Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. K. prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mailing Service“ ieškinį atsakovams G. L. ir V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Pareiškėjas A. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2025 m. kovo 3 d. antstolio patvarkymo dėl turto perėmimo Nr. S-25-8-7999, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-1798-1195/2025, 2025 m. gegužės 29 d. prašymo civilinėje byloje Nr. e2-1798-1195/2025, 2024 m. rugpjūčio 28 d. antstolio patvarkymo dėl turto įkainojimo Nr. S-24-8-33730, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-1040/2024, apskųstos pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties bei pareiškėjo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu kopijas.

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

16. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

17. Pažymėtina, kad 2025 m. kovo 3 d. antstolio patvarkymas dėl turto perėmimo Nr. S-25-8-7999, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-1798-1195/2025, 2025 m. gegužės 29 d. prašymas civilinėje byloje Nr. e2-1798-1195/2025, 2024 m. rugpjūčio 28 d. antstolio patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-24-8-33730, apskųsta pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis bei pareiškėjo prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu yra pateikti į bylą, todėl pakartotinis šių dokumentų pateikimas yra perteklinis. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjo pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-1040/2024 priėmimo, nurodytina, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, sąlygų

18. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jei ieškinio reikalavimas priteisti ginčo nekilnojamąjį turtą būtų patenkintas, teismo sprendimu gali būti paveiktas skolos išieškojimo iš atsakovų turto realumas, kadangi pareiškėjo, kaip atsakovų kreditoriaus, reikalavimas iš ginčo nekilnojamojo turto negalės būti tenkinamas, t. y. teismo sprendimas turės įtaką išieškotojo (pareiškėjo) teisei į realų ir operatyvų skolos išieškojimą. Pareiškėjo teigimu, jo finansinis reikalavimas atsakovams negalės būti patenkintas nesant skolininkų (atsakovų) nekilnojamojo turto, kurį ieškovė prašo priteisti jai, todėl pareiškėjo A. K. teisei gauti skolos grąžinimą gali turėti įtakos teismo sprendimas, kuris bus priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1654-580/2025.

19. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovų kreditoriui (išieškotojui) būti įtrauktam trečiuoju asmeniu į bylą, kadangi vien tai, jog vykdymo procese yra galimybė pareiškėjo reikalavimą tenkinti, nukreipiant priverstinį išieškojimą į ginčo nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindas vertinti, kad nagrinėjamos bylos rezultatas gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms arba pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, o apeliantas atskirajame skunde priešingai neįrodė.

20. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šioje normoje pateikta apibendrinta byloje dalyvaujančių asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 19 punktą). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami ir tretieji asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis).

21. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

22. CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 20 punktą).

23. CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo, todėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-241/2020; 2025 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-391-910/2025).

24. Klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018 25 punktą; 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 20 punktą).

25. Aiškindamas CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi, teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu netiesiogiai turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių bei pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Mailing Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. L. ir V. L. dėl skolos priteisimo, prašydama alternatyviai priteisti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 2 203 / 8 514 dalis 212,85 kv. m ploto (duomenys neskelbtini) kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ir 156 / 1 248 dalis 0,1248 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip kompensaciją už ieškovo suteiktas lėšas, kuriomis šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ir įrengtas, ir kurių atsakovai nėra grąžinę, arba priteisti iš atsakovų skolą ir palūkanas pinigais. Taigi, ieškovė reikalavimus atsakovams grindžia tarp ieškovės ir atsakovų susiklosčiusiais materialiaisiais paskolos teisiniais santykiais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas nėra materialiųjų teisinių santykių, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje, susiklosčiusių tarp UAB „Mailing Service“ ir G. L. bei V. L., dalyvis. Apeliantas savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje ir prašymą įtraukti į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu grindžia tuo, kad jis yra atsakovų kreditorius (išieškotojas), kuris siekia reikalavimo patenkinimo vykdymo procese išieškant skolą iš atsakovų turto, todėl teismo sprendimu patenkinus ieškovų ieškinį, pareiškėjui bus sunkiau visa apimtimi patenkinti reikalavimą iš atsakovų turto.

27. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujo išieškotojo atsiradimas vykdymo procese nelaikytinas pareiškėjo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimu, kadangi vykdymo procesas paprastai trunka ilgą laiką, jis yra dinamiškas ir naujų kreditorių atsiradimas yra įprastas vykdymo proceso požymis bei tai, kad įsitraukus naujam išieškotojui, pareiškėjui bei kitiems jau esantiems išieškotojams galimai bus sunkiau visa apimtimi tenkinti savo reikalavimus iš atsakovų turto, savaime nelemia, kad šie reikalavimai apskritai nebus patenkinti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-467/2022; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-687-467/2023).

28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais duomenimis apie vykdomą išieškojimą iš atsakovų turto, pažymi, kad pareiškėjo, kaip išieškotojo, naudai vykdymo procese išieškoma skola iš atsakovams priklausančio turto, tačiau pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į konkretų atsakovų nekilnojamąjį turtą – ginčo turtą, kurios pagrindu siektų įgyti nuosavybės teisę į ginčo dalyku esantį konkretų nekilnojamąjį turtą, todėl, patenkinus ieškovų ieškinį byloje, pareiškėjas vykdymo procese nepraras galimybės gauti skolos išieškojimą iš kito atsakovams priklausančio turto. Taigi, bylos išnagrinėjimo rezultatas neturės įtakos pareiškėjo, kaip išieškotojo, teisei vykdymo procese gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teismų praktiką, konstatuotina, kad vien aplinkybė, jog kiti asmenys, šiuo atveju – ieškovė, yra inicijavusi teismo procesą, kuriame pareiškė reikalavimą atsakovams, t. y. išieškotojo (pareiškėjo) skolininkams, nesudaro pagrindo įtraukti išieškotoją į bylą, kadangi tarp ieškovės ir pareiškėjo nėra susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių. Išieškotojo vykdymo procese teisės nėra absoliučios, vykdymo procese gali atsirasti nauji kreditoriai, tuomet jų reikalavimai tenkinami įstatyme nustatyta eilės tvarka ir proporcingai (CPK 753 – 754 straipsniai), tačiau tai nereiškia, kad skirtingi išieškotojai tarpusavyje yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais ir jie gali įstoti į kitų išieškotojų inicijuotus teismo procesus. Taigi, apelianto argumentas, kad patenkinus ieškovės ieškinį ir vykdymo procese atsiradus naujai išieškotojai (ieškovei) gali būti paveiktas pareiškėjo skolos išieškojimo operatyvumas iš atsakovų turto, o tai turės įtakos apelianto teisėms, nesudaro pagrindo konstatuoti tokį nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su pareiškėjo materialiosiomis teisėmis bei pareigomis, kuris sudarytų pagrindą įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, juolab kad kiekvienas kreditorius turi teisę ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka.

29. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatytas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su pareiškėjo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, todėl nėra pagrindo įtraukti pareiškėją (išieškotoją) į bylą, kurioje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš materialiųjų teisinių santykių, kurių dalyviu nėra apeliantas.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias asmenų įtraukimą į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu, ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.