- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- e2A-1210-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03186-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- A. J., R. J., L. P., R. P., J. B., G. T., A. T., D. Š., L. Š., I. Š., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams A. J., R. J., L. P., R. P., J. B., G. T., A. T., D. Š., L. Š., J. B., I. Š., V. Š., trečiasis asmuo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Slėnio kotedžai“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.) dalimi, plane pažymėta indeksu J, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką; 2) nustatyti, kad žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu J ir taškais 3,4,36,35,37,56, bendrasavininkai naudojasi rotacijos būdu, keisdamiesi kas savaitę. Pirmąją savaitę, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, plane pažymėta indeksu J ir taškais 3, 4, 36, 35, 37, 56, kurioje yra trys automobilių stovėjimo vietos, lygiomis dalimis naudojasi 1, 2 ir 3 butų savininkai, antrąją savaitę, 4, 5 ir 6 butų savininkai, trečiąją savaitę 7, 8 ir 9 butų savininkai; 3) nustatyti, kad ant žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J ir taškais 1, 19, 22, 23, 47-56, transporto priemonės negali būti statomos; 4) įpareigoti trečiąjį asmenį – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Slėnio kotedžai“, panaikinti ant kelio servituto, įregistruoto 2010 m. sausio 14 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-225-(41), neteisėtai įrengtas stovėjimo vietas ir informuoti bendrijos narius apie draudimą statyti transporto priemones ant kelio servituto.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 75/811 žemės sklypo. Kartu su atsakovais ieškovė naudojasi 334,5 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu J. Dėl šios dalies kyla nesutarimai su kaimynais ir dėl šios dalies naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovė kreipiasi į teismą.
3. Ieškovė pažymi, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu J, jai ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienam bendrasavininkui priklauso po 38 kv. m. žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J. Šioje, indeksu J pažymėtoje ir taškais: 3, 4, 36, 35, 37, 56 (plane pažymėta geltonai), pažymėtoje žemės sklypo dalyje yra trys stovėjimo vietos (žr. priedą Nr. 17), kuriomis bendrasavininkai turėtų naudotis lygiomis dalimis. Ieškovė pažymi, kad dėl šių stovėjimo vietų ir kyla nesutarimai tarp kaimynų, nes transporto priemonių bendrasavininkai turi/valdo ar naudoja daugiau nei kad jiems asmeninės nuosavybės teise priklauso stovėjimo vietų. Bendrasavininkų butų yra 9, visi turi po vieną automobilių statymo vietą, papildomai įrengtos trys vietos, kurios ieškovės lūkesčiais, turėjo būti naudojamos rotacijos būdu. Šis susitarimas nebuvo pasiektas, šiuo metu situacija yra tokia: ant žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J ir taškais – 3, 4, 36, 35, 37, 56, automobilius stato tie kaimynai, kurie turi antras transporto priemones ir kurie beveik niekada neišvažiuoja iš šių vietų, taip nesudarydami galimybės kitiems kaimynams naudotis šiomis vietomis (žr. priedą Nr. 13) (vietų rezervavimas tęsiasi nuo 2017 m. (žr. priedą Nr. 9). Negana to, šiose stovėjimo vietose dažnai yra statomos transporto priemonės (žr. priedus Nr. 12, 14), kurios, remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis nepriklauso nei vienam iš atsakovų (žr. priedą Nr. 16). Ieškovė pažymi, kad ant žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J ir taškais: 1, 19, 22, 23, 47-56 (plane pažymėta raudonai), transporto priemonių statymas yra negalimas, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymo Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo, kuriuo yra nustatytas lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengimas (žr. priedą Nr. 11), galiojęs nekilnojamojo turto projektavimo ir pirkimo metu. Automobilių stovėjimo vietos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statmenos, tam, kad žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J ir taškais 1, 19, 22, 23, 47-56, būtų galima statyti transporto priemones, remiantis Ministro įsakymu, atstumas nuo automobilio stovėjimo vietos pabaigos iki kitos transporto priemonės turi būti ne mažesnis nei 7 m. Remiantis priedu Nr. 6, atstumas tarp taškų 1 ir 3 yra 5,37 m. ir tai yra plačiausia sklypo vieta, toliau sklypas siaurėja, o tai reiškia, kad mažėja ir atstumas nuo stovėjimo vietų iki teritorijos ribos. Esant minėtoms sąlygoms, automobilių statymas šioje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J ir taškais 1, 19, 22, 23, 47-56, nėra galimas.
4. Ieškovė pažymi, kad aplinkybę, jog nėra galimybės, statyti transporto priemones aukščiau įvardintoje žemės sklypo dalyje, patvirtina ne tik Ministro įsakymas, tačiau ir faktinės aplinkybės. Nuo 2017 m. ieškovei kyla nepatogumų, norint išvažiuoti/įvažiuoti iš/į savo stovėjimo vietą. Kadangi ieškovės stovėjimo vieta yra arčiausiai plačiausios sklypo dalies, jos transporto priemonę nuolat užstato kiti atsakovai (žr. priedą Nr. 7). Dėl tokio atsakovų elgesio ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją, bendruoju pagalbos telefonu, taip pat į bendriją. Policijos iškvietimas dažnu atveju padeda ir transporto priemonės yra patraukiamos, tačiau tai kelia įtampą tarp kaimynų ir nepatogumų – esant reikalui išvažiuoti dažnai to padaryti nėra galimybės.
