Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

1.3.Dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytu reguliavimu naudojimosi tvarka nustatoma atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, paskiriant naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja.

1.3.1. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus kaip ir bet kokius kitus ginčus būtina atsižvelgti į stabilumo socialinės taikos tarp šalių atstatymo reikalavimus bei CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad civilinių teisinių santykių dalyviai įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Todėl sprendžiant bendrasavininkų ginčus dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo aktualūs reikalavimai, kad nustatoma tvarka būtų maksimaliai patogi visiems bendraturčiams, užtikrinanti galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Taip pat svarbus naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus (Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. e2A-1623-232/2020).

Ieškovė pažymi, kad tarp jos ir Atsakovų ginčai dėl automobilių statymo Ieškovei ir Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu indeksu J, kyla nuolat. Ieškovė yra linkusi su kaimynais sutarti gerai, todėl labai tikėtina, kad taisyklių (naudojimosi tvarkos) nustatymas nebesukeltų nereikalingų konfliktų dėl to, kas turi teisę statyti vienoje ar kitoje vietoje automobilius, o kas ne. Tikėtina, kad nustatyta naudojimosi daiktu tvarka išlaikytų visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuojančią, kad nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.

1.3.2.Ieškovė pažymi, kad Atsakovai prieštarauja, kad būtų nustatyta naudojimosi daiktu tvarka dėl kelių priežasčių:

1. Atsakovai, kurie nuolat “rezervuoja” stovėjimo vietas turėtų nepatogumų, nes reikės išlaikyti bei užtikrinti ir kitų bendraturčių interesų pusiausvyrą.

2. Remiantis anksčiau Atsakovų pateiktu atsiliepimu, kuriame Atsakovai aptarinėja Ieškovės turtinę padėtį ir jos galėjimą vykdyti įsipareigojimus trečiajam asmeniui, darytina išvada, kad pasak Atsakovų Ieškovei turi būti ribojama teisė naudotis jai priklausančia turto dalimi, nes ji kažkada turėjo finansinių sunkumų.

3. Atsakovai nenori tvarkos, nes neva tik Ieškovei ji netinka. Ieškovė pažymi, kad dėl asmeninių Atsakovų antipatijų būtent tik Ieškovės transporto priemonė būdavo užstatoma (žr. priedus Nr. 7, 9, 10). Ieškovė net neabejoja, kad kaimynams tinka užstatyti jos transporto priemonę, kai jų transporto priemonės nėra užstatomos.

4. Atsakovai nenori tvarkos, nes neva nėra kam jos administruoti, atvykę svečiai nežinos, kur gali statyti transporto priemones. Ieškovė pažymi, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra privatus, jis priklauso išimtinai šio sklypo bendrasavininkams, sklypu, be savininko (-ų) sutikimo negali naudotis tretieji asmenys. Ieškovės nuomone, sklypo bendrasavininkai, būdami veiksnūs asmenys, gali tinkamai informuoti savo svečius ar kitus asmenis apie tai, kur galima palikti transporto priemones ir ar tokia galimybė išvis egzistuoja.

1.3.3. Ieškovė pažymi, jog aplinkybės, kad Ieškovės šeima turi du automobilius, Ieškovė kažkada turėjo skolą bendrijai, nėra pagrindas riboti jos teisę naudotis turtu. Ieškovė pažymi, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių reikėtų riboti jos teisę naudotis jai priklausančia turto dalimi, priešingai esant itin sudėtingai situacijai tarp bendrasavininkų, naudojimosi tvarkos nustatymas yra būtinas. Ieškovė dar kartą pažymi, kad tik taisyklių įvedimas sumažintų arba visiškai panaikintų piktavališką Ieškovės transporto priemonės užstatymą ir piktavališką bendrų vietų „rezervavimą“, nesuteikiant lygių galimybių Ieškovei naudotis jai priklausančia turto dalimi.

Ieškovė pažymi, kad ji su sutuoktiniu, kaip ir dauguma kitų Atsakovų, turi šeimoje du automobilius. Ieškovė pažymi, kad bendrijos mastu ne kartą kėlė klausimą dėl bendrų stovėjimo vietų naudojimo, dėl transporto priemonių statymo ant kelio servituto dalies, tačiau su bendrasavininkais susitarti nepavyko net ir tarpininkaujant bei konsultuojantis su teisininkais. Toks Atsakovu nesutikimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką laikytinas savanaudišku ir Ieškovės interesus pažeidžiančiu. Susiklosčiusi situacija leidžia daryti išvadą, kad kai kuriems Atsakovams yra patogu tiesiog rezervuoti ir turėti papildomą stovėjimo vietą, taip pažeidžiant Ieškovės ir kitų bendraturčių interesus. Toks Ieškovės interesų pažeidimas laikytinas neteisėtu, Atsakovų veiksmai iš esmės pažeidžia Ieškovės teisę naudotis bendru žemės sklypu.

1.3.4. Ieškovė pažymi, kad jos ir Atsakovų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse (kurios tikėtina yra identiškos) yra nustatyta, kokiomis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimis bendraturčiai naudojasi asmeniškai. Pagal nustatytą tvarką Ieškovė asmeniškai naudojasi minėto žemės sklypo dalimis: 112 kv. m. plane pažymėti indeksu H (automobilio stovėjimo vieta), 99,5 kv. m. pažymėta taškais 6-7-34-35-6 (žemės plotas po butu ir vidinis kiemelis) bei 38 kv. m. plane pažymėti indeksu J (žr. žemiau ištrauką iš pirkimo- pardavimo sutarties). Ieškovė pažymi, kad plane pažymėtos indeksu J žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Šia žemės sklypo dalimi naudojasi visi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir būtent dėl šios dalies naudojimo tarp kaimynų kyla ginčai.

6.1.1. PIRKĖJAS (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies savininkas ar naudotojas) po šios Sutarties patvirtinimo bei įregistravimo valstybės įmonėje Registro centre įgyvendindamas nuosavybės teisę į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 150/1622 dalis (t.y. 75/811 dalis), atskirai naudosis, valdys bei disponuos 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) kv.m., kuriuos sudaro: dalis, kurios plotas 112 (vienas šimtas dvylika) kv.m., prie šios ^ Sutarties pridėtame Priede Nr.l, pažymėta indeksu H, kurią sudaro: dalis, kurios plotas 99,5 (devyniasdešimt devyni ir penkios dešimtosios) kv.m., pažymėta taškais: 6-7-34-35-6, dalis, kurios plotas 12,5 (dvylika ir penkios dešimtosios) kv.m. kuri skirta automobilio parkavimo vietai, Priede Nr.l pažymėta taškais 38-39-54-55-38 bei dalis, kurios plotas 38 (trisdešimt aštuoni) kv.m., esanti 344,5 (trys šimtai keturiasdešimt keturi ir penkios dešimtosios) kv.m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, Priede Nr.l pažymėta indeksu J (t.y. - Žemės sklypo dalis Nr.l).

1.3.5.Ieškovė pažymi, kad ginčai tarp kaimynų kyla dėl to, kad automobilių yra ženkliai daugiau nei stovėjimo vietų ir dėl to, kad vieni kaimynai bendrai naudojamą žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu J nuolat rezervuoja taip nesudarydami galimybės šia sklypo dalimi naudotis kitiems bendraturčiams - tame tarpe ir Ieškovei. Ieškovė pažymi, kad ji su sutuoktiniu dirba ilgiau nei kiti kaimynai, todėl nesant nustatytai minėto daikto dalimi naudojimosi tvarkai, Ieškovė faktiškai neturi jokių galimybių naudotis daiktu. Ieškovė Teismui teikia nuotraukas, kurios patvirtina, kad kaimynai, turėdami savo stovėjimo vietas, užima stovėjimo vietą bendroje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J ir taškais 3,4,36,35,37,56, taip sudarydami tik sau galimybę pasistatyti automobilius, kurie ne visi remiantis VĮ „Regitra“ išrašu nuosavybės teise priklauso Atsakovams (žr. priedą Nr. 13).

Remdamasi pateiktais įrodymais, Ieškovė pažymi, kad naudojimosi tvarka žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu J ir taškais 3,4,36,35,37,56, naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir ją nustatyti yra būtina, nes jai nesant vienų kaimynų teisė naudotis sklypu yra užtikrinama labiau nei kitų kaimynų.

1.3.6. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teikdami atsiliepimą Atsakovai nurodė, kad ne visi kaimynai turi po du automobilius, todėl naudojimosi tvarka rotacijos būdu būtų netikslinga, nes ne visiems kaimynams šių stovėjimo vietų reikia. Ieškovė pažymi, kad tokia Atsakovų pozicija tik dar kartą patvirtina faktą, kad Atsakovų nuomone vieni žemės sklypo bendrasavininkai turi daugiau teisių nei kiti. Pasak Atsakovų, jei asmuo neturi transporto priemonės, tai jo teisė naudotis jam priklausančia sklypo dalimi neturėtų būti įgyvendinama. Ieškovės manymu, jei būtų nustatyta konkreti daiktu naudojimosi tvarka, tai tuo laikotarpiu, kuriuo kaimynams priklauso naudoti šias stovėjimo vietas, patys kaimynai ir spręstų kaip jas naudoti, t.y. statyti savo transporto priemones ar statyti svečių transporto priemones. Ieškovės nuomone, vien tas faktas, kad vieni turi daugiau transporto priemonių nei kiti, neturėtų būti pagrindas apriboti asmens teises naudotis turtu.

Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai Atsakovai gavo jos pirminio ieškinio kopijas, stovėjimo situacija iš esmės pasikeitė - vakarais beveik visada žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J ir taškais 3,4,36,35,37,56, yra laisva vieta Ieškovės antram automobiliui. Ieškovės nuomone, Atsakovai taip elgiasi tyčia, siekdami šio teisminio proceso metu parodyti, kad konkreti naudojimosi daiktu tvarka nėra būtina. Ieškovė turi rimtą pagrindą manyti, kad pasibaigus procesui ir nenustačius naudojimosi daiktu tvarkos, viskas grįžtų į pradinę, prieš kreipiantis į teismą buvusią, padėtį. Ieškovė pažymi, kad po ieškinio gavimo laikinai buvo pasikeitusi ir automobilių statymo ant servituto tvarka - automobiliai kurį laiką nebuvo statomi, tačiau ilgai netrukus viskas grįžo į anksčiau buvusią situaciją (žr. priedą Nr.15, žr. vaizdo įrašą).

Kaip ir buvo minėta aukščiau, Ieškovė ir Atsakovai nesutaria dėl žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtos indeksu J ir taškais 3,4,36,35,37,56, kurioje šiuo metu įrengtos trys stovėjimo vietos, naudojimo. Ieškovė ne kartą Atsakovams siūlė nustatyti daikto naudojimo tvarką ir minėtas tris stovėjimo vietas naudoti rotacijos būdu. Žemės sklypo bendraturčiai yra 9 butų savininkai, todėl stovėjimo vietos galėtų būti naudojamos keičiantis kas tris savaites, stovėjimo vietas pradedant naudoti pirmiems trims butams, antrąją savaitę 4-6 butams, o trečiąją savaitę 7-9 butams. Toks stovėjimo vietų naudojimas iš esmės atitiktų visų bendraturčių interesus - visi butų savininkai turėtų vienodą naudojimosi daiktu trukmę ir sąlygas. Ieškovė neatmeta galimybės nustatyti ir kitokią naudojimosi daiktu tvarką, t.y. nustatyti kitokį rotacijos principą. Ieškovės nuomone nėra svarbu, kaip atrodys pati rotacija, svarbu, kad būtų suformuluotos aiškios taisyklės, kaip bendraturčiai naudojasi sklypu, ir užtikrinta visų bendraturčių interesų pusiausvyra.

1.3.7.Ieškovė pažymi, kad tokios tvarkos nustatyti su Atsakovais nepavyko ir dėl to, kad dalis Atsakovų mano, jog ne visiems kaimynams šios stovėjimo vietos yra reikalingos. Ieškovės nuomone, toks vertinimas yra bendraturčių interesų neatitinkantis, nes vieni bendrasavininkai neturėtų turėti daugiau teisių nei kiti. Ieškovės nuomone, net ir tuo atveju, jei butas turi tik vieną automobilį, tai neturėtų apriboti jo teisių lygiomis dalimis naudotis šiomis stovėjimo vietomis (vietos gali būti naudojamos svečiams ir kitaip bendraturčiams pasirinkus).

1.4.Dėl kelio servituto naudojimo.

Ieškovė pažymi, kad žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra nustatytas viešpataujantis kelio servitutas. LR CK 4.119 str. 1 d. numato, kad „Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku”. Ieškovė pažymi, kad nustatytam kelio servitutui nėra nustatytų jokių kitų jo naudojimo būdų ar tikslų, t.y. nėra nustatyta, kad ant šio servituto yra galimos stovėjimo vietos.

Ieškovė pažymi, kad ji ir Atsakovai į sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), patenka per sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype nustatytas kelio servitutas. Ant servituto savavališkai yra „įrengtos“ stovėjimo vietos. Tokių stovėjimo vietų „įrengimui“ nėra jokio teisinio pagrindo, tik savavališki statytojų veiksmai, siekiant geriau reprezentuoti parduodamą nekilnojamąjį daiktą. Ieškovė pažymi, kad ant šių vietų pastatytos transporto priemonės ne retai yra kliūtis patekti į savo sklypą. Esant maksimaliam servituto užstatymui, specializuotas transportas į sklypą patekti neturi jokių galimybių (žr. priedą Nr. 15 ir vaizdo įrašą). Esant minėtai situacijai yra pažeidžiami saugumo reikalavimai - kilus gaisrui ar prireikus skubios medikų pagalbos, transporto priemonės į sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepatektų.

3.Ieškovės atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Parodė, kad atsakovai prieštarauja ieškiniui, bet patys jokių įrodymų kodėl jie taip galvoja nepateikė, išskyrus krūvą nuotraukų. Atsakovai jokios naudojimosi tvarkos savo variantų nepasiūlė. Jeigu plane nurodytas servitutas tai servitutas yra bendrame sklype, tos trys vietos gal ir nepatogios, bet visi lygiai naudosis teise nestatyti automobilių kur yra servitutas, nes ten yra pravažiavimas.

4.Atsakovų ir trečiojo asmens atstovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu nepagrįstai prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) dalimi, plane pažymėta indeksu J, esančia adresu (duomenys neskelbtini), tvarką. Atsakovai bei Trečiasis asmuo su šiuo Ieškovės prašymu kategoriškai nesutinka.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020). Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106- 611/2020).

4.1. Nagrinėjamu atveju Ieškovė bei Atsakovai yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas) bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 75/811 Žemės sklypo. Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta vėliausiai 2013 m. gruodžio 20 d. Šį faktą patvirtina Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas įrodymas - 2014 m. balandžio 30 d. tarp UAB „31 statyba plius“ ir G. P. (ankstesnė Ieškovei priklausančios Žemės sklypo dalies savininkė) sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2-7), kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta:

VI.Naudojimosi tvarkos nustatymas.

6.1. Šalys, atsižvelgiant į 2013-12-20 Pirkimo- pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), šia Sutartimi nustato PIRKĖJUI naudojimosi tvarką 150/1622 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sekančia tvarka:

6.1.1. PIRKĖJAS (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies savininkas ar naudotojas) po šios Sutarties patvirtinimo bei įregistravimo valstybės įmonėje Registro centre įgyvendindamas nuosavybės teisę į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 150/1622 dalis (t.y. 75/811 dalis), atskirai naudosis, valdys bei disponuos 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) kv.m., kuriuos sudaro: dalis, kurios plotas 112 (vienas šimtas dvylika) kv.m., prie šios Sutarties pridėtame Priede Nr.l, pažymėta indeksu H, kurią sudaro: dalis, kurios plotas 99,5 (devyniasdešimt devyni ir penkios dešimtosios) kv.m., pažymėta taškais: 6-7-34-35-6, dalis, kurios plotas 12.5 (dvylika ir penkios dešimtosios) kv.m. kuri skirta automobilio parkavimo vietai, Priede Nr. 1 pažymėta taškais 38-39-54-55-38 bei dalis, kurios plotas 38 (trisdešimt aštuoni) kv.m., esanti 344,5 (trys šimtai keturiasdešimt keturi ir penkios dešimtosios) kv.m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Priede Nr.l pažymėta indeksu J (t.y. - Žemės sklypo dalis Nr.l).

4.2.Ši naudojimosi tvarka yra perkelta ir į 2016 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Šį faktą patvirtina Ieškovės pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas (Ieškovės 2020 m. lapkričio 13 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo priedas), kuriame įtvirtinta: 7.8.Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, L. L., ak. (duomenys neskelbtini) Daiktas: (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. , 4.5. Įregistravimo pagrindas: 2016-09-26 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Įrašas galioja: Nuo 2016-09-30. Taigi, Žemes sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta, patvirtinta notariškai bei įregistruota viešajame registre, o tai reiškia, jog naudojimosi tvarka yra teisėta ir galiojanti bei teisiškai įpareigojanti Ieškovę.

4.3.Atkreipiamas dėmesys, jog Ieškovė patikslintame ieškinyje visiškai nepagrįstai teigia „Ieškovė pažymi, kad jos ir Atsakovų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse (kurios tikėtina yra identiškos) yra nustatyta, kokiomis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimis bendraturčiai naudojasi asmeniškai. Pagal nustatytą tvarką Ieškovė asmeniškai naudojasi minėto žemės sklypo dalimis: 112 kv. m. plane pažymėti indeksu H (automobilio stovėjimo vieta), 99,5 kv. m. pažymėta taškais 6-7-34-35-6 (žemės plotas po butu ir vidinis kiemelis) bei 38 kv. m. plane pažymėti indeksu J (žr. žemiau ištrauką iš pirkimo-pardavimo sutarties). Ieškovė pažymi, kad plane pažymėtos indeksu J žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Šia žemės sklypo dalimi naudojasi visi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir būtent dėl šios dalies naudojimo tarp kaimynų kyla ginčai “.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m.balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020). Nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204- 248/2019).

4.4.Taigi, tai, jog Ieškovė bendrai su Atsakovais naudojasi Žemes sklypo dalimi plane pažymėta indeksu J nereiškia, jog naudojimosi tvarka šiai Žemės sklypo daliai nėra nustatyta. Tai, jog Ieškovė bendrai su Atsakovais naudosis Žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu J ir yra nustatyta pagal viešajame registre įregistruotą Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas - tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo - planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 956/2003). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

4.5.Atkreipiamas dėmesys Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nekinta bendraturčių faktiškai naudojamos Žemės sklypo dalys: nei asmeniškai naudojamos, nei bendrai naudojamos. Ieškovė pateiktu Ieškiniu iš esmės siekia nustatyti naudojimosi tvarką naudojimosi tvarkoje, t. y. siekia nustatyti naudojimosi tvarką Žemės sklypo daliai (žemės sklypo plane pažymėta indeksu J), kuria pati naudojasi pagal tarp bendrasavininkų nustatyta naudojimosi tvarką. Tad akivaizdu toks Ieškovės formuojamas reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką Žemės sklypo daliai plane pažymėtai J yra ydingas bei negali būti tenkinamas, kadangi Žemės sklypo naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, patvirtinta notariškai bei Įregistruota viešajame registre. Pažymėtina, jog net hipotetiškai vertinant, jei Žemės sklypo naudojimosi tvarka nebūtų nustatyta, Ieškovės prašoma naudojimosi tvarka negalėtų būti patvirtinta, kadangi faktinė Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektu tarp bendraturčių iki šiol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių.

4.6. Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J, esančios bendrojo naudojimo parkavimo vietos, dėl kuriu ir kilo ginčas Byloje, buvo Įrengtos statytojo bei atitinkamai pažymėtos prieš visiems Atsakovams ir Ieškovei įgyjant nuosavybės teisę Į Žemės sklypą, Ieškovei įgijus nuosavybės teisę Į Žemės sklypą jokiu pasikeitimu daikte neįvyko, tad lieka neaišku kodėl turėtu būti paneigtas teisiniu santykiu stabilumo principas.

Tuo labiau, jog faktinis Žemes sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J, esančių parkavimo vietų naudojimosi būdas tenkina net 14 kitų bendrasavininkų (8 butai iš 9) ir netenkina vieninteles Ieškovės, dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos ginčo tarp likusių žemės sklypo bendraturčių pagal faktinę nusistovėjusią tvarką nėra.

4.7.Ieškovė pateiktame ieškinyje klaidina teismą, nesąžiningai siekdama ieškinio patenkinimo, ir teigia, jog Žemės sklypo dalyje pažymėtoje indeksu J ir taškais: 3,4,36,35,37,56 šiuo metu yra tokia situacija, jog ant šios žemės sklypo dalies automobilius stato tie kaimynai, kurie turi antras transporto priemones ir kurie beveik niekada neišvažiuoja iš šių vietų, taip nesudarydami galimybės kitiems kaimynams naudotis šiomis vietomis. Taip pat Ieškovė teigia, jog ji su sutuoktiniu dirba ilgiau nei kiti kaimynai, todėl Ieškovė faktiškai neturi jokių galimybių naudotis daiktu. Taip pat teigia, jog kaimynai, turėdami savo stovėjimo vietas, užima stovėjimo vietą bendroje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu J ir taškais 3,4,36,35,37,56, taip sudarydami tik sau galimybę pasistatyti automobilius, kurie ne visi remiantis VĮ „Regitra“ išrašu nuosavybės teise priklauso Atsakovams. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, jog Žemės sklypo dalyje pažymėtoje indeksu J ir taškais: 3,4,36,35,37,56, automobilius stato tie kaimynai, kurie turi antras transporto priemones ir kurie beveik niekada neišvažiuoja iš šių vietų, taip nesudarydami galimybės kitiems kaimynams naudotis šiomis vietomis. Iš tikrųjų Žemės sklypo dalyje pažymėtoje indeksu J ir taškais: 3,4,36,35,37,56, įrengtomis stovėjimo vietomis turi galimybę naudotis visi kaimynai, įskaitant Ieškove, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje automobilius stato tie kaimynai, kurie randa laisvą parkavimo vietą, t. y. parkavimo vietos nėra rezervuojamos. Priešingai, dažna tokia situacija, kai visos žemės sklypo dalyje plane pažymėtoje J ir taškais: 3,4,36,35,37,56, įrengtos stovėjimo vietos yra tuščios. Tai patvirtina teikiamos nuotraukos.

4.8.Ies?kovės pozicija, jog ji dirba ilgiau nei Atsakovai, todėl nesant nustatytai naudojimosi tvarkai, faktis?kai neturi jokiu? galimybiu? naudotis bendromis parkavimo vietomis, taip pat yra melaginga. Teikiamos nuotraukos pagrindžia ieškovės pozicijos nepagrįstuma. Iš jų matyti, jog ieškovės automobilis stovi kiemo teritorijoje ir tuomet, kai beveik visios parkavimo vietos yra laisvos, ieškovė toli gražu namo grįžta ne vėliausiai iš visų kaimynų, tad turi galimybes naudotis bendromis parkavimo vietomis. Tokia aplinkybė, jog Ies?kovė Byloje kaltina Atsakovus, jog neva jie rezervuoja bendras parkavimo vietas, kai nuosavos yra laisvos, nors is? esmės taip elgiasi pati, tik patvirtina, jog Ies?kove? pateiktu ies?kiniu siekia ne apginti paz?eistą Ies?kove?s teisę, kuri is? tikru?ju? nepaz?eista, o Ies?kove? siekia įgyti išskirtinių teisių į bendrai naudojamą žemės sklypą tik jos sugalvotu būdu, nepaisant visių kitų gyventojų nuomonės ir in tereso, nors pati aiškiai suvokia bendruomenėje susiklosčiusias parkavimo taisykles pagal ploto teikiamas galimybes. Tai, jog bendri bendrasavininku? interesai Ies?kovei neru?pi, puikiai iliustruoja jos elgesys susije?s su bendrais mokėjimais, t.y. ieškovė eilę metų nemokėjo sutarto mokesčio už bendrai naudojamas paslaugas, elektrą, buhalteriją, nors viskuo naudojosi, kas reiškia, jog šiuos kaštus privalėjo dangti atsakovai, tik trečiajam asmeniui pagrasinus anstoliais, ieškovė sumokėjo įsiskolinimus.

4.9.Atkreipiamas dėmesys, jog Ies?kovė patikslintame ies?kinyje dėl jos turėto įsiskolinimo Trečiajam asmeniui uz? bendrai naudojamas paslaugas, elektra?, buhalterija?, teigia, jog s?ie duomenys su Byla nėra susije?, todėl s?iame procese nevertinti. Su s?ia Ies?kovės pozicija nesutinkame, s?ie duomenys puikiai atskleidz?ia, jog nei su vienu gyventoju, is?skyrus Ies?kove bei jos sutuoktinį, nekyla ginču? ar nesutarimu? valdant bendra? turta? ir tvarkant bendruomenės reikalus. Ies?kovė nuolat pries?tarauja ir ignoruoja bendrijos taisykles ir gyvenimo bu?da?. Be to, is? s?iu? duomenu? akivaizdi kaimynu? tolerancija, bendruomenis?kumas net ir pries?is?kai nusiteikusios ju? atz?vilgiu Ies?kovės atz?vilgiu, kuri pasinaudojo bendruomenės nariais, kurie turėjo dengti jos dalį tuo metu, kai ji reikiamu? įmoku? nemokėjo, negaudami jokio atlygio uz? naudojima?si ju? pinigais, o uz? ilgalaikius įsiskolinimus Ies?kovė nebuvo paduota į teisma?, is?ies?kojimas nebuvo vykdomas priverstine tvarka. Tai, jog Ies?kovei bu?dinga nepaisyti kitu? gyventoju? interesu?, ir sau susikurti is?imtines teises naudotis bendru turtu patvirtina ir faktas, jog ieškovė bendrą šaligatvį ties savi butu iš abiejų pusių yra užstačiusi vazonais, taip trukdydama atsakovams praeiti ir bendraturčiams laisvai naudotis bendru turtu, o tuo tarpu ieškovė naudojasi išimtinėmis teisėmis bendru turtu – šaligatviais kitų bendraturčių sąskaita. Ieškovės išimtines teise naudojantis ir atsakovų bendrai valdomu iliustruoja situacija, kai visų kaimynų buvo prašoma iš bendros teritorijos išvaryti automobilius, kad netrukdomai būtų atliktas sniego valymas, tačiau ieškovė vienintelė nepatraukė savo automobilio, nors tuo metu buvo namie.

4.10..Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Ies?kovė ies?kinyje teigia, jog Atsakovai bendrose parkavimo vietoje parkuoja automobilius, kurie ne visi remianyis VĮ Regitra išrašu nuosavybės teise priklauso atsakovams bei atitinkamai ieškovė šiuos automobilius vadina svetimais automobiliais. Ieškovė puikiai žino, kad šie automobiliai priklauso žemės sklypo bendrasavininkiams jau ilgą laiką, nes pati atlieka intensyvų kaimynų sekimą ne tik tiesiogiai, bet ir per savavališkai įrengtas vaizdo kameras. Pavyzdžiui sutomobilį Škoda oktavia VN (duomenys neskelbtini) ieškovė įvardina svetimu automobiliu, nors jis priklauso atsakovei A. T., taip pat automobilis Toyota Corola Verso, VN (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui R. P.. Bet kokiu atveju net jeigu bendrose parkavimo vietose parkuojami automobiliai nuosavybės teise nepriklausi nei vienam iš atsakovų, tai dar nereiškia, jog atsakovai šiais automobiliais nesinaudoja. Tai, jog Ies?kovė paz?eidz?ia Atsakovu? teises neteisėtai juos bei jiems priklausančius automobilius stebėdama vaizdo kameromis yra netgi konstatuota Valstybinės duomenu? inspekcijos sprendimu (Priedas Nr. 3). Valstybinė duomenu? inspekcija konstatavo, jog Ies?kovė neturėdama teisės atliko keturiu? Atsakovu? automobiliu? bei vies?os erdvės (namo teritorijos) vaizdo stebėjima? ir tokiu bu?du paz?eidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta? duomenu? kiekio maz?inimo principa?. Taigi, akivaizdu, jog Ies?kovė puikiai z?ino, kuris is? Atsakovu? kuriuo automobiliu naudojasi. Atkreipiamas dėmesys, jog Ies?kovė tuomet, kai gavo Valstybinės duomenu? inspekcijos įpareigojima? pateikti duomenys apie jos vykdoma? kaimynu? vaizdo stebėjima? pateikė faktinės situacijos neatitinkančius duomenis, tačiau Valstybinė duomenu? inspekcija nustatė, kad vaizdo stebėjimas buvo vykdomas didesne apimtimi, nei nurodė Ies?kovė. Toks Ies?kovės elgesys taip pat atspindi ypatingai dideli Ies?kovės nesa?z?ininguma? bei Atsakovu? interesu? nepaisyma?.

4.11. Ies?kovės pageidaujamos naudojimosi tvarkos nustatymas yra perteklinis ir tuo pagrindu, kad ne visi bendrasavininkai turi du automobilius. Taip is?eitu?, jog parkavimo vietos stovėtu? savaitėmis tus?čios, o kiti gyventojai, ar atvyke? svečiai neturėtu?, kur pasistatyti transporto priemonės. Tad akivaizdu, jog nustačius Ies?kovės siu?loma? naudojimo tvarka? Ies?kovės ies?kiniu taip akcentuojamos maksimalios naudos negautu? nei vienas is? bendrasavininku?. Tuo labiau, neais?ku, kas Ies?kovės pras?omos naudojimosi tvarkos laikyma?si administruotu?, reguliuodamas parkavimo tvarka? pagal kalendorines savaites, ka? reiktu? daryti, jei į ginčo vieta? pasistatytu? transporto priemone? svečias, kuris apie s?ia? tvarka? nez?inotu?, kadangi Atsakovai nėra atsakingi uz? pas juos atvykstančiu? svečiu? elgesį. Ies?kovės pras?oma tvarka reikalauja gan komplikuoto administravimo, papildomos funkcijos, reis?kia ir apmokėjimo kaip darbo ar paslaugos santykiai, tačiau ji be jokiu? abejoniu? yra perteklinė atsiz?velgiant į dabartine? visiems gyventojams ais?kia? ir nusistovėjusia? naudojimosi tvarka?.

4.12. Toliau, analizuojant Ies?kovė ies?kinį paz?ymėtina, jog Atsakovai kategoris?kai nesutinka su Ies?kovės reikalavimu nustatyti, kad ant Žemės sklypo dalies, plane paz?ymėtos indeksu J ir tas?kais 1,19, 22,23,47- 56, transporto priemonės negali bu?ti statomos. Draudimas ant s?ios Žemės sklypo dalies statyti automobilius neproporcingai paz?eistu? visu? Atsakovu? interesus jau vien dėl to, jog fizis?kai nebu?tu? kur statyti visu? Atsakovams priklausančiu? automobiliu?, ka? pripaz?įsta pati Ies?kovė ies?kinyje, teigdama, jog automobiliu? yra daugiau nei Atsakovu? asmenis?kai valdomu? parkavimo vietu?, bu?tu? paneigtas Atsakovu? teisėtas lu?kestis parkuoti automobilius s?iose vietose, kuris buvo deklaruojamas Atsakovams įgyjant nuosavybe? bei tampant Žemės sklypo bendrasavininkais. Automobiliai statomi lygiagrečiai su pravaz?iavimu tik siekiant sutalpinti kuo daugiau automobiliu? stovėjimo aiks?telėje. Atkreipiamas dėmesys, jog Ies?kovė patikslintame ies?kinyje teigia, jog ant z?emės sklypo dalies, plane paz?ymėtos indeksu J ir tas?kais: 1,19,22,23,47-56, transporto priemoniu? statymas yra negalimas, nes tai neatitinka LR Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymo Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestu?, miesteliu? ir kaimu? susisiekimo sistemos“ patvirtinimo, kuriuo yra nustatytas lengvu?ju? automobiliu? stovėjimo vietos įrengimas, galioje?s nekilnojamojo turto projektavimo ir pirkimo metu. Anot Ies?kovės, tam, kad z?emės sklypo dalyje, plane paz?ymėtoje indeksu J ir tas?kais 1,19,22,23,47-56, bu?tu? galima statyti transporto priemones, remiantis Ministro įsakymu, atstumas nuo automobilio stovėjimo vietos pabaigos iki kitos transporto priemonės turi bu?ti ne maz?esnis nei 7 m, o atstumas tarp tas?ku? 1 ir 3 yra 5,37 m. ir tai yra plačiausia sklypo vieta, toliau sklypas siaurėja, o tai reis?kia, kad maz?ėja ir atstumas nuo stovėjimo vietu? iki teritorijos ribos., todėl esant minėtoms sa?lygoms, automobiliu? statymas s?ioje z?emės sklypo dalyje, plane paz?ymėtoje indeksu J ir tas?kais 1,19,22,23,47-56, nėra galimas.

4.13. Visu? pirma paz?yme?tina, jog Ies?kove?s minimo STR reguliavimo sritis yra statybu? teise?. Statybos techninis reglamentas yra organizacinis tvarkomasis teise?s aktas, nustatantis specifinius statybu? reikalavimus. STR taikomas ne bendrasavininkiams, jų tarpusavio santykiams sureguliuoti, ne naudojimosi tvarkai nustatyti, o statytojui. Ieškovė turėdama pretenzijų statytojui, privalėjo tinkamai pasirinkti proceso šalis, o ne jų atsakomybę (jei tokia egzistuotų) imtis perkėlinėti sklypo bendrasavininkiams, kaimynams, kurie už statybą reglamentuojančio STR įgyvendinimą nei kada yra buvę atsakingi, nei jų veiksmai apskritai kažkaip objektyviai gali jį pažeisti, nei jie gali būti įpareigoti jo laikytis ir įgyvendinti. Be to, is? tokiu? Ies?kove?s argumentu? is?eitu?, jog automobiliai net tik negali bu?ti statomi Žeme?s sklypo dalyje, plane pažymėtu indeksu J ir taškais 1,19,22,23,47-56, bet ir ieškovės bei atsakovų asmeniškai naudojamose parkavimo vietose. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė asmeniškai naudojasi parkavimo vieta, kurios naudojimas ieškovei yra priskirtas pagal jau minėtą nustatytą naudojimosi tvarką, kuri įregistruota viešame registre. Ieškovei priklausanti parkavimo vieta nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. šios parkavimo vietos ieškovė nėra įsigijusi asmeninės nuosavybės teise. Tad, vertinant ieškovės poziciją, nėra aišku kodėl vienos parkavimo vietos turi būti paliktos, o kitos išnaikintos. Pagal ieškovę, nors pagal naudojimo tvarką ieškovės konkrečiai naudojama parkavimo vieta taip pat neatitinka STR, tačiau dėl šios parkavimo vietos ieškovė pretenzijų nereiškia bei neprašo jos išnaikinti. Tokia ieškovės pozicija pasigenda logikos ir toli gražu neatitinka nei vieno bendrasavininkių teisėtų interesų.

Draudimas ant Žeme?s sklypo dalies, plane paz?yme?tos indeksu J ir tas?kais 1,19, 22,23,47- 56, statyti transporto priemones būtų nepatogus net pačiai ieškovei, kadangi ji ir jos sutuoktinis šiuo metu lygiai taip pat kaip ir atsakovai šioje žemės sklypo dalyje parkuoja savo automobilius. Ieškovė žemės sklypo dalyje, kurioje prašo uždrausti parkavimą, savo nuosavą automobilį stato net tada, kai būna laisvos bendros parkavimo vietos, esančios žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje J ir taškais 3,4,36,35,37,56(parkavimo vietos, kurių rotacijos prašo ieškovė), tai patvirtina teikiama nuotrauka.

4.14..Paz?ymėtina, jog viena is? parkavimo vietu?, kuriose Ies?kovė pras?o uz?drausti parkuoti automobilius Byloje paduotu ies?kiniu, yra apskritai uzurpuota (rezervuota) Ies?kovės ir jos sutuoktinio (daz?niausiai čia automobilį stato Ies?kovės sutuoktinis). Jei kas is? gyventoju? ar svečiu? pastato automobilį į s?ia? vieta?, Ies?kovė bei jos sutuoktinis nedelsiant kilnoja valytuvus, ras?inėja perspėjamuosius lais?kus bei kviečia policija?. Gyventojai, nenorėdami konflikto patraukia automobilius, tuo tarpu Ies?kovė, ar jos vyras pasistato į ta? vieta? savo automobilį ir nesulaukia jokiu? gyventoju? veiksmu?. Teikiame teismui nuotrauka, kuri buvo fiksuota 2019 metu? vasara?, kai Ies?kovė is?kvietė policija dėl to, jog bendroje parkavimo vietoj prie tvoros, kurioje nuolat stovi Ies?kovės bei Ies?kovės sutuoktinio automobilis, buvo pastatyta kita transporto priemonė. Paz?ymėtina, jog atvaz?iave? policijos pareigu?nai jokio paz?eidimo nenustatė, nes jis objektyviai neegzistuoja. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje vietoje parkuoti automobilius ieškovė leidžia ne tik sau bei sutuoktiniui, bet ir pas juos atvyksiantiems svečiams.

4.15..Ies?kove? arba pati asmenis?kai, arba per sutuoktinį, kiekvieną dieną naudojasi bendromis parkavimo vietomis, esanc?iomis Žeme?s sklypo dalyje, plane paz?yme?tos indeksu J. Nustac?ius Ies?kove?s pras?omą Žeme?s sklypo dalies plane paz?yme?tos indeksu J tvarka, tokiu bu?du, jog ant Žeme?s sklypo dalies, plane paz?yme?tos indeksu J ir tas?kais 1,19, 22,23,47- 56, transporto priemone?s negali bu?ti statomos, o ant Žeme?s sklypo dalies plane paz?yme?tos indeksu J ir tas?kais 3,4,36,35,37,56 automobiliai statomi rotacijos principu (is? esme?s savininkui suteikiant teisę automobilį parkuoti tik vieną savaitę per me?nesį), Ies?kove? tomis dienomis, kai jai nepriklausytu? automobilį statyti ant Žeme?s sklypo dalies plane paz?yme?tos indeksu J ir tas?kais: 3,4,36,35,37,56, pati neture?tu? kur statyti antrojo s?eimai priklausanc?io automobilio. Tad akivaizdu, jog Ies?kove?s pras?oma patvirtinti naudojimosi tvarka ne?ra patogi nei Atsakovams, nei pac?iai Ies?kovei. Ies?kove?s siu?loma naudojimosi tvarka nesuderina bendraturc?iu? interesu?, taip pat neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo, efektyvumo, socialine?s taikos ir proporcingumo kriteriju?. Šiame kontekste atkreipiamas de?mesys, jog teismas negali uz? bendraturc?ius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrec?iose bylose ir ne?ra tokius projektus rengianti institucija. Pries?ingu atveju bu?tu? paz?eisti s?aliu? procesinio lygiateisis?kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). De?l to jeigu visi bendraturc?iu? byloje pateikti naudojimosi bendrosios daline?s nuosavybe?s teise?s objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Taigi, auks?c?iau is?de?styti motyvai patvirtina, jog Ies?kove?s reikalavimas de?l nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo privalo bu?ti atmestas.

4.17. Žeme?s sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybe?s teise net nepriklauso nei Ies?kovei nei Atsakovams, tad Ies?kove? neturi teisinio subjektis?kumo reiks?ti ies?kinį de?l s?io turto, o Atsakovai ne?ra tinkami subjektai atsakyti de?l s?io turto. Tuo labiau, tokiu subjektu ne?ra Trec?iasis asmuo. Bet kokiu atveju, kalbant apie s?į z?emės sklypa? pasakytina, jog Ies?kovė melagingai teigia, jog ant servituto statomos transporto priemonės trukdo Ies?kovei pateikti į jos sklypa?, taip pat esant maksimaliam servituto uz?statymui specializuotos transporto priemonės patekti į sklypa? neturi jokiu? galimybiu?. Nei vienam is? Atsakovu? panas?iu? problemu? nekilo, s?iuo z?emės sklypu sėkmingai daug kartu? vaz?inėjo tiek greitosios pagalbos mas?inos, tiek prekiu? tiekėjo „Barbora“ mas?ina, kuri yra taip pat dideliu? gabaritu?, kitos kurjeriu? mas?inos (pradinio atsiliepimo į ies?kinį Priedas Nr. 3). Ies?kovės teiginiai, jog Ies?kovei ir Atsakovas priklausančiame Žemės sklype ant kelio servituto paliekamos transporto priemonės trukdo judėjimui, taip pat yra melagingi. Ies?kovė teikdama, jog paskutinį karta? toks įvykis įvyko 2021-04-02 22:00 val., kai greitosios pagalbos automobilis negalėjo įvaz?iuoti į teritorija?, nes ant kelio servituto buvo sustatytos transporto priemonės, is?kraipo įvykius.

4.18. Is? Ies?kovės Į Byla? pateiktos nuotraukos (z?r. 2021 m. balandz?io 6 d. Ies?kovės pras?ymo dėl įrodymu? is?reikalavimo priedus) akivaizdz?iai matyti, jog ant servituto pastatyti automobiliai greitosios pagalbos automobiliui tikrai netrukdė įvaz?iuoti į teritorija?, net jei greitosios pagalbos mas?inos vairuotojas to bu?tu? norėje?s. Nagrinėjamu atveju greitosios pagalbos vairuotojas, pamate?s automatinius įvaz?iavimo į teritorija? vartus, sustojo tarp ju?, kad jie automatis?kai neuz?sidarytu? ir nebu?tu? apsunkintas is?vaz?iavimas jiems uz?sidarius. Greitosios pagalbos automobiliui vis dar stovint tarp vartu?, gyventojai patraukė ant servituto teritorijos arčiausiai vartu? stovėjusi automobilį, tačiau net ir patraukus s?į automobilį greitoji dar kurį laika? stovėjo tarp vartu? ir nevaz?iavo niekur, iki tol kol is? galo neprivaz?iavo kitu? gyventoju? automobilis, kurį reikėjo praleisti. Taigi, greitosios pagalbos mas?ina į kiemo teritoriją nevaz?iavo de?l kitu? priez?asc?iu?, nei pati suku?re? ir nurode? teismui Ies?kove?, t. y., ne de?l to, jog buvo uz?statyta automobiliu? ir negalima įvaz?iuoti. Tad Ies?kove? savo Ies?kiniui pagrįsti naudoja is?galvotus faktus, melagingas interpretacijas, manipuliuodama pac?ios daromomis fotonuotraukomis ir jose esanc?iais vaizdais, is?kraipydama esmę, taip elgdamasi nesąz?iningai procese ir versdama gintis Atsakovus ne nuo sąz?iningai pateikto ir pagrįsto faktine?mis aplinkybe?mis ies?kinio, o tik teismo akivaizdoje įtraukdama kaimynus dalyvauti atvirai jos keliamame konflikte, skleisdama apie juos melą ir siekdama teismą įtikinti stoti jos is?sigalvotu? teisiu? paz?eidimo, t. y. pries? kaimynus, gyne?jo puse?n. Tokiu ies?kiniu Ies?kove?, falsifikuodama faktines aplinkybes ir is?sigalvodama tariamą jos teisiu? paz?eidimą, nesibodi teigti, kad ji yra susidariusios „nepatogios/netinkamos“ naudojimosi tvarkos darytoja „patogia/tinkama“, nors tikrasis jos tikslas, konflikto su kaimynais eskalavimas ir kers?tas uz? s?iu? reikalavimą elgtis bendruomenis?kai.

4.19.Kalbant apie kelio servituta?, esantį Ies?kovei bei Atsakovams priklausančiame Žemės sklype, pastebėtina, jog Ies?kovė, kalbėdama apie ant kelio servituto statomas transporto priemones, akcentuoja tai, jog Žemės sklype ant kelio servituto paliekamos transporto priemonės Ies?kovei nuo 2017 m. trukdo is?vaz?iuoti/įvaz?iuoti is?/į jos stovėjimo vieta?, kadangi Ies?kovės stovėjimo vieta yra arčiausiai plačiausios sklypo dalies, jos transporto priemone? nuolat uz?stato kiti Atsakovai. Tačiau primintina, nuo 2020 m. gruodz?io 23 d. is?nyko pagrindas dėl kurio Ies?kovė skundz?iasi. Ies?kovė nuo 2017 m. panaudos sutarties pagrindu naudojosi atsakovei B. U. bei V. U. priklausančia parkavimo vieta ir bu?tent naudojantis s?ia parkavimo vieta Ies?kovei kildavo problemu? is?vaz?iuoti/įvaz?iuoti į jos parkavimo vieta?. Tačiau atsakovai B. U. bei V. U., reaguodami į s?ia? nemalonia? situacija? bei tai, jog parkavimo vieta, kuri panaudos pagrindais buvo suteikta Ies?kovei, yra jai pačiai nepatogi, dėl nepatogumu? is?vaz?iuojant is? parkavimo vietos nuo 2020 m. gruodz?io 23 d. nutraukė su Ies?kove sudaryta? panaudos sutartį, kas atitinkamai reis?kia, jog Ies?kovė automobilį gali statyti į jai priklausančia? parkavimo vieta?, ka? s?iuo metu ir daro, kuri jai yra patogi (pradinio atsiliepimo į ies?kinį Priedas Nr. 4). Taigi, nuo 2020 m. gruodz?io 23 d. is?nyko pagrindas dėl kurio Ies?kovė skundz?iasi.

4.20. Paz?ymėtina, jog servitutu apsunkintoje sklypo dalyje statomas automobilis, kuris pasak Ies?kovės trukdydavo jai is?vaz?iuoti/įvaz?iuoti į jos naudojama? parkavimo vieta?, yra ne ko kito kaip jos sutuoktinio, kadangi bu?tent jis s?ia parkavimo vieta naudojasi daz?niausiai. Tad Ies?kovės ies?kinyje reis?kiami reikalavimai yra kildinami is? to, jog ji pati ir jos sutuoktinis faktis?kai ir naudojasi ta parkavimo vieta, kuria? laiko esant ant servitutu apsunkintos Žemės sklypo dalies. Ies?kove? neva gindama servitutines teises s?ias teises gina nuo savęs pac?ios, nes bu?tent ji su sutuoktiniu ir paz?eidine?ja servitutą, jei toks Ies?kove?s teigiamas paz?eidimas apskritai egzistuotu?. Atitinkamai tai reis?kia, jog tikrasis ies?kinio tikslas - susikurti Ies?kovei pac?iai patogias sąlygas parkuoti automobilį. Ies?kinio tikroji esme? ne apginti paz?eistą Ies?kove?s teisę, ko ji neįrode?, o Ies?kove?s siekis įgyti is?skirtiniu? teisiu? į bendrai naudojamą Žeme?s sklypą. Pastebėtina, kad kelio servitutas – teisė vaz?iuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiu?ju? taku?, varyti galvijus yra vies?pataujantis servitutas. Kelio servitutas jokiu bu?du nereis?kia, jog ant kelio servituto negali bu?ti parkuojamos transporto priemonės, t. y., bendrasavininkiu? įgyvendinamas suderinimas tiek kelio servituto, tiek parkavimo, yra nusistovėje?s, pripaz?intas tinkamu ir dėl to nėra konstatuota jokiu? teisės paz?eidimu?. Jei egzistuotu? toks Ies?kove?s susigalvotas savaiminis draudimas parkuoti ant kelio servituto, tuomet tam ture?tu? bu?ti vykdomi atitinkami kelio z?enklinimai, reglamentuoti keliu? eismą reguliuojanc?iose taisykle?se. Teismui negali bu?ti perkeliama transporto eismo reguliavimo funkcija ir įpareigojama jį spręsti kelio z?enklinimo klausimus uz?draudz?iant/reguliuojant eismą. Taigi, auks?c?iau is?de?styti motyvai patvirtina, jog Ies?kove?s reikalavimas įpareigoti Trec?iąjį asmenį panaikinti ant kelio servituto, įregistruoto 2010 m. sausio 14 d. Apskrities virs?ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), neteise?tai įrengtas stove?jimo vietas ir informuoti bendrijos narius apie draudimą statyti transporto priemones ant kelio servituto privalo bu?ti atmestas.

5.Atsakovų ir trečiojo asmens atstovė prašė patikslint ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Parodė, kad naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta 2013-12-20, tai patvirtina ieškovės pateiktas 2014-04-30 tarp UAB „31 statyba plius“ ir G. P. sudaryta pirkimo-pardavimo sutarties 6 skyriuje nurodyta naudojimosi tvarka, kuri perkelta į 2016-09-26 Dovanojimo sutartį. Naudojimosi tvarka yra įregistruota VĮ Registrų centre, yra galiojanti ir nenuginčyta. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl jos nuginčijimo. Ieškovės teikiamas naudojimosi tvarkos planas yra toks pat planas esantis prie pirkimo-pardavimo sutarties, kurį ieškovė nuspalvino. 2013 metų naudojimosi planas irgi nenuginčytas. Dėl servituto, tai nėra aiškus to servituto turinys, jokių įrodymų nėra kurioje gi sklypo dalyje yra tas servitutas nustatytas, VĮ Registrų centras yra įregistruotas 366 kv.m ploto servitutas, o J dalies plote 344 kv.m, skiriasi servituto plotas. Neįrodė ieškovė, kad servitutas plane pažymėtas punktyru. Ieškovei priklauso 38 kv. m , o P. 36 kv.m , ne vienodo ploto visiems priklauso... Ieškovė yra tame J sklypo dalyje ir patenka į servitutą, bet kartu ieškovė sako, kad servitute negalima nustatyti parkavimo vietų. Pati ieškovė nesutinka su jau nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos teisės yra pažeistos. Be to dėl automobilio užstatymo, tai gali būti kelių eismo pažeidimas, bet tokių įrodymų nėra. Ieškovė net nenurodo kur reiktų parkuoti automobilius. