- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- II-28-549/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00088-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Advokatai
- Vaidas Batūra
- Kategorijos
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovui Tomui Lembučiui,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-601-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-601-2023 S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 1 000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Klaipėda) direktoriumi, atsakingu asmeniu, laive „(duomenys neskelbtini)“, buvusiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, leido dirbti A. I. korpusininku, nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 26 d., P. D. suvirintoju, nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. spalio 26 d., D. E. suvirintoju, nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 26 d., E. E. korpusininku nuo 2022 m. spalio 20 d. ik 2022 m. spalio 27 d., J. M. suvirintoju, nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. spalio 27 d., A. S. suvirintoju, nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2022 m. spalio 27 d., D. K. korpusininku, nuo 2022 m. spalio 25 d., iki 2022 m. spalio 27 d. nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu S. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat S. B. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose jiems nustatytas teises ar atlikti Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 8.1.1.3 punkte jiems pavestas pareigas, nevykdė šių pareigūnų teisėtų nurodymų, nepateikė dokumentų, vengė atvykti. Atliekant tyrimą dėl aukščiau nurodytų darbuotojų nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. B. elektroninio pašto adresais – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, S. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda buvo siųsti nurodymai: 2023 m. sausio 17 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-1389 iki 2023 m. sausio 23 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. sausio 24 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-2074 iki 2023 m. sausio 26 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. sausio 31 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-2756 iki 2023 m. vasario 2 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. vasario 7 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-3356 iki 2023 m. vasario 10 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. vasario 23 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-4633 iki 2023 m. kovo 1 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. kovo 6 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-5529 iki 2023 m. kovo 10 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. kovo 21 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-6878 iki 2023 m. kovo 27 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. balandžio 5 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-8433 iki 2023 m. balandžio 12 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, S. B. dokumentų nepateikė. Tokiais veiksmais (neveikimu) S. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. skundu dėl Institucijos 2023 m. liepos 26 d. nutarimo, prašo jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad su paskirta nuobauda nesutinka, nes nepadarė nė vieno iš nurodytų pažeidimų, siųstos korespondencijos negavo, korespondencijos negavimas nelaikytinas kliudymu įgyvendinti teises ir atlikti pavestas pareigas, A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S. nedirbo, su jais nebuvo susitarta dėl darbo sąlygų, todėl su minėtais asmenimis nebuvo sudaryta darbo sutartis, dėl darbo sąlygų buvo susitarta su D. K., todėl su juo sudaryta darbo sutartis ir darbą minėtas asmuo pradėjo po darbo sutarties sudarymo. Nutarime nurodyta kad nurodymai siųsti: 1) (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 2) (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini). Institucijos teigimu, jis nevykdė teisėtų nurodymų, nepateikė dokumentų, vengė atvykti. Nurodo, kad kaltinimas negali būti grindžiamas prieštaringais duomenimis, institucija prieštarauja pati sau. Skundžiamame nutarime institucija, teigia, kad jis nevykdė teisėtų nurodymų, tačiau tuo pačiu laišku atsiųstame 2023 m. liepos 26 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo institucija nurodo, kad įgaliotas asmuo (S. B.) su nustatytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi, geranoriškai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją, vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus. Informuoja, kad su padarytais pažeidimais nesutiko, tačiau bendradarbiavo ir teikė prašomus duomenis. Informuoja, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jis jau daug metų negyvena, todėl nurodytu adresu siųsti laiškai turėjo grįžti neįteikti. Jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., UAB „(duomenys neskelbtini)” nesinaudoja patalpomis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra nutraukusi patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)”, todėl nurodytu adresu siųsta korespondencija taip pat turėjo grįžti neįteikta. UAB „(duomenys neskelbtini)” nuomojasi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)” nesumokėjo už domeną (duomenys neskelbtini), todėl paskyra buvo išjungta ir elektroninių laiškų negavo. Visas šias aplinkybes paaiškino bylą nagrinėjusiam pareigūnui, tačiau į paaiškinimus nebuvo atsižvelgta. Institucija, nagrinėjusi bylą, netikrino ir neįsitikino ar siųsti nurodymai buvo gauti, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į jo paaiškinimus dėl korespondencijos negavimo. Apie tai, kad Valstybinė darbo inspekcija atlieka tyrimą, tikslina aplinkybes, sužinojo iš D. K., gavęs šią informaciją nedelsdamas susisiekė ir pateikė visą prašomą informaciją, todėl nesutinka su tuo, kad buvo padarytas nusižengimas, kurio privalomas sudėties elementas-tyčinis kliudymas atlikti įgyvendinti teises, atlikti pareigas. Dėl kaltinimų, kad leido dirbti A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K. nesudarius darbo sutarčių, nesutinka, A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S. atvyko susipažinti su darbo vieta, jiems buvo išduoti leidimai patekti į uosto teritoriją, tačiau jiems darbo sąlygos netiko, nes laivas turėjo išvykti, ir minėti asmenys atsisakė dirbti bei sudaryti darbo sutartį. Tokią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino minėti asmenys, tokius paaiškinimus teikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)”. D. K. sutiko dirbti ir su juo buvo sudaryta darbo sutartis. 