- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- AN2-31-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00030-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- R. U.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI, Institucija) 2023-08-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-713-2023 (ROIK 23218086900) R. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. darbdaviui atstovaujantis asmuo, 2023-04-22 – 2023-04-23 laikotarpiu leido dirbti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini), pagalbiniais darbuotojais – vairuotojais, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau – ir VSDFV), t. y. leido jiems nelegaliai dirbti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Tokiais veiksmais R. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2023-08-30 nutarimu, R. U. pateikė skundą Plungės apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
3. Skundžiama 2024-01-03 nutartimi Plungės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. skundo netenkino ir VDI 2023-08-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-713-2023 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. U. atstovė prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-08-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-713-2023, kuriame konstatuota, kad R. U. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
4.1. Nurodo, kad Plungės apylinkės teismo 2024-01-03 nutartis, kuria šis teismas netenkino R. U. skundo dėl VDI 2023-08-30 nutarimo panaikinimo, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes ją priimant buvo netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.
4.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė: „Iš teismui pateiktų ir skundo nagrinėjimo metu surinktų duomenų matyti, kad iškelta versija dėl A. G. ir D. A. atliktų darbų atitikimo savanoriškai veiklai prieštarauja paties 2011-06-22 Nr. XI-1500 Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, kitiems byloje surinktiems ir patikrintiems įrodymams. A. G. ir D. A. ne savanorystės ar labdaringais tikslais kasė kapo duobę, vežė gėles ir jomis puošė kapo duobę, bet abu ketino įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl įsidarbinimo buvo nuvykę į kapines ir bendravo su įmonės direktoriumi R. U., buvo nuvykę į įmonės buveinę ir bendravo su įmonės administratore J. U., 2023 m. balandžio mėn. 22 ir 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, su kuriais darbo sutartys dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytos tik 2023-04-28, o faktiškai buvo įdarbinti nuo 2023-05-02.“
4.3. R. U. atstovės teigimu, teismas išvadą, jog asmenys dirbo nelegaliai, padarė tik pagal vieną požymį, t. y. nors ir nebuvo susitarimo dėl atlyginimo, bet jie atliko pagalbinių darbuotojų funkcijas. Tokia teismo išvada prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl nelegalaus darbo.
4.4. Vertinant darbo nelegalumą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį, turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai, kaip pavaldumas ir nauda asmeniui (darbdaviui) bei atlygintinumas. Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius, o paslėpto nelegalaus darbo formos atveju abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant faktą, tiek civilinių teisinių sutarčių pagrindu) nuslėpti darbo santykius.
4.5. Pirmosios instancijos teismas neapklausė byloje nė vieno liudytojo ir išvadas, kaip ir VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas, padarė pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK) surinktus duomenis atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. M-l-01-24460-23 dėl (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse nuversto ir suskilusio paminklinio akmens. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek šio ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklausti A. G. ir D. A. nepatvirtino, jog jie buvo priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų susitarę dėl darbo sąlygų, grafiko ir pobūdžio. Akivaizdu, kad asmuo nepradėtų dirbti, nežinodamas, ar jam tinka darbo sąlygos. D. A. turėjo darbą kitoje įmonėje, todėl ieškojo kito darbo, bet tik tokio, kad pagal grafiką galėtų dirbti abiejuose darbuose. Jie abu taip pat paaiškino, kad niekas jų neprašė padėti R. U. kasti kapo duobę, o tuo labiau jie duobės ir neiškasė, ir palikę nebaigtą darbą išvažiavo. Jeigu minėti asmenys iš tikrųjų būtų pradėję dirbti, prieštarautų logikai aplinkybė, kad paliktų nebaigtą darbą, nederintų savo pasišalinimo iš darbo vietos su įmonės vadovu ar kitu atsakingu asmeniu. Jie nė vienas nepatvirtino, kad tarp jų ir bendrovės vadovo R. U. būtų vykęs pokalbis kapuose apie darbą ir jo sąlygas. Kitą dieną jie taip pat nesusitiko su bendrovės direktoriumi R. U. ir vyko į kapus savo reikalais. D. A. ir A. G. neneigia, kad ieškojo papildomo darbo, tačiau dėl jo susitarė tik 2023-04-28, o VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus nutarime nurodytomis dienomis, t. y. balandžio 22, 23 dienomis, dėl kokio nors darbo atlikimo „(duomenys neskelbtini)“ naudai nesitarė ir darbų neatliko.
4.6. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, kad „nors byloje nėra duomenų apie sutartą darbo užmokestį, tačiau šių duomenų nebuvimas nereiškia, kad tarp šalių nesusiklostė darbo teisiniai santykiai“. Tokia teismo išvada prieštarauja nelegalaus darbo sąvokai, kuri yra apibrėžta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalyje, t. y. kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
4.7. Teismas taip pat sprendime nurodė, kad D. A., ieškodamas darbo, skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkei, taip pat ji paprašė, kad į kapus nuneštų gėlių kapo duobei papuošti, t. y. teismas, konstatavęs, kad pokalbis dėl darbo buvo su bendrovės vadybininke, nenurodė motyvų, ar tai yra įgaliotas spręsti priėmimo į darbą klausimus ir duoti nurodymus asmuo. D. A. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkę jis pažįsta seniai ir paslaugą padarė jos paprašytas, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Šiuo atveju taip pat reikėtų įvertinti, ar sutaupė kokias nors lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodama A. G. ir D. A. paslaugomis. Bylos medžiaga nustatyta, kad duobę kartu su A. G. ir D. A. kasė ir bendrovės direktorius R. U., kitą dieną jis pabaigė ją iškasti ir jam papildomas atlyginimas už duobkasio darbą taip pat nebuvo mokamas. Tiek A. G., tiek D. A. pagalba iškasant dalį kapavietės gali būti vertinama kaip savanoriška, neatlygintina veikla, bet ne kaip nelegalus darbas. Jų pagalba buvo trumpalaikė, epizodinė, jokios pridėtinės vertės bendrovei nesukūrė.
4.8. Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą galima būtų patraukti teisinėn atsakomybėn. Taigi, nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisinė atsakomybė negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017). Šias nuostatas pirmosios instancijos teismas pažeidė, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina R. U. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog A. G. ir D. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai, padarė tik pagal vieną požymį, t. y. nors ir nebuvo susitarimo dėl atlyginimo, bet jie atliko pagalbinių darbuotojų funkcijas. Tokia teismo išvada, pasak apeliantės, prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl nelegalaus darbo, o taip pat D. A. ir A. G. parodymams, kad jie Institucijos 2023-08-30 nutarime nurodytu 2023-04-22–2023-04-23 laikotarpiu dėl kokio nors darbo atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nesitarė ir šioje įmonėje nedirbo, o jų trumpalaikė, epizodinė pagalba iškasant dalį kapavietės, kuri jokios pridėtinės vertės įmonei nesukūrė, gali būti vertinama kaip savanoriška ir neatlygintina veikla, bet ne kaip nelegalus darbas, nes jokio susitarimo dėl darbo sąlygų, grafiko ir pobūdžio nebuvo, šioje įmonėje jie įsidarbino tik 2023-04-28. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šioje teisės normoje nelegalaus darbo turinys nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji – nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose.
8. Nagrinėjamai bylai aktuali UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023-01-03 iki 2023-06-30) nuostata, pagal kurią nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42 straipsnio 2 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje.
9. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar už darbo valandą (valandinį atlygį) ir jis negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020, 2AT-16-489/2023).
11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. A. ir A. G. ketino įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje įmonėje oficialiai įsidarbino 2023-04-28, t. y. tą dieną su jais buvo pasirašytos darbo sutartys dėl pagalbinio darbuotojo / vairuotojo funkcijų atlikimo, nurodant, kad darbuotojai pradeda dirbti nuo 2023-05-02 (b. l. 71–72, 73–76). Neginčijamai nustatyta ir tai, kad 2023 m. balandžio 22, 23 dienomis D. A. ir A. G. buvo nuvykę į kapines ir kasė kapo duobę, vežė gėles ir jomis puošė kapo duobę, tačiau, pasak jų, šiomis dienomis jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tiesiog savarankiškai ir neatlygintinai padėjo įmonės vadovui.
