o būtent matė nubrozdinimą ant R. kaktos, jei gerai atsimena kairėje pusėje, pats R. K., jam papasakojo, kad A. su broliu jį mušė, nurodė, kad smūgiavo kumščiais ir spardė, ir nukentėjusysis skundėsi, kad jam skauda kairę ranką, skauda ausį. Tuo tarpu liudytoja V. E. nurodė, kad po įvykio jai paskambino pats nukentėjusysis ir paaiškino, kad jį sumušė A. G. su broliu. Liudytojas L. V. patvirtino, kad po įvykio buvo skambinama nukentėjusiajai V. E., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus.
2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo nustatyta, kad 2024 m. kovo 3 d. 19:46 val. į Bendrąjį pagalbos centrą iš tiesų skambino liudytoja V. E., kuri nurodė, jog jai paskambino dėdė, kad pas juos namuose, priėmęs gyvent savo draugą, dėdei išėjus, vėliau grįžus, sėdėjo keturi asmenys, tarp jų A. G., asmenį, gyvenantį pas jos dėdę, smarkiai sumušė, ausis visa mėlyna, ranka turbūt sulaužyta (t. 1, b. l. 159-162). Iš bylos duomenų ir asmenų parodymų nustatyta, kad liudytojas L. V. yra liudytojos V. E. dėdė, tokiu būdu iš jos skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą akivaizdu, jog ji nurodė aplinkybes, kurias duotais parodymais patvirtino ir liudytojas L. V., tai yra, kad pas jį namuose buvo sumuštas R. K., mušę asmenys buvo A. ir E. G., o liudytojos V. E. nurodyta R. K. sumušimų lokalizacija atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo L. V. nurodytas vietas, į kurias buvo mušamas R. K.. Nukentėjusysis R. K. ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad jis gulėjo ir jį iš kojų spardė, daužė (t. 1, b. l. 166-168). Nukentėjusysis R. K. 2024 m. balandžio 4 d, atliekant asmens atpažinimo veiksmus atpažino E. G., ir nurodė, kad pastarasis yra A. G. brolis, kuris 2024 m. kovo 3 d. kartu su A. G. jį mušė (t. 1, b. l. 60-67).
Šių duomenų visumoje teismas sprendžia, jog neabejotinai yra įrodyta, kad 2024 m. kovo 3 d. kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, apie 19:45 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, smurtavo prieš nukentėjusįjį R. K., suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėję nukentėjusįjį R. K., sprendė, jog pastarajam yra skilus ranka, o ausyje yra kraujosruva (t. 1, b. l. 166-168). Siekiant nustatyti nukentėjusiajam R. K. padarytą sužalojimų mastą, jis buvo apžiūrėtas specialistų ir 2024 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. K. buvo padaryta poodinės kraujosruvos galvoje ir kairėje rankoje, kairės plaštakos sumušimas R. K. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ar koja, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje (t. 1, b. l. 90-91). Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jie atsirado ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių rezultate, todėl akivaizdu, kad kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius, o specialisto nustatytų nukentėjusiajam R. K. padarytų sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiojo parodymus apie tai, į kurias vietas jam buvo suduoti smūgiai, ką jis nurodė ir liudytojui L. V..
Kaltinimas kaltinamiesiems pareikštas, jog jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog kaltinamieji bendrai realizavo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, jų nekonkretizuodami, tačiau suvokdami, kad mušdami nukentėjusįjį jam gali sukelti sveikatos sutrikdymus ir norėjo taip veikti, tuo tarpu nors iš anksto ir nebuvo susitarę kas kokius veiksmus atliks, tačiau jų susitarimas buvo realizuotas konkliudentiniais veiksmais, o būtent abiem kaltinamiesiems bendrai pradedant mušti nukentėjusįjį, tokiu būdu abu kaltinamieji buvo veikos vykdytojai, todėl jie laikytini bendravykdytojais (BK 24 straipsnio 3 dalis).
Tai, kad įvykio vieta yra kaltinime nurodyta vieta, patvirtina 2024 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse (t. 1. b. l. 32-38).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad E. G. ir A. G., veikdamas bendrininkų grupėje, 2024 m. kovo 3 d. apie 19:45 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kambaryje, panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu, tai yra gulinčiam lovoje nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kairės plaštakos sumušimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą. Šiais veiksmais kaltinamieji padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, teismas sprendžia, jog kaltinamieji smurtaudami prieš nukentėjusįjį veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad mušdami nukentėjusįjį gali jį sužaloti ir norėjo taip veikti.
Dėl įvykio nuo 2024 m. vasario 13 d. 18:00 val. iki 2024 m. vasario 14 d. 03:00 val.
Nagrinėjamu atveju, baigiamųjų kalbų metu prokurorė, pagal naujai nustatytas aplinkybes, prašė pakeisti faktines kaltinimo aplinkybes, tai yra kaltinime nurodyt, kad iš V. E. pagrobtos grandinėlės vertė buvo 10 Eur, o ne 130 Eur, įvertinus tokį prašymą bei faktines bylos aplinkybes, prašymas tenkinamas ir kaltinimas dalyje dėl iš V. E. pavogtos grandinėlės sumos, keistinas, nurodant, jog ji kainavo 10 Eur.
Pagal BK 178 straipsnio 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).
Kaltinimai A. G. buvo pareikšti, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 13 d. 18:00 val. iki 2024 m. vasario 14 d. 03:00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, slapta pagrobė svetimą V. E. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną ,,Redmi 10 5G“, 200 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 5“, 100 eurų vertės, auksinę grandinėlę, 10 eurų vertės, mp3 ausinuką su grotuvu, 26 eurų vertės bei 300 eurų įvairiomis kupiūromis, tuo padarydamas nukentėjusiai V. E. bendrą 636 eurų turtinę žalą. Nors kaltinamasis A. G. kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita bylos rašytine medžiaga. Kaltinamasis A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 13 d. jis susitiko su V. E., jie gėrė, kartu buvo jos dėdė L. ir jis su draugu, vėliau apie 24 val. išėjo. Kitą rytą su juo susisiekė V. E. ir pareikalavo grąžinti jos daiktus, bet jis jų nebuvo pavogęs, mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, nes jo nemėgsta, dabar jų santykiai geri. Jis nenorėdamas, kad V. E. rašytų pareiškimą padavė jai 400-500 eurų.
Nukentėjusioji V. E. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 13-14 d. ji gėrė kartu su A. ir N., tada ji užmigo ir ryte atsikėlusi nerado daiktų. Ji nežinojo kas paėmė daiktus, bet M. P. jai nurodė, kad tuos daiktus paėmė A. G., kuris vėliau jai atlygino žalą dvigubai, dėl ko ji jau nebeturi pretenzijų. Buvo pavogti du telefonai, kurių vieną ji buvo gavusi iš savo sugyventinio, kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, MP3 grotuvas, medicininio aukso grandinėlė ir 300 eurų, kurie buvo jos piniginėje. Tai, kad iš nukentėjusiosios V. E. buvo pavogti jos parodymuose nurodyti daiktai ji nurodė ir 2024 m. kovo 13 d. per ePolicija pateiktame pareiškime, kuriame nurodė, kad 2024 m. vasario 14 d. 21:35 val. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, su A. G. ir jo draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau pasigedo dviejų mobiliųjų telefonų, 300 eurų, auksinės grandinėlės, MP3 grotuvo. Padaryta 700 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 18-27).
Liudytojas L. V. paaiškino, jog iš dukterėčios V. E. buvo pavogti daiktai, iš vakaro V. E. buvo gavusi pašalpą, pats buvo matęs banknotus pas ją, taip pat ji turėjo du mobiliojo ryšio telefonus ir aukso spalvos grandinėlę. Tą vakarą, kai buvo pavogti daiktai, pas juos svečiuose buvo A. ir dar kažkas, ko jis neatsimena, visi vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jis nuėjo miegoti, o kitą rytą V. E. jau ieškojo dingusių daiktų. Liudytoja L. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra socialinė darbuotoja, kuri įvykio metu dirbto su V. E. šeima, žino, kad buvo kažkokia vagystė, kurios metu V. E. prarado grandinėlę, bet neatsimena kada, nes daug vagysčių būdavo. Ji eidavo kartu su V. E. paimti pašalpos, kuri būdavo apie 300 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas L. D. elektroninis laiškas, patvirtina, kad ji kartu su V. E. 2024 m. vasario 13 d. buvo Kaišiadorių pašte, kur pastaroji pasiėmė 464,09 eurus, socialinę pašalpą ir vaiko piniginė išmoką (t. 2, b. l. 64). Iš nukentėjusiosios V. E. ikiteisminio tyrimo metu, pateikto elektroninio laiško nustatyta, kad ji buvo gavusi iš Alytaus kalėjimo (alytus@kalejimai.lt) laišką pavadinimu ,,Nuteistojo M. B. prašymas“, kuriame nurodyta, jog M. B. 2024 m. sausio 9 d. buvo pateikęs prašymą, kuriame nurodyta, kad jo asmeninius daiktus, tarp jų ir mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“ reikalinga perduoti sugyventinei V. E. (t. 2, b. l. 82-83). Taip pat 2024 m. balandžio 8 d. daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, jog V. E. iš pateiktų 3 mobiliojo ryšio telefonų atpažino M. B. telefoną „Nokia 5“, kuris iš jos buvo pavogtas (t. 2, b. l. 91-97).
Aptari duomenys patvirtina, jog V. E. iš tiesų turėjo daiktus, kurie iš jos buvo pavogti nuo 2024 m. vasario 13 d. 18:00 val. iki 2024 m. vasario 14 d. 03:00 val., taip pat tiek ji pati, tiek ir liudytojas L. V. patvirtino, kad vagystės metu nukentėjusioji, liudytojas ir kaltinamasis A. G., girtavo L. V. namuose, kurių adresas iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatytas – (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys. Tiek liudytojas, tiek nukentėjusioji nurodė, jog vartojant alkoholiniu gėrimus jie užmigo, o nukentėjusioji atsikėlusi ryte neberado daiktų, kurie buvo pavogti ir ryte M. P. informavo V. E., kad daiktus iš jos pavogė, būtent su ja kartu girtavęs A. G.. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žalą nukentėjusiajai atlygino, tik nenorėdamas, kad ji nerašytų pareiškimo, o nukentėjusioji V. E. patvirtino, jog žala jai buvo atlygtini. Taigi, jau vien ši aplinkybė teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino žalą ne šiaip sau, o todėl, kad daiktus iš tiesų buvo iš jos pavogęs ir išsigando gręsiančios atsakomybės, o tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. E. nurodė, kad neturi pretenzijų kaltinamajam, niekaip nešvelnina jo atsakomybės. Be to, teismas vertina, kad nukentėjusioji viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekė vilkinti procesą, padedant išvengti kaltinamajam atsakomybės, kadangi tarp jų yra susiklostę draugyste bei girtavimu paremti santykiai, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisminio proceso metu tokių santykių neslėpė, o nukentėjusioji vengė atvykti į teismą ir duoti parodymus, kaip pati aiškino paprašyta kaltinamojo, už ką teismas jai buvo skyręs ir baudą. Taigi, nukentėjusiosios siekis padėti kaltinamajam ir pretenzijų neturėjimas, nešalina pastarojo atsakomybės.
Kaltinamojo A. G. kaltę įrodo ir liudytojos M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2024 m. vasario 14 d. pas ją į namus atvyko kaltinamasis A. G. ir pasiūlė jai įsigyti mobiliojo ryšio telefoną, kurį kaip pats nurodė buvo pavogęs iš V. E.. A. G. jai paaiškino, kad su N. girtavo pas V. ir iš jos pavogė du telefonus, kai pastaroji užmigo. Vėliau pati V. E. jai skambino ir sakė, kad paėmė du telefonus, kažkokią grandinėlę, pinigus ir daugiau daiktų, iš karto pasakė, kad A. tai padarė. Kai A. G. jai pasiūlė įsigyti telefoną ji neturėjo savo mobiliojo ryšio telefono, tačiau neturėjo ir pinigų, tai A. G. jai pasiūlė tiesiog pasiimti vieną telefoną ir buvo nurodęs, kad kitą telefoną siųs draugams į kalėjimą. Ji nuvyko pas A. G. į namus, kur jai buvo perduotas ,,Nokia 5“ telefonas, vėliau šį telefoną ji perdavė policijos tyrėjams. Kaltinamasis A. G. yra buvęs jos klasiokas, jų santykiai yra geri, šiame baudžiamajame procese jis ne kartą prašė jos neduoti parodymų prieš ją ir nenurodyti policijos pareigūnams iš kur ji gavo telefoną.