5. Ieškovė pažymi, kad diskusija su atsakovais ir trečiuoju asmeniu dėl automobilių statymo ant servituto ir ieškovės transporto priemonės užstatymo intensyviai vyko 2020 m. vasarą, tačiau rezultatų nedavė, nes pasak trečiojo asmens, automobilių statymas ant kelio servituto tenkina 50 proc. + 1 bendrijos narį, bendrija vadovaujasi daugumos principu (žr. priedą Nr. 10). Ieškovė pažymi, kad bendrija nėra viešojo administravimo subjektas, turintis teisę keisti tokių subjektų patvirtintus administracinius aktus, šiuo atveju kelio servitutą, patvirtintą Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-225-(41), todėl darytina išvada, kad principas 50 proc. + 1 negali būti taikomas, priimant sprendimus dėl su nuosavybės teise susijusių klausimų ir sprendimus dėl teisės aktams prieštaraujančių taisyklių priėmimo. Ieškovė pažymi, kad ant kelio servituto paliekamos transporto priemonės trukdo judėjimui, specialiųjų transporto priemonių patekimui į teritoriją. Paskutinį kartą toks įvykis įvyko 2021 m. balandžio 2 d. 22:00 val. greitosios pagalbos automobilis negalėjo įvažiuoti į teritoriją, nes ant kelio servituto buvo sustatytos transporto priemonės. Ieškovė teismui yra pateikusi vaizdo medžiagą, kuri patvirtina ieškovės teikiamą informaciją.
6. Ieškovė pažymi, kad tarp jos ir atsakovų ginčai dėl automobilių statymo ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu indeksu J, kyla nuolat. Ieškovė yra linkusi su kaimynais sutarti gerai, todėl labai tikėtina, kad taisyklių (naudojimosi tvarkos) nustatymas nebesukeltų nereikalingų konfliktų dėl to, kas turi teisę statyti vienoje ar kitoje vietoje automobilius, o kas ne. Tikėtina, kad nustatyta naudojimosi daiktu tvarka išlaikytų visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuojančią, kad nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.
7. Ieškovė pažymi, kad jos ir atsakovų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse (kurios tikėtina yra identiškos) yra nustatyta, kokiomis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimis bendraturčiai naudojasi asmeniškai. Pagal nustatytą tvarką Ieškovė asmeniškai naudojasi minėto žemės sklypo dalimis: 112 kv. m. plane pažymėti indeksu H (automobilio stovėjimo vieta), 99,5 kv. m. pažymėta taškais 6-7-34-35-6 (žemės plotas po butu ir vidinis kiemelis) bei 38 kv. m. plane pažymėti indeksu J. Ieškovė pažymi, kad plane pažymėtos indeksu J žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Šia žemės sklypo dalimi naudojasi visi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir būtent dėl šios dalies naudojimo tarp kaimynų kyla ginčai.
8. Ieškovės nuomone, net ir tuo atveju, jei butas turi tik vieną automobilį, tai neturėtų apriboti jo teisių lygiomis dalimis naudotis šiomis stovėjimo vietomis (vietos gali būti naudojamos svečiams ir kitaip bendraturčiams pasirinkus).
9. Ieškovė pažymi, kad ji ir atsakovai į sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), patenka per sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype nustatytas kelio servitutas. Ant servituto savavališkai yra „įrengtos“ stovėjimo vietos. Tokių stovėjimo vietų „įrengimui“ nėra jokio teisinio pagrindo, tik savavališki statytojų veiksmai, siekiant geriau reprezentuoti parduodamą nekilnojamąjį daiktą. Ieškovė pažymi, kad ant šių vietų pastatytos transporto priemonės ne retai yra kliūtis patekti į savo sklypą. Esant maksimaliam servituto užstatymui, specializuotas transportas į sklypą patekti neturi jokių galimybių (žr. priedą Nr. 15 ir vaizdo įrašą). Esant minėtai situacijai yra pažeidžiami saugumo reikalavimai – kilus gaisrui ar prireikus skubios medikų pagalbos, transporto priemonės į sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepatektų.
Atsiliepimas
10. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu nepagrįstai prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.) dalimi, plane pažymėta indeksu J, esančia adresu (duomenys neskelbtini), tvarką. Atsakovai bei trečiasis asmuo su šiuo ieškovės prašymu kategoriškai nesutinka.
11. Ieškovė pateiktu ieškiniu iš esmės siekia nustatyti naudojimosi tvarką naudojimosi tvarkoje, t. y., siekia nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo daliai (žemės sklypo plane pažymėta indeksu J), kuria pati naudojasi pagal tarp bendrasavininkų nustatyta naudojimosi tvarką. Tad akivaizdu toks ieškovės formuojamas reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo daliai plane pažymėtai J yra ydingas bei negali būti tenkinamas, kadangi žemės sklypo naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, patvirtinta notariškai bei įregistruota viešajame registre. Pažymėtina, jog net hipotetiškai vertinant, jei žemės sklypo naudojimosi tvarka nebūtų nustatyta, ieškovės prašoma naudojimosi tvarka negalėtų būti patvirtinta, kadangi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektu tarp bendraturčių iki šiol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių.
12. Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J, esančios bendrojo naudojimo parkavimo vietos, dėl kurių ir kilo ginčas byloje, buvo įrengtos statytojo bei atitinkamai pažymėtos prieš visiems atsakovams ir ieškovei įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą. Ieškovei įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą jokių pasikeitimų daikte neįvyko, tad lieka neaišku kodėl turėtų būti paneigtas teisinių santykių stabilumo principas. Tuo labiau, jog faktinis žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J, esančių parkavimo vietų naudojimosi būdas tenkina net 14 kitų bendrasavininkų (8 butai iš 9) ir netenkina vieninteles ieškovės, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ginčo tarp likusių žemės sklypo bendraturčių pagal faktinę nusistovėjusią tvarką nėra.
13. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ieškovė ieškinyje teigia, jog atsakovai bendrose parkavimo vietoje parkuoja automobilius, kurie ne visi remiantis VĮ „Regitra“ išrašu nuosavybės teise priklauso atsakovams bei atitinkamai ieškovė šiuos automobilius vadina svetimais automobiliais. Ieškovė puikiai žino, kad šie automobiliai priklauso žemės sklypo bendrasavininkiams jau ilgą laiką, nes pati atlieka intensyvų kaimynų sekimą ne tik tiesiogiai, bet ir per savavališkai įrengtas vaizdo kameras. Bet kokiu atveju net jeigu bendrose parkavimo vietose parkuojami automobiliai nuosavybės teise nepriklausi nei vienam iš atsakovų, tai dar nereiškia, jog atsakovai šiais automobiliais nesinaudoja.
14. Ieškovės pageidaujamos naudojimosi tvarkos nustatymas yra perteklinis ir tuo pagrindu, kad ne visi bendrasavininkai turi du automobilius. Taip išeitu?, jog parkavimo vietos stovėtu? savaitėmis tuščios, o kiti gyventojai, ar atvykę svečiai neturėtu?, kur pasistatyti transporto priemonės. Tad akivaizdu, jog nustačius ieškovės siūlomą naudojimo tvarka? ieškovės ieškiniu taip akcentuojamos maksimalios naudos negautu? nei vienas is? bendrasavininku?. Tuo labiau, neaišku, kas ieškovės prašomos naudojimosi tvarkos laikymąsi administruotu?, reguliuodamas parkavimo tvarka? pagal kalendorines savaites, ką reiktu? daryti, jei į ginčo vieta? pasistatytu? transporto priemone? svečias, kuris apie šią tvarka? nežinotu?, kadangi atsakovai nėra atsakingi už pas juos atvykstančiu? svečiu? elgesį. Ieškovės prašoma tvarka reikalauja gan komplikuoto administravimo, papildomos funkcijos, reiškia ir apmokėjimo kaip darbo ar paslaugos santykiai, tačiau ji be jokiu? abejonių yra perteklinė atsižvelgiant į dabartine? visiems gyventojams aiškia? ir nusistovėjusia? naudojimosi tvarka?.
Atsiliepimas
15. Atsakovai kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti, kad ant žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J ir taškais 1, 19, 22, 23, 47-56 transporto priemonės negali būti statomos. Draudimas ant šios žemės sklypo dalies statyti automobilius neproporcingai pažeistu? visu? atsakovu? interesus jau vien dėl to, jog fiziškai nebūtu? kur statyti visu? atsakovams priklausančiu? automobiliu?, ką pripažįsta pati ieškovė ieškinyje, teigdama, jog automobiliu? yra daugiau nei atsakovu? asmeniškai valdomu? parkavimo vietų, būtų paneigtas atsakovu? teisėtas lūkestis parkuoti automobilius šiose vietose, kuris buvo deklaruojamas atsakovams įgyjant nuosavybe? bei tampant žemės sklypo bendrasavininkais.
Šalies argumentai
16. Ieškovė melagingai teigia, jog ant servituto statomos transporto priemonės trukdo ieškovei pateikti į jos sklypą, taip pat esant maksimaliam servituto užstatymui specializuotos transporto priemonės patekti į sklypą neturi jokiu? galimybių. Nei vienam iš atsakovu? panašiu? problemų nekilo, šiuo žemės sklypu sėkmingai daug kartu? važinėjo tiek greitosios pagalbos mašinos, tiek prekių tiekėjo „Barbora“ mašina, kuri yra taip pat dideliu? gabaritu?, kitos kurjeriu? mašinos.
17. Naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta 2013 m. gruodžio 20 d., tai patvirtina ieškovės pateiktas 2014 m. balandžio 30 d. tarp UAB „31 statyba plius“ ir G. P. sudaryta pirkimo-pardavimo sutarties 6 skyriuje nurodyta naudojimosi tvarka, kuri perkelta į 2016 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartį. Naudojimosi tvarka yra įregistruota VĮ Registrų centre, yra galiojanti ir nenuginčyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
19. Teismas nustatė, jog 2014 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (patvirtinta Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarės S. B., notarinio registro Nr. 2256) UAB „31 statyba plius“ (pardavėjas) pardavė G. P. (pirkėjui), 75/811 dalį (t.y. 150/1622 dalį) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kurias sudaro 150 kv. m., kuriuos sudaro: dalis kurios plotas 112 kv. m., pažymėta indeksu H, kurią sudaro: dalis, kurios plotas 99,5 kv. m., pažymėta taškais: 6-7-34-35-6, dalis, kurios plotas 12,5 kv. m., kuri skirta automobilio parkavimo vietai, priede Nr. 1 pažymėta taškais 38-39-54-55-38 bei dalis, kurios plotas 38 kv. m., esanti 344,5 kv. m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėta indeksu J, esančio (duomenys neskelbtini) – toliau vadinamas Daiktas 1 ir butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), toliau – Daiktas 2. Pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta ir naudojimosi tvarka.
20. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi, (patvirtinta Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės D. B.), (toliau – Dovanojimo sutartis) G. P. padovanojo L. L. jos asmeninėn nuosavybėn butą, toliau vadinamą Daiktas 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 75/811 dalį (t.y. 150/1622 dalį) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą – Daiktas 2.
21. Nagrinėjamu atveju, ieškovė patikslintu ieškiniu siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką jau nustatytoje naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkoje (kurios neginčijo), remiantis žemės sklypo planu M1:500 (toliau – Planas), naudojimosi tvarkai tarp bendrasavininkų nustatymui, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1622 kv. m. esantis (duomenys neskelbtini), parengtu 2013 m. lapkričio 25 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto projektai“, kuriuo jau naudojimosi tvarka yra nustatyta, notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre, šiame Plane nuspalvinusi geltonai ir raudonai žemės sklypo plotus.
22. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
Šalies argumentai
23. Ieškovė, nurodydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, nes kelio servitutinėje dalyje yra parkuojami automobiliai, tai trukdo ieškovei išvažiuoti, kad pastatyti automobiliai trukdo judėjimui, specialiųjų transporto priemonių patekimui į teritoriją ir kitos su tuo nurodytos aplinkybės, kurias ieškovė grindė pateikta vaizdine medžiaga – pirmosios instancijos teismo vertintos kaip nepagrįstos ir atmestinos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų pateiktose foto nuotraukose užfiksuoti vaizdai skirtingu laikotarpiu patvirtina, kad būtent pačiai ieškovei priklausantis automobilis yra pastatomas kelio servitutinėje dalyje, kai ieškovei priklausanti parkavimo vieta yra tuščia. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ant žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J ir taškais: 1, 19, 22, 23, 47-56, transporto priemonių statymas yra negalimas, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymo Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestu?, miesteliu? ir kaimu? susisiekimo sistemos“ patvirtinimo, kuriuo yra nustatytas lengvųjų automobiliu? stovėjimo vietos įrengimas, galiojęs nekilnojamojo turto projektavimo ir pirkimo metu, pirmosios instancijos teismo atmesti kaip nepagrįsti, kadangi nurodytas norminis aktas nėra susijęs su naudojimosi tvarkos nustatymu.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės siūloma naudojimosi tvarka nesuderina bendraturc?ių interesu?, taip pat neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo, efektyvumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų. Esant nenuginčytai nustatytai naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) tvarkai, pirmosios instancijos teismas, aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, plačiau dėl visų ieškovės nurodytų aplinkybių susijusių su patikslinto ieškinio reikalavimų, susijusių su naudojimosi tvarka nepasisakė.
25. Dėl reikalavimo trečiajam asmeniui – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Slėnio kotedžai“ (toliau – Bendrija), pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė reiškia reikalavimą trečiajam asmeniui, kuris nėra byloje atsakovas. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo.
26. Kadangi ieškinys atmestas, tai iš ieškovės atsakovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
27. Ieškovė L. L. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; 2) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo dėl to, kad yra nustatyta koks savininkas kokia stovėjimo vieta (šiuo atveju ieškovė, pažymėta indeksu H ir taškais 38-39-54-55-38) naudojasi ir kad visi bendrasavininkai naudojasi žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu J, niekada nebuvo, ieškovė neginčijo ir nesiekė pakeisti pirkimo-pardavimo sutartyse numatytos, aukščiau įvardintos tvarkos. Ieškinio esmė – bendrasavininkai nesutaria, dėl žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J, naudojimo. Nei pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokia būtent tvarka ginčo sklypo dalyje yra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo ieškovės ieškinio reikalavimo ir konstatavo tvarkos nustatymo faktą, kai reali tvarka žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu J, nėra nustatyta.
27.2. Planas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas ir negalėjo būti pateiktas, nes faktiškai atidalinti kiekvienam bendrasavininkui sklypo dalį, plane pažymėta indeksu J, nėra galimybių, nes ši žemės sklypo dalis yra siaurėjanti, joje nustatytas servitutas. Todėl ši situacija kitokia, nei sprendime cituotoje teismų praktikoje, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir rėmėsi argumentais, kurie neatitinka realios ginčo situacijos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovei ir atsakovams priklausančios žemės sklypo dalys yra skirtingos, tačiau žemės sklypo dalies, plane pažymėta indeksu J, ieškovei ir atsakovams priklausančios dalys yra lygios – kiekvienam priklauso po 38 kv. m. sklypo. Todėl teismas netinkamai įvertino tai, kad neva ieškovei priklauso mažesnė sklypo dalis ir naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės pagerintų ieškovės interesus. Tik nustačius naudojimosi tvarką, būtų įgyvendintas socialinės taikos užtikrinimo ir proporcingumo principas bei būtų sukurtas naudojimosi daiktu racionalumas, patogumas visiems, o ne daliai, turto bendrasavininkų.
27.3. Pirmosios instancijos teismas, atkartodamas atsakovų išdėstytą poziciją dėl ieškovės automobilio statymo indeksu J pažymėtame žemės sklype, padarė klaidingas išvadas ir netinkamai įvertino ne tik žemės sklypų savininkų teisę naudotis ginčo sklypo dalimi, bet ir jų lygiateisiškumą.
27.4. Susidarė įspūdis, kad pirmosios instancijos teismas nėra linkęs remtis teisės aktais, priešingai atsisakydamas nustatyti naudojimosi daiktu tvarką ir konstatuodamas, kad naudojimosi tvarkai negalioja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymas Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestu?, miesteliu? ir kaimu? susisiekimo sistemos“ patvirtinimo, teismas sudaro įspūdį bendrasavininkams, kad žemės sklypu galima naudotis taip, kaip norisi jiems, nepaisant kitų bendrasavininkų teisių ir interesų, teisės aktų. Toks teismo argumentas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
27.5. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovė turėjo suderinti visų bendraturčių interesus yra neatitinkantis protingumo principo. Šiuo atveju atsakovų pasyvumas ir jiems tinkančios tvarkos nesiūlymas, laikytinas pritarimu ieškovės siūlomai tvarkai.
27.6. Byloje ieškovės ieškininis reikalavimas – įpareigoti trečiąjį asmenį – Bendriją, panaikinti ant kelio servituto, įregistruoto 2010 m. sausio 14 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-225-(41), neteisėtai įrengtas stovėjimo vietas ir informuoti bendrijos narius apie draudimą statyti transporto priemones ant kelio servituto, nėra susijęs su nuosavybės teise ar naudojimosi tvarka, reikalavimas tinkamai įgyvendinti savo, kaip Bendrijos, pareigas ir pašalinti stovėjimo vietas, kurios remiantis teisės aktais ir nustatytu servitutu, negalėjo būti įrengtos. Remiantis Bendrijos teisiniu statusu, įtvirtintu įstatyme, ieškovė nesutinka su skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, kad Bendrija negalėjo būti įpareigota atlikti veiksmus.
27.7. Bylinėjimo išlaidos priteistos byloje nedalyvaujančiai atsakovei B. U. Netinkami atsakovai – B. U. ir V. U., ieškovės 2021 m. birželio 2 d. prašymu buvo pakeisti tinkamais – A. P. ir A. P. Iš byloje esančios informacijos matyti, kad išlaidas patyrė visi atsakovai, tačiau mokėjimai atlikti tik dalies atsakovų. Todėl atsakovams – R. J., J. B., V. Š., L. P., G. T., J. B., D. Š., A. P., priteistos bylinėjimo išlaidos mažintinos per pusę, t. y. priteistina tik jų, o ne sutuoktinių, patirtų išlaidų dalis. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo atsižvelgti ir kitas aplinkybes tokias, kaip bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Atsiliepimas
28. Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta vėliausiai 2013 m. gruodžio 20 d. Šį faktą patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas įrodymas – 2014 m. balandžio 30 d. tarp UAB „31 statyba plius“ ir G. P. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ši naudojimosi tvarka yra perkelta ir į 2016 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą. Taigi žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta, patvirtinta notariškai bei įregistruota viešajame registre, o tai reiškia, jog naudojimosi tvarka yra teisėta ir galiojanti bei teisiškai įpareigojanti ieškovę, nes nebuvo ginčijama. Tai, jog ieškovė bendrai su atsakovais naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu J, nereiškia, kad naudojimosi tvarka šiai žemės sklypo daliai nėra nustatyta.
28.2. Net jei ir nebūtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ieškovės prašoma naudojimosi tvarka negalėtų būti patvirtinta, kadangi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, o šios tvarkos keitimas galėtų sukelti daugiau negatyvių, negu pozityvių, padarinių.
28.3. Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J, esančios bendrojo naudojimo parkavimo vietos, dėl kurių ir kilo ginčas byloje, buvo įrengtos statytojo bei atitinkamai pažymėtos prieš visiems atsakovams ir ieškovei įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą. Jokių pakeitimų nebuvo atlikta, todėl neturėtų būti paneigtas teisinių santykių stabilumo principas. Naudojimo būdas netenkina tik vienintelės apeliantės.
Šalies argumentai
28.4. Apeliantei prašant nustatyti naudojimosi tvarką privalėjo būti parengtas ir bendrasavininkams bei teismui pateiktas žemės sklypo planas apeliantės siūlomai naudojimosi tvarkai.
Žemesnės instancijos teismas
28.5. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė ne dėl to, kad konstatavo, jog ieškovei priklauso mažesnė sklypo dalis, nei kai kuriems atsakovams, todėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės pagerintų ieškovės interesus. Be to, ne visiems atsakovams priklauso lygios žemės sklypo dalys.
28.6. Ieškovės reikalaujama naudojimosi tvarka absurdiška ir neatitinka net pačios apeliantės interesų, nes tokia tvarka būtų draudžiama jai pačiai naudotis turima žemės sklypo dalimi bendrojoje nuosavybėje dvi savaites iš eilės, o su tokia tvarka nesutinka nei vienas savininkas.
28.7. Ieškovė pateiktu ieškiniu siekė ne apginti pažeistą teisę, kuri iš tikrųjų nepažeista, o įgyti išskirtinių teisių į bendrai naudojamą žemės sklypą tik jos sugalvotu būdu, nepaisant visų kitų gyventojų nuomonės ir interesų, nors pati aiškiai suvokia bendruomenėje susiklosčiusias ir nusistovėjusias parkavimo taisykles pagal ploto teikiamas galimybes.
28.8. Ieškovės naudojimosi tvarkos reikalavimo kildinimas iš tariamai jos automobilio užstatymo (kurio ji net neįrodė) ar nepatogumo parkuotis (kas yra subjektyvus kriterijus) nieko bendro neturi su savininko teisėmis naudotis sklypu.
28.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą įpareigoti trečiąjį asmenį atlikti veiksmus. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo.
28.10. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei A. P., kuri byloje pakeitė atsakovę B. U., priteista tik 145,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. B. U. bei A. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 760,13 Eur sumą, kas iš esmės atitinka iš kitų atsakovų namų ūkių priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Tai, jog bylos nagrinėjimo metu B. U. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį turtą nereiškia, jog B. U. patirtos bylinėjimosi išlaidos neprivalo būti atlygintos. Bet kuris iš sutuoktinių galėjo už kitą sutuoktinį atlikti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, kadangi bet kokiu atveju mokėjimas atliktas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų lėšų. O tai ar teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas vienam iš sutuoktinių, ar jiems atskirai, neturi jokios teisinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
31. Byloje nustatyta, kad ieškovė bei atsakovai yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 75/811 dalis Žemės sklypo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) dalimi, plane pažymėta indeksu J, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką.
32. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė. Nurodė, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu yra nustatyta ginčo šalims įsigyjant šį žemės sklypą notariškai patvirtintų sandorių pagrindu, ši naudojimosi tvarka, įregistruota VĮ Registrų centras, nėra nuginčyta ir nėra ginčijama patikslintu ieškiniu, vadinasi yra galiojanti ir jos privalu laikytis visiems žemės sklypo bendraturčiams. Pažymėjo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu jau nustatytoje naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkoje (kurios neginčijo), remiantis žemės sklypo planu M1:500 (toliau – planas), naudojimosi tvarkai tarp bendrasavininkų nustatymui, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1622 kv. m. esantis (duomenys neskelbtini), parengtu 2013-11-25 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, kuriuo jau naudojimosi tvarka yra nustatyta, notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre, šiame Plane nuspalvinusi geltonai ir raudonai žemės sklypo plotus. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju jokių reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, nuginčijimo nebuvo pareikšta, naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektas – planas (kuriame būtų konkrečiai nurodyta (pažymėta) kiekvieno bendraturčio atžvilgiu, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų priklausančią nuosavybės teise dalį bendrame sklype naudojimosi sklypu tvarka, nepateiktas.
33. Apeliantė (ieškovė) nesutikdama su aukščiau nurodytomis skundžiamo sprendimo išvadomis apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neginčijo ir nesiekė pakeisti pirkimo-pardavimo sutartyse numatytos tvarkos. Pažymėjo, kad bendrasavininkai nesutaria, dėl žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J, naudojimo. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tvarka nustatyta būtent taip, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyse, tačiau visiškai nenagrinėjo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu J, naudojimosi tvarkos nustatymo, kas ir buvo ieškovės ieškinio reikalavimas – nustatyti žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J, naudojimosi tvarką. Nurodė, kad teismas iš esmės neišnagrinėjo ieškovės ieškininio reikalavimo ir konstatavo tvarkos nustatymo faktą, kai reali tvarka žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu J, nėra nustatyta. Be to, pažymėjo, kad planas teismui nebuvo pateiktas ir negalėjo būti pateiktas, nes faktiškai atidalinti kiekvienam bendrasavininkui sklypo dalį, plane pažymėta indeksu J, nėra galimybių. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
34. Visų pirma, apeliantės teiginius, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, paneigia byloje esantys duomenys, t. y. 2014 m. balandz?io 30 d. tarp UAB „31 statyba plius“ ir G. P. (ankstesnė ies?kovei priklausančios Žemės sklypo dalies savininkė) sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios VI skyriuje nustatyta 150/1622 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokia naudojimosi tvarka: „PIRKĖJAS (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies savininkas ar naudotojas) po šios Sutarties patvirtinimo bei įregistravimo valstybės įmonėje Registro centre įgyvendindamas nuosavybės teisę į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 150/1622 dalis (t.y. 75/811 dalis), atskirai naudosis, valdys bei disponuos 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) kv.m., kuriuos sudaro: dalis, kurios plotas 112 (vienas šimtas dvylika) kv.m., prie šios Sutarties pridėtame Priede Nr.l, pažymėta indeksu H, kurią sudaro: dalis, kurios plotas 99,5 (devyniasdešimt devyni ir penkios dešimtosios) kv.m., pažymėta taškais: 6-7-34-35-6, dalis, kurios plotas 12.5 (dvylika ir penkios dešimtosios) kv.m. kuri skirta automobilio parkavimo vietai, Priede Nr. 1 pažymėta taškais 38-39-54-55-38 bei dalis, kurios plotas 38 (trisdešimt aštuoni) kv.m., esanti 344,5 (trys šimtai keturiasdešimt keturi ir penkios dešimtosios) kv.m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Priede Nr. l pažymėta indeksu J (t.y. - Žemės sklypo dalis Nr. l).“. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodyta naudojimosi tvarka yra perkelta ir į 2016 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartį Nr. VB7-7644, kurios pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Šį faktą patvirtina ir ieškovės byloje pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta, patvirtinta notariškai bei įregistruota viešajame registre, kas reiškia, jog naudojimosi tvarka yra teisėta ir galiojanti. Byloje nėra duomenų, kad nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nuginčyta, taip pat tokių reikalavimų (dėl jau nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nuginčijimo) nebuvo pareikšta ir teismui pateiktame ieškinyje. Esant nurodytam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) dalies, plane pažymėta indeksu J, esančios adresu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo.
35. Nors apeliantė teigia, kad žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J, naudojimosi tvarka nėra nustatyta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pagal anksčiau paminėtą žemės sklypo naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu J, ieškovė naudojasi bendrai su atsakovais, nereis?kia, jog naudojimosi tvarka s?iai Žeme?s sklypo daliai ne?ra nustatyta. Tai patvirtina ir aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčiu? susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tu? daikto daliu? asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bu?ti bendraturčiu? naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204- 248/2019).
36. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 1 str., 13 str., 17 str.).
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projekto, plano, kuriame būtų nurodyta kiekvieno bendraturčio atžvilgiu, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų priklausančią nuosavybės teise dalį bendrame sklype naudojimosi sklypu tvarka, byloje nepateikė.
38. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad planas teismui nebuvo pateiktas ir negalėjo būti pateiktas, nes faktiškai atidalinti kiekvienam bendrasavininkui sklypo dalį, plane pažymėta indeksu J, nėra galimybių. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu J, yra siaurėjanti, joje yra nustatytas servitutas. Jei būtų sudarytas planas ir kiekvienam iš savininkų paskirta jam tenkanti sklypo dalis, akivaizdu, kad toks atidalinimas iš esmės pažeistų daugelio savininkų interesus ir iš esmės pagerintų tik kelių – tų, kuriems tektų teisė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu J ir taškais 3,4,36,35,37,56, visi kiti faktiškai sklypo naudoti negalėtų dėl jame esančio servituto ir kitų teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, numatančių automobilių parkavimo vietų įrengimo taisykles. Ieškovė pažymėjo, kad šioje situacijoje nėra galimybės atidalinti žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu J, taip, kad kiekvienas bendrasavininkas galėtų laisvai, nenaudojant kitų bendrasavininkų dalies, naudotis jam priklausiančiais 38 kv. m. sklypo. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
39. Kaip jau minėta, bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja s?aliu? dispozityvumo principas, kuris įtvirtina s?alių pareigą byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei maz?iausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Taip pat aktualioje teismų praktikoje įtvirtinta, jog naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, atmestini apeliantės argumentai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neprivalėjo pateikti naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projekto (plano). Kita vertus, tai, kad projektas teismui nebuvo pateiktas, nes pasak apeliantės, faktis?kai atidalinti kiekvienam bendrasavininkui sklypo dalį, plane paz?ymėtą indeksu J, nėra galimybiu?, dar kartą patvirtina, kad ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos nustatymo, yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo pagrįstai netenkino.
40. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų/įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie tai, kad nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeistų ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises arba jas apribotų. Apeliantės argumentai dėl automobilio uz?statymo, nepatogumo parkuotis ir kita, laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo dalyje, plane paz?ymėtoje indeksu J, esančiu? parkavimo vietu? naudojimosi bu?das tenkina net 14 kitu? bendrasavininku? (8 butai is? 9) ir netenkina vienintelės apeliantės. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos ginčo tarp likusiu? z?emės sklypo bendraturčiu? pagal faktinę nusistovėjusią tvarką nėra.
41. Ieškovė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrija negalėjo būti įpareigota atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti panaikinti ant kelio servituto, įregistruoto 2010 m. sausio 14 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-225-(41), neteisėtai įrengtas stovėjimo vietas ir informuoti bendrijos narius apie draudimą statyti transporto priemones ant kelio servituto. Apeliantė pažymėjo, kad byloje trečiajam asmeniui reis?kiamas reikalavimas nėra susijęs su nuosavybes teise ar naudojimosi tvarka, todėl remiantis trečiojo asmens teisiniu statusu trečiasis asmuo (Bendrija) galėjo bu?ti įpareigotas atlikti veiksmus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą ieškinio reikalavimą atmetė. Kaip teisingai atkreipė dėmesį, ieškovė reiškia reikalavimą trečiąjam asmeniui, kuris nėra byloje atsakovas. Reikalavimas gali būti reiškiamas tik kitai šaliai – atsakovui. Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas galį priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo.
42. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
43. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos byloje nedalyvaujančiai atsakovei B. U. Netinkami atsakovai – B. U. ir V. U., ieškovės 2021 m. birželio 2 d. prašymu buvo pakeisti tinkamais – A. P. ir A. P. Iš byloje esančios informacijos matyti, kad išlaidas patyrė visi atsakovai, tačiau mokėjimai atlikti tik dalies atsakovų. Todėl atsakovams – R. J., J. B., V. Š., L. P., G. T., J. B., D. Š., A. P., priteistos bylinėjimo išlaidos mažintinos per pusę, t. y. priteistina tik jų, o ne sutuoktinių, patirtų išlaidų dalis. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo atsižvelgti ir kitas aplinkybes tokias, kaip bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
44. Pažymėtina, kad 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetus, atsakovai laikytini laimėjusia šalimi, kuriai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pažymėtina, jog ginčijamu sprendimu priteistos atsakovų išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių.
45. Nesutiktina su apeliante, kad sprendimo dalis, kuria B. U., kuri nėra bylos šalis, buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti naikinama. Teisėjų kolegija pažymi, kad B. U. ir V. U. į bylą atsakovų statusu buvo įtraukti ieškovės iniciatyva, tik pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartimi B. U. ir V. U., kaip netinkami atsakovai, buvo pakeisti ir vietoje jų į bylą atsakovais įtraukti A. P. ir A. P. Iki nurodyto termino atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos byloje esančiais duomenimis (PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo kvitų kopijomis). Tai, jog bylos nagrinėjimo metu B. U. pardavė jai nuosavybės teisę priklausiusį turtą, kas atitinkamai lėmė atsakovu? byloje pasikeitimą, nereis?kia, jog B. U. patirtos bylinėjimosi is?laidos neprivalo bu?ti atlygintos. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas buvusiai atsakovei B. U.
46. Taip pat laikytini nepagrįstais ieškovės argumentai, kad remiantis byloje pateiktais mokėjimų kvitais ir tai, kad nėra prašymų užskaityti vieno atsakovo sumokėtas sumas kitam atsakovui, atsakovams – R. J., J. B., V. Š., L. P., G. T., J. B., D. Š., A. P., priteistos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažintinos per pusę, t. y. priteistina tik jų, o ne sutuoktinių, patirtų išlaidų dalis. Pažymėtina, kad vien tai, jog dalis atsakovų bylinėjimosi išlaidas sumokėjo ir už savo sutuoktinius, kurie byloje dalyvauja taip pat atsakovų statusu, nesudaro pagrindo sumažinti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų kopijų, nustatyta, kad atsakovams (sutuoktiniams) sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašomos bendrai (nurodoma bendra mokėtina suma), sąskaitą išrašant vienam iš sutuoktinių bei jas apmokant tik vienam sutuoktiniui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nurodytas bylinėjimosi išlaidas atsakovai patyrė realiai, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė už teisines paslaugas sumokėjusiems atsakovams, pagrįstai.
47. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu priteistos atsakovams bylinėjimosi išlaidos laikytinos teisingomis ir pagrįstomis, todėl nėra pagrindo jų mažinti ieškovės skunde nurodomų argumentų pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
50. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
51. Atsakovai (R. J., J. B., V. Š., J. B., G. T., L. P., D. Š., A. P.) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė po 145,20 Eur bylinėjimosi is?laidu?. Aptarta suma neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodytos maksimalios sumos (koeficientas 1.3). Atsižvelgiant į tai, už atsiliepimą į ieškovės apeliacinio skundo parengimą minėtiems atsakovams priteistina po 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas atsakovams: R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct), J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct), V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct), L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct), G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct), J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct), D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct), A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.