- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-100-593/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08485-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė.
Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir E. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. nuteistas už tai, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 13 d. 18:00 val. iki 2024 m. vasario 14 d. 03:00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą V. E. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną ,,Redmi 10 5G“, 200 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 5“, 100 eurų vertės, auksinę grandinėlę, 10 eurų vertės, mp3 ausinuką su grotuvu, 26 eurų vertės bei 300 eurų įvairiomis kupiūromis, tuo padarydamas nukentėjusiai V. E. bendrą 636 eurų turtinę žalą.
2. Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. G., 2024 m. kovo 3 d. apie 19:45 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu, t. y. gulinčiam lovoje nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kairės plaštakos sumušimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.
3. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų įrodyti nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. G. (toliau – ir apeliantas) su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, jog apeliantas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi girtumas promilėmis nėra nustatytas. Taip pat pažymima, jog apeliantas nukentėjusiajai V. E. dvigubai atlygino visą padarytą žalą, kadangi juos sieja geri, draugiški santykiai.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybe, jog liudytojas R. K. buvo patekęs į avariją, kadangi byloje nėra jokių įrašų, jog būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba ar apskritai apie šį įvykį.
4.3. Skunde teigiama, liudytojos M. P. parodymai yra nevientisi ir netikslūs, kadangi ji apelianto nemėgsta dėl to, jog šis bendrauja su jos vyru R. P., todėl reikalinga ją apklausti iš naujo. Taip pat apeliantas teigia, jog ši liudytoja teismui pateikė suklastotas ekrano nuotraukas. Apelianto nuomone, M. P. turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kadangi ji paėmė V. E. priklausantį telefoną, žinodama, jog jis yra vogtas. Skunde apeliantas teigia, jog liudytojas R. P. taip pat davė netikslius parodymus dėl santykių su V. E. ir telefonų įsigijimo.
4.4. Apeliantas nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad dingo 3 mobiliojo ryšio telefonai, tačiau V. E. teigė, jog dingo 2 telefonai.
4.5. Skunde pažymima, jog apeliantas turi tris vaikus, vienintelis išlaiko šeimą, dirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl prašo neskirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti bausmę. Taip pat skunde nesutinkama su kai kuriais liudytojų parodymais, prašoma liudytojus apklausti iš naujo, tačiau tikslas tokių veiksmų nenurodomas. Vis tik kolegija pasisakys dėl visų skunde keliamų klausimų, nors tai tiesioginės įtakos skundžiamam bausmės klausimui neturi.
4. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad A. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį, o nuteistajam paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. Paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
5. Apelianto argumentai dėl skundžiamame nuosprendyje paminėtos nukentėjusiojo R. K. patirtos avarijos yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai bei bausmės individualizavimui. Minėta aplinkybė nebuvo nustatinėjama kaip savarankiškas faktas, turintis reikšmės kaltės ar bausmės klausimams, o nurodyta tik siekiant paaiškinti liudytojo parodymų davimo ypatumus. Teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme R. K. paaiškino, kad įvykio neprisimena dėl 2023 m. gruodžio mėnesį patirtos avarijos, todėl prašė perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pagal baudžiamojo proceso taisykles asmeniui neprisiminus anksčiau duotų parodymų, jie gali būti perskaitomi nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių liudytojas teigia neprisimenantis, todėl šiuo atveju reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių avarijos (ir galimai jos metu patirtos traumos) buvimą – pagrindo nėra.
6. Taip pat nepagrįsta skunde nurodoma aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas nustatė, kad dingo 3 mobiliojo ryšio telefonai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog A. G. yra nuteistas už tai, jog pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus, vagystės aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, duomenų apie trijų telefonų vagystę iš viso nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nustatė netikslias įvykio aplinkybes.
7. Nuteistojo skundo argumentai, jog liudytojų M. P. ir R. P. parodymai yra nevientisi ir netikslūs, taip pat yra nepagrįsti. M. P. buvo apklausta liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, o jos parodymai visais esminiais aspektais buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaravo, sudarė vientisą ir logišką įvykių seką bei buvo patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Tuo tarpu liudytojas R. P. buvo apklaustas tik teisiamojo posėdžio metu ir didžiąja dalimi nurodė, jog nagrinėjamų įvykių neprisimena bei apie nuteistajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neturi žinių, todėl jo parodymai neturėjo esminės reikšmės bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti. Pirmosios instancijos teismas liudytojos M. P. parodymus įvertino visapusiškai ir išsamiai, pagrįstai jais rėmėsi bei padarė motyvuotas išvadas, todėl pagrindo liudytojus apklausti pakartotinai nėra (tokio pagrindo nenurodė ir pats nuteistasis). Nuteistojo skunde teikiamas prašymas baudžiamojon atsakomybėn patraukti liudytoją M. P. už žinomai nusikalstamo būdu gauto telefono paėmimą – nėra nagrinėjamos bylos dalykas, juo labiau, kad šis skundo argumentas klausimui dėl bausmės švelninimo jokios reikšmės neturi.
8. Nenustačius, jog skunde keliami klausimai turi kokios nors reikšmės sprendžiant dėl A. G. kaltės, nėra pagrindo išvadai, jog A. G. skundžiamu nuosprendžiu kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, pripažintas nepagrįstai.
