Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K.-K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K.-K. patikslintą ieškinį atsakovėms G. K., J. K. dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, namo įrengimo išlaidų kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. K.-K. patikslintą ieškinį atsakovėms G. K., J. K. dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, namo įrengimo išlaidų kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo V. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl išlaidų, patirtų perkant iš UAB „Lemora“ klinkerio plytas ir mišinį byla yra nutraukta ankstesnėmis nutartimis ir, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

9.2. Ieškovė minėtų reikalavimų neatsisakė, o teismas bylos dalį dėl išlaidų, patirtų perkant iš UAB „Lemora“ klinkerio plytas ir mišinį, nutraukė nesant ieškovės atsisakymo nuo ieškinio ir tai padarė pagal atsakovių prašymus, nors tai yra neteisėta. Tokiu sprendimu iš proceso buvo eliminuota ieškovė ir jos teisė savo noru spręsti kada ir nuo kokių ieškinio reikalavimų atsisakyti. Teismas priėmė neteisingas nutartis, kuriose pažeidė procesines normas, reglamentuojančias atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų, bylos nutraukimą ir bylos dalį nutraukė nesant ieškovės atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų.

9.3. Vertinant bylos medžiagą, akivaizdu, kad 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartys yra nepagrįstos, kadangi jas priimant buvo padaryta daug teisės normų taikymo klaidų ir pažeidimų, nes ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu, nei žodžiu, nei raštu nėra atsisakiusi nuo ieškinio reikalavimų ir pateikus prašymą dėl dalies bylos nutraukimo. Nėra aišku, kokio pareiškimo pagrindu, pirmos instancijos teismas priėmė nutartis, kuriomis nutraukė bylos dalį dėl 22 308 Eur išlaidų kompensacijos atsisakymo. Taigi teismas priėmė neegzistuojantį atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo ir šio neegzistuojančio atsisakymo pagrindu bylos dalį nutraukė. Šios neteisėtai priimtos nutartys dėl bylos dalies nutraukimo sukelia neigiamas pasekmes ieškovei, kad ieškovė turėdama teisę didinti arba mažinti ieškinio reikalavimus, to padaryti negali.

9.4. Byloje nėra ieškovės rašytinio pareiškimo nuo ieškinio reikalavimų atsisakymo (CPK 140 str. 1 d.), teismo posėdžių garso įrašuose, taip pat nėra užfiksuotas žodinis ieškovės pareiškimas, kad ji atsisako nutartyje nurodytų ieškinio reikalavimų. Taigi nėra suprantama, kodėl teismas nusprendė, kad ieškovė yra pateikusi žodžiu ar raštu pareiškimą, kuriuo atsisako nuo ieškinio reikalavimų.

9.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024 yra nurodęs, kad kadangi ieškinio reikalavimų atsisakymas ir ieškinio reikalavimų sumažinimas yra skirtingos ieškovo procesinės teisės, atitinkamai sukeliančios skirtingus teisinius padarinius; kad pagal CPK 140 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio atsisakymo institutą, 1 dalį, ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas), o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats.

9.6. Taigi šioje byloje akivaizdu, kad teismo nutartys, kuriomis nutraukta bylos dalis yra neteisingi, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi neegzistuojančiu faktu ir skundžiamoje nutartyje – jog pati ieškovė yra atsisakiusi reikalavimo dėl išlaidų klinkeriui/mišiniui įsigyti, kadangi pateikdama patikslintą ieškinį ieškovė neatsisakė ir negalėjo atsisakyti nuo mažinamų reikalavimų.

9.7. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi neegzistuojančia aplinkybe, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo priteisti 9 722,66 Eur išlaidų, patirtų perkant iš UAB „Lemora“ klinkerio plytas ir mišinį, todėl ši skundžiamos nutarties dalis turi būti panaikinta ir ieškovės pareiškimas turi būti priimtas visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. gegužės 3 d. nutartys yra nepagrįstos, kadangi jas priimant buvo padaryta daug teisės normų taikymo klaidų ir pažeidimų, nes ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu, nei žodžiu, nei raštu nėra atsisakiusi nuo ieškinio reikalavimų ir pateikus prašymą dėl dalies bylos nutraukimo.

13. Taigi atskirasis skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu motyvu, t. y. įsiteisėjusių Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. gegužės 3 d. nutarčių kvestionavimu.

14. Iš šios bylos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 str. 3 d. ) duomenų nustatyta, kad ieškovė L. K. 2024 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. bei 2024 m. gegužės 3 d. nutarčių. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. K. 2024 m. gruodžio 16 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. bei 2024 m. gegužės 3 d. nutarčių. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-644-852/2025 Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis palikta nepakeista.

15. Minėtoje 2025 m. kovo 6 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. bei 2024 m. gegužės 3 d. nutartys ieškovės atstovui buvo įteiktos atitinkamai 2024 m. balandžio 16 d. bei 2024 m. gegužės 4 d. Be kita ko, net ir nutraukus teisinių paslaugų sutartį, ieškovė 2024 m. liepos 23 d. sudarė naują sutartį dėl atstovavimo su advokatu, kuriam 2024 m. liepos 25 d. teisėjo rezoliucija buvo suteikta prieiga prie visos bylos medžiagos, tad laikytina, kad ir tuo metu ieškovė žinojo / galėjo žinoti apie bylos nagrinėjimo apimtį bei priimtas nutartis. Taigi, darytina išvada, kad ieškovei 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. gegužės 3 d. nutartys buvo įteiktos tinkamai, ieškovė atskirąjį skundą pateikė praleidusi 3 mėn. naikinamąjį terminą ir nepagrindusi svarbių termino praleidimo aplinkybių.

16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės atstovai buvo tinkamai informuoti apie Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. bei 2024 m. gegužės 3 d. nutartis, turėjo galimybę jas skųsti, bet to nepadarė ne tik per įstatymo numatytą 7 dienų terminą, bet ir per naikinamąjį 3 mėnesių terminą. Taigi Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. bei 2024 m. gegužės 3 d. nutartys, kuriomis nutraukta bylos dalis dėl atitinkamų ieškovės reikalavimų (įskaitant kompensacijos priteisimo pagal konkrečias UAB „Lemora“ sąskaitas priteisimo), yra įsiteisėję ir yra privalomos tiek asmenims, tiek valstybės institucijoms (įskaitant teismus), todėl turi būti vykdomos (CPK 18 str.), ir jų turinys neturi būti kvestionuojamas, o priešingai – priimant vėlesnius procesinius sprendimus turi būti remiamasi jose nustatytomis aplinkybėmis.

17. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismų procesiniais sprendimais šioje byloje, nesudaro pagrindo ieškovei vėl teismo vertinimui pateikinėti tas pačias aplinkybes (kad ieškovė jokių reikalavimų neatsisakė, kad nieko nežinojo ir t. t.), kurias teismai jau įvertino ir įsiteisėjusiomis nutartimis atmetė. T. y. vien tik dėl šios priežasties visi esminiai ieškovės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

18. Papildomai pažymėtina, kad ši byla jau tęsiasi daugiau negu du metus, nes pradinis ieškinys teismui pateiktas 2023 m. gegužės 9 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė konkrečių pradinių reikalavimų iš esmės atsisakė pateikdama patikslintą ieškinį, kuriame, lyginant su pradiniu ieškiniu, jau nebuvo prašoma išreikalauti keturis kilnojamuosius daiktus ir nebeprašoma kompensacijos priteisimo už konkrečius pagerinimus pagal į bylą pateiktas sąskaitas ir/ar kitus dokumentus.

19. Ieškovės patikslintas ieškinys, parengtas advokatės L. K., buvo pateiktas dar 2023 m. liepos 14 d. Taigi nuo pat minėtos datos ieškovė žinojo ar turėjo suprasti, kad toliau byla bus nagrinėjama dėl tų reikalavimų, kuriuos ieškovė nurodė savo 2023 m. liepos 14 d. patikslintame ieškinyje ir kad byla toliau nebebus nagrinėjama dėl tų reikalavimų, kurių ieškovė patikslintu ieškiniu nebepalaiko.

20. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu ieškovė pradiniu ieškiniu prašė kompensacijos priteisimo už ginčo namo pagerinimus pagal konkrečias UAB „Lemora“ sąskaitas, o patikslintu ieškiniu to nebeprašė, tai reiškia, kad byla bus nagrinėjama tik dėl to, ko ieškovė prašė patikslintu ieškiniu.

21. Kaip minėta, 2023 m. gegužės 9 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 104 individualiais požymiais apibrėžtų daiktų išreikalavimo, taip pat prašė priteisti 87 011 Eur dydžio kompensaciją už konkrečius gyvenamojo namo pagerinimus (WC patalpų plytelių (pagal UAB „Vaineta ir partneriai“ sąskaitą); klinkerio plytų ir mišinio (pagal UAB „Lemora“ sąskaitas); sklypo apželdinimą ir t. t.).

22. Lyginant su pradiniu ieškiniu, ieškovė 2023 m. liepos 14 d. patikslintu ieškiniu nebereikalavo kompensacijos priteisimo už tris konkrečius gyvenamojo namo pagerinimus, o dėl vieno gyvenamojo namo pagerinimo – ieškovė savo reikalavimą iš tiesų sumažino, t. y.: patikslintu ieškiniu ieškovė apskritai nebereikalavo kompensacijos priteisimo už WC patalpų plyteles (5 677 Eur sumai); patikslintu ieškiniu ieškovė apskritai nebereikalavo kompensacijos priteisimo už klinkerio plytas ir mišinį (pagal konkrečias UAB „Lemora“ sąskaitas) (22 313 Eur sumai); patikslintu ieškiniu ieškovė apskritai nebereikalavo kompensacijos priteisimo už sklypo apželdinimą (10 792 Eur sumai); patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už grindų dangą expoma (t. y. reikalavimas šioje dalyje sumažėjo nuo 6 765 Eur iki 3 239 Eur, t. y. 3 526 Eur suma).

23. Taigi sutiktina su atsakovių argumentu, kad jos tokioje situacijoje turėjo pagrįstą lūkestį, jog byloje būtų išspręstas šių pradinio ieškinio reikalavimų likimas, nes nurodyti reikalavimai negali likti teisiškai neapibrėžti, jie negali būti tiesiog (be jokios argumentacijos) pašalinti iš bylos, ypač po to, kai į juos atsakovės jau yra atsikirtusios, nepriėmus dėl jų jokio galutinio procesinio sprendimo byloje. Priešingu atveju, ieškovė ateityje vėl turėtų galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tų pačių daiktų išreikalavimo ir kompensacijos priteisimo už tuos pačius pagerinimus.

24. CPK 141 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, kad vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

25. Taigi iš šios normos analizės darytina išvada, kad ieškinys negali būti tikslinamas neribotą skaičių kartų, ir negali būti leidžiama ieškovui tai pašalinti iš ieškinio tam tikrus reikalavimus, tai vėl juos įtraukti, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, nepagrįstai užvilkinamas bylos nagrinėjimas ir pažeidžiami atsakovų lūkesčiai dėl reikalavimų jų atžvilgiu apibrėžtinumo.

26. Šiuo atveju ieškovė iš esmės tai ir bando padaryti: t. y. apsigalvojusi, vėl nori reikalauti kompensacijos priteisimo už klinkerio plytas ir mišinį, nors kompensacijos priteisimo už tai ankstesniame patikslintame ieškinyje jau nebeprašė. T. y. ginčo atveju ieškovė iš pradžių pareiškė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už klinkerio plytas pagal UAB „Lemora“ sąskaitas, vėliau šio reikalavimo nebepalaikė, o dabar vėl siekia į bylą grąžinti tą patį reikalavimą – priteisti kompensaciją už tas pačias klinkerio plytas pagal tas pačias UAB „Lemora“ sąskaitas (jų dalį), kurias ieškovė jau buvo pateikusi į bylą su pradiniu ieškiniu.

27. Situacija, kai ieškovas byloje nebereikalauja kompensacijos priteisimo už pagerinimus pagal konkrečius dokumentus nėra ir negali būti vertinama kaip reikalavimų sumažinimas.

28. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo remtis ieškovės atskirajame skunde nurodyta kasacinio teismo nutartimi (c. b. Nr. e3K-3-155-781/2024), kadangi abiejų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi: toje byloje kasacinis teismas vertino, kad byloje ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino (o ne jų atsisakė), o nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat yra sumažinusi savo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už grindų dangą expoma (tačiau tai nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas), bet kitų reikalavimų ieškovė yra atsisakiusi (o ne juos sumažinusi), kadangi ieškovė jų nebereikalavo apskritai (nebereikavo lovos, spintos, krepšinio aikštelės ir t. t., įskaitant ir kompensacijos priteisimo už klinkerio plytas ir mišinį pagal UAB „Lemora“ sąskaitas).

29. Be to, skirtingai nei šioje byloje, ieškovės nurodytoje kasacinėje nutartyje teismai nebuvo priėmę nutarčių dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo, kokios yra priimtos šioje byloje. Atitinkamai, toje byloje kasacinio teismo padarytos išvados ir išaiškinimai ginčo atveju netaikytini, nesant reikiamo panašumo tarp bylų faktinių aplinkybių.

30. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ieškovė ne sumažino ieškinio reikalavimus, o dalies jų atsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės reikalavimą dėl 9 722,66 Eur išlaidų, patirtų perkant iš UAB „Lemora“ klinkerio plytas ir mišinį, priteisimo, kadangi ieškovė šio reikalavimo jau yra atsisakiusi ir byla dėl to jau yra nutraukta.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.