Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja O. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 52-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei O. K.“ (I t., b.l. 4-7, II t., b.l.125- 132).

Pareiškėja skunde nurodė, ji ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. kovo 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus apskr. VPK) viršininko įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. Su šiuo sprendimu nesutinka ir mano, kad įsakymas priimtas nepagrįstai.

Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Alytaus apskr. VPK 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad 2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama į namus pietauti ir dar tris kartus parvykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių, pareiškėja tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir pažeidė Alytaus apskr. VPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 23 punkto nuostatas, Alytaus apskr. VPK darbo reglamento (toliau- Darbo reglamentas) 179.5 punkto nuostatas.

Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK darbuotojai skirtomis Alytaus apskr. VPK transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Darbo reglamento 179.5 punkte nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK darbuotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, tarnybinį transportą ir kitą VPK materialinį turtą. Pareiškėjos manymu, ji šių teisės normų nepažeidė - tarnybinį automobilį 2014 m. liepos 23 d. naudojo racionaliai, taupiai ir tik tarnybinėms funkcijoms. Tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad į namus buvau grįžusi kelis kartus (nuo 16.25 val. iki 17.50 val.; nuo 17.58 val. iki 18.10 val.; nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11 val.), kadangi ne kiekvieną kartą galėjo pavalgyti ir pailsėti sugrįžusi dėl nepertraukiamo funkcijų vykdymo - dėl budėtojo pranešimų turėdavo nutraukti savo poilsį ir vykti į komisariatą.

Pirmą kartą grįžusi pietauti (16.25 val. iki 17.50 val.) pareiškėja pamiršo išgerti vaistų, kuriuos po Laimo ligos geria iki šiol. Todėl iš karto 17.58 val. grįžo į namus ir išgėrusi reikiamus medikamentus 18.10 val. išvažiavo į tarnybą. Po vaistų naudojimo apima bloga savijauta, pykinimas, galvos svaigimas. Sužinojusi, jog nėra įvykių, į kuriuos jai reikėjo reaguoti, 18.20 val. pareiškėja grįžo namo norėdama priklausančios ir iki galo neišnaudotos pertraukos valgiui ir poilsiui metu šiek tiek pailsėti, tačiau vos grįžus, budėtojas telefonu informavo apie būtinumą reaguoti. Dėl to, 18.24 val. (po 4 minučių grįžimo) išvyko tęsti tarnybos.

Kadangi pareiškėjos savijauta negerėjo, todėl jai priklausančią pavalgymui ir poilsiui skirtą laiką išnaudojo nuo 18.33 val. iki 19.11 val., kuomet grįžo namo ir šiek tiek pailsėjo. Bendras pareiškėjos poilsio laikas neviršijo Alytaus apskr. VPK darbo reglamente nustatyto poilsiui skirto laiko.

Pareiškėjos nuomone, tarnybinį transportą ji naudojo siekdama operatyviai reaguoti į budėtojo pranešimus tinkamai vykdyti tarnybines funkcijas, t. y. naudojo tarnybinėms funkcijoms įgyvendinti. Nemano, kad sustodama prie savo gyvenamojo namo, neišvažiuodama iš aptarnaujamos teritorijos, kurioje atliko jai pavestus vykdyti teismų procesinius pavedimus ir per pietų pertrauką nepertraukiamai priimdama budėtojo nurodymus dėl reagavimo su tarnybine transporto priemone, ją naudojo netaupiai ir neracionaliai.

Vadovaujantis programos „Google maps" duomenimis, nuo Alytaus apskr. VPK patalpų, esančių Jotvingių g. 8, iki pareiškėjos namų, esančių (duomenys neskelbtini) , yra apie keli šimtai metrų (apie 250 metrų). Esant atsakingam už reagavimus į gaunamus pranešimus bei įvykius, darbo vieta būna susieta su komisariato adresu, t y. Jotvingių g. 8, Alytus. Kabinetinė pareiškėjos darbo vieta vykdant jai priskirtas įprastas tarnybines funkcijas nagrinėjamą dieną buvo Naujoji g. 8. Taigi, pareiškėja nevyko namo į kitą Alytaus miesto gyvenamąjį rajoną ar priemiestį.

Nuo komisariato patalpų, esančių Jotvingių g., iki namų, esančių (duomenys neskelbtini) , maždaug 10 - 15 metrų. Važiuodama iš įvykio vietos ar iš procesinių veiksmų atlimo vietos, ir gavusi budėtojo leidimą pareiškėja sustodavo prie namų pavalgyti, paimti vaistų ir tai nebuvo papildomas važiavimas atstumo ar sunaudotų degalų požiūriu. Pažymėjo, kad palikti tarnybinės transporto priemonės kelkraštyje Jotvingių g. prie įsukimo į (duomenys neskelbtini) . negalėjo. Ten yra kelių eismo ženklai, draudžiantys sustoti ir stovėti transporto priemonėms. Dėl to tarnybinę transporto priemonę paliko tik įsukus iš Jotvingių g. į (duomenys neskelbtini) ., kur nėra draudžiamų stovėti ženklų. Tai visai greta policijos komisariato. Nurodė, kad nėra teisės akto, nustatančio kurioje vietoje tiksliai turi būti pastatomas tarnybinis automobilis atvykus prie Alytaus apskr. VPK. Pareiškėja automobilį palikdavo tokioje vietoje, kur tai leido Kelių eismo taisyklės ir kur buvo laisvų vietų.