9. Atsakant į skundo argumentą dėl nuteistajam paskirtos bausmės, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo leidėjas nustatė, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, o už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
11. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog nustatyta A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei tai, kad nukentėjusiajai V. E. jis atlygino žalą. Taip pat atsižvelgta ir į nuteistojo sistemingą teisės normų nepaisymą. Pažymėtina, jog praeityje A. G. teistas 12 kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus bei vagystes ar panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 178 straipsnio 1, 2 dalis, 180 straipsnio 1, 2 dalis). Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog A. G. nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, bendrininkaujant kartu su nuteistuoju E. G., be to, nuteistasis neseniai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Taip pat įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padarytų veikų pavojingumas. Nuteistasis padarė dvi tyčines, baigtas veikas, kurios yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos ir po jos padarymo bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. G. daugiau nei 10 kartų buvo baustas administracine tvarka, o vien tik 2025 metais padarė aštuonis administracinius nusižengimus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nevengia daryti nusikaltimų ir veikti pagal tą patį nusikalstamo veikimo modelį, jo nusikalstami veiksmai yra nukreipti tiek į kitų asmenų sveikatą, tiek ir į svetimą turtą, be to, net ir po atliktos laisvės atėmimo bausmės jis nepakeitė savo įpročių.
13. Iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis neturėjo pastovaus darbo ir legalių pajamų šaltinio. Nors jis teigia, kad šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šį teiginį. Priešingai, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SoDra) duomenų matyti, kad nuteistasis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo tik laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 24 d. iki 2025 m. liepos 28 d., jokių duomenų, kad nuteistasis šiuo metu dirbtų nurodytoje darbovietėje, byloje nėra – nuteistasis dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį apie vykdomą darbinę veiklą, nepateikė.
14. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės, tokios kaip laisvės apribojimo, kuri pakeista į arešto bausmę, laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Tai rodo A. G. nusikalstamo elgesio sistemingumą, jo abejingumą teisės reikalavimams ir leidžia daryti išvadą, kad taikytos švelnesnės bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam teigiamos įtakos nedarė bei neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes teismas pagrįstai parinko arešto bausmę, padaręs išvadą, jog su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nepasieks bausmės tikslų.
15. Nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad jis 2024 m. kovo 3 d. įvykio metu, buvo neblaivus, teigdamas, jog jo neblaivumas nebuvo nustatytas promilėmis. Su šiuo skundo argumentu kolegija nesutinka, kadangi tai, jog nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs patvirtino tiek jis pats, tiek nukentėjusioji bei liudytojai. Vien tai, kad nuteistojo neblaivumas nebuvo nustatytas alkoholio kiekio matuokliu, alkoholio vartojimo fakto nepaneigia. Vis tik atkreiptinas dėmesys, jog ši teismo nustatyta aplinkybė bausmės skyrimui reikšmės neturėjo, kadangi ji nepripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (kaip, beje, sunkinančia aplinkybe nepripažinta ir tai, jog veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nors nuosprendžio aprašomoje dalyje apie bendrininkavimą plačiai aptarta).
16. Pagrindo švelninti bausmę nesuteikia ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis nukentėjusiajai net dvigubai atlygino visą padarytą žalą, kadangi ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta, į ją atsižvelgiant skiriant bausmę. Apelianto skundo teiginiai, jog jis turi tris vaikus ir vienintelis išlaiko šeimą, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę. Nurodytos aplinkybės yra asmeninio ir socialinio pobūdžio ir jos negali būti vertinamos kaip išimtinės. Be to, tokios aplinkybės savaime nepaneigia nuteistojo kaltės, nesumažina jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti taikant švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomos šeiminės aplinkybės nelemia jo elgesio pasikeitimo ir nesudaro pagrindo bausmę švelninti.
17. Pažymėtina, jog bausmės tikslai yra aiškiai apibrėžti BK 41 straipsnyje ir apima ne tik siekį teigiamai paveikti nuteistąjį, bet ir asmenų sulaikymą nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudimą už padarytą nusikalstamą veiką, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimą ar apribojimą, nuteistųjų skatinimą ateityje laikytis įstatymų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nors arešto bausmė neišvengiamai riboja asmens laisvę, skiriant bausmę privalu atsižvelgti ir į viešąjį interesą – sistemingos vagystės kelia grėsmę visuomenei bei ekonomikai, skatina nusikalstamo elgesio plitimą ir sukelia materialinę žalą nukentėjusiesiems, taip pat papildomą finansinę naštą valstybei. Todėl nuteistajam paskirta bausmė, įvertinus jos dydį ir jau pritaikytą sumažinimą, laikytina proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir atitinkančia baudžiamojo įstatymo siekiamus tikslus.
18. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirti švelnesnes baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmes, juo labiau, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė yra mažesnė nei arešto bausmės, numatytos BK 49 straipsnyje, vidurkis, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tik neženkliai šį vidurkį viršija. Paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, pagrįstai taikytas dalinis bausmių sudėjimas, todėl spręsti, jog paskirtos bausmės (subendrinta bausmė) yra per griežta – nėra jokio įstatyminio pagrindo.
19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodyta, jog valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. G. sudaro 93,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis neturėjo nuolatinio darbo ir legalių pajamų šaltinio, šiuo metu taip pat nėra duomenų, jog jis dirbtų ar gautų legalias pajamas, taip pat į tai, jog nuteistasis neturi savo vardu registruoto turto, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. G. valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.