2023 m. spalio 27 d. sudarė darbo sutartį ir numatė darbo pradžią 2023 m. spalio 28 d. Kadangi laivas „(duomenys neskelbtini)” turėjo išeiti iš uosto 2023 m. spalio 27 d., D. K. 2023 m. spalio 27 d. įlipo į laivą keleivio statusu, bet nedirbo. Nesutinka, kad laive „(duomenys neskelbtini)” dirbo A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S.. Šių asmenų patekimas į laivą ir darbas laive neįrodyti. Numano, kad melagingai įskųsti galėjo A. G., kuris pralaimėjo darbo ginčą ir kerštaudamas melagingai įskundė. Aplinkybę, kad A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S. nedirbo be šių asmenų gali patvirtinti D. K., L. Š., A. Z., A. K., kuriuos prašo apklausti kaip liudytojus. Pažymi, kad patekimas į uosto kompanijos teritoriją ir darbas laive yra visiškai skirtingi dalykai, tai, kad asmuo pasinaudojo leidimu patekti į uosto teritoriją nėra preziumuojama ir nereiškia, kad asmuo dirba laive. Išduoti leidimai patekti į uosto teritoriją yra paliekami įmonės autobusiuke ir jais galima pasinaudoti. Institucija netikrino vaizdo įrašų kokie asmenys pasinaudojo leidimais. Paaiškina, kad tiek jis, tiek kiti darbuotojai ne kartą pasinaudojo kitiems asmenims išduotais leidimais eidami pietauti į uoste esančią valgyklą. Tokia informacija buvo pateikta ir institucijai, nagrinėjusiai bylą, tačiau nepagrįstai į tai neatsižvelgta. Asmenų nelegalus darbas nėra preziumuojamas. VDI laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 25 d. iki spalio 27 d. patikrinimo neatliko ir akto nesurašė, todėl vėliau VDI surašytas aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu nelegalaus darbo faktą, juolab, kad vadovaujamasi prielaidomis apie nelegalų darbą nesant objektyvių, tokį faktą patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju nebuvo laikomasi nekaltumo prezumpcijos, teisingo proceso principų. Šių principų pažeidimas pasireiškė tuo, kad jo kaltė preziumuojama, nepagrįstai neatsižvelgta į jo paaiškintas aplinkybes, nebuvo surinkti objektyvūs, pažeidimo padarymą ir asmens kaltę pagrindžiantys įrodymai. Šių principų pažeidimas pasireiškė tuo, kad jo kaltė buvo preziumuojama, grindžiama prieštaringais duomenimis, nebuvo surinkti objektyvūs kaltę ir neteisėtus veiksmus pagrindžiantys įrodymai. Nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vien tai, kad yra nenurodyto asmens skundas, arba buvo pasinaudota leidimais patekti į uostą dar nereiškia, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas ir skunde nurodomas asmuo yra kaltas nusižengimo padarymu. Turi pagrindo manyti, kad skundus rašantis asmuo turi polinkį kerštauti ir dėl to kaltinti prasimanymais. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo taip ir liko neaišku kokių duomenų ir įrodymų pagrindu buvo nustatyta, kad jis padarė administracinį nusižengimą ir dėl šio pažeidimo padarymo yra kaltas. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; apklausti liudytojus A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K., L. Š., A. Z., A. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į S. B. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, mano, kad šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į visas byloje reikšmingas aplinkybes. Dėl A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad VDI Klaipėdos skyriuje pagal gautą A. G. skundą buvo pradėtas tyrimas apie tai, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, laive „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo remontuojamas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda teritorijoje 2022 m. spalio 19 d.-2022 m. spalio 26 d. kartu su juo dirbę asmenys buvo neįdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių darbuotojų darbo valandas žymėjo grafike, kurį pateikė. Nurodė, kad šie asmenys kartu su juo su AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotais leidimais patekdavo į šios įmonės teritoriją ir tai buvo fiksuojama. Įvertinus surinktus duomenis iš VSDFV nustatyta, kad 2022 m spalio 19 d.-2022 m. spalio 27 d. iš A. G. pateikto asmenų sąrašo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbinti buvo A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K.. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti duomenys apie minėtų asmenų atvykimo/išvykimo laiką iš šios bendrovės teritorijos. Įvertinus šiuos duomenis nustatyta, kad šių asmenų patekimas ir išvykimas iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos sutampa su A. G. patekimu ir išvykimu. S. B. nurodė, kad patekimas į uosto teritoriją ir darbas laive yra skirtingi dalykai, tai, kad asmuo pasinaudojo leidimu patekti į uosto teritoriją nereiškia, kad asmuo dirbo laive. Tiek jis, tiek kiti darbuotojai ne kartą pasinaudojo kitiems asmenims išduotais leidimais eidami pietauti į uoste esančią valgyklą. Su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi pagal minėtų asmenų atvykimo/išvykimo laiką matyti, kad jie AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje išbūdavo po 10-12 valandų. Pažymi, kad leidimai patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją išduodami vardiniai ir nurodytiems darbuotojams buvo išduoti UAB „G. S.“, kuri organizavo minėto laivo remontą, prašymu, o jai šiuos duomenis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apklausus nelegaliai dirbusius asmenis dauguma jų nurodė, kad į laivą atvyko tik apsižiūrėti darbo sąlygų, tačiau kadangi jos netiko, tai toliau nedirbo, leidimus paliko mikroautobuse. Dauguma iš jų vėliau buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šių priežasčių tokie asmenų parodymai vertintini kritiškai, siekiant padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės. D. K. paaiškino, kad 2022 m. spalio 25 d. jis atvyko į laivą „(duomenys neskelbtini)“ kuris stovėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, apsižiūrėti kokius darbus reikės atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. B. norėjo patikrinti ar yra tinkamas atlikti darbui. Darbo pobūdį D. K. laive apsižiūrinėjo dvi dienas, pasiruošė darbui: nurodė pristatyti instrumentus, kurie bus reikalingi atlikti darbui. Darbo sutartį su S. B. jis pasirašė tą pačią dieną kai išplaukė su laivu „(duomenys neskelbtini)“ į jūrą. VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinė informavo, kad D. K. yra registruotas VSAT informacinėje sistemoje kaip keleivis 2022 m. spalio 27 d., 12.45 val. išvykęs laivu „(duomenys neskelbtini)“. Pagal apsaugos duomenis D. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje prabuvo 2022 m. spalio 25 dieną nuo 8.28 val. iki 19.54 val., 26 dieną nuo 07.53 val. iki 20.30 val., 27 dieną atvyko į teritoriją 08.41 val. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo nurodė, kad VDI Klaipėdos skyrius atliko tyrimą pagal 2022 m. lapkričio 15 d. gautą A. G. skundą dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašoma pateikti duomenis ir dokumentus reikalingus aplinkybių išsiaiškinimui, tačiau apeliantas su patikrinimu susijusių dokumentų neteikė. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. B. kaip juridinio asmens vadovui buvo siųsti nurodymai: SD-3-1389, Nr. SD-3-2074, SD-3-2756, SD-3-3356, SD-3-4633, SD-3-5529, SD-3-6878, SD-3-8433. Pareiškėjas nurodymų nevykdė, dokumentų nepateikė. Tokiais savo veiksmais S. B. kliudė inspektoriams tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų inspektoriaus nurodymų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punkto nuostatas, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 punkto ir 20 punkto nuostatas. Šių nurodymų apeliantas nevykdė, nei elektroniniu paštu, nei registruotu paštu, nei telefonu. Pažymi, kad VDI Klaipėdos skyrius nurodymus pareiškėjui siuntė elektroniniais paštais –
(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad dar 2022 m. gruodžio 6 d. S. B. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Klaipėdos Darbo ginčų komisijai siuntė elektroninį laišką. Skambinant internetiniame tinklapyje rekvizitai.lt nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktiniu telefono numeriu +370 (duomenys neskelbtini)atsiliepęs vyras prisistatė šios įmonės akcininku J. B., kuriam buvo paaiškinta dėl ko yra atliekamas įmonės patikrinimas ir kokie duomenys reikalingi. J. B. nurodė kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. B. ir 2023 m. sausio 10 d. SMS žinute atsiuntė jo telefono numerį +370 (duomenys neskelbtini), kuriuo skambinant niekas neatsiliepė. Nurodymai pareiškėjui buvo siųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išraše nurodytu adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. VDI Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybės, surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tinkamai konstatavo S. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog jie atliko subrangos darbus pagal sutartį su rangovu „G. S.“, todėl leidimų gavimu rūpinosi rangovas. Kadangi darbo apimtys nuolat kinta, darbui objekte ieškojo papildomų darbuotojų. Tam, kad potencialiems darbuotojams parodyti darbo sąlygas, buvo reikalingi leidimai patekti į uosto teritoriją, todėl el. paštu siuntė asmenų, kuriems buvo reikalingi leidimai, sąrašą. Kokia leidimų išdavimo procedūra nežino, nes tuo rūpinasi „G. S.“, kurie duomenis dėl leidimų siunčia „(duomenys neskelbtini)s“ apsaugai. Užsakė nevienkartinius leidimus, nes tikėjosi, kad asmenys liks dirbti, be to, taip buvo pigiau. Kokiam terminui buvo išimti leidimai, nežino. Leidimų buvo išimta daugiau, nei atvyko asmenų, nes ne visi ketinę atvyko. Leidimai asmeniui ir transporto priemonei išimami atskirai, tačiau tų asmenų transportui leidimai nebuvo išimti.
Protokole nurodyti asmenys atvyko tik susipažinti su darbo sąlygomis. Dažnai asmenų pateikta informacija neatitinka tikrovės, todėl juos būtina patikrinti darbo vietoje. Žino, kad darbuotojams galima taikyti bandomąjį laikotarpį, tačiau tai taikoma tik jau realiai įdarbintiems asmenis. Ką tie asmenys tiek laiko veikė teritorijoje, negali pasakyti. Kiekvienam žmogui reikalingas skirtingas laikas su darbo sąlygomis susipažinti, galimai todėl jie tiek laiko išbuvo teritorijoje. Galimai ir pakartotinai atvyko pasižiūrėti darbo sąlygų. Asmenims nei spec. apranga, nei spec. priemonės nebuvo išduotos, kokią aprangą jie dėvėjo, nežino, nes jų nematė. Su jais bendravo meistras A. G., kuris potencialius darbuotojus įsivedė į teritoriją ir supažindino su darbo vieta. A. G. pats ieškojo ir būsimų darbuotojų. Iš protokole nurodytų asmenų buvo įdarbintas tik vienas, nes kitiems arba darbo sąlygos netiko, arba jie patys netiko darbui. Jiems reikėjo 2-3 darbuotojų – suvirintojų, metalo konstrukcijų surinkėjų, tačiau iš patirties žino, kad tik maža dalis ketinančių dirbti iš tikrųjų įsidarbina. Darbuotojų kaita yra didelė. Su būsimais darbuotojais bendraudavo A. G., kuris turėdavo ir visą informaciją apie įdarbinamus asmenis, tačiau dėl to buvo tik žodinis susitarimas. A. G. nurodė, kad iš visų šiuo atveju dalyvavusių asmenų tinkamiausias D. K., kuris ir buvo įdarbintas. Galutinį sprendimą dėl darbuotojų įdarbinimo priima jis, jis rengia ir darbo sutartis. Su kitais neįdarbintais asmenimis už tą dieną jokio atsiskaitymo nebuvo, jų darbas nebuvo apskaitytas. Jis pats su D. K. susitiko laive, kur ir susipažino. Darbuotojas perėjo pas juos iš kitos darbovietės, tačiau pas juos įsidarbino pirmą kartą. D. K. buvo atvykęs spalio 25 ir 26 dienomis, tačiau nedirbo, tik apžiūrėjo darbo vietą. Antrą kartą atvyko, nes norėjo įsitikinti ar jo nurodytos sąlygos yra įvykdytos. Po to su juo susitiko spalio 27 d. ir pasirašė darbo sutartį, todėl kitą dieną D. K. jau galėjo pradėti dirbti. D. K. į laivą įlipo spalio 27 d., bet nedirbo. Kas apmokėjo darbuotojo kelionės ir maitinimo išlaidas laive už tą dieną, nežino. Buvo parašytas įsakymas dėl komandiruotės ir žmogus spalio 28 d. pradėjo dirbti. Laivas 28 d. turėjo išplaukti, todėl vėliau darbuotojas į laivą nebebūtų patekęs. A. G. įmonėje buvo įdarbintas, nes tuo metu labai reikėjo darbuotojo. Jį rekomendavo bendri pažįstami. Galimai jis įmonėje buvo dirbęs ir anksčiau, tačiau jo anksčiau nepažinojo. Vėliau su A. G. kilo konfliktai dėl jo netinkamai atliktų pareigų, kadangi nepildė darbo apskaitos žurnalų, neatvyko į darbą, negrąžino mikroautobuso, įrankių. Darbo santykiai su juo buvo nutraukti, ginčą sprendė Darbo ginčų komisija. Pas A. G. liko ir minėti leidimai, todėl jų likimas neaiškus. Galimai jais pasinaudojo ir kiti asmenys, nes įmanoma į teritoriją patekti ir su kito asmens leidimu, kadangi pats yra tai daręs. Dėl A. S. paaiškinime nurodytų aplinkybių, paaiškina, kad įmonė jokių lėšų jam dėl atsiskaitymo su darbuotojais nėra perdavusį.
Dėl nurodymo nevykdymo paaiškino, kad buvo praleidę mokėjimą už domeną, todėl jų puslapis buvo užgrobtas ir jie buvo priversti susikurti kitą įmonės puslapį. Tačiau šią aplinkybę jis neiškart pastebėjo, todėl elektroninių laiškų siuntimas buvo sustojęs ir negaudavo jiems siunčiamos informacijos ir pranešimų. Jo faktinės gyvenamosios vietos adresas taip pat pasikeitė, todėl negaudavo ir siunčiamų laiškų. Paaiškinime Darbo inspekcijai šias aplinkybes nurodė. J. B. yra jo tėvas ir vienintelis įmonės akcininkas, tačiau kažkurį laiką jie su tėvu nebendravo, todėl nežino kokią informaciją jis teikė Darbo inspekcijai.
Liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad S. B. pažįsta daugiau nei metai laiko. Jis 28 metus dirba laivo korpuso surinkėju, su metalo konstrukcijomis, todėl turi didelę patirtį ir jį dažnai suranda patys darbdaviai. Šiuo atveju jam taip pat paskambino ir su prašymu padaryti konstrukcijas į jūrą išeinančiam laivui „(duomenys neskelbtini)“. Darbą reikėjo atlikti laivui plaukiant. Kadangi reikėjo susipažinti su darbo vieta, pasižiūrėti kokių priemonių, įrankių reikės turėjo patekti į laivą. Kas įvežė į uosto teritoriją nepamena. Į laivą nuvedė vadovas. Laivą jis apžiūrėjo 2 dienas, nes reikėjo nustatyti, kiek reiks metalo, kokių instrumentų. Laive buvo su savo rūbais, spec. aprangos negavo. Jokio atlygio už tas dienas negavo, atsiskaitymas buvo toks, kad jį įdarbino, nes jam darbo sąlygos tiko. Darbo sutartį pasirašė, kai vadovas, kurio sprendimas buvo galutinis, pasirašė su juo darbo sutartį. Darbo sutartį pasirašė dieną prieš lipant į laivą. Į laivą jį atvežė S. B.. Su laivo vadovybe dėl patekimo į laivą jis pats nesitarė, greičiausiai tai darė S. B.. Už plaukimą laivu jis nieko nemokėjo. Dirbti pradėjo dar po pusės dienos, kai laivas išėjo į jūrą. Anksčiau „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbęs, įvykio metu dirbo Klaipėdos laivų remonte ir buvo paėmęs nemokamas atostogas, kad galėtų išplaukti.
Liudytojas R. D. teismo posėdyje parodė, kad yra „K. S.“ apsaugos darbuotojas. Patekti į įmonės teritoriją galima tik su leidimais. Leidimai yra vienkartiniai, laikini ir nuolatiniai. Leidimas gauti yra būtina pateikti asmens dokumentą. Leidimą inicijuoja vykdančių darbus įmonių vadovai, kurie kreipiasi raštu į jų bendrovę. Vienkartinis leidimas išduodamas tik vienam kartui patekti į teritoriją. Laikini leidimai išduodami ilgesniam laikui. Kai atvykstama su transporto priemone, ji yra įtraukiama į duomenų bazę. Apsaugos darbuotojai tikrina asmenų leidimus ir užtikrina, kad be leidimų asmenys nepatektų į teritoriją. Bandymų patekti be leidimų pasitaiko. Kadangi gamyba kinta, leidimai gali būti išduodami pakartotinai, tačiau kokie leidimai reikalingi sprendžia besikreipianti įmonė. Su kito asmens leidimu asmenys neįleidžiami. Kiekvieno asmens leidimas yra skenuojamas. Šiuo atveju įmonė prašė laikinų leidimų.
Liudytojas D. E. teismo posėdyje parodė, kad įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. žino. 2022 m. spalio mėn. vyko į laivą, galimai „(duomenys neskelbtini)“, kad apžiūrėti darbo sąlygas, nes ketino ten įsidarbinti. Darbą jam pasiūlė S. B.. Jo specialybė laivų korpusų surinkėjas, montuotojas, suvirintojas. Į uosto teritoriją pateko su leidimu, kurį išdavė A. G.. Įvažiavo su automobiliu, bet kas leidimą išdavė, nežino. Užlipo į laivą, pažiūrėti darbo sąlygų, tačiau jos jam netiko, nes buvo nesaugios. Dėl darbo sąlygų pakeitimo su niekuo nekalbėjo. Tuo metu dirbo kitoje kompanijoje, bet buvo atostogose, todėl norėjo užsidirbti papildomai. Darbo vietą vertino valandą – dvi. Devynių valandų laive nebuvo ir kitą dieną ten neatvyko. Leidimą išvykdamas grąžino, daugiau į teritoriją nevyko.
Liudytojas P. D. teismo posėdyje parodė, kad jam paskambino A. G. ir pasiūlė darbą laive. Tikslai darbo pobūdžio nepamena. Jis yra suvirintojas, yra baigęs vidurinę mokyklą. Visų aplinkybių tiksliai nepamena. Su A. G. nuvažiavo su automobiliu į (duomenys neskelbtini)s teritoriją. A. G. jam buvo išdavęs leidimą. Dėl atlyginimo kalbėjo su A. G., dėl darbo laiko nesitarė. Ar kalbėjo apie arbo sutartį, nepamena. Už ką A. G. atsakingas, nežino. Jis užlipo į laivą, susinešė įrankius, kuriuos susinešti nurodė A. G.. Kai jam pradėjo rodyti darbus, pamatė, kad darbo sąlygos netinka. Laive prabuvo neilgai, bet gali būti, kad tris valandas, nes laivas didelis. Už tą laiką jokio atlyginimo negavo. S. B. pažįsta, bet dėl kito darbo – kai dirbo Norvegijoje. A. S. nepažįsta.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad viską tiksliau nurodė savo paaiškinime. Paaiškino, kad jam paskambino asmuo, kuris pasiūlė suvirintojo darbą laive, kurio pavadinimo nepamena, uosto teritorijoje. Reikėjo remontuoti laivą. Apie darbo sąlygas ir atlyginimą nekalbėjo. Jam buvo išimtas leidimas. Prie uosto teritorijos jį pasitiko nepažįstamas asmuo, kuris buvo nurodęs su kokiu automobiliu bus. Kai nuvyko į teritoriją, apie 10 val., jį tas nepažįstamas asmuo nuvedė į laivą ir užlipus ant jo, pasakė laukti. Jis prastovėjo beveik 3 valandas, tačiau jam niekas jokio darbo nerodė, niekas nevyko. Paaiškinime teisingai nurodyta, kad jam netiko darbo sąlygos. Tuo metu dirbo kitoje darbovietėje, ir kitos darbo vietos važiavo apžiūrėti važiavo per poilsio dieną. Leidimą išvažiuodamas paliko mašinoje.
Liudytojas E. E. teismo posėdyje parodė, kad viską tiksliau nurodė savo paaiškinime. Galimai 2022 m. spalio mėn. pas jį atvažiavo A., kurį pažinojo iš matymo, ir pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini)je – laivų korpuso surinkėjo. Dėl darbo sąlygų nesitarė, už darbą jam siūlė apie 9-12 eur už valandą. Nuvažiavo pažiūrėti darbo sąlygų. jam buvo išimtas leidimas, tačiau kuriam laikui – nepamena. Į teritoriją tą dieną įvažiavo ir po išvažiavo dviese. Užlipo ant laivo, tačiau jam netiko darbo saugumo sąlygos. Nurodė, kad jeigu jos nebus sutvarkytos, nedirbs. Laive prabuvo gal 4 valandas. Už tą laiką jam nieko nemokėjo, spec. rūbų ir apsaugos priemonių neišdavė, laive persirengė savo rūbais. Išvažiuojant leidimą paliko mašinoje. Po to daugiau su A. G. nekalbėjo. Įmonę „(duomenys neskelbtini)“ žino, S. B. pažįsta, nes pažįsta jo tėvą. Yra dirbęs šioje įmonėje laivų korpuso surinkėju.
Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, kad jam paskambino A. G. ir pasiūlę padirbėti „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju laive. Atlyginimas buvo apie 12 eur. už valandą, dirbti reikėjo apie 10-12 val. tuo metu dirbo kitoje įmonėje, bet buvo atostogose, todėl nutarė pažiūrėti kitą darbą, nes siūlė gerą atlyginimą. Susitarė, kad A. G. atvažiuos jo paimti. Nuvažiavus į vietą, jam dar nebuvo išimtas leidimas, todėl turėjo laukti. Kuriam laikui leidimas buvo išduotas nežino. Įvažiuojant jokios kontrolės nėra, tik nuskenuojamas leidimas. Jo leidimą skenavo A.. Įvažiavo į teritoriją 3 ar 4, o išvažiavo jiedu su A. dviese. Nuvykus į laivą, apžiūrėjo darbo vietą, tačiau darbo sąlygos jam netiko, jos buvo nesaugios, todėl nesutiko dirbti. Dėl darbo sąlygų pakeitimo A. nieko nesakė. Teritorijoje buvo daugiausia 4 val., nes jam buvo labai bloga, jautė pagirias, todėl 9 valandų tikrai negalėjo išbūti. Išvažiuojant iš teritorijos, leidimą paliko automobilyje, todėl su juo galėjo bet kas kitas įeiti.
A. I. mirė (duomenys neskelbtini), todėl teisme nebuvo apklaustas.
Iš 2023 m. liepos 19 d. S. B. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog 2022 m. spalio mėnesį 7 asmenys – A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., į AB „K. S.“ teritoriją buvo atvykę apsižiūrėti darbo vietos ir sąlygų. Jie darbo atsisakė ir laivo „(duomenys neskelbtini)“ neremontavo. Dėl darbo sąlygų buvo susitarta su D. K., todėl su juo sudaryta darbo sutartis ir darbą minėtas asmuo pradėjo po darbo sutarties sudarymo. 2023 m. spalio 27 d. sudarė darbo sutartį ir numatė darbo pradžią 2023 m. spalio 28 d. Kadangi laivas „(duomenys neskelbtini)” turėjo išeiti iš uosto 2023 m. spalio 27 d., D. K. 2023 m. spalio 27 d. įlipo į laivą keleivio statusu, bet nedirbo. (1 t., b. l. 11-12).
Iš 2023 m. birželio 30 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0959-1234 matyti, kad tikrinama subjektas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tyrimas pradėtas 2022 m. gruodžio 13 d., baigtas 2023 m. birželio 30 d. gavus A. G. skundą. Nurodyta, kad tyrimo metu S. B. ne kartą buvo siųsti nurodymai pateikti tyrimui reikalingus dokumentus, paaiškinimus, tačiau jis dokumentų paaiškinimų neteikė. Nurodymai buvo siųsti visais elektroninio pašto adresais, įmonės registracijos adresu, S. B. gyvenamosios vietos adresu-nurodytais viešojoje erdvėje. Buvo skambinta visais viešojoje erdvėje nurodytais įmonės kontaktiniais telefonų numeriais. Pažymėta, kad 2022 m. gruodžio 6 d. S. B. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) Klaipėdos darbo ginčų komisijai siuntė pranešimą, kad dalyvaus posėdyje ir kitą informaciją. Tokiu būdu S. B. nevykdė įstatymų įgalioto pareigūno teisėtų nurodymų. Konstatuota, kad A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K. dirbo įmonėje nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą teisės nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Buvo pažeista DK 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, asmeniui bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas (1 t., b. l. 15-16).
A. G. 2022 m. lapkričio 18 d. paaiškinime nurodė, kad S. B. jam pasiūlė organizuoti darbą remontuojant laivą „(duomenys neskelbtini)“. Laivo remontas turėjo vykti AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. S. B. nurodė, kad reikalingus darbuotojus surinks A. S.. S. B. sakė, kad jį ir kitus darbuotojus įdarbins, darbo sutarties jis nepasirašė ir egzemplioriaus negavo. Visiems tiems žmonėms (A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K.) buvo padaryti leidimai patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, dirbę asmenys nebuvo niekur įdarbinti. Iš fotonuotraukos matyti, kad sąsiuvinyje-grafike užfiksuotas minėtų asmenų darbo laikas nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d. (1 t., b. l. 17-22).
Iš Sodros duomenų matyti, kad A. I. nuo 2022 m. spalio 1 d. niekur nedirbo, P. D. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 4 d., D. E. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 26 d., E. E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2022 m. spalio 11 d. J. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2022 m. lapkričio 29 d., A. S. nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d., nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 28 d., D. K. nuo 2022 m. spalio 28 d. Iš Sodros duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmenys-A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K. įdarbinti nebuvo (1 t., b. l. 23-26).
Iš D. Ž. el. laiško matyti, kad darbuotojams A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K. buvo užsakyti leidimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu (1 t., b. l. 27-28).
D. Ž. 2023 m. balandžio 25 d. paaiškinime nurodė, kad 2022 m. spalio mėnesį UAB „G. S.“ organizavo laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovai, šios įmonės darbuotojams vadovavo meistras A. G.. A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir šios įmonės prašymu buvo jiems užsakyti leidimai patekti į teritoriją (1 t., b. l. 29).
Iš LKAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kada A. I. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 19, 20, 21 dienomis, P. D. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 19, 20, 21, 22, 24, 25, 26 dienomis, D. E. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 20, 21, 24, 25, 26 dienomis, E. E. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 19, 20, 21, 22, 24, 25, 26 dienomis, J. M. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 20, 21, 26, 27 dienomis, A. S. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 24, 26, 27 dienomis (1 t., b. l. 40-46).
A. I. 2022 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodė, kad 2022 m. spalio pradžioje buvęs bendradarbis A. pasiūlė darbą laive „(duomenys neskelbtini)“. Jam buvo padarytas leidimas patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Į teritoriją buvo patekęs 3 kartus. Pirmą kartą susipažino su darbo pobūdžiu. Darbas jam netiko ir jis jokio darbo nedirbo, atlygio negavo. Kitus du kartus į teritoriją pateko pas pažįstamą Nikolajų, kuris dirbo tame laive. Į teritoriją pateko su autobusu, kurį vairavo A. G. (1 t., b. l. 52).
P. D. 2023 m. kovo 28 d. paaiškinime nurodė, kad iki 2022 m. spalio 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Spalio 19 d. paskambino nepažįstamas asmuo L. ir pasiūlė dirbti remontuojamame laive. Žadėjo mokėti atlyginimą 6 eurus į valandą, įdarbinti pagal darbo sutartį įmonėje, pavadinimo nesakė. Tą pačią dieną L. su autobusiuku nuvežė į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją prie laivo, kurio pavadinimo nematė. L. nurodymu į laivą užnešė darbo įrankius. L. pasakė, kad reikės gręžti skyles ant laivo denio. Toks darbas jam netiko, prasidėjo lietus, todėl jis išvažiavo iš teritorijos. Jis L. pasakė, kad tokio darbo nedirbs ir grąžino leidimą. Už tas kelias valandas jokio atlygio negavo, darbo sutarties nepasirašė (1 t., b. l. 54).
D. E. 2023 m. sausio 58 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. B. pasiūlė darbą AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Spalio 20 dieną kartu su A. G. atvažiavo pažiūrėti darbo sąlygų, kurios netiko. Leidimą paliko A. G., daugiau teritorijoje nesilankė, jokių darbų nedirbo (1 t., b. l. 56).
E. E. 2023 m. kovo 9 d. paaiškinime nurodė, kad spalio 19 d. kartu su A. G. nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją apžiūrėti darbo sąlygų laive „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sąlygos netiko, leidimą grąžino A. G., daugiau į teritoriją patekęs nebuvo (1 t., b. l. 58).
Iš 2023 m. kovo 21 d. nurodymo J. M. matyti, jog jo apklausti nepavyko, kadangi nenustatyta jo buvimo vieta. Nurodymas jam atvykti į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių įteiktas jo mamai, kuri nurodė, kad J. M. dirba Norvegijoje (1 t., b. l. 60).
A. S. 2022 m. gruodžio 14 d. paaiškinime nurodė, kad nepažįstamas asmuo pasiūlė darbą laive. 2022 m. spalio 24 d. jį įvežė su mikroautobusu į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Kadangi laive trūko įrankių, nebuvo su kuo dirbti, todėl nedirbo, leidimą paliko mikroautobuse (1 t., b. l. 66).
D. K. 2023 m. sausio 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2022 m. spalio 25 d. jis atvyko į laivą „(duomenys neskelbtini)“ kuris stovėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kad apsižiūrėti kokius darbus reikės atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. B. norėjo patikrinti ar yra tinkamas atlikti darbui. Darbo pobūdį D. K. laive apsižiūrinėjo dvi dienas, pasiruošė darbui: nurodė pristatyti instrumentus, kurie bus reikalingi atlikti darbui. Su S. B. susitarė, kad jis bus įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartį jis pasirašė tą pačią dieną kai išplaukė su laivu „(duomenys neskelbtini)“ į jūrą. Tuo metu buvo įsidarbinęs UAB „ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo pasiėmęs nemokamas atostogas (1 t., b. l. 71).
Iš 2023 m. sausio 17 d. nurodymo Nr. SD-3-1389, 2023 m. sausio 23 d. Nr. SD-3-2074, 2023 m. sausio 30 d. Nr. SD-3-2756, 2023 m. vasario 7 d. Nr. SD-3-3356, 2023 m. vasario 23 d. Nr. SD-3-4633, 2023 m. kovo 6 d. Nr. SD-3-5529, 2023 m. kovo 21 d. Nr. SD-3-6878, 2023 m. balandžio 5 d. Nr. SD-3-8433, matyti, kad siųsti nurodymai S. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui), el. paštu: „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (1 t., b. l. 83-92).
Iš Registrų centro duomenų apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (1 t., b. l. 93-96).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. B. SMS žinutės matyti, kad S. B. kontaktinis telefono numeris +370 (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97).
Iš el. pašto (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. B. siuntė laišką iš šio pašto 2022 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 98).
Iš verslo žinių svetainės apie įmonės rekvizitus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (1 t., b. l. 99).
Iš tinklalapyje „(duomenys neskelbtini) informacijos matyti, jog įmonės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. El. paštai – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 100).
Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo matyti, kad S. B. pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 000 Eur bauda (1 t., b. l. 102-103).
Iš V. M. firmos „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo matyti, jog jame patvirtinama, kad 2022 m. paskutinį ketvirtį „(duomenys neskelbtini). domeno el. pašto serveriai veikla buvo trikdoma (2 t., b. l. 87).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalyje ir numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju S. B. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas dėl to, kad su darbuotojais – A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K. nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Žemesnės instancijos teismas
S. B. neginčija, kad nutarime nurodytus asmenis A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S. ir D. K. būtų įdarbinęs, jeigu jie būtų turėję reikalingas kompetencijas ir patys būtų sutikę dirbti, taip pat, kad jie buvo atvykę į laivą „(duomenys neskelbtini)“, galimai ir nutarime nurodytais laikais, tačiau šie asmenys laive nedirbo, atlygio negavo, o tik susipažino su darbo sąlygomis, todėl jie teritorijoje išbuvo skirtingą laiką, galimai atvyko ir pakartotinai, nes leidimai buvo ne vienkartiniai, o laikini, todėl su jais asmenys galėjo į teritoriją patekti ir ne vieną kartą. Be to, jo nuomone, leidimais galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys, nes leidimų kontrolė nėra patikima. Taip pat pareiškėjas pripažino, kad D. K. buvo atvykęs į laivą spalio 25 ir 26 dienomis, tačiau jis taip pat nedirbo, tik apžiūrėjo darbo vietą. Antrą kartą atvyko, nes norėjo įsitikinti ar jo nurodytos sąlygos yra įvykdytos. Po to su juo susitiko spalio 27 d. ir pasirašė darbo sutartį, todėl kitą dieną D. K. jau galėjo pradėti dirbti. D. K. į laivą įlipo spalio 27 d., bet nedirbo. Dėl jo buvo parašytas įsakymas dėl komandiruotės ir D. K. spalio 28 d. pradėjo dirbti. Laivas 28 d. turėjo išplaukti, todėl vėliau darbuotojas į laivą nebebūtų patekęs.
D. K. patvirtino, jog laivą „(duomenys neskelbtini)“ jis apžiūrėjo 2 dienas, nes reikėjo nustatyti, kiek reiks metalo, kokių instrumentų. Darbo sutartį pasirašė dieną prieš lipant į laivą, o į laivą įlipo dieną prieš jam išeinant į jūrą. Liudytojas P. D. teismo posėdyje parodė, kad jis užlipo į laivą, susinešė įrankius, kuriuos susinešti nurodė A. G.. Kiti liudytojai: D. E., A. S., E. E., J. M. patvirtino, kad jiems buvo pasiūlyta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontuojant laivą „(duomenys neskelbtini)“, todėl jie vyko susipažinti su darbo sąlygomis ir laive prabuvo apie 3-4 valandas, tačiau nei vienam jų darbo sąlygos netiko. Už laive prabūtą laiką atlygio negavo.
DK 111 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai: 1) pasirengimas darbui darbo vietoje; 2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos; 3) kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas 4) budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka; 5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas; 6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas; 7) prastovos laikas; 8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; 9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai. Šio kodekso 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai).
LKAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys patvirtina, kad A. I. į AB „K. S.“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 19, 20, 21 dienomis, P. D. į AB „K. S.“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 19, 20, 21, 22, 24, 25, 26 dienomis, D. E. į AB „K. S.“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 20, 21, 24, 25, 26 dienomis, E. E. į AB „K. S.“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 19, 20, 21, 22, 24, 25, 26 dienomis, J. M. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 20, 21, 26, 27 dienomis, A. S. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją pateko 2022 m. spalio 24, 26, 27 dienomis (1 t., b. l. 40-46). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėti asmenys AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje išbūdavo po 10-12 valandų (pvz. E. E. atvyko 2022 m. spalio 22 d., 07.40 val., išvyko 19.32 val., D. K. atvyko 2022 m. spalio 26 d., 07.53 val., išvyko 20.30 val., D. E. atvyko 2022 m. spalio 25 d., 08.12 val., išvyko 19.53 val.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog leidimai patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją išduodami vardiniai ir nurodytiems darbuotojams buvo išduoti UAB „G. S.“, kuri organizavo minėto laivo remontą, prašymu, o jai šiuos duomenis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 27-28). Nors pareiškėjas tvirtino, kad leidimais galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys, ne tik tie, kurių vardu buvo išduoti leidimai, tačiau liudytojas R. D. kategoriškai paneigė tokias galimybes, patvirtindamas, kad į teritoriją pagal leidimą gali patekti tik tas asmuo, kurio vardu išduotas leidimas. Be to, minėtiems asmenims buvo išduoti ne vienkartiniai, o laikini leidimai, su kuriais asmenys į teritoriją galėjo patekti kelis kartus, tokiu būdu sudarant sąlygas asmenims įeiti į teritoriją tiek kartų, kiek bus reikalinga darbui atlikti, nors jeigu asmenys tik turėjo susipažinti su darbo sąlygomis, jiems būtų pakakę ir vienkartinių leidimų. Todėl tokie S. B. paaiškinimai vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės ir atmetami.
Pažymėtina, kad net ir trumpalaikio darbo, kuris galėtų būti vertinamas kaip pabandymas dirbti ar įvertinti darbo sąlygas, atveju (pvz., siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui), prieš pradedant dirbti turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje šalys gali sulygti dėl išbandymo (DK 36 straipsnio 1 dalis). Taigi, pats trumpalaikio, epizodinio darbo faktas, nešalina įmonės vadovo, kaip darbdavio, atsakomybės dėl nelegalaus darbo (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-557/2024). Vadinasi net ir pripažįstant, kad kandidatai į darbo vietą tikrindami darbo sąlygas darbo vietoje prabūna tik kelias valandas, jeigu prieš tai nebuvo pasirašyta darbo sutartis, toks veiksmas vertinamas kaip nelegalus darbas. Kita vertus, LKAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys patvirtina, kad nutarime nurodyti asmenys į AB „K. S.“ teritoriją pateko ne po vieną kartą ir ten išbūdavo ne po 3-4 val., kaip patys tvirtino, o kelias dienas iš eilės ir būdavo gana ilgą laiką, todėl teismas kritiškai vertina šiuos asmenų parodymus, juo labiau, kad kitų tikslų, kaip tik darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, šie asmenys patekdami į AB „K. S.“, neturėjo. Be to, liudytojai P. D., D. E., E. E. ir J. M. buvo ir anksčiau pažįstami su jiems darbą pasiūliusiu A. G.. Dauguma iš jų vėliau buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (P. D. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas 2022 m. lapkričio 4 d., D. E. 2022 m. lapkričio 26 d., J. M. 2022 m. lapkričio 29 d., D. K. 2022 m. spalio 28 d., E. E. iki 2022 m. spalio 11 d. dirbo minėtoje įmonėje), todėl gali būti suinteresuoti duoti S. B. palankius paaiškinimus. Kad asmenys dirbo ne vieną dieną patvirtina ir A. G. pateiktas darbo valandų grafikas, kuriame matyti sužymėtas darbuotojų darbo laikas (1 t., b. l. 19). Byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių, jog A. I. nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 26 d., P. D. nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. spalio 26 d., D. E. nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 26 d., E. E. nuo 2022 m. spalio 20 d. ik 2022 m. spalio 27 d., J. M. nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. spalio 27 d., A. S. nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2022 m. spalio 27 d., D. K. nuo 2022 m. spalio 25 d., iki 2022 m. spalio 27 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudarę darbo sutartį dėl išbandymo laikotarpio. Taigi minėtų asmenų darbas laikomas nelegaliu, kadangi, su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, bei jos tikslų įgyvendinimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, laikantis įstatymų, todėl nežiūrint to, kad šiuo atveju su potencialiais darbuotojais bendravo meistras A. G., jis juos įsivedė į teritoriją ir supažindino su darbo vieta, tačiau S. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ir bendrovėje nesant jokio kito už darbo santykius atsakingo asmens, turėjo užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl toks jo neveikimas sudaro pagrindą administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, atsirasti. Taigi, S. B. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir jam pagrįstai skirta nuobauda.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje
ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.).
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose numatytos Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisės ir pareigos: 2) gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti; 3) gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba Valstybinės darbo inspekcijos administraciją).
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 punkte nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu. Taip pat VDI nuostatų 20 punkte numatyta, kad VDI inspektorius turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl VDI nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka kviečiamas į VDI teritorinį skyrių arba VDI administraciją).
S. B. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose jiems nustatytas teises ar atlikti Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 8.1.1.3 punkte jiems pavestas pareigas, nevykdė šių pareigūnų teisėtų nurodymų, nepateikė dokumentų, vengė atvykti. Atliekant tyrimą dėl aukščiau nurodytų darbuotojų nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. B. elektroninio pašto adresais – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, S. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda buvo siųsti nurodymai: 2023 m. sausio 17 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-1389 iki 2023 m. sausio 23 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. sausio 24 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-2074 iki 2023 m. sausio 26 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. sausio 31 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-2756 iki 2023 m. vasario 2 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. vasario 7 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-3356 iki 2023 m. vasario 10 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. vasario 23 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-4633 iki 2023 m. kovo 1 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. kovo 6 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-5529 iki 2023 m. kovo 10 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. kovo 21 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-6878 iki 2023 m. kovo 27 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. balandžio 5 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-8433 iki 2023 m. balandžio 12 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, S. B. dokumentų nepateikė.
S. B. tvirtina, kad dokumentų nepateikė dėl objektyvių priežasčių, kadangi negavo Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” nesumokėjo už domeną, todėl paskyra buvo išjungta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninė svetainė neveikė ir elektroninių laiškų el. pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini) negavo. O UAB „(duomenys neskelbtini)” nebesinaudoja patalpomis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nes patalpų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta ir UAB „(duomenys neskelbtini)” nuomojasi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jis pats jau daug metų negyvena, todėl nurodytu adresu siųsti laiškai turėjo grįžti neįteikti. Jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-14-1075/2018, Nr. e3K-3-80-403/2019).
Be to, pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, asmuo, pateikdamas elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, bei, pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, nebesinaudojant elektroniniu paštu, apie tai informuoti ir valstybės institucijas. O siekdamas išvengti situacijų, kuriose tam tikri procesiniai dokumentai ar kiti svarbūs duomenys galimai bus siunčiami remiantis paties asmens pateiktais duomenimis, pats ir turėtų imtis aktyvių veiksmų, kad neteisingi duomenys būtų pašalinami ir viešai skelbiama tik tikra, aktuali informacija (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-365/2021).
Byloje esantys duomenys neginčitinai patvirtina, kad S. B., kaip juridinio asmens vadovui buvo siųsti VDI Klaipėdos skyriaus nurodymai: 2023 m. sausio 17 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-1389 iki 2023 m. sausio 23 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. sausio 24 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-2074 iki 2023 m. sausio 26 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. sausio 31 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-2756 iki 2023 m. vasario 2 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. vasario 7 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-3356 iki 2023 m. vasario 10 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. vasario 23 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-4633 iki 2023 m. kovo 1 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. kovo 6 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-5529 iki 2023 m. kovo 10 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. kovo 21 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-6878 iki 2023 m. kovo 27 d. 12.00 val. pateikti dokumentus, 2023 m. balandžio 5 d. siųstas nurodymas Nr. SD-3-8433 iki 2023 m. balandžio 12 d. 12.00 val. Nurodymai S. B. siųsti el. paštu: „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (1 t., b. l. 83-92).
Nors S. B. teigė, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini). domenas neveikė ir el. pašto serveriai veikla buvo trikdoma, ką grindė ir V. M. firmos „„(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimu (2 t., b. l. 87), tačiau ir šiuo metu bendrovės svetainėje „(duomenys neskelbtini) teikiami tie patys bendrovės kontaktų duomenys: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o buveinės adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (https://“(duomenys neskelbtini)/contact.html). VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinė yra Klaipėda, (duomenys neskelbtini), LT-91246, (https://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php?pav=&kod=(duomenys neskelbtini)&a=8915&p=1). Taigi priešingai nei tvirtina pareiškėjas, jokie vieši ir oficialūs bendrovės duomenys nėra pakeisti iki šiol.
Be to, 2022 m. gruodžio 6 d. S. B. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Klaipėdos Darbo ginčų komisijai siuntė elektroninį laišką (1 t., b. l. 98), kas rodo, jog šis elektroninis paštas taip pat buvo naudojamas.
Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis negyveno ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau būtent tokį adresą nurodė savo rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 11-12). O Gyventojų registro duomenis, pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taigi jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas VDI nurodymo siuntimo metu buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., o bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)” buveinė (duomenys neskelbtini)., Klaipėda, nebuvo ir Institucijai ši informacija oficialiomis priemonėmis nebuvo prieinamos. Šiuo atveju, Institucija išnaudojo visas galimybes, kad realiai įteiktų nurodymus pateikti dokumentus, tačiau to nepavyko padaryti nei vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)” ir jos vadovo viešai paskelbtais ir valstybės institucijoms pateiktais kontaktiniais duomenimis.
Kadangi juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui ir juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16- 313/2019), o žinodamas apie šią jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018), dėl to turi prisiimti ir dėl to tenkančias pasekmes – tokiu būdu laikoma, kad procesiniai dokumentai yra įteikti pagal įstatymą bendrovės buveinės adresu, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad S. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto 505 straipsnio 1 dalyje padarymą, nes nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir iki nurodytų datų nepateikė dokumentų bei vengė atvykti.
Teismas įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, pakankamai objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. S. B. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl naikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-601-2023 skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-601-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.