Išvadoje pateikiama nuoroda į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimus, kur nurodoma, jog pareiškėja neturėjo teisės tarnybiniu automobiliu vykti į namus pietauti, taip pat teigiama, kad siekiant, jog panašūs atvejai nepasikartotų bei siekiant užtikrinti tinkamą, racionalų ir taupų tarnybinio transporto naudojimą ir nustatytos tvarkos laikymąsi, šį atvejį tikslinga aptarti tarnybinių mokymų (susirinkimų) metu. Tačiau realiai praktika Alytaus apskr. VPK yra visiškai kitokia. Pavyzdžiui, 2015 m. kovo 3 d. Alytaus apskr. VPK patalpose, esančiose Jotvingių g. 8, vyko Prevencijos poskyrio mokymai, kurių metu Prevencijos poskyrio viršininkas A. K. ir Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas M. S. nurodė, kad budėjimo metu, neišvykstant iš savo budėjimo aptarnaujamos teritorijos, pareigūnai turi teisę su tarnybiniu automobiliu parvykti pavalgyti.

Susirinkime dalyvavę pareigūnai gali patvirtinti, kad Išvadoje pateikta informacija apie tarnybinių automobilių naudojimą prieštarauja viešiems vadovybės nurodymams. Pareigūnams leidžiama parvykti namo su tarnybiniu transportu pietauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, kaip nurodyta išvadoje, darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad

iš esmės nėra svarbu, ką pareiškėja grįžusi veikė namuose poilsio laiku, kadangi pakanka fakto, jog ji turėjo teisę į poilsio laiką ir buvo grįžusi namo, o ne nuvykusi į kažkokį susitikimą, parduotuvę ar pan. kitoje miesto dalyje. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskr. VPK) atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko (I t., b. l. 18-20).

Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl Alytaus apskr. VPK pareigūnės O. K. veiksmų Alytaus apskr. VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Alytaus apskr. VPK Vidaus tyrimų grupės 2015 m. vasario 3 d. išvadoje buvo konstatuota, kad O. K. nevykdė Alytaus apskr. VPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkto reikalavimų ir Alytaus apskr. VPK darbo reglamento 179.5 punkto reikalavimų.

Pareiškėjos O. K. padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji 2014 m. liepos 23 d. naudojo tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ne tarnybos tikslais. Dėl šio padaryto pažeidimo pareiškėjai Alytaus apskr. VPK 2015 m. kovo 2 d. įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Alytaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Alytaus apskr. VPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK darbuotojai tarnybinėmis transporto priemonėmis gali naudotis tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Alytaus apskr. VPK darbo reglamento, patvirtinto Alytaus apskr. VPK 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 (su vėlesniais pakeitimais), 179.5 punkte nustatyta, kad darbuotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, tarnybinį transportą ir kitą Alytaus apskr. VPK turtą. Akivaizdu, kad pareiškėja tarnybinį automobilį naudojo pažeisdama minėtų teisės aktų nuostatas. Tai buvo nustatyta tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta: pažeidimo padarymo faktas, jį padariusi valstybės tarnautoja, valstybės tarnautojos kaltė. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja neveikė taip, kaip teisės aktais ji buvo įpareigota ir įsipareigojusi veikti, todėl jos veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pasisakyta, kad pažeidimą pareigūnė padarė dėl aplaidumo. Tarnybinio nusižengimo subjektyvusis požymis - asmens kaltė, kuri gali reikštis tyčiniais ar nerūpestingumo veiksmais. Pareiškėjos kaltė pasireiškė tuo, kad ji žinojo teisės aktų, reglamentuojančių jos vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus, tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė. Pareiškėja mėgina neigti savo kaltę, nurodydama, kad jos veiksmai buvo subordinuoti vadovų nurodymams. Minėtus pareiškėjos teiginius paneigia Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininko M. S. ir Prevencijos poskyrio viršininko A. K. pateikti paaiškinimai.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta, kad tyrėjos O. K. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra sunkinanti aplinkybė - per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjai 2014 m. balandžio 29 d. Alytaus apskr. VPK viršininko įsakymu taip pat buvo paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas už aplaidumą tarnyboje.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, atsakovas konstatavo, kad Alytaus apskr. VPK 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje padarytos išvados pareiškėjos atžvilgiu yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, laikantis tarnybinių patikrinimų tvarkos, pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Mano, jog skunde nurodytais argumentais naikinti Alytaus apskr. VPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei O. K." nėra pagrindo.

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja ginčija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 52-TE-85, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-IS-14 (toliau- Tarnybinio patikrinimo išvada), skyrė komisarei inspektorei O. K., gim. (duomenys neskelbtini) ., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai tyrėjai, tarnybinę nuobaudą- papeikimą ( I t., b. l. 81).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, Alytaus apskr. VPK viršininko Č. M. pavedimu 2014 m. gruodžio 29 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Alytaus apskr. VPK vidaus tyrimų grupės vyriausiosios tyrėjos S. S. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad Alytaus apskr. VPK vidaus tyrimų grupėje elektroniniu paštu iš Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. S. buvo gautas persiųstas anoniminis pranešimas apie tai, kad Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja O. K. (toliau - vyresnioji tyrėja O. K.) 2014 m. liepos 23 d. tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ne tarnybiniais tikslais. Anoniminiame pranešime nurodyta, kad 2014 m. liepos 23 d. apie pusė valandos laiko tarnybinis automobilis stovėjo prie pareigūnės namų (duomenys neskelbtini) , Pranešėja pranešimu pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti, jog tarnybinis automobilis Škoda Yeti stovi prie gyvenamojo namo.

Remiantis Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. liepos mėnesio patikslinto darbo grafiko kopija, nustatyta, kad vyresnioji tyrėja O. K. 2014 m. liepos 23 d. buvo atsakinga už išvykimą į įvykių vietą ir įvykių įforminimą ir tarnyboje buvo nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Tarnyboje naudojosi tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio šaukinys AP-14.

Remiantis Alytaus apskr. VPK pareigūnų, turinčių teisę naudotis ir atsakingų už komisariato tarnybines transporto priemones, sąrašo, patvirtinto Alytaus apskr. VPK viršininko 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 52-V-107, kopija, nustatyta, kad vyresniajai tyrėjai O. K. yra suteikta teisė naudotis tarnybine transporto priemone Škoda Yeti, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)

Vyresnioji tyrėja O. K. pasirašytinai buvo supažindinta su pranešimu dėl galimo nusižengimo, dėl to, kad 2014 m. liepos 23 d. būdama tarnyboje, eidama Alytaus apskr. Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos pareigas, nuo 8.00 val. iki 22.00 val. būdama atsakinga už įvykių įforminimą ir tarnybos metu naudodamasi automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtu automobiliu galimai ne tarnybiniais tikslais:12.03 val., 16.25 val., 17.58 val., 18.20 val. ir 18.33 val. parvykdama į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , tarnybinį transportą naudojo neracionaliai ir netaupiai, ne tarnybinėms funkcijos vykdyti ir galimai pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau- Taisyklės) 23 punkto nuostatas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (toliau - Reglamento) (nauja redakcija) 179.5 punkto nuostatas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 52-S patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 16.6 punkto nuostatas.

Remiantis Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 23 d. vyresnioji tyrėja O. K. nuo 8.00 val. iki 22.00 val. tarnybos metu, tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus, esančius Simno g. 24, Alytus, buvo atvykusi penkis kartus ir tarnybinis automobilis prie (duomenys neskelbtini) , stovėjo nuo 12.03 val. iki 12.22 val., vėliau nuo 16.25 val. iki 17.50 val., nuo 17.58 val. iki 18.20 val., nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11 val., ir tai bendrai sudarė 2 val. 38 min. Pareigūnei buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą.

Vyresnioji tyrėja O. K. pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyryje. 2014 m. liepos 23 d. pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo A. J. patvirtintą darbo grafiką nuo 8.00 val. iki 22.00 val. ji budėjo. Budėjimo metu yra nustatyta 2 val. poilsio laikas, tai yra pietų pertrauka, kuriai nėra nustatytas tikslus laikas, kadangi tai priklauso nuo darbo užimtumo. Budėjimo metu apylinkės inspektoriai aptarnauja Alytaus miesto ir rajono teritoriją. Nesant budėtojo nurodymų, budėjimo metu apylinkės inspektorius darbą organizuojasi savarankiškai ir gali dirbti pagal gautus pareiškimus prevencinį darbą bei aptarnauti į policiją tiek raštu, tiek žodžiu besikreipiančius asmenis. Darbo vieta nėra numatyta, todėl ji gali būti komisariato būstinėje Alytus, Naujoji g. 8, Jotvingių g. 8, arba pagal turimas medžiagas visame Alytaus mieste. O. K. nurodė, kad minėto mėnesio 17 dieną sugrįžusi po atostogų iki liepos 23 d. gavo 15 medžiagų, neskaitant pavedimų ir užduočių. Per visą liepos mėnesį turėjo 22 medžiagas, nors dirbo tik 11 darbo dienų. Darbo krūvis buvo labai didelis, nes buvo daug atostogaujančių pareigūnų. Be gautų medžiagų taip pat dirbo ankščiau gautose medžiagose, kuriose buvo pratęstas terminas. Birželio mėnesį buvo gavusi 33 medžiagas, neįskaitant pavedimų ir kitų užduočių. Viena iš tokių medžiagų buvo Nr. 0113000702483, kurioje buvo nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pil. H. R. turgavietėje neteisėtai pardavinėja vaistus. Minėta pilietė kviečiama į nuovadą neatvykdavo, todėl ji 2014 m. liepos 23 d. apie 12.10 val. tarnybinį automobilį pasistačiusi (duomenys neskelbtini) . nuėjo i Jotvingių g. turgavietę patikrinti ar joje yra minėta pilietė H. R., kuri minėtoje turgavietėje dirbo. Automobilį (duomenys neskelbtini) . ji pastatė sąmoningai, norėdama į Jotvingių g. turgavietę įeiti pro galinį įėjimą, nes kitu atveju ją pamačiusi pažeidėja galėjo pasišalinti. Tačiau tą dieną jos nerado. Turgavietėje užtruko apie 10-20 minučių. Atėjusi prie pastatyto tarnybinio automobilio O. K. išvyko dirbti. Dėl darbo krūvio papietauti į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , ji parvyko tik 16.28 val. ir buvo iki 17.50 val. Alytaus apskr. VPK budėtojui 17.50 val. paskambinus ir pranešus apie įvykį, ji skubiai išvyko į Naujoji g. 8, kur buvo atvykusi I. M.. Pabendravusi su I. M. ji vėl sugrįžo į namus nes prastai jautėsi. Taip pat užėjo į šalimais namų esančią polikliniką pasimatuoti kraujospūdį. Poliklinikoje buvo daug žmonių, todėl sugrįžo į namus. Neužilgo iš budėtojo vėl gavo pranešimą apie įvykį, į kurį iš karto išvyko. Šiuo metu ji tiksliai neprisimena, tačiau į namus valgyti buvo sugrįžusi kelis kartus, kadangi parvykusi pirmą kartą nespėjo pavalgyti ir išgerti vaistų, kuriuos po Laimo ligos geria iki šiol. O. K. teigė, kad ji jokio pažeidimo nepadarė, nes pagal apylinkės inspektoriaus instrukciją darbas planuojamas savarankiškai. 2014 m. liepos 23 d. budėjimo metu ji tarnybinį transportą naudojo tarnybos tikslais, nes dirbo pagal turimas medžiagas ir kartu budėjo pagal numatytą darbo grafiką. Darbo metu apylinkės inspektorius negali tiksliai suplanuoti savo darbo, nes gyventojai kreipiasi įvairiu laiku, kuriuos yra privaloma priimti. Tarnybinį automobilį ji visada naudoja tarnybos tikslais ir taupiai. Minėtą dieną dėl gyventojų atvykimų ir iškvietimų į įvykius, jai teko atidėti pietus ir papietauti per kelis kartus, kad nebūtų gyventojų nepasitenkinimo ir būtų tinkamai atliktos tarnybinės funkcijos. O. K. nurodė, kad šiuo metu pil. R. V. jos atžvilgiu tyčia rašo skundus, siekdama jai pakenkti, nes tarp R. V. ir jos tėvo J. D. vyksta teisminiai ginčai ir dėl jos melagingai pateikiamų skundų teismui ir kitoms institucijoms pradėtas ikiteisminis tyrimas policijoje. O. K. nurodė, kad minėta moteris ją persekioja, fotografuoja tiek tarnybos, tiek jos laisvu metu. Per metus minėta pilietė yra parašiusi 33 skundus dėl jos tėvo, tačiau įvairiose įstaigose skundų tyrimai buvo nutraukti. Akivaizdu, kad R. V. nori pakenkti jos tėvui ir jai pačiai. Prie paaiškinimo O. K. pridėjo (duomenys neskelbtini) namo pirmininko surašytą R. V. charakteristiką. Pareigūnė nurodė, kad ji yra Alytaus policijos profesinės sąjungos narė.

Alytaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas V. R. nurodė, kad 2014 m. liepos 23 d. tarnybą pradėjo nuo 9.00 val. Alytaus apskr. VP.K Operatyvaus valdymo skyriuje budėtojo pareigose ir dirbo iki 2014 m. liepos 24 d. 9.00 val.. Minėtą dieną nuo 8.00 val. iki 22.00 val. pagal policijos registruojamų įvykių registre esamus duomenis Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai tyrėjai O. K. buvo priskirtos pajėgos reaguoti į pranešimus apie įvykius. Pagal nusistovėjusią praktiką budintys apylinkės inspektoriai budėjimo metu dirba Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio patalpose, esančiose Naujoji g. 8, Alytus, arba Alytaus apskr. VPK patalpose. Apylinkės inspektoriai budėjimo metu, jei nėra iškvietimų į įvykius, taip pat dažnai dirba pagal turimas medžiagas. 2014 m. liepos 23 d. iki 12.00 val. vyresnioji tyrėja O. K. buvo Prevencijos poskyrio patalpose, esančiose Naujoji g. 8, Alytus. Gavus pranešimą apie įvykį, į kurį pagal kompetenciją turi vykti apylinkės inspektorius, tai būna „C" ir „B" kategorijos įvykiai, O. K. informaciją pateikdavo paskambinęs telefonu. Į gautus pranešimus pareigūnė reaguodavo tinkamai. Tarnybinėms funkcijoms vykdyti budėjimo metu ji naudojosi tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio šaukinys buvo AP-14. Budėjimo metu budintysis apylinkės inspektorius pietų pertraukos laiką dažniausiai pasirenka pats pagal galimybes ir darbo krūvį, tačiau atsižvelgiant į Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos nuostatas, tai turi būti suderinta su budėtoju. Pareigūnai pietauti vyksta asmeniniu transportu. Kada vyresnioji tyrėja O. K. tą dieną buvo išvykusi pietauti, jis tiksliai neprisimena, tačiau vykti į namus tarnybiniu transportu jai leista nebuvo ir tarnybiniu automobiliu ji vykti negalėjo. Apie tai, kad budėjimo metu O. K. buvo pablogėjusi sveikata, pareigūnė nei jam, nei jo padėjėjui G. J. neminėjo. Kokiu tikslu pareigūnė O. K. 2014 m. liepos 23 d. budėjimo metu tarnybiniu transportu važinėjo į namus jam nėra žinoma ir apie tai ji jo neinformavo.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkte numatyta, kad Alytaus apskr. VPK darbuotojai skirtomis Alytaus apskr. VPK transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijos vykdyti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkte nustatyta, kad apskrities VPK darbuotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, tarnybinį transportą ir kitą VPK materialinį turtą. Analogiškos nuostatos numatytos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 52-V-26 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 16.6 punkte.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 9.3.2 punkte numatyta, kad apskrities VPK operatyvaus valdymo padalinys vadovauja policijos įstaigos patruliams ir kitoms policijos pajėgoms, dirbančioms policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje.

Alytaus apskr. VPK viršininko 2011 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 52-V-235 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės grupės darbo organizavimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad Alytaus apskr. VPK operatyvinės grupės nariams sudaromos sąlygos pavalgyti (viena valanda pietauti ir viena valanda vakarieniauti). Pietų ir vakarienės laiką atsižvelgdamas į esamą operatyvinę padėtį, nustato budėtojas. 5 punkte numatyta, kad Alytaus apskr. VPK papildomos policijos pajėgos, kurių sudėtį sudaro viešosios policijos funkcijas vykdantys pareigūnai, dirba kiekvieną dieną nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Remiantis Policijos registruojamų įvykių registre esamais duomenimis nustatyta, kad vyresniajai tyrėjai O. K. 2014 m. liepos 23 d. nuo 8.00 iki 22.00 val. buvo paskirtos pajėgos reaguoti pranešimus apie įvykius. Nurodytam tarnybos laikui tarnybinėms funkcijos vykdyti pareigūnei buvo skirtas tarnybinis automobilis šaukiniu AP-14. Numatyta 2 valandų pertraukos trukmė, tačiau konkretus pertraukos laikas nenurodytas.

Remiantis Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, nustatyta, kad vyresnioji tyrėja O. K. 2014 m. liepos 23 d. išdirbo 12 valandų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnyje (Pertrauka pailsėti ir pavalgyti) 1 dalyje numatyta, kad darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą.

Atsižvelgiant į nurodyto teisės akto nuostatas, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vyresnioji tyrėja O. K. 2014 m. liepos 23 d. nuo 8.00 val. iki 22.00 val. budėjimo metu buvo pavaldi Alytaus apskr. VPK budėtojui ir pagal jo nurodymą bet kuriuo metu privalėjo laiku reaguoti į įvykius ir tinkamai juos įforminti. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus apskr. VPK papildomų policijos pajėgų kurių sudėtį sudaro viešosios policijos funkcijas vykdantys pareigūnai, darbo organizavimas ir tvarka atskiru teisės aktu nėra reglamentuota, darytina išvada, kad minėtose pajėgose dirbantiems pareigūnams budėjimo metu galioja ta pati tvarka, kaip ir operatyvinės grupės pareigūnams, kur pietų ir vakarienės pertrauką, atsižvelgiant į esamą darbo krūvį, nustato budėtojas.

Remiantis Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nustatyta, kad medžiagos tyrimas ROIK (duomenys neskelbtini) , kur 2013 m. gruodžio 28 d. Baltarusijos Respublikos pilietė H. R. Alytaus mieste, Jotvingių gatvės turgavietėje prekiavo galimai medicininiais preparatais, kuriems reikalingas gydytojo receptas, buvo pavestas vyresniajai tyrėįai O. K.. Tyrimą dėl minėto administarcinio teisės pažeidimo pareigūnė užbaigė 2014 m. lapkričio 26 d.

Atsižvelgiant į šias ir O. K. nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo paneigti, kad 2014 m. liepos 23 d apie 12.03 val. pareigūnė tarnybiniu automobiliu į Simno gatvę prie savo namų atvyko galimai tarnybiniais tikslais, kur pagal turėtą medžiagą buvo nuėjusi į Jotvingių gatvėje esančią turgavietę, surasti vaistų prekyba užsiimančią pažeidėją. Turgavietėje užtruko apie 20 min., apie 12.20 val. vėl išvyko dirbti.

Tačiau vėliau, kaip ji pati nurodė, apie 16.25 val. tarnybiniu automobiliu buvo parvykusi pietauti ir pietavo iki 17.50 val. Trumpam į namus taip pat dar buvo grįžusi 17.58 val., kur užtruko 12 minučių ir 18.20 val., kur užtruko 4 minutes. Faktinių duomenų, galinčių patvirtinti jog minėtais atvejais pareigūnė į namus vyko tarnybiniais tikslais, nenustatyta, važiuojant pakeliui į namus jokių tarnybinių funkcijų ji neatliko ir nevykdė. Šiais atvejais, kaip nurodė ir pati pareigūnė, į namus vyko asmeniniais tikslais, išgerti vaistų ir dėl kitų asmeninių aplinkybių. Vėliau, apie 18.33 val., dar kartą grįžusi į namus dėl pablogėjusios sveikatos, kur buvo nuėjusi į šalia namų esančią polikliniką pasimatuoti kraujo spaudimo, tačiau poliklinikoje esant daug žmonių, ji grįžo į namus.

Vertinant vyresniosios tyrėjos O. K. veiksmus šiuo teisės taikymo požiūriu konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje pareigūnė budėjimo metu neturėjo teisės tarnybiniu automobiliu vykti į namus pietauti ar tarnybiniu automobiliu į namus vykti dėl kitų asmeninių priežasčių. Remiantis faktiniais duomenimis nustatė, kad pareigūnė į namus asmeniniais tikslais nuvyko keturis kartus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau - Komisija) ne kartą yra pasisakiusi, kad valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kelionės iš darbo namo ir iš namų į darbą nelaikytinos tarnybine veikla, todėl Komisijos nuomone, tokiais atvejais tarnybiniais automobiliais naudojamasi asmeninėms reikmėms (pvz., Komisijos 2005-03-17 sprendimas Nr. KS-6, taip pat 2007-04-12 sprendimas Nr. 29). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims nustatyta prievolė vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, t. y. asmenys privalo elgtis taip, kad visuomenei net nekiltų įtarimų, jog toks konfliktas yra. Netinkamas tarnybinių automobilių naudojimas sukelia visuomenės nepasitikėjimą ne tik konkrečiais valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, bet ir pačia valstybės tarnyba, o nepakankamai tikslus naudojimosi tarnybiniu transportu teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas piktnaudžiauti.

Esant šioms aplinkybėms darė išvadą, kad vyresnioji tyrėja O. K. 2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama į namus pietauti ir dar tris kartus parvykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų ir pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių taisyklių 23 punkto nuostatas bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkto nuostatas.

Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektas - vyresnioji tyrėja O. K., tyrimo metu einanti Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas. Tarnybinio nusižengimo objektas - nustatyta tarnybinio transporto naudojimo tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta blanketinė norma, t. y. valstybės tarnautojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Šiuo atveju teisės aktas, nustatantis konkrečią elgesio taisyklę, yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklės, taip pat Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamentas (nauja redakcija), kur nustatyta Alytaus apskr. VPK tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarka ir taisyklės. Tarnybinio nusižengimo objektyvinė pusė apibūdinama kaip pareigūnės O. K. neteisėtas elgesys tarnybos metu naudojantis tarnybiniu transportu ne tarnybiniais tikslais.

Šių duomenų pakanka nustatyti, kad vyresnioji tyrėja O. K. pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas. Pareigūnė turėjo objektyvių galimybių elgtis tinkamai (turėjo galimybę į namus grįžti papietauti savo asmeniniu transportu arba pėsčiomis), tačiau aplaidžiais ir savanaudiškais savo veiksmais nustatytų teisės aktų nuostatų nevykdė.

Esant tokioms aplinkybėms vyresniosios tyrėjos O. K. veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai ir yra pagrindas jai skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių kontekste O. K. aplaidus tarnybinio transporto priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas nesietinas su ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis, jos nurodytos priežastys nepateisina jos veiksmų.

Vyresniosios tyrėjos O. K. stažas vidaus tarnyboje yra 17 metų 1 mėn., turi galiojančią nuobaudą - papeikimą už aplaidumą tarnyboje. Per visą tarnybos laikotarpį skatinta 6 kartus.

Vyresniosios tyrėjos O. K. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos išskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog siekiant, kad panašūs atvejai nepasikartotų bei siekiant užtikrinti tinkamą, racionalų ir taupų tarnybinio transporto naudojimą ir nustatytos tvarkos laikymąsi, šį atvejį pasiūlyta aptarti tarnybinių mokymų (susirinkimų) metu.

Kadangi pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, tokiu būdu, nagrinėjant ar Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 52-TE-85, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ir remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-14, yra teisėtas ir pagrįstas bei sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-12-30 iki 2015-04-03)(toliau- Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (akto redakcija, galiojanti nuo 2013-08-28) (toliau- Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes– ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos 23 p.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Policijos veiklos įstatymo 22 str. 2 d.). Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) 15 straipsnio, numatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Pareiškėja kaltinama pažeidusi teisės akto, reglamentuojančio tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarką, nustatytą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punktu (Alytaus apskr. VPK darbuotojai skirtomis bei Alytaus apskr. VPK transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti)( I t., b.l. 101-111), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtintą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reglamento (nauja redakcija) 179.5 punktu (racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, tarnybinį transportą ir kitą VPK materialinį turtą)(I t., b.l. 83-100), ir už padarytą pažeidimą jai skirta tarnybinė nuobauda.

Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad minėta išvada neatitinka Tvarkos 23 punkte (Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis),.įtvirtintų reikalavimų, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos O. K. padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas nepagrįstas įrodymais, nenurodant visų Tvarkos 23 punkte įtvirtintų aplinkybių.

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Atsakovas Alytaus apskr. VPK remdamasis Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis nustatė, kad 2014 m. liepos 23 d. vyresnioji tyrėja O. K. nuo 8.00 val. iki 22.00 val. tarnybos metu, tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , buvo atvykusi penkis kartus ir tarnybinis automobilis prie Simno g. 24 namo Alytuje, stovėjo nuo 12.03 val. iki 12.22 val., vėliau nuo 16.25 val. iki 17.50 val., nuo 17.58 val. iki 18.20 val., nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11 val., ir tai bendrai sudarė 2 val. 38 min., ir vertino tai, kad pareigūnė O. K., neveikdama kaip to reikalauja jos tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir be tarnybinio būtinumo vyresnioji tyrėja 2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama į namus pietauti ir dar tris kartus parvykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų ir pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių taisyklių 23 punkto nuostatas bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkto nuostatas. Atsakovas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jį vertino kaip aplaidų pareigų vykdymą, tyčios pareigūno veiksmuose nenustatė, nustatė pažeidimą sunkinančią aplinkybę. Kitaip tariant, konstatavo, kad pareigūnės pažeidimas padarytas aplaidžiu ir savanaudišku veikimu, kaltė kaip nurodyta atsiliepime į skundą, pasireiškė tuo, kad pareiškėja žinojo teisė aktų, reglamentuojančių jos vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus, tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė, pažeidimo objektas – nustatyta vidaus tarnybos tvarka, pasekmės – nenustatytos.

Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta visas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kelia ginčą dėl 2014 m. liepos 23 d. vyresniosios tyrėjos O. K. nuo 8.00 val. iki 22.00 val. tarnybos metu, tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykimo į pareiškėjos O. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini) , penkis kartus tarnybiniu automobiliu, kuris prie (duomenys neskelbtini) , stovėjo nuo 12.03 val. iki 12.22 val., vėliau nuo 16.25 val. iki 17.50 val., nuo 17.58 val. iki 18.20 val., nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11 val., teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014).

Kaip jau buvo minėta, tarnybinio patikrinimo išvada nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punktą (Alytaus apskr. VPK darbuotojai skirtomis bei Alytaus apskr. VPK transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti)( I t., b.l. 101-111), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reglamento (nauja redakcija) 179.5 punktą (racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, tarnybinį transportą ir kitą VPK materialinį turtą).

Pareiškėja savo skunde ir 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (I t. b.l.38, 39) nurodė, kad budėjimo metu yra nustatyta 2 val. poilsio laikas, tai yra pietų pertrauka, kuriai nėra nustatytas tikslus laikas, kuri priklauso nuo darbo užimtumo. Budėjimo metu apylinkės inspektoriai aptarnauja Alytaus miesto ir rajono teritoriją. Nesant budėtojo nurodymų, budėjimo metu apylinkės inspektorius darbą organizuojasi savarankiškai ir gali dirbti pagal gautus pareiškimus prevencinį darbą bei aptarnauti į policiją tiek raštu, tiek žodžiu besikreipiančius asmenis. Darbo vieta nėra numatyta, todėl ji gali būti komisariato būstinėje Alytus, Naujoji g. 8, Jotvingių g. 8, arba pagal turimas medžiagas visame Alytaus mieste. Pareiškėja O. K. nurodė, kad 2015 m. liepos 17 d. sugrįžusi po atostogų iki liepos 23 d. gavo 15 medžiagų, neskaitant pavedimų ir užduočių. Per visą liepos mėnesį turėjo 22 medžiagas, nors dirbo tik 11 darbo dienų. Darbo krūvis buvo labai didelis, nes buvo daug atostogaujančių pareigūnų. Be gautų medžiagų taip pat dirbo ankščiau gautose medžiagose, kuriose buvo pratęstas terminas. Birželio mėnesį buvo gavusi 33 medžiagas, neįskaitant pavedimų ir kitų užduočių. Tai, kad pareiškėja vyresnioji tyrėja O. K. 2014 m. liepos 23 d nuo 8.00 val. iki 22.00 val. dirbo ir pagal gautus pareiškimus prevencinį darbą, vykdė kitas tarnybines užduotis (tuo pačiu ir būdama atsakinga už įvykių įforminimą) ir tarnybos metu ir joms įvykdyti naudojosi tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis nustatytais maršrutais, kuriais važiuodama ji galėjo pakeliui užvažiuoti į namus pavalgyti ir pailsėti, pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus (II t. b. l. 34-77, III t., b. l. 2-4).

Atsakovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog telefoninių pokalbių sąrašo duomenimis 2014 m. liepos 23 d. Alytaus apskr. VPK budėtojas su pareiškėja susisiekė penkis kartus (dėl telefoninius pokalbius įrašančios sistemos laiko fiksavimo netikslumų prie sąraše nurodomo pokalbio laiko reikėtų pridėti dvi valandas) - 09.43, 12.24, 15.49, 19.06 ir 21.22 val., tuo tarpu pati pareiškėja su budėtoju nesusiekė nė karto. Telefoninių pokalbių įrašuose apie pertraukos pailsėti ir pavalgyti suteikimą pareiškėjai nekalbėta, nėra ir jokių kitų duomenų. Atstumas nuo Alytaus apskr. VPK pastato, esančio Jotvingių g. 85, iki pareiškėjos namų, esančių (duomenys neskelbtini) , yra apie 250 m (pėsčiomis 3 min., važiuojant 1 min.), nuo nuovados, esančios Naujoji g. 8, iki pareiškėjos namų - 750 m (pėsčiomis 8 min., važiuojant 4 min.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėja tarnybinį transportą 2014 m. liepos 23 d. naudojo važiuodama į namus ir iš jų laikotarpiais nuo 16.25 val. iki 17,50 val., nuo 17.58 val. iki 18.10 val., nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11 val. Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis tarnybinis automobilis Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys PUNIA 14) 16.00 val. stovėjo Jotvingių g. 8 (prie Alytaus apskr. VPK pastato), 16.27 val. judėjo link pareiškėjos namų, esančių (duomenys neskelbtini) , kuriuos pasiekė 16.28 val. ir laikotarpiu 16.29 - 17.50 val. prie jų stovėjo. 17.53 - 17.56 val. tarnybinis automobilis jau stovėjo prie pastato, esančio Kepyklos g. (Kepyklos gatvės prekybos ir paslaugų miestelyje), 17.58 - 18.10 val. prie pareiškėjos namų, 18.13 - 18.18 val. prie pastato, esančio Naujoji g. 2C (UAB PALINK prekybos centro), 18.20 - 18.24 val. prie pareiškėjos namų, 18.24 - 18.29 val. - prie pastatų, esančią Kepyklos g. (Kepyklos gatvės prekybos ir paslaugų miestelyje), 18.31 - 19.10 val. - prie pareiškėjos namų, nuo 19.11 val. stovėjo prie Alytaus apskr. VPK pastato, o 19.15 val. buvo 19.08 val. užregistruoto įvykio vietoje (Jazminų g. 20). Paminėjo, kad nagrinėjamu laikotarpiu automobilis nebuvo užfiksuotas judantis link ar stovintis nei Naujoji g. 8 (nuovada), nei Naujoji g. 48 (Alytaus poliklinika) ar Ligoninės g. 12 (VĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninė). Policijos registruojamų įvykių registro 2014 m. liepos 23 d. duomenimis laikotarpiu nuo 16.28 val. iki 19.10 val. Alytaus miesto teritorijoje užregistruoti 4 įvykiai (16.30, 17.16, 18.53 ir 19.08 val.), O. K. siųsta tik į 19.08 įvykį (II t., b. l. 82-84, 127-136, 142-158).

Esant šioms aplinkybėms darė išvadą, kad vyresnioji tyrėja O. K. 2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama į namus pietauti ir dar tris kartus parvykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų ir pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms, o ne tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, neracionaliai ir netaupiai.

Tarptautinių žodžių žodynas pateikia „racionalus“ [lot. rationalis — protingas] reikšmę ir tai reiškia protingas, pagrįstas, apgalvotas, tikslingas; aiškiai suvokiamas, išreiškiamas (Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia žodžio „taupus“ reikšmę ir tai reiškia taupantis, ūkiškas, ekonomiškas, o žodžio „racionalus“ reikšmė- protu paremtas, protingas, tikslingas, tinkamas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006; internetinė versija, 2011. – http://dz.lki.lt.).

Kaip jau minėta, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas nesurinko jokių duomenų patikrinti pareiškėjos O. K. 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytas aplinkybes dėl jos atliktų tarnybinių užduočių (22 medžiagos) ir nenurodė šių aplinkybių Tarnybinio patikrinimo išvadoje, t. y. kokias konkrečias tarnybines užduotis ir kokioje konkrečioje teritorijoje (vietoje) bei laiku ji jas vykdė, kokiais maršrutais pagal Vieningų pajėgų valdymo sistemos duomenis ji vyko vykdyti konkrečios užduoties, kokiu atstumu šiuose maršrutuose buvo pareiškėjos namai, ar pareiškėjos konkrečių vykdomų tarnybinių užduočių maršrutai (laiko, atstumo, tikslingumo, degalų sunaudojimo ir kt. prasme) nebuvo protingi, pagrįsti, apgalvoti, tikslingi, aiškiai suvokiami, išreiškiami, taupantys, ūkiški, ekonomiški, paneigiantys pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji galėjo užvažiuoti į namus, nes vien nurodymas, kad pareiškėja vykdydama tarnybines užduotis parvykdavo į namus (pažymėtina, kad pareiškėjai nėra pateiktas kaltinimas, jog ji be Alytaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo leidimo naudojosi pertrauka pavalgyti ir pailsėti), nepatvirtina, jog pareiškėja tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo neracionaliai ir netaupiai ir ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Taip pat minėtoms aplinkybėms pagrįsti tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamas žalos pobūdis ir dydis (ABTĮ 57 str.). Taigi visiškai nėra aišku kokiais kriterijais vadovaudamasis atsakovas Alytaus apskr. VPK darė išvadą, kad vyresnioji tyrėja O. K. 2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama į namus pietauti ir dar tris kartus parvykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų ir pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių taisyklių 23 punkto nuostatas bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkto nuostatas.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje, galiojusios Tvarkos 3 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.).

Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.).

Nagrinėjamoje byloje pagrindiniu ginčo objektu yra aplinkybių, susijusių su pareiškėjos kaltės buvimu, nustatymas. Tiek skunde teismui, tiek 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime, pareiškėja teigė, kad ji Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių taisyklių 23 punkto nuostatas bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkto nepažeidė, nes tarnybinį automobilį naudojo taupiai ir ne savo reikmėms, o tarnybiniais tikslais.

Pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, matyti, kad pareiškėjos kaltė nebuvo tirta, nes 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-TE-85 šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik nurodyta, kad pareiškėja netinkamai ir kaltai atliko pareigas, tačiau nebuvo aiškinamasi kokia forma pasireiškė pareiškėjos kaltė įvertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (tyčia, neatsargumas)(Taisyklių 23 punktas).

Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių (objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – valstybės pareigūno neteisėto elgesio (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjos kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas. Minėtoje Tvarkoje įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 52-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei O. K.“ pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 52-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei O. K.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.