2024 m. kovo 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, liudytoja M. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia5“ IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84-87). Liudytojos M. P. pateiktas mobilaus ryšio telefonas, yra tas pats mobilaus ryšio telefonas, kurį V. E. atpažino kaip dingusį ir gautą iš buvusio sugyventinio M. B.. Įvertinus visa tai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos M. P. parodymais, juo labiau, kad ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą liudijimą ir prisaikdinta. Liudytojos M. P. nurodytos aplinkybės patvirtinta kitus byloje nustatytus faktus ir pačios nukentėjusiosios parodymus. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis A. G. ir nukentėjusioji V. E. 2024 m. vasario 13 d. kartu girtavo, o pastarajai užmigus kaltinamasis A. G. apvogė nukentėjusiąją, pavogdamas kaltinime nurodytus daiktus, iš kurių telefoną ,,Nokia 5“ dar ir realizavo perduodamas liudytojai M. P.. Aplinkybes apie vagystę liudytojai M. P. pasakojo pats kaltinamasis A. G., ir jei ji apie jas nebūtų sužinojusi būtent iš kaltinamojo, taip smulkiai visų byloje nustatytų aplinkybių, tokių kaip vagystės mechanizmas, kad nukentėjusioji buvo apvogta po to, kai užmigo, nebūtų žinojusi, nes išgertuvėse nedalyvavo. Be to, pati liudytoja M. P. paaiškino, kad kaltinamasis A. G. ne kartą prašė neduoti prieš jį parodymų ir klaidinti pareigūnus, nurodant realybės neatitinkančias aplinkybes apie tai iš kuri ji gavo mobiliojo ryšio telefoną. Taigi, teismas vertina, kad liudytojos M. P. parodymai, o taip pat ir faktas, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai žalą, ko racionaliai vertinant, dėl vagystės nekaltas asmuo nedarytų, patvirtina, kad kaltinime nurodytus daiktus iš nukentėjusiosios V. E. pavogė būtent kaltinamasis A. G..
Įvertinus visa tai, teismas pripažįsta A. G. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, jog vagystę kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra aiškiai suprato, kad pasisavina ne jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, siekdamas jais naudotis kaip savais, realizuojant.
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, į kiekvieno kaltinamojo konkrečius veiksmus ir vaidmenį darant nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.
Kaltinamasis E. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, teismas nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis nusikaltimą įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis veikos padarymo metu teistas nebuvo, tačiau nuosprendžio priėmimo metu jau buvo teistas net keletą kartų, taip pat ir už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, kas atskleidžia, jog po šiuo nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos, nuteistojo elgesys nesitaisė, jo nusikalstamos nuostatos tik ryškėjo. Šiuo metu E. G. Sodros duomenimis verčiasi individualia veikla, ne pagal verslo liudijimą, nevedęs priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas, psichiatro nekonsultuotas. Nors kaltinamasis yra itin jauno amžiaus, tačiau jo nusikalstamos nuostatos pastaruoju metu itin aktyviai reiškiasi, taip pat kaltinamasis yra pasirinkęs netinkamą gyvenimo būdą, paremtą girtavimu, kurio net ir po nusikaltimo įvykdymo nėra pakeitęs. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, nors ir laikoma nesunkiu nusikaltimu, tačiau savo prasme yra itin pavojingas nusikaltimas, kadangi juo pažeidžiamas itin saugomas valstybės gėris – asmenų sveikata ir asmens teisė į kūno neliečiamumą. Šiuo atveju kaltinamasis E. G. nusikaltimą įvykdė veikdamas ne vienas, o kartu su kitu kaltinamuoju A. G., kas tik patvirtina, įvykdytų veiksmų pavojingumą, kuriais kaltinamasis paneigė kito asmens teisę į saugią aplinką. Be kita ko, teismui patikrinus teismų informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad kaltinamojo atžvilgiu, šiuo metu yra nagrinėjama ir kitų baudžiamųjų bylų bei yra naujų pradėtų ikiteisminių tyrimų, kas tik patvirtina, kad kaltinamasis neatsisako savo nusikalstamų nuostatų, kartoja tas pačias klaidas. Įvertinus visa tai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta viena iš alternatyvių bausmės rūšių – arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 59 parų arešto bausme, prie šios bausmės pridedant dalį, tai yra 20 parų arešto bausmės, skirtos šiuo nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą galutinę bausmę įskaityti visą ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 2 d. baudžiamąjį įsakymą.
Nors BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog asmenims nubaustiems arešto bausme, tokios bausmės vykdymas gali būti atidedamas, vis tik, teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos įvykdymo ne kartą teistas, taip pat ir arešto bausme, kurios vykdymas tuo metu atidėtas nebuvo, šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu vyksta ir kitų baudžiamųjų procesų, teismas sprendžia jog bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų efektyvus institutas, siekiant bausmės tikslų įgyvendinimo ir paskirtos arešto bausmės vykdymo neatideda.
BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas įvertina, kad kaltinamasis A. G. teistas eilę kartų, tiek smurtiniai nusikaltimai, teik ir vagystės yra jam būdingo nusikalstamo veikimo modelio dalis, šiuo nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistui, neseniai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos kaip atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Vis tai atskleidžia nusikalstamo elgesio pakartotinumą kaltinamojo A. G. veiksmuose, ankstesniais nuosprendžiais pripažintas veikas, kaltinamasis įvykdė būdamas pilnametis, šiuo nuosprendžiu pripažintas veikas taip pat įvykdė būdamas pilnametis. Visų šių duomenų rezultate, teismas kaltinamąjį A. G. pripažįsta recidyvistu.
Kaltinamasis A. G. padarė du baigtus tyčinius, nesunkius nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tuo tarpu atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis A. G. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis A. G. ne kartą teistas, šiuo nuosprendžiu pripažintas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo nusikalstamų nuostatų raiška yra aktyvi, jis nevengia daryti nusikaltimų ir veikti pagal tą patį nusikalstamo veikimo modelį, tai yra jo nusikalstami veiksmai yra nukreipti tiek į kitų asmenų sveikatą, tiek ir į svetimą turtą. Kaltinamasis yra jauno amžiau, tačiau jo nusikalstamos nuostatos jau yra tvirtai susiformavusios, net ir po atliktos laisvės atėmimo bausmės jis nesirinko vesti savo gyvenimo būdo teigiamai, paremto išimtinai įstatymų laikymusi. Vieną šiuo nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamasis įvykdė kartu su kaltinamuoju E. G., kas išskirtinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, juo labiau, kad įvykdyta nusikalstama veika buvo nukreipta į kito asmens sveikatą, taip paneigiant asmens suvokimą apie saugią aplinką ir nepaisant kito asmens kūno neliečiamumo, be to nusikalstamos veikos motyvai nėra aiškūs, akivaizdu, kad tai lėmė mažareikšmės, tik pačiam kaltinamajam suprantamos priežastys. Taip pat neaiškūs ir įvykdytos vagystės motyvai, kadangi vėliau jis nukentėjusiajai žalą atlygino, teismas sprendžia, kad viskam įtakos turėjo kaltinamojo pasirinktas netinkamas gyvenimo būdas, paremtas alkoholio vartojimu. Nors kaltinamasis buvo konsultuotas dėl priklausomybės alkoholiui, jam psichiatrinės ekspertizės skyrimas netikslingas, tačiau kaltinamasis net ir po pripažinimo dėl priklausomybės, nesiėmė veiksmų, alkoholį vartoja toliau, dažnus girtavimus su nukentėjusiąja ir pats pripažįsta, ko rezultate elgiasi neapgalvotai, dažnu atveju nusikalstamai. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, nėra pasirinkęs gyvenimo būdo paremto įstatymu laikymusi, šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu yra ne tik kitų nagrinėjamų baudžiamųjų bylų, tačiau ir pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų. Atsižvelgiant į visa tai, teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą kaltinamajam skiria arešto bausmę, taip pat arešto bausmę skiria ir už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas subendrina, iš dalies sudedant.
Nors BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog asmenims nubaustiems arešto bausme, tokios bausmės vykdymas gali būti atidedamas, vis tik, teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistas, šiuo metu neveda gyvenimo būdo, kuris būtų sąlygotas įstatymų laikymusi, yra nedirbantis, sprendžia, jog bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju nepasiektų savo tikslų ir paskirtos arešto bausmės vykdymo neatideda.
Kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.
Kaltinamajam E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
- laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
- 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia5“ IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintas V. E. (t. 2, b. l. 98-100), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas disponuoti jos nuožiūra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta bausmė subendrinama, iš dalies sudedant, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 59 parų arešto bausme, ir skiriama galutinė subendrinta 79 (septyniasdešimt devynių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti visą ar iš dalies atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 2 d. baudžiamąjį įsakymą.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Išaiškinti E. G. ir A. G., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jie privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., tel. (duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.
Kaltinamajam E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.
- laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, esančias byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje;
- 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia5“ IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintą V. E., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti disponuoti jos nuožiūra.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.