- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- A-134-492/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00374-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Alytaus apskrities VPK
- Pareiškėjas
- O. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O. K. (toliau ? ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ? ir Alytaus apskrities VPK) 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 52-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei O. K.“ (toliau ? ir Įsakymas).
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015 m. kovo 2 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu jai nepagrįstai skirta tarnybinė nuobauda ? papeikimas. Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Alytaus apskrities VPK 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-IS-14 „Dėl Alytaus apskrities VPK pareigūnės O. K. veiksmų“ (toliau ? ir Išvada), kurioje konstatuota, kad 2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu važiuodama į namus pietauti ir dar tris kartus važiuodama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių, pareiškėja tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau ? ir Taisyklės) 23 punkto nuostatas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (toliau ? ir Darbo reglamentas) 179.5 punkto nuostatas.
Pareiškėjos manymu, ji Taisyklių 23 punkto ir Darbo reglamento 179.5 punkto normų nepažeidė ? tarnybinį automobilį 2014 m. liepos 23 d. naudojo racionaliai, taupiai ir tik tarnybinėms funkcijoms. Tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji į namus buvo grįžusi kelis kartus (nuo 16.25 val. iki 17.50 val.; nuo 17.58 val. iki 18.10 val.; nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11 val.), kadangi kiekvieną kartą negalėjo pavalgyti ir pailsėti sugrįžusi dėl nepertraukiamo funkcijų vykdymo ? dėl budėtojo pranešimų turėdavo nutraukti savo poilsį ir vykti į komisariatą.
Pareiškėja nesutiko, kad sustodama prie savo gyvenamojo namo, neišvažiuodama iš aptarnaujamos teritorijos, kurioje atliko jai pavestus vykdyti teismų procesinius pavedimus ir per pietų pertrauką nepertraukiamai priimdama budėtojo nurodymus dėl reagavimo su tarnybine transporto priemone, ją naudojo netaupiai ir neracionaliai. Važiuodama iš įvykio vietos ar iš procesinių veiksmų atlimo vietos, ir gavusi budėtojo leidimą pareiškėja sustodavo prie namų pavalgyti, paimti vaistų ir tai nebuvo papildomas važiavimas atstumo ar sunaudotų degalų aspektu. Pareiškėja pažymėjo, kad palikti tarnybinės transporto priemonės kelkraštyje (duomenys neskelbtini) prie įsukimo į (duomenys neskelbtini) negalėjo, kadangi ten yra kelių eismo ženklai, draudžiantys sustoti ir stovėti transporto priemonėms. Dėl to tarnybinę transporto priemonę palikdavo tokioje vietoje, kur tai leido Kelių eismo taisyklės ir kur buvo laisvų vietų.
Nurodė, kad jos elgesys atitiko Alytaus apskrities VPK realiai egzistuojančią praktiką. 2015 m. kovo 3 d. Alytaus apskrities VPK patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykusių Prevencijos poskyrio mokymų metu Prevencijos poskyrio viršininkas A. K. ir Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas M. S. nurodė, kad budėjimo metu, neišvykstant iš savo budėjimo aptarnaujamos teritorijos, pareigūnai turi teisę su tarnybiniu automobiliu parvykti pavalgyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, ir kaip nurodyta išvadoje, darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, nėra svarbu, ką ji veikė namuose poilsio laiku, kadangi pakanka fakto, jog ji turėjo teisę į poilsio laiką ir buvo grįžusi namo, o ne nuvykusi į kažkokį susitikimą, parduotuvę ar kur kitur.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities VPK atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas paaiškino, kad dėl Alytaus apskrities VPK pareigūnės O. K. veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Vidaus tyrimų grupės 2015 m. vasario 3 d. išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėja nevykdė Taisyklių 23 punkto reikalavimų ir Darbo reglamento 179.5 punkto reikalavimų. Pareiškėjos padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji 2014 m. liepos 23 d. naudojo tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ne tarnybos tikslais. Dėl šio padaryto pažeidimo pareiškėjai Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad Alytaus apskrities VPK darbuotojai tarnybinėmis transporto priemonėmis gali naudotis tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Darbo reglamento 179.5 punkte nustatyta, kad darbuotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, tarnybinį transportą ir kitą Alytaus apskrities VPK turtą. Atsakovo teigimu, pareiškėja tarnybinį automobilį naudojo pažeisdama šių teisės aktų nuostatas. Tai buvo nustatyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje nurodytas pažeidimo padarymo faktas, jį padariusi valstybės tarnautoja, valstybės tarnautojos kaltė. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja neveikė taip, kaip teisės aktais ji buvo įpareigota ir įsipareigojusi veikti, todėl jos veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pažeidimą pareigūnė padarė dėl aplaidumo. Tarnybinio nusižengimo subjektyvusis požymis ? asmens kaltė, kuri gali reikštis tyčiniais ar nerūpestingumo veiksmais. Pareiškėjos kaltė pasireiškė tuo, kad ji žinojo teisės aktų, reglamentuojančių jos vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus, tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė. Atsakovo manymu, pareiškėjos teiginius, kad jos veiksmai buvo subordinuoti vadovų nurodymams, paneigia Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininko M. S. ir Prevencijos poskyrio viršininko A. K. pateikti paaiškinimai.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad Išvadoje buvo nustatyta, kad tyrėjos O. K. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra sunkinanti aplinkybė ? per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjai 2014 m. balandžio 29 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu taip pat buvo paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas už aplaidumą tarnyboje.
Atsakovas pabrėžė, kad Alytaus apskrities VPK 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje padarytos išvados pareiškėjos atžvilgiu yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, laikantis tarnybinių patikrinimų tvarkos, pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Atsakovas teigė, jog skunde nurodytais argumentais naikinti Įsakymą nėra pagrindo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino.
Remdamasis Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 23 d. vyresnioji tyrėja O. K. nuo 8.00 val. iki 22.00 val. tarnybos metu, tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi penkis kartus ir tarnybinis automobilis prie (duomenys neskelbtini), stovėjo nuo 12.03 val. iki 12.22 val., vėliau nuo 16.25 val. iki 17.50 val., nuo 17.58 val. iki 18.20 val., nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11 val., ir tai bendrai sudarė 2 val. 38 min.
Remiantis Policijos registruojamų įvykių registre esamais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2014 m. liepos 23 d. nuo 8.00 iki 22.00 val. buvo paskirtos pajėgos reaguoti pranešimus apie įvykius. Nurodytam tarnybos laikui tarnybinėms funkcijos vykdyti pareigūnei buvo skirtas tarnybinis automobilis. Buvo numatyta 2 valandų pertraukos trukmė, tačiau konkretus pertraukos laikas nenurodytas. Remiantis Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. liepos 23 d. išdirbo 12 valandų.
Teismas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybinio nusižengimo objektu įvardyta nustatyta tarnybinio transporto naudojimo tvarką. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta blanketinė norma, t. y. valstybės tarnautojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Šiuo atveju teisės aktas, nustatantis konkrečią elgesio taisyklę, yra Taisyklės, taip pat Darbo reglamentas. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė apibūdinama kaip pareiškėjos neteisėtas elgesys tarnybos metu naudojantis tarnybiniu transportu ne tarnybiniais tikslais. Pareiškėja turėjo objektyvią galimybę elgtis tinkamai (turėjo galimybę į namus grįžti papietauti savo asmeniniu transportu arba pėsčiomis), tačiau aplaidžiais ir savanaudiškais savo veiksmais nustatytų teisės aktų nuostatų nevykdė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinta, kad pareiškėjos veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai ir yra pagrindas jai skirti tarnybinę nuobaudą. Teigiama, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos aplaidus tarnybinio transporto priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas nesietinas su ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis, pareiškėjos nurodytos priežastys nepateisina jos veiksmų. Telefoninių pokalbių sąrašo duomenys rodo, 2014 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities VPK budėtojas su pareiškėja susisiekė penkis kartus ? 09.43, 12.24, 15.49, 19.06 ir 21.22 val., tuo tarpu pati pareiškėja budėtojui neskambino nė karto. Telefoninių pokalbių įrašuose apie pertraukos pailsėti ir pavalgyti suteikimą pareiškėjai nekalbėta, nėra ir jokių kitų duomenų. Atstumas nuo Alytaus apskrities VPK pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iki pareiškėjos namų, esančių (duomenys neskelbtini), yra apie 250 m (pėsčiomis 3 min., važiuojant 1 min.), nuo nuovados, esančios (duomenys neskelbtini), iki pareiškėjos namų ? 750 m (pėsčiomis 8 min., važiuojant 4 min.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad nagrinėjamu laikotarpiu automobilis nebuvo užfiksuotas judantis link ar stovintis nei (duomenys neskelbtini) (nuovada), nei (duomenys neskelbtini) (Alytaus poliklinika) ar (duomenys neskelbtini) (VĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė). Policijos registruojamų įvykių registro 2014 m. liepos 23 d. duomenimis laikotarpiu nuo 16.28 val. iki 19.10 val. Alytaus miesto teritorijoje užregistruoti 4 įvykiai (16.30, 17.16, 18.53 ir 19.08 val.), pareiškėja siųsta tik į 19.08 įvykį. Esant šioms aplinkybėms, padaryta išvada, kad pareiškėja 2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama į namus pietauti ir dar tris kartus parvykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų ir pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms, o ne tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, neracionaliai ir netaupiai.
Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, pripažino, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas nesurinko jokių duomenų patikrinti pareiškėjos 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytas aplinkybes dėl jos atliktų tarnybinių užduočių (22 medžiagos) ir nenurodė šių aplinkybių Išvadoje, t. y. kokias konkrečias tarnybines užduotis ir kokioje konkrečioje teritorijoje (vietoje) bei laiku ji jas vykdė, kokiais maršrutais pagal Vieningų pajėgų valdymo sistemos duomenis ji vyko vykdyti konkrečios užduoties, kokiu atstumu šiuose maršrutuose buvo pareiškėjos namai, ar pareiškėjos konkrečių vykdomų tarnybinių užduočių maršrutai (laiko, atstumo, tikslingumo, degalų sunaudojimo ir kt. prasme) nebuvo protingi, pagrįsti, apgalvoti, tikslingi, aiškiai suvokiami, išreiškiami, taupantys, ūkiški, ekonomiški, paneigiantys pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji galėjo užvažiuoti į namus, nes vien nurodymas, kad pareiškėja vykdydama tarnybines užduotis parvykdavo į namus (pažymėtina, kad pareiškėjai nėra pateiktas kaltinimas, jog ji be Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo leidimo naudojosi pertrauka pavalgyti ir pailsėti), nepatvirtina, jog pareiškėja tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo neracionaliai ir netaupiai ir ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Taip pat minėtoms aplinkybėms pagrįsti tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamas žalos pobūdis ir dydis (Administracinių bylų teisenos (toliau ? ir ABTĮ) 57 str.). Remiantis šiais duomenimis teismui nebuvo visiškai aišku kokiais kriterijais vadovaudamasis atsakovas darė išvadą, kad pareiškėja 2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama į namus pietauti ir dar tris kartus parvykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų ir pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir pažeidė Taisyklių 23 punkto nuostatas bei Darbo reglamento 179.5 punkto nuostatas.
Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje pagrindiniu ginčo objektu yra aplinkybių, susijusių su pareiškėjos kaltės buvimu, nustatymas. Tiek skunde teismui, tiek 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime, pareiškėja teigė, kad ji Taisyklių punkto nuostatas bei Darbo reglamento 179.5 punkto nepažeidė, nes tarnybinį automobilį naudojo taupiai ir ne savo reikmėms, o tarnybiniais tikslais.
Teismas akcentavo, kad pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tarnybinio patikrinimo išvadą, matyti, kad pareiškėjos kaltė nebuvo tirta, nes 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-TE-85 šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik nurodyta, kad pareiškėja netinkamai ir kaltai atliko pareigas, tačiau nebuvo aiškinamasi kokia forma pasireiškė pareiškėjos kaltė įvertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (tyčia, neatsargumas) (Taisyklių 23 p.).
Teismo teigimu, išdėstyti argumentai įrodė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių (objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – valstybės pareigūno neteisėto elgesio t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjos kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas. Minėtoje Tvarkoje įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Teismas konstatavo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 52-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei O. K.“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
III.
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, remiantis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga paremtais objektyviais duomenimis, konstatuotas objektyviųjų ir subjektyviųjų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių buvimas. Šioje išvadoje nurodyta, kad tirto tarnybinio nusižengimo subjektu buvo pareiškėja. Tarnybinio nusižengimo objektu įvardinta teisės aktuose nustatyta tarnybinio transporto naudojimo tvarka, o objektyvioji pusė pasireiškė pareiškėjos neteisėtu elgesiu tarnybos metu ? tarnybinio automobilio naudojimu pažeidžiant Taisykles. Įvertinus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei patikrinus pareiškėjos pateiktame paaiškinime nurodytas aplinkybes, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tarnybiniu automobiliu vykdama į namus pailsėti ir pavalgyti ir dar tris kartus vykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių pareiškėja juo naudojosi asmeninėms reikmėms, t. y. ne tarnybos tikslais ir tuo pačiu neracionaliai bei netaupiai. Įvertinus surinktus duomenis pakankamumo ir patikimumo aspektu, išvadoje padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėja turėjo objektyvią galimybę elgtis tinkamai, tačiau aplaidžiais ir savanaudiškais veiksmais taip nesielgė, t. y. padarė aplaidų Taisyklių pažeidimą.
Atsakovas akcentuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo renkami įvairūs duomenys, susiję su pareiškėjos vykdytomis tarnybos funkcijomis ir tarnybinio automobilio naudojimu 2014 m. liepos 23 d. ? pradedant Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis apie tarnybinio automobilio judėjimą, jo sustojimų vietas ir laiką bei trukmes, Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriausi Prevencijos poskyrio 2014 m. liepos mėnesio darbo grafiko ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis apie pareiškėjos darbą 2014 m. liepos 23 d. ir baigiant Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis apie minėtą dieną užfiksuotus įvykius, į kuriuos buvo iškviesta pareiškėja, ir jos tirtas medžiagas, telefoninių pokalbių tarp pareiškėjos ir Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistų įrašais bei kita medžiaga. Remiantis šiais objektyviais duomenimis nustatyta, jog 2014 m. liepos 23 d. tarnybinis automobilis, kuriuo naudojosi pareiškėja tarnybos metu, judėjo link jos namų ir prie jų buvo sustojęs atitinkamai 12.03 val., 16.25 val., 17.58 val., 18.20 val. ir 18.33 val. ? iš viso 5 kartus.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl jos atliktų tarnybinių užduočių (tirtų medžiagų) ir šios aplinkybės nebuvo nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Atsakovas pabrėžia, kad objektyvių duomenų, kurie būtų patvirtinę, jog pareiškėja būtų sustojusi prie savo namų vykdydama tarnybines funkcijas, t. y. tarnybiniais tikslais, nebuvo nustatyta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog parvykdama į namus 16.25 val., 17.58 val., 18.20 val. ir 18.33 val. ? nei pakeliui į namus, nei juose pareiškėja jokių tarnybinių funkcijų nevykdė ir į juos buvo parvykusi asmeniniais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei nurodė teismas, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kad šiais atvejais pareiškėja į namus parvykdavo vykdydama tarnybines užduotis (tirdama medžiagas). Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos telefoninių pokalbių su Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistais įrašus, pareiškėja nė vieno pokalbio metu nenurodė, kad būtų vykdžiusi tarnybines užduotis, o prieš išvykstant į 19.08 užfiksuotą įvykį pokalbio metu nurodė, kad vyks, kai tik baigs gerti kavą, t. y. tuo metu namuose tenkino savo asmenines reikmes. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog į namus pareiškėja vykdavo turėdama tam tikrą tikslą ? siekdama juose pailsėti ir pavalgyti, išgerti vaistų ir patenkinti kitas asmenines reikmes, t. y. vyko ne tarnybos tikslais.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėja neturėjo teisės naudoti tarnybinį automobilį nei vykimui į namus pailsėti ir pavalgyti, nei dėl kitų asmeninių priežasčių. Svarbu paminėti, kad naudodama tarnybinį automobilį asmeninėms reikmėms, pareiškėja tokiu būdu jį naudojo ir neracionaliai bei netaupiai, t. y. neracionalų ir netaupų tarnybinio automobilio naudojimą nulėmė jo naudojimas ne tarnybos tikslais. Darbo reglamente racionalaus ar taupaus naudojimo sąvokų sampratos nėra pateikiamos, taip pat nėra išskiriami ir jokie konkretūs racionalaus ar taupaus naudojimo kriterijai. Racionalus ir taupus tarnybinių transporto ir kitų darbo priemonių naudojimas yra tiesiogiai susijęs su jų naudojimu tik tarnybinių funkcijų vykdymui.
Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo teisiniam kvalifikavimui nėra būtinos materialiosios pasekmės, todėl pakako konstatavimo, kad ji netinkamai vykdė savo pareigas ir dėl to galimai galėjusios kilti materialiosios pasekmės nebuvo nustatinėjamos. Taisyklių 23 punkto ir Darbo reglamento 179.5 punkto reikalavimų pažeidimas yra formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurio kvalifikavimui nėra reikšmingos materialiosios pasekmės, todėl konstatuojant tarnybinio nusižengimo faktą jos nebuvo ir neturėjo būti vertinamos, o kilusios pasekmės vertintos tik formaliuoju nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo aspektu ir neturi įtakos nustatyto pažeidimo teisinei kvalifikacijai. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje akcentuota, kad netinkamas tarnybinių automobilių naudojimas sukelia visuomenės nepasitikėjimą ne tik konkrečiais valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, bet ir pačia valstybės tarnyba, į tai atsižvelgta parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjai. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamas žalos pobūdis ir dydis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad vienas iš tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymių yra asmens kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingumo ar aplaidumo veiksmais, o aplaidumas yra viena iš kaltės formų, kuria gali būti padaromas tarnybinis nusižengimas. Remiantis tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis buvo padaryta išvada, jog šių duomenų pakanka siekiant nustatyti, kad pareiškėja pažeidė teisės aktų nuostatas, kadangi ji turėjo objektyvias galimybes elgtis tinkamai, t. y. turėjo galimybę į namus grįžti pailsėti ir pavalgyti savo asmeniniu transportu arba pėsčiomis, tačiau aplaidžiais ir savanaudiškais veiksmais teisės aktų nuostatų nevykdė. Pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo, t. y. jos kaltė pasireiškė tuo, kad žinodama teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarką, reikalavimus ir turėdama objektyvią galimybę juos vykdyti, aplaidžiais ir savanaudiškais veiksmais jų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, kad tarnybinio patikrinimo metu konkreti kaltės forma ? aplaidumas buvo nustatyta ir pagrįsta tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenis. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarytas išvadas ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos kaltė apskritai nebuvo tirta ir šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo nuomone, teismas priėmė ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos grindė tik formaliai įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas dėl posėdžio metu pateiktų ir ginčui išspręsti reikšmingų paaiškinimų ir įrodymų vertinimo nepasisakė įrodymų visumos kontekste. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu davė nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su važiavimais į namus: tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime pareiškėja nurodė, jog tarnybiniu automobiliu vyko į namus turėdama tikslą pailsėti ir pavalgyti, o bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, jog vykdė tarnybines užduotis ir jas vykdydama į namus pailsėti ir pavalgyti parvykdavo, nes tai jai buvo pakeliui, t. y. savo poilsį nutraukdavusi savo valia. Neatsižvelgdamas į šias aplinkybes ir nepasisakydamas dėl jų vertinimo įrodymų visumos kontekste, o apsiribodamas tik formaliu tarnybinio patikrinimo išvados vertinimu pagrįstų apibendrinančių išvadų pateikimu, atsakovo nuomone, teismas pažeidė procesines teisės normas.
Atsiliepimas
Pareiškėja O. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai konstatuoti nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties. Tai yra akivaizdus ir esminis tarnybinės atsakomybės taikymo pažeidimas, suponuojantis nepagrįstai ir neteisėtai priimtą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Pareiškėjos manymu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog tarnybinių automobilį naudojo ne tarnybos tikslais. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys duomenys rodo tik automobilio stovėjimą konkrečioje vietoje, tačiau iš kur atvažiavo ir kur toliau važiavo automobilis iš pateiktų duomenų suprasti nėra galimybės. Tai rodo, kad važiavimo maršrutai nebuvo nagrinėjami. Apie tai, kad tuo metu pareiškėja važiavo suplanavusi konkrečius tarnybinius uždavinius ir rinkdama informaciją jos žinioje buvusioms medžiagoms, tarnybinio patikrinimo metu neužsiminta, nenagrinėta. Be to, tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas praėjus pusei metų po įvykio, todėl pareiškėja detaliai visko prisiminti tikrai negalėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas duomenis, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie neracionalų ir netaupų tarnybinio automobilio naudojimą, teikė tik ginčo teisme metu. Klausimas dėl degalų sąnaudų tarnybinio patikrinimo metu nebuvo sprendžiamas. Atsakovo degalų sąnaudų skaičiavimo pagal bendrai tą dieną pareiškėjos važiuotą atstumą, objektyviai nepagrindžia neracionalų ir netaupų tarnybinio automobilio naudojimą.
Pareiškėja akcentuoja, kad pagal tarnybinio patikrinimo medžiagos vidaus aprašą akivaizdu, kad telefoninių pokalbių įrašai tarnybinio patikrinimo metu nebuvo renkami (medžiagoje ir tarnybinio patikrinimo išvadoje tokių duomenų nėra). Šie duomenys buvo nagrinėjami tik ginčo nagrinėjimo teisme metu. Dėl šių priežasčių pareiškėja sutinka su teismo sprendimo teiginiu, kad būtent teisminio ginčo metu ir buvo išsamiai ir nešališkai renkami, tiriami, analizuojami objektyvūs duomenys, kurie iš esmės privalėjo būti surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėja pabrėžia, kad būtent darbdavio pareiga yra pagrįsti įrodymų visetu konstatuotus pažeidimus, o ne formaliai įvardinti, kas yra subjektas, objektas, neatsižvelgiant į faktines įvykio aplinkybes.
Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad budėjimo metu pareiškėja buvo pavaldi budėtojui ir pagal jo nurodymą bet kuriuo metu privalėjo laiku reaguoti į įvykius ir juos tinkamai įforminti. Todėl, siekdama užtikrinti šios tarnybinės funkcijos tinkamą vykdymą, tarnybiniais tikslais (medžiagų tyrimui) pareiškėja naudojo tarnybinį automobilį, o prie namų kelioms minutėms sustodavo tik važiavimo maršrutui esant pakeliui, nenusukant į šalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinio nusižengimo sudėties – objektyviosios ir subjektyviosios pusės – pareigūno veiksmų neteisėtumo, kaltės, pasekmių įrodinėjimas ir nustatymas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu panaikino atsakovo Alytaus apskrities VPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 52-TE-85, kuriuo pareiškėjai, komisarei O. K., Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai tyrėjai, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Įsakymas buvo priimtas remiantis Alytaus apskrities VPK 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančius elementus, konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, jo metu nebuvo tiriamas padarytos žalos pobūdis ir dydis, nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę – pareiškėjos kaltę, veikos motyvus, tikslus.
Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, atsakovas Alytaus apskrities VPK nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėja tarnybiniu automobiliu vyko į namus ne tarnybos tikslais, tarnybinį automobilį naudojo neracionaliai ir netaupiai; buvo atsižvelgta į visus duomenis, taip pat ir apie pareiškėjos tuo metu atliktas tarnybines užduotis (tirtas medžiagas); mano, kad pareiškėjos kaltė yra aplaidumas; padaryto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui nėra būtinos materialiosios pasekmės, tai formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, todėl teismo sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad nebuvo tiriamas žalos pobūdis ir dydis.
Pagrindiniai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, patvirtintame Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas). Be to, Vidaus tarnybos statutas nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.) (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus, surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos 23 p.).
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių. Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą galima būtų patraukti teisinėn atsakomybėn (Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius, 2009, p. 447). Taigi nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisinė atsakomybė negalima.
Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad tokia žala atsiras (ten pat, p. 451).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo taikyta už tai, kad ji 2013 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama pietauti ir dar tris kartus parvykdama į namus (dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų ir pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkto nuostatas bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkto nuostatas (Alytaus apskrities VPK 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 52-IS-14 l. 5). Taisyklių 23 punkte numatyta, kad Alytaus apskrities VPK darbuotojai skirtomis Alytaus apskrities VPK transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijos vykdyti. Darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkte nustatyta, kad Alytaus apskrities VPK darbuotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, tarnybinį transportą ir kitą VPK materialinį turtą. Analogiškos nuostatos numatytos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 52-V-26 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 16.6 punkte.
Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta už formalaus pobūdžio pažeidimus, argumentavo, kad nustačius tarnybinio transporto naudojimo asmeninėms reikmėms faktą, tai savaime reiškia ir neracionalų, netaupų tarnybinio transporto naudojimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju atsakomybė buvo taikoma už dviejų skirtingų teisės aktų nuostatų pažeidimus, vieno pažeidimo konstatavimas nebūtinai reiškia ir kito pažeidimo padarymą savaime. Taisyklių 23 punkto reikalavimų pažeidimas ir nurodyto Darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkto reikalavimų pažeidimas yra skirtingi savo pobūdžiu. Jei skirtos transporto priemonės naudojimas ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti yra išimtinai formalaus pobūdžio teisės pažeidimas, kai pakanka konstatuoti tik pačios teisinės tvarkos pažeidimą, tai neracionalaus ir netaupaus tarnybinio transporto naudojimas suponuoja reikalavimą įrodyti konkrečias materialiąsias pasekmes, patiriamas tiesioginių nuostolių forma. Atkreiptinas dėmesys, kad tai apskritai savarankiški teisės pažeidimai, todėl kiekvieno jų padarymas (t. y. sudarančių elementų visumos nustatymas), net tokiu atveju, kai tai gali būti atliekama iš dalies tais pačiais veiksmais, turi būti įrodomas atskirai.
Nagrinėjamoje byloje pagrindiniu šalių ginčo dalyku tapo tarnybinio nusižengimo subjektinių požymių nustatymas. Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais nurodo veikos motyvus, tikslus ir kaltę. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. Kaltė – tai teisės pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ten pat, p. 448). Neatsargumas – kai veiką padaręs asmuo nenumatė, kad gali atsirasti tokių padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti. Neatsargumas gali būti skirstomas į nusikalstamą pasitikėjimą ir nerūpestingumą (ten pat, p. 449).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, pagrįstai suabejojo tarnybinio patikrinimo visapusiškumu ir išsamumu, parengtos Išvados atisitikimu Tvarkos 23 punkto reikalavimams. Tarp šalių kilusio ginčo pagrindiniai aspektai yra susiję su skirtingu byloje nustatytų faktų vertinimu, kuris turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjos veiksmų kaip tarnybinio nusižengimo, kvalifikavimo. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1941-520/2015). Tai reiškia, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties elementus (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėja vyresnioji tyrėja O. K. 2014 m. liepos 23 d. buvo atsakinga už išvykimą į įvykių vietą ir įvykių įforminimą ir tarnyboje buvo nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Tarnyboje naudojosi tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio šaukinys AP-14. Remdamasis Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, atsakovas nustatė, kad 2014 m. liepos 23 d. vyresnioji tyrėja O. K. nuo 8.00 val. iki 22.00 val. tarnybos metu, tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi penkis kartus ir tarnybinis automobilis prie (duomenys neskelbtini), stovėjo nuo 12.03 val. iki 12.22 val., vėliau nuo 16.25 val. iki 17.50 val., nuo 17.58 val. iki 18.20 val., nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11 val., ir tai bendrai sudarė 2 val. 38 min. Atsakovas pripažino, kad nuo 12.03 val. iki 12.22 val. pareiškėja buvo sustojusi atlikdama medžiagos (duomenys neskelbtini) tyrimą, tačiau visais kitais atvejais nenustatė, kad važiuodama pakeliui į namus, ji būtų atlikusi ar vykdžiusi kokias nors tarnybines funkcijas (Išvados l. 4-5). Pareiškėjos namai yra pakeliui tarp Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio adresu: (duomenys neskelbtini), ir Alytaus apskrities VPK patalpų (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja, nesutikdama su šiais atsakovo argumentais, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad kiekvienu atveju, kai automobilis buvo užfiksuotas prie jos namų, ji sustodavo pakeliui atlikdama savo tarnybines funkcijas (t. III, b. l. 2-4), pateikė vykdytas tarnybines užduotis patvirtinančius įrodymus – 17.50 val. vyko ieškodama atvesdintinų asmenų, 18.11 val. vyko medžiagos dėl vagystės iš parduotuvės tyrimo tikslu, 18.24 val. vėl ieškojo atvesdintinų asmenų, 19.11 val. vyko į įvykio vietą. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo pareiškėjos teismui nurodytų faktų (paaiškinimai, l. 2, t. II, b. l. 82-85), be to, turėjo galimybę juos patikrinti nusižengimo tyrimo metu, nes pareiškėja savo pasiaiškinime buvo nurodžiusi, kad darbo krūvis labai didelis, birželio mėnesį buvo gavusi tirti 33 medžiagas, liepos mėnesį 17 dieną grįžusi po atostogų iki 23 dienos gavo 15 medžiagų; budėjimo metu aptarnauja Alytaus miestą ir Alytaus rajoną, kai nėra budėtojo nurodymų, darbą organizuoja savarankiškai, dirba pagal gautus pareiškimus, prevencinį darbą, aptarnauja besikreipiančius tiek raštu, tiek žodžiu.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas nesurinko jokių duomenų patikrinti pareiškėjos 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytas aplinkybes dėl jos atliktų tarnybinių užduočių (22 medžiagos) ir nenurodė šių aplinkybių Išvadoje, t. y. kokias konkrečias tarnybines užduotis ir kokioje konkrečioje teritorijoje (vietoje) bei laiku ji vykdė, kokiais maršrutais pagal Vieningų pajėgų valdymo sistemos duomenis ji vyko vykdyti konkrečios užduoties, kokiu atstumu šiuose maršrutuose buvo pareiškėjos namai, ar pareiškėjos konkrečių vykdomų tarnybinių užduočių maršrutai (laiko, atstumo, tikslingumo, degalų sunaudojimo ir kt. prasme) nebuvo protingi, pagrįsti, apgalvoti, tikslingi, aiškiai suvokiami, ekonomiški, ar paneigiantys pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji galėjo užvažiuoti į namus, nes vien nurodymas, kad pareiškėja vykdydama tarnybines užduotis parvykdavo į namus (pareiškėjai nėra pateiktas kaltinimas, jog ji be Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo leidimo naudojosi pertrauka pavalgyti ir pailsėti), nepatvirtina, jog pareiškėja tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo neracionaliai ir netaupiai ir ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti.
Teisėjų kolegija, pritardama šioms išvadoms, pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog tam tikru metu pareiškėja, vykdama su tarnybiniu automobiliu, buvo pakeliui sustojusi prie savo namų, savaime nereiškia nei siekio šį automobilį naudoti asmeniniams tikslams, nei atitinkamo motyvo. Priešingai, jos elgesio motyvas buvo optimaliai racionaliai organizuoti darbą, suderinti tarnybinių užduočių atlikimą su nustatytomis pertraukomis pavalgyti ir pailsėti. Visuma faktinių duomenų byloje patvirtina, kad pareiškėją visą dieną vykdė tarnybines užduotis, sustodama pakeliui prie savo namų, ji nenukrypo nuo tarnybos tikslais suplanuotų maršrutų, neturėjo ketinimų pažeisti nustatytą tvarką, taigi nėra jos kaltės dėl inkriminuojamo nusižengimo (skirtomis transporto priemonėmis naudotis tik tarnybinėms funkcijos vykdyti). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė tarnybinio nusižengimo sudėties būtinųjų elementų – nei objektyvaus pažeidimo, t. y. tarnybinio automobilio panaudojimo ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti, kaip tam tikros nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo, nei veikos subjektinės pusės (kaltės, motyvų tikslų pažeisti teisinę tvarką) nes, kaip jau minėta, vien sustojimas šalia namų, kai nėra papildomų duomenų, tokių aplinkybės nepagrindžia. Be to, atsižvelgiant į vietovės ypatumus (t. I, b. l. 15, t. II, b. l. 170), pareiškėjos namų vietą mieste ir nedidelius atstumus tiek laiko, tiek kelio prasme (pakeliui tarp Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio adresu: (duomenys neskelbtini), ir Alytaus apskrities VPK patalpų (duomenys neskelbtini)), jos pamainos trukmę bei teisę į pertraukas pailsėti ir pavalgyti, pažeidimo įrodinėjimas vien tik faktu, kad tam tikru automobilis stovėjo šalia pareiškėjos namų, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.
Apelianto argumentas, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuosekli, tas pačias aplinkybes aiškino skirtingai, neturi įtakos jos veiksmų teisinei kvalifikacijai. Pareiškėja kiekviename tarnybinio nusižengimo tyrimo etape teikė tokius paaiškinimus, kokius manė esant objektyviai reikalingus savo gynybai, savo pozicijos dėl inkriminuojamo pažeidimo esmės nekeitė. Jos teikiamų paaiškinimų skirtumai nebuvo klaidinantys ar nesąžiningi ir tiek reikšmingi, kad sutrukdytų atsakovui tinkamai atlikti objektyvų nusižengimo tyrimą, neapsiribojant formaliu aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, kad paties atsakovo pateikiamuose teismui dokumentuose nurodomi neatitinkantys duomenys, pvz., tarnybinio patikrinimo medžiagoje nurodomas automobilis Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinimuose ir kelionės lape, kurį pareiškėja pasirašė 2014 m. liepos 23 d. – Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 83, 167).
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino tarnybinę nuobaudą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindų teismo sprendimą naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.