Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. paaiškino, jog yra ieškovės darbuotoja, (duomenys neskelbtini), tvarko įmonėje (duomenys neskelbtini), įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Kai ieškovė užsakydavo iš atsakovės jų paslaugas, atsakovė prašydavo avansu pervesti pinigus, kad jie įsigytų žaliavas. Nurodė, jog įmonės vardu mokėjimus atliko pats vadovas. Atsakovei avansas buvo sumokėtas per tris kartus, pačioje darbų pradžioje, o sutikrinus dokumentus ir atliktų darbų kiekius, paaiškėjo, jog yra susidariusi permoka.

Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovė buvo informuota tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pagal (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų suderinimo – užskaitymo aktą atsakovė ieškovei yra skolinga – 3 407,13 Eur.

Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį bei priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo. ir neginčijo faktinių aplinkybių, todėl byloje esančiais rašytiniai įrodymais laikoma įrodyta, jog atsakovė pati pateikė Aktą ir pripažino jai tenkančią prievolę sumokėti skolą.

Tarp šalių šioje byloje kilo ginčas dėl to, kad 3 407,13 Eur mokėjimas buvo atliktas be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.237 straipsnis).

Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų

ieškovei pareiškus patikslintą ieškinį dėl nepagrįstai gautų 3 407,13 Eur priteisimo CK 6.237 straipsnio pagrindu, atsakovė nesutikdama su ieškiniu privalo įrodyti gautų ginčo objektu esančių piniginių lėšų gavimo pagrindą, t. y. tarp ieškovės ir atsakovės įvykusių susitarimų dėl avansinių mokėjimų (CPK 178 straipsnis).

Teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).

Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Įvertinus anksčiau teismo nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus matyti, jog byloje yra nustatytos iš esmės šalių neginčijamos aplinkybės: šalių suderintas (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolų suderinimo – užskaitymo aktas, pagal kurį atsakovė ieškovei yra skolinga – 3 407,13 Eur. Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. paaiškino, jog ieškovė užsakydavo iš atsakovės jų paslaugas, atsakovė prašydavo avansu pervesti pinigus, kad jie įsigytų žaliavų. Avansiniai mokėjimai atsakovei buvo atlikti tris kartus, šalių bendradarbiavimo pradžioje. Nustatyta, jog būtent atsakovės (duomenys neskelbtini) atsiuntė byloje pateiktą skolų suderinimo aktą,, iš kurio matyti, jog permoka iš tiesų susidarė, o atsakovė už tokią kainą darbų nebeatliko, nes šalių santykiai nutrūko. Šių nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovė ieškovės atžvilgiui yra skolinga 3 407,13 Eur.

CK 6.237 straipsnis nustato aptariamo skyriaus normų taikymo prielaidas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Be to, CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos ir šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016).

Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

Teismas vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovei. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovė gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovei paneigti bet kokį įmanomą atsakovės turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovė mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, ji turi būti pajėgi įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygos: atsakovė praturtėjo 3 407,13 Eur dėl ieškovės veiksmų; ieškovės turtas sumažėjo 3 407,13 Eur (nes ieškovė šią sumą pervedė avansiniu mokėjimu); ieškovės turto sumažėjimą lėmė atsakovės veiksmai ir atsakovė praturtėjo 3 407,13 Eur; atsakovė neįrodė, kad egzistavo teisinis pagrindas – atsakovė neįrodė ieškovės pareigos apmokėti už paslaugas – susiklosčiusių sutartinių santykių; nepagrįsto praturtėjimo aplinkybės egzistavo ieškovei teikiant ieškinį; ieškovė neprisiėmė turto sumažėjimo rizikos, t. y. ieškovė neįsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas; ieškovė negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.

Teismo atliktas byloje nustatytų visumos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas suteikia pagrindą konstatuoti, jog atsakovė atitinkama suma ieškovės sąskaita praturtėjo ir tarp šio ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra priežastinis ryšys, o atsakovės pinigų nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovui neįrodžius ieškovės pareigos apmokėti avansinius mokėjimus, darytina išvada, jog ieškovės atlikti avansiniai mokėjimai 3 407,13 Eur sumai buvo atlikti be teisinio pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3 407,13 Eur priteisimo tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 3407,13 Eur nepagrįstai įgytą avanso suma.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimis, iš atsakovės priteisiamos ieškovei 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ieškovė teikdama pareiškimą teismui dėl įsakymo išdavimo sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 57,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 1 200,00 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovės išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismas priteisia iš atsakovės ieškovei visas jos patirtas 1 277,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 13,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 13,44 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 3 407,13 Eur nepagrįstai įgyto avanso, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 277,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 13,44 Eur valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.