12. Šios aplinkybės nustatytos, remiantis, be kita ko, kaip liudytojų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. M-1-01-24460-23 apklaustų D. A. ir A. G. nurodytomis aplinkybėmis. Tai yra A. G. nurodė, kad 2023 m. balandžio mėnesį jis buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kalbėjo su šios įmonės direktoriumi R. U. dėl galimybės įsidarbinti šioje įmonėje. Po kelių dienų R. U. kvietimu jis kartu su D. A. nuvyko į kapines (duomenys neskelbtini), kad parodytų, kaip jie atlieka kasimo darbus, ir susipažintų su įmonės teikiamomis paslaugomis, atliekamais darbais. Atlikę darbą apie tai informavo R. U. Balandžio 23 dieną jis su D. A. nuvyko į įmonę apsižiūrėti patalpų, sužinoti apie teikiamas paslaugas. Įmonės administratorei J. U. (direktoriaus R. U. žmona) paprašius nuvežti gėles ir papuošti kapo duobę, jie nuvyko į kapines, kur jis įlipo į duobę, kad galėtų ją papuošti gėlėmis. D. A. parodė, kad 2023 m. balandžio mėnesį paskambino J. U. ir pasiūlė darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, paprašė pagelbėti iškasti duobę. 2023-04-22 jis su A. G. ir įmonės direktoriumi R. U. nuvažiavo į kapines, esančias (duomenys neskelbtini). Kadangi trūko užklotų, ant kurių metamos žemės, R. U. išvažiavo jų paimti, o jis su A. G. pradėjo kasti duobę. Duobę kasė savo noru, kad negaištų laiko. Iškasė apie metro gylio duobę ir apie tai informavo R. U. Pokalbio metu sutarė, kad kitą dieną susitiks laidojimo namuose „(duomenys neskelbtini)“ dėl pokalbio apie įdarbinimą. Balandžio 23 dieną su A. G. nuvykus į gedulo namus administratorė J. davė gėles ir paprašė jomis papuošti duobę. Nuvažiavus į kapines A. G. įlipo į duobę ir ją puošė gėlėmis, o jis stovėjo šalia duobės ir karpė gėlių žalumynus, gėles. Pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. U. taip pat patvirtino, kad 2023-04-22 apie 11 val. kartu su A. G. ir D. A. buvo (duomenys neskelbtini) kapinėse, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas parodyti, kaip yra kasama ir ruošiama kapavietė, kadangi šie asmenys planavo įsidarbinti jo vadovaujamoje įmonėje ir jis norėjo juos supažindinti su įmonės darbo specifika. Visi trys darbavosi maždaug apie valandą laiko (galbūt ir pusantros valandos). Darbuojantis prie kapavietės A. G. ir D. A. paklojo paklotą (brezentą) aplink kapavietę ir jis pamatė, kad trūksta pakloto, todėl išvažiavo į darbovietę jo atsivežti. Po kažkiek laiko jie paskambino ir pasakė, kad pusę kapo duobės iškasė ir išvažiavo namo. Kadangi jie dirbo kitoje laidojimo įmonėje, pamanė, kad jie moka atlikti kasimo darbus, todėl nevažiavo ir jų darbo netikrino. Kitą dieną jis vienas atvyko prie kapavietės pabaigti kasti duobę. Atlikęs kasimo darbus, išvažiavo į įmonę, kur susitiko su D. A. bei A. G., jie norėjo susipažinti su įmonės teikiamomis paslaugomis, kadangi norėjo įsidarbinti. Jo žmona (administratorė) iš laidojimo salės surinko atneštas gėles ir paprašė jų jas nuvežti papuošti kapo duobę. Jie sutiko tai padaryti.
13. Paminėti D. A. ir A. G., taip pat paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. U. parodymai rodo, kad D. A. ir A. G. buvo ne tik nuvykę į įmonės patalpas, norėdami įsidarbinti, bet ir kartu su įmonės direktoriumi buvo nuvykę į kapines, kur kartu, kaip patvirtino pats R. U., darbavosi apie valandą ar pusantros valandos laiko, o kitą dieną įmonės administratorės paprašyti nuvežė gėles į kapines ir jomis puošė kapo duobę. Nors, R. U. teigimu, nuvykus į kapines jis D. A. ir A. G. nesakė kasti duobę ar atlikti kažkokius kitus darbus, tačiau, kaip pats patvirtino, jie dirbo šį darbą visi trys kartu, o kitą dieną jo žmonos (įmonės administratorės) prašymu vežė gėles į kapines ir jomis puošė kapo duobę, todėl akivaizdu, jog tarp šalių ne tik buvo susitarimas sukurti darbo teisinius santykius (D. A. ir A. G. patvirtino, jog norėjo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šios įmonės direktorius R. U. patvirtino, kad turėjo tikslą šiuos asmenis įdarbinti), bet ir buvo realiai dirbama.
14. Nagrinėjamu atveju būtent bendrovei, kaip darbdavei, kyla pareiga organizuoti įdarbinimo procesą taip, kad darbo sutartis su ketinančiais įsidarbinti asmenimis būtų pasirašyta dar prieš asmenims pradedant realiai dirbti ir apie tai nustatyta tvarka ir terminais būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, nors akivaizdu, kad 2023 m. balandžio 22, 23 dienomis D. A. ir A. G. atliko darbo funkcijas ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (kasė duobę, puošė ją darbdavio tam tikslui perduotomis gėlėmis, naudojosi darbdavio darbo įrankiais), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie D. A. ir A. G. darbo pradžią (su šiais asmenimis, kaip minėta, darbo sutartys buvo pasirašytos tik 2023-04-28, nurodant, kad jie pradeda dirbti nuo 2023-05-02 (b. l. 71–72, 73–76)).
15. Nors, kaip pažymima apeliaciniame skunde, A. G. ir D. A. trumpalaikė, epizodinė pagalba iškasant dalį kapavietės, kuri jokios pridėtinės vertės įmonei nesukūrė, negali būti vertinama kaip nelegalus darbas, nes minėti asmenys tiesiog savarankiškai ir neatlygintinai padėjo įmonės vadovui, tačiau nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog D. A. ir A. G., darbuodamiesi kapinėse kartu su įmonės vadovu, o kitą dieną įmonės administratorės prašymu puošdami kapavietę gėlėmis, dirbo įmonės naudai ir kūrė įmonei pridėtinę vertę (šių darbų atlikimui įmonei nebereikėjo samdyti kitų darbuotojų ar šių darbų atlikti jau dirbantiems kitiems darbuotojams), o tai, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, negali būti vertinama kaip savanoriška veikla. Nors šių asmenų darbas kapinėse nurodytomis dienomis buvo tik trumpalaikis, o tai galėtų būti vertinama kaip pabandymas dirbti, tačiau bet kokiu atveju (pvz., siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui) prieš pradedant dirbti turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje šalys gali sulygti dėl išbandymo (DK 36 straipsnio 1 dalis). Taigi pats trumpalaikio, epizodinio darbo faktas, kurį akcentuoja apeliantė (akivaizdu, kad aptariamo darbo pobūdis pagal savo specifiką ir yra epizodinis, nes kapo duobė kasama ir puošiama, tik atsiradus poreikiui palaidoti mirusįjį) nešalina įmonės vadovo, kaip darbdavio, atsakomybės dėl nelegalaus darbo.
16. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. A. ir A. G. 2023 m. balandžio 22, 23 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbo funkcijas ir dirbo įmonės naudai, nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie D. A. ir A. G. darbo pradžią, todėl R. U. veika teisingai pripažinta nelegaliu darbu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tokio veikos kvalifikavimo nešalina ir tai, kad šioje byloje neįrodytas susitarimas dėl darbo užmokesčio. Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Be to faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (LAT 2015-12-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Iš esmės analogiški vertinimai yra išdėstyti ir dar neįsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo 2023-12-07 sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-10811-438/2023 dėl to paties įvykio (b. l. 110-113).
17. Dėl išvardytų motyvų naikinti VDI 2023-08-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-713-2023, kuriuo R. U. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda, ir dėl jo priimtą skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2024-01-03 nutartį, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.