Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-873-1133/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
1-873-1133/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11317-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-873-1133/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11317-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Guodai Klovaitei,dalyvaujant prokurorui M. J.,kaltinamajam M. M. (M. M.), jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui (Dmitrijus Fomkin),laiduotojai E. M.,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. M., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokusio, dirbančio uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „V.“ (duomenys neskelbtini), neteisto, 2004 m. sausio 12 d. atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje; 2022 m. vasario 9 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent jis, 2023 m. vasario 9 d., apie 15.40 val., Vilniuje, Olandų gatvėje, ties pastatu Nr. 22, vairuodamas UAB ,,V.“ autobusą ,,Soliaris Urbino“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas savo judėjimo kryptimi nuo Olandų gatvės link Kalvarijų gatvės kelio pirma eismo juosta, nebuvo pakankamai atidus, nes jo kelyje atsiradus kliūčiai – jo važiavimo krypties pirmoje eismo juostoje stovėjusiai kitai transporto priemonei, kurią buvo galimybė iš anksto pastebėti, jis laiku nesustabdė vairuojamo autobuso prieš kliūtį, o staigiai per vėlai stabdė, dėl ko autobuso salono viduje keleivės M. T. ir D. B. nukrito ant grindų ir patyrė sužalojimus - nesunkius sveikatos sutrikdymus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad dirbo autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu. Važiavo ir užsižiūrėjo į GPS, kokiu laiku, kokioje stotelėje turi būti. Kai pakėlė akis eismas stovėjo. Tada jis iškart pradėjo stabdyti ir per stipriai paspaudė stabdžių pedalą. Iškart sustojo, įjungė avarinį signalą, apžiūrėjo autobusą. Viena nukentėjusioji sakė, kad ranką jai skaudą, o jis pasakė palaukti, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. atidarė duris ir išleido kitus žmones iš autobuso. Kita nukentėjusioji pasakė, kad nukrito, tai jis pasakė, kad palauktų greitosios medicinos pagalbos ir ją apžiūrės, o ji pasakė, kad pretenzijų neturi ir nuėjo. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Autobuse yra vaizdo stebėjimo kameros, viskas nufilmuota.

2022 m. taip pat buvo autoįvykis. Tada dirbo autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) maršrute. Suko į Bazilijonų g., stovėjo prie šviesoforo, užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jis norėjo praleisti per perėją einančius žmones, praleido, pasižiūrėjo, kad nieko nebuvo ir tik pajudėjęs išgirdo trinktelėjimą į autobusą. Gavosi taip, kad nukentėjusioji akloje zonoje atsirado ir išėjo į gatvę. Vėliau, kai atsuko vaizdo kameras, pamatė, kad tuo metu ji ėjo šaligatviu, kol jis stovėjo. Užsidegė žalias šviesoforo signalas tiek jai, tiek jam ir tada jai kažkas paskambino. Jis suko į dešinę ir ji taip pat atsisuko į dešinę, kai jai paskambino. Tada moteris nematė autobuso ir jis jos nepamatė. Konkrečiai nežino, ar jis prispaudė jai koją. Tada jis iš karto irgi iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, padėjo įlipti į autobusą, pasodino. Byla užsibaigė, kai atlygino žalą, kiek galėjo, pasirašė susitarimą.

Autobusą vairuoja 7 metus. Buvo du eismo įvykiai, daugiau eismo įvykių neturėjo. Sutuoktinei pasipasakojo, ji jį palaiko. Taip pat pergyvena kaip ir jis. Sugyventinė turi teisę vairuoti. Būna atveju, kad po darbo ji vairuoja, kad jam nereikėtų, kai būna pavargęs. Jo atlyginimas priklauso nuo išdirbtų valandų. Jeigu išdirba 170 valandų, tai atskaičius mokesčius gauna 1 300 Eur. Šiuo metu vairuoja didesnį autobusą, tai už darbo sudėtingumą moka šiek tiek daugiau.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme ji būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinta BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji M. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad autobuse buvo daug žmonių, ji stovėjo autobuso viduryje ir nesilaikė. Autobusas važiuodamas Olandų gatve, prieš pėsčiųjų perėją staigiai sustojo. Kai autobusas staigia sustojo ji ir šalia jos buvę keleiviai nugriuvo ant žemės. Ji nugriuvusi negalėjo iškart atsikelti, o kai atsikėlė, pajuto skausmą rankoje. Autobuso vairuotojas skubiai iškvietė greitąją, atvykusi greitoji medicinos pagalba ją apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Negali pasakyti, kas galėjo atsitikti, kad autobuso vairuotojas staigiai stabdė, nes nežiūrėjo į vairuotojo pusę. Po įvykio ligoninėje jai buvo diagnozuotas žastikaulio išnirimas. Nuo įvykio dienos iki šios dienos (2023 m. kovo 31 d.) yra nedarbingume (b. l. 76).

Nukentėjusioji D. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad diena buvo saulėta, sniego nebuvo, kelio danga nebuvo apledėjusi ar slidi. Minėtą dieną jautėsi gerai. Atsisėdo autobuso gale, ant kelių laikė rankinę, jautė, kad sėdi saugiai. Pravažiavus Filaretų stotelę link Krivių sustojimo, likus apie 10 metrų iki Krivių stotelės, autobuso vairuotojas labai staigiai pradėjo stabdyti, dėl ko ji iš sėdynės buvo išmesta. Kairiu pečiu atsitrenkė į vyrą, stovintį prie komposterio, po ko tėškėsi iki autobuso galinių durų, griuvo visu kūnu. Ypač skausmingai atsitrenkė dešine alkūne į metalinę durų dalį. Autobuse buvo daugiau keleivių, kurie griuvo, susižeidė ir kitaip nukentėjo. Vairuotojui staigiai sustojus, tarp keleivių kilo sąmyšis, visi keleiviai pradėjo šaukti: „Kaip tu važiuoji!“. Vairuotojas išlipo iš autobuso, nepasiteiravo nei vieno keleivio ar yra sužeistų, nepasiūlė greitosios pagalbos. Ji išlipo ir išėjo į Vasaros stotelę ir tęsė kelionę į namus. Po šio eismo įvykio skaudėjo visą kūną, o ypač abi kojas, nes praeityje turėjo kojų operacijas. Taip pat kairiajame petyje ir dešinėje alkūnėje atsirado dideli skausmai. Į medikus kreipėsi apie vasario 15 dieną, nes skausmas vis dar nepraėjo. ,,K.“ klinikoje jai buvo atliktas peties magnetinis rezonansas, po ko konsultacijai ėjo į Lazdynų ligoninę, šiuo metu eilėje laukia peties operacijos. Iki šiol jaučia skausmus. Pretenzijų vairuotojui turi, dėl jų kreipsis į draudimą, civilinio ieškinio neketina reikšti (b. l. 87-88).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 9 d. 15.39 val. kaltinamasis pranešė apie įvykį. Nurodė, kad staigiai stabdant autobuse Nr. (duomenys neskelbtini) sužalota mergina ir vaikinas. Mergina patyrė rankos traumą, o vaikinui iš nosies bėga kraujas (b. l. 16).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio P. B. (P. B.) 2023 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio ROIK: 012300075062 matyti, kad P. B. 2023 m. vasario 9 d. patruliuojant su vyresniuoju specialistu A. A., apie 15.40 val. gavo pranešimą, kad Olandų g. „Krivių“ stotelėje staigiai stabdant autobusui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sužalota mergina ir vaikinas. Apie įvykį pranešė autobuso vairuotojas. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko autobuso vairuotojas M. M.. M. M. paaiškino, kad prieš jį važiuojantis automobilis staigiai sustabdė, dėl ko jis buvo priverstas staigiai stabdyti, dėl ko autobuse nukrito ir susižalojo keleivė M. T. ir apie 9-10 m. berniukas, kuriam iš nosies bėgo kraujas. Vairuotojui paklausus, ar berniukui reikia pagalbos, šis atsakė, kad nereikia ir, kai vairuotojas atidarė autobuso duris išleisti keleivius, berniukas su jais išlipo ir pasišalino. M. T. paaiškino, kad autobusui staigiai sustojus, ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant grindų, susižalojo petį (b. l. 20).

Iš 2023 m. vasario 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele ir eismo įvykio vietos planu matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Olandų g. 22. Nustatyta, kad įvykio vieta už viešojo transporto stotelės ,,Krivių“ link Antakalnio gatvės, autobuso judėjimo kryptimi. Eismo įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos autobuse. Nuotraukoje užfiksuota pirmiau minėta stotelė ir autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) galas. Eismo įvykio vietos plane pavaizduotas autobusas padėtyje ir vietoje, kai staigiai sustabdė (b. l. 24-30).

Iš 2023 m. vasario 9 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas autobusas „Soliaris Urbino“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovi Olandų. g. netoli pastato Nr. 22. Matomų kėbulo apgadinimų nėra. Autobuso salone ir išorėje matosi vaizdo stebėjimo kameros. Spaudžiant kojinio stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Nuotraukose užfiksuotas apžiūrėtas autobusas ir jo vidus (b. l. 31-35).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2023 m. balandžio 5 d. ir 2024 m. sausio 16 d. apžiūros protokolų su fotolentele matyti, kad apžiūrėti trys vaizdo įrašai, nufilmuoti autobuse esančiomis kameromis:

1. vaizdo įraše „MX-CAM1-V4137_20230209-153655-153710.mxg“, kuris darytas autobuso registratoriaus, matyti, kad jis padalintas į 2 dalis. 1 dalyje yra vaizdas, kuris filmuojamas iš autobuso šono. Matosi laukas iš autobuso šono. Matosi, kaip transporto priemonė juda, šaligatvis, kuriame vaikšto žmonės. Kita vaizdo įrašo pusė yra vaizdas, kuris filmuojamas priekine autobuso stiklo kamera. Vaizdo įraše yra data „2023-02-09 15:36 val.“. Autobusas važiuoja pirma eismo juosta. Priekyje ir antroje eismo juostoje užfiksuotas automobilių srautas, susidaranti automobilių spūstis. Priešais autobusą yra intensyvus automobilių eismas, besiformuojanti spūstis, stovintys automobiliai. Autobuso priekyje važiuoja baltos spalvos automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Autobusas artėja prie perėjos ir truputi atsilieka nuo važiuojančio automobilių srauto. Truputį atsilikęs nuo priekyje važiuojančio automobilio „Opel“, autobusas staigiai padidina greitį. Automobilis „Opel“ pravažiavęs pėsčiųjų perėją sustoja. Prieš automobilį „Opel“ sustoja automobilis „BMW“. Vaizdo įrašo laiku 15:37:01 matosi, kaip autobusas užvažiavęs ant perėjos staigiai sustoja už automobilio „Opel“. Automobilis „Opel“ toliau su srautu nuvažiuoja. Autobusas taip pat nuvažiuoja;

2. vaizdo įraše „MX-CAM2-V4137_20230209-153655-153722.mxg“ matosi data „2023-02-09 15:36:56 val.“, jis darytas autobuso viduje, priekyje įrengta vaizdo kamera. Vaizdo įraše matosi žmonės, sėdintys autobuso viduje tam skirtose vietose bei žmonės, stovintys autobuso viduryje. Vaizdo įrašo laiku 15:37:01 matosi vienas sėdintis keleivis ir keturi stovintys keleiviai, ties vidurine autobuso dalimi, šalia lango. Sėdi vaikas su rudos spalvos striuke ir oranžinės spalvos kepure, šalia jo stovi vaikinas su oranžine striuke, kitas berniukas su mėlyna striuke, nukentėjusioji M. T. su pilka kepure ir kita moteris su ruda striuke. M. T. stovi ties autobuso viduryje įrengta apsaugine sienele (kampe), laikydamasi dešine ranka už autobuso sieninės atramos laikymosi turėklo (šalia geltonos spalvos komposterio). Kairėje rankoje laiko mobilųjį telefoną. Vaizdo įrašo laiku 15:37:01 užfiksuota, kaip keleiviai staiga krenta vieni ant kitų. M. T. krenta ant autobuso grindų visu kūnu, ant kairiojo šono. Keleiviai atsistoja.

3. vaizdo įraše „MX-CAM3-V4137_20230209-153655-153722“, kuris darytas autobuso registratoriaus, matosi data „2023-02-09“ ir laikas „15:36:56“. Vaizdo įrašas padalintas į 2 dalis. Vienoje dalyje vaizdas filmuojamas iš autobuso užpakalio, autobuso išorėje. Kita pusė vaizdo įrašo filmuojama iš autobuso vidaus, užpakalinės dalies. Matosi, kaip dalis žmonių sėdi ant kėdžių, o kita dalis žmonių stovi. Pirmoje vaizdo dalyje (iš kairės), užfiksuota, kaip autobusas važiuodamas staigiai sustoja. Po ko taip pat sustoja automobiliai važiuojantys už autobuso. Vaizdo įrašo laiku 15:37:01 užfiksuota, kaip autobusas staigiai sustoja, sėdintys žmonės palinksta į priekį ir pradeda žvalgytis į šonus. Pačiame gale įrengtuose sėdėjimo vietose, sėdėjusi D. B., autobusui sustojus pasvyra į priekį ir iškrenta iš kėdės ant grindų prie galinių autobuso durų. Minėtai moteriai padeda atsistoti šalia stovintys žmonės. Stovintis žmonės nuo autobuso sustojimo taip pat palinksta į priekį, dauguma žmonių pradeda žvalgytis į šonus. Taip pat matyti, kaip autobuso viduryje stovintys žmonės nukrenta;

4. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukose Nr. 4, 5, 7 užfiksuoti nukritę žmonės (b. l. 41-44, 137-141).

Iš nukentėjusiosios M. T. medicininių dokumentų 2023 m. balandžio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos gydytojas V. K. (V. K.) atlikęs nukentėjusiosios M. T. medicininių dokumentų išrašų apžiūrą pateikė išvadą, kad M. T. po 2023 m. vasario 9 d. eismo įvykio nustatytas kairio žastikaulio išnirimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl jo sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimas galėjo susidaryti medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis - pargriuvus autobuse staigaus stabdymo metu (b. l. 49-50).

Iš nukentėjusiosios D. B. medicininių dokumentų 2023 m. birželio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos gydytojas V. K. atlikęs nukentėjusiosios D. B. medicininių dokumentų išrašų apžiūrą pateikė išvadą, kad dėl galimų sužalojimų 2023 m. vasario 9 d. D. B., remiantis pateiktu apžiūrai medicininiu įrašu sužalojimo laiko bei mechanizmo nustatyti negalima. Tikslinga gauti visus medicininius dokumentus iš gydymo įstaigų, siekiant patikslinti peties sąnario pakitimo susidarymo laiką, mechanizmą, būdą (b. l. 56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. G 2760/2023 (01) išvados duomenimis:

1. D. B. nustatyti kairiųjų antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių kiauryminiai plyšimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai paviršiumi. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis į UAB „K.“ 2023 m. vasario 26 d., tačiau objektyvių duomenų, leidžiančių tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra;

2. D. B. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl sausgyslių plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y., ilgesniam nei 10 dienų, laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu D. B. galėjo jausti fizinį skausmą;

3. D. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

4. neatmetama galimybė, kad D. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje minimo 2023 m. vasario 9 d. eismo įvykio metu;

5. neatmetama galimybė, kad D. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir ne užduotyje minimo 2023 m. vasario 9 d. eismo įvykio metu;

6. sausgyslių plyšimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų, laikotarpiui;

7. pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų apie sužalojimuose užsifiksavusius individualias žalojusių daiktų savybes nėra, D. B. nustatyti kairiųjų antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių kiauryminiai plyšimai galėjo būti padaryti ir konkrečiomis aplinkybėmis - griuvimo metu, pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar, galimai, paviršių;

8. objektyvių duomenų, leidžiančių pasisakyti, kokioje padėtyje buvo D. B. sužalojimų jai padarymo metu, nėra;

9. neatmetama galimybė, kad D. B. nustatyti kairiųjų antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių kiauryminiai plyšimai galėjo būti padaryti pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (b. l. 59-64).

Iš specialistės I. D. 2023 m. spalio 20 d. paaiškinimo protokolo matyti, kad apie Specialisto išvadą Nr. G-2 2760/2023 (01), specialistė paaiškino, kad D. B. nustatyti kairiųjų antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių kiauryminiai plyšimai padaryti prieš 2023 m. vasario 26 d. kreipiantis į UAB ,,K.“, tačiau objektyvių, leidžiančių tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką, pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų nėra. Tiksliau pasisakyti ar sužalojimai padaryti prieš ar po užduotyje nurodytą 2023 m. vasario 9 d. įvykį nėra galimybės (b. l. 67).

Iš bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo ir jo 2024 m. sausio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92141898675, skambučio pradžia 2023-02-09 15_39_07)“. Skambučio data –2023 m. vasario 9 d. Nustatyta, kad skambinta iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini). Girdimas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir kaltinamojo. Matyti, kad bendrajam pagalbos centrui paskambino kaltinamasis, kuris nurodė, kad jis autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kad pas jį buvo avarinė situacija, jis staigiai stabdė ir nukrito keleiviai. Taip pat nurodė, kad merginai skauda ranką, o vaikinui iš nosies kraujas bėga. Nurodė savo vardą, pavardę, būvimo vietą ir, kad reikia policijos bei greitosios medicinos pagalbos (b. l. 135).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje, šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

Kaltinime nurodyta, kad M. M., vairuodamas autobusą pažeidė KET 128 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Minėta KET nuostata nustato pareigą vairuotojui, galinčiam pastebėti atsiradusią kliūtį ar iškilusią grėsmę eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. M. 2023 m. vasario 9 d. apie 15.40 val. kaltinime nurodytoje vietoje, vairuodamas UAB „V.“ priklausantį autobusą „Soliaris Urbino“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas savo judėjimo krypties nuo Olandų gatvės link Kalvarijų gatvės, kelio pirma eismo juosta pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, kadangi jis, vairuodamas minėtą transporto priemonę nebuvo pakankamai atidus ir jo kelyje atsiradus kliūčiai – jo važiavimo krypties pirmoje eismo juostoje stovėjusiai kitai transporto priemonei, kurią buvo galimybė iš anksto pastebėti, laiku nestabdė vairuojamo autobuso prieš kliūtį, o kliūtį pastebėjęs per vėlai, stabdė staigiai. Būtent dėl minėto KET pažeidimo kilo BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pasekmės, nes dėl staigaus autobuso stabdymo, autobuso salono viduje keleivės M. T. ir D. B. nukrito ant grindų ir patyrė sužalojimus, vertinamus nesunkius sveikatos sutrikdymu.

Šias kaltinimo aplinkybes ir kaltinamojo M. M. kaltę patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, tačiau ir kiti pirmiau teisme ištirti įrodymai: nukentėjusiųjų M. T. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašai, padaryti kaltinamojo vairuoto autobuso kameromis bei jų 2023 m. balandžio 5 d. ir 2024 m. sausio 16 d. apžiūros protokolai, bendrojo pagalbos centro garso įrašas bei jo apžiūros protokolas, specialistų išvados ir specialistų paaiškinimai.

Kaltinamasis M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, pripažino, kad važiuodamas užsižiūrėjo į GPS ir, kai pakėlė akis pamatė, kad susidarė spūstis, todėl jis iš karto pradėjo stabdyti ir per stipriai paspaudė stabdžių pedalą, dėl ko ir įvyko įvykis. Staigų autobuso stabdymo faktą patvirtina nukentėjusiųjų M. T. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašai, daryti autobuse buvusiomis vaizdo kameromis, kad po tokio staigaus sustabdymo nukentėjusioji M. T. ir šalia jos autobuse stovėję žmonės, nugriuvo. M. T. nurodė, kad atsikėlusi pajuto skausmą rankoje, ligoninėje jai buvo diagnozuotas žastikaulio išnirimas. Nukentėjusioji D. B. nurodė, kad po staigaus autobuso stabdymo ji iškrito iš sėdynės, krisdama atsitrenkė kairiu pečiu į prie komposterio stovintį vyrą ir po to nukrito iki autobuso galinių durų; griuvo visu kūnu ir skausmingai atsitrenkė dešine alkūne į metalinę durų dalį; į medikus kreipėsi vėliau, nepraeinant skausmui.

Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų „MX-CAM2-V4137_20230209-153655-153722“ ir „MX-CAM3-V4137_20230209-153655-153722“ matyti, kaip autobuso stabdymo metu nukentėjusiosios nukrito. Vaizdo įraše „MX-CAM2-V4137_20230209-153655-153722“ užfiksuotas nukentėjusiosios M. T. kritimas, o vaizdo įraše „MX-CAM3-V4137_20230209-153655-153722“ užfiksuotas nukentėjusiosios D. B. kritimas. Taip pat užfiksuotas staigus autobuso stabdymas ir krentantys keleiviai.

Tai, kad kaltinamasis nebuvo pakankamai atidus ir turėjo galimybę iš anksto pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį ir vairuotą autobuso greitį sulėtinti arba visiškai jį sustabdyti taip, kad nebūtų sukeltas pavojus jame važiavusiems keleiviams, patvirtina vaizdo įrašas pavadinimu „MX-CAM1-V4137_20230209-153655-153710“. Šiame vaizdo įraše užfiksuota padėtis kelyje, t. y. kad kelyje, priešais kaltinamojo vairuotą automobilį buvo pakankamai intensyvus eismas, kad kelyje kilo transporto priemonių spūstys, kad automobiliai važiavo pakankamai nedideliu greičiu vis pristabdydami. Šiame vaizdo įraše užfiksuota taip pat, kaip kaltinamasis šiek tiek padidina autobuso greitį ir staigiai sustabdo autobusą sustojus prieš jį važiuojančiam automobiliui. O visa tai rodo, kad įvykio būtų buvę išvengta, jeigu kaltinamasis stebėtų kelią ir būtų atidus (pasak kaltinamojo, jis tuo metu žvilgtelėjo į GPS). Įvertinus minėtame vaizdo įraše užfiksuotą vaizdą, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis galėjo pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį ir, kad eismo įvykio kilimą lėmė būtent kaltinamojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis vairuodamas autobusą, prieš staigų stabdymą, nestebėjo kelio, buvo neatidus ir važiuodamas nepastebėjo automobilių srauto bei automobilių judėjimo, dėl ko iš anksto nepastebėjo iškilusios kliūties — prieš jį sustojusio automobilio, dėl ko ir privalėjo staigiai stabdyti vairuojamą autobusą.

Taigi teismo vertinimu, tiesioginė eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės, priežastis buvo tai, kad kaltinamasis M. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimų, nes jis turėdamas galimybę pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį ir tinkamai sureaguoti, t. y. iš anksto sustabdyti autobusą taip, kad jame esantys keleiviai nenukentėtų (nedidinant greičio, iš anksto palengva stabdydamas autobusą ir pan.).

D. B. po eismo įvykio 2023 m. vasario 26 d. konstatuoti kairiųjų antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių kiauryminiai plyšimai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. G 2760/2023 (01) matyti, kad tyrimą atlikusi specialistė objektyvių duomenų, leidžiančių tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenustatė. Nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai paviršiumi Nustatytus sužalojimus kvalifikavo nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl sausgyslių plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y., ilgesniam nei 10 dienų, laikotarpiui. Nurodė, kad neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu D. B. galėjo jausti fizinį skausmą, kad jie galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir užduotyje minimo 2023 m. vasario 9 d. eismo įvykio metu ar ne eismo įvykio metu; kairiųjų antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių kiauryminiai plyšimai galėjo būti padaryti ir konkrečiomis aplinkybėmis - griuvimo metu, pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar, galimai, paviršių (b. l. 59-64). Specialistė I. D. apklausiama papildė išvadą nurodydama, kad D. B. nustatyti kairiųjų antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių kiauryminiai plyšimai padaryti prieš 2023 m. vasario 26 d. kreipiantis į UAB ,,K.“, tačiau objektyvių, leidžiančių tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką, pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų nėra. Tiksliau pasisakyti ar sužalojimai padaryti prieš ar po užduotyje nurodytą 2023 m. vasario 9 d. įvykį nėra galimybės (b. l. 67). Teismas įvertinęs specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, specialistės paaiškinimus, vaizdo įrašuose užfiksuotas griuvimo aplinkybes, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir būdu ir, kad tarp nukentėjusiosios sužalojimo bei kaltinamojo padarytos veikos, staigaus autobuso stabdymo yra priežastinis ryšys. Todėl konstatuotina, kad byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajai D. B. nustatyti kairiųjų antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių kiauryminiai plyšimai padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu.

Tai, kad nukentėjusioji M. T. nukritusi autobuse patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto V. K., apžiūrėjusio jos medicininius išrašus, pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai M. T. po minėto eismo įvykio nustatytas kairio žastikaulio išnirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti pargriuvus autobuse staigaus sustabdymo metu. Teismui, įvertinus specialisto paaiškinimus, nukentėjusiosios parodymus, vaizdo kamera užfiksuotas aplinkybes, nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai M. T. nustatytas kairio žastikaulio išnirimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, padarytas nagrinėjamo eismo įvykio metu.

Nagrinėjamu atveju KET reikalavimai buvo pažeisti dėl neatsargumo, t. y. kaltinamajam veikiant nusikalstamu nerūpestingumu, nes M. M. nors ir nenumatė, kad dėl trumpalaikio dėmesio nukreipimo į GPS sistemą (pažiūrėjo, kokiu laiku ir kokioje stotelėje turi būti), negalės teisingai įvertinti eismo situaciją spūsties metu bei laiku imtis veiksmų (pvz. iš anksto lėtai stabdant autobusą), nors pagal savo asmenines savybes (ilgametis autobuso vairuotojas) ir veikos aplinkybes (tuo metu formavosi spūstys, eismas buvo intensyvus) galėjo ir turėjo numatyti. Taigi būtent dėl kaltinamojo M. M. nepakankamo dėmesingumo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimai ir kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nukentėjusiosios patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Byloje gautas kaltinamojo sutuoktinės E. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo gynėjas taip pat prašė kaltinamąjį M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes kaltinamasis nėra teistas, jis pripažino savo kaltę, žala atlyginta. Prokuroras teisme nesutiko su tokiu prašymu ir nurodė, kad nėra visų įstatyme numatytų sąlygų taikyti laidavimo institutą, nes nėra sąlygos, kad kaltinamasis neteistas. Kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

Nagrinėjamu atveju M. M. negali būti laikomas asmeniu pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos). Todėl jei, pavyzdžiui, pagal BK 38 straipsnį sąlyginai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerių metų terminą padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis nelaikomas teisiamu pirmą kartą (2K-239/2008).

Iš byloje esančių duomenų (iš 2024 m. sausio 20 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį ir 2024 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimo atmesti prašymus) matyti, kad kaltinamasis 2022 m. vasario 9 d. BK 38 straipsnio pagrindais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. O nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė 2023 m. vasario 9 d. Taigi nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis aptariamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams nuo to laiko, kai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas ir negali būti laikomas teisiamu pirmą kartą. Tai reiškia, kad nėra vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, todėl BK 40 straipsnio M. M. nėra galimybės taikyti.

Apibendrinant konstatuotina, kad nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visumos, o būtent, kad kaltinamasis negali būti laikomas pirma karta padariusiu nusikalstamą veiką, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas. Esant tokiai situacijai, kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos neanalizuotinos.

Dėl mažareikšmiškumo

Kaltinamojo gynėjo nuomone, jo ginamasis nuo baudžiamosios atsakomybės galėtų būti atleistas dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Tačiau teismas nesutinka su gynėju, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnį.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu reiškia, kad kaltininko veikoje yra nusikaltimo sudėtis, tačiau realiai jos pavojingumas nėra didelis. Veika mažareikšmė yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymų saugomoms asmens, visuomenės arba valstybės vertybėms, taip pat kai ji nesudaro galimybės kilti žalai.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-152-689/2021). BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2020), abu šie požymiai lygiaverčiai ir turi būti įvertintas jų visetas. Jei asmens padarytoje veikoje yra nusikaltimo sudėties požymių, rodančių šios veikos pavojingumą, toks nusikaltimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, net jei vienas ar keli nusikaltimo požymiai savarankiškai galėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju M. M. padarytos veikos negalima pripažinti mažareikšme, atsižvelgus į pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių ir kilusių padarinių reikšmę. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika pripažįstama nusikaltimu tik tada, kai dėl jos sutrikdoma žmogaus sveikata, taigi papildomu objektu laikytina ir žmogaus sveikata.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą nurodęs, kad žmogaus sveikata yra neabejotinai viena svarbiausių baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių, užtikrinanti žmogiškąjį orumą įvairiose socialinio gyvenimo srityse. Atitinkamai sprendžiant nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą itin atidžiai turi būti įvertintas šiam teisiniam gėriui padaryto pažeidimo laipsnis bei apimtis. Juolab kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, 2K-219-303/2021, 2K-94-628/2023).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai D. B. eismo įvykio metu padaryti kairiųjų antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių kiauryminiai plyšimai. Nukentėjusiajai M. T. po minėto eismo įvykio nustatytas kairio žastikaulio išnirimas. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad staigiai sustabdžius autobusą parvirto ne tik nustatytos nukentėjusiosios, bet ir kiti asmenys, kurie akivaizdu, kad taip pat galėjo patirti fizinį skausmą, sumušimus ir pan., o vaikas, apie kurį pranešta bendrajam pagalbos centrui, išlipo kraujuojančia nosimi ir nesustabdytas išėjo.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad yra padaryta žala vienai iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, t. y. žmogaus (nagrinėjamu atveju nustatytas dviejų asmenų sužalojimas) sveikatai. Be to, KET pažeidimas padarytas transporto priemone skirta gabenti didelį kiekį žmonių, nagrinėjamu atveju autobusas buvo pilnas keleivių, kurių dalis krito vieni ant kitų, tad tik laimingo atsitiktinumo dėka nėra sunkesnių pasekmių. Šios aplinkybės paneigia nusikaltimo vertinimą kaip tik formaliai pažeidžiantį baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamu atveju veikos padarymo aplinkybės ir kilę padariniai tiksliai nusako tiek pavojingumo pobūdį (fizinė žala sveikatai), tiek pavojingumo laipsnį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kas rodo, kad veika buvo ne tik teisei priešinga, bet ir pavojinga. Tokios nusikalstamos veikos pripažinimas mažareikšme prieštarautų objektyviam veikos mažareikšmiškumo kriterijui, kuris reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba ta padaryta žala yra nežymi. Dėl nurodytų priežasčių M. M. padarytas nusikaltimas negali būti pripažintas mažareikšmiu.

Pažymėtina, kad byloje nustatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės turi reikšmės skiriant bausmę, t. y. šios rūšį ir dydį, bet ne sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).‏‏‎

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

M. M. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), dėl jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata.

Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibrėžiama alternatyviais veiksmais – t. y. kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013, 2K-143-1073/2020). Įvertinus byloje esančius įrodymus, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir nukentėjusiosios M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad kaltinamasis po įvykio sustojo, priėjo prie žmonių, iš karto apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui informuodamas apie įvykį, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. O tai, teismo vertinimu rodo, kad kaltinamasis aktyviais veiksmais siekė užkirsti kelią pasekmių padaugėjimui, todėl yra pagrindas pripažinti M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Taigi teismas nustatė dvi kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kad, kaltinamasis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių; aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, auginantis mažametį vaiką. Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. 2024 m. sausio 20 d. duomenimis, kaltinamasis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 2 kartus už KET pažeidimus (viršijo nustatytą leistiną greitį, vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros), paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 150-151). Visa tai rodo, kad M. M., kuris nuo 2017 m. kovo 15 d. dirba viešojo transporto – autobuso vairuotoju, nuolat veža keleivius, laikosi KET reikalavimų. Kaltinamojo darbdavė UAB „V.“ M. M. charakteristikoje taip nurodė, kad pastarasis pasižymi tvarkingumu, pareigingumu, geru strateginiu mąstymu, imlumo naujovėms ir gebėjimu operatyvia priimti sprendimus.

Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju kaltinamajam pakanka parinkti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant baudos dydį lygų minimaliam dydžiui už neatsargių nusikaltimų padarymą – 20 MGL (1 000 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu iki 13 MGL (650 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai; taip pat tai, jog M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nenustatyta, jog jis būtų viršijęs greitį ar būtų buvę chuliganiškai vairuojama, eismo įvykį lėmė tik atidumo stoka, o ne sąmoningas KET reikalavimų ignoravimas; dėl savo nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailėjosi; tai, kad kaltinamasis iki eismo įvykio nebuvo baustas už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos praeityje skirtos administracinės baudos buvo sumokėtos, o tai rodo, kad kaltinamasis nevengia atsakomybės dėl savo nusižengimų. Įvertinus išdėstytą spręstina, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais ir bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 13 MGL (650 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje esančią kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. M., kad paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį- 1-873-1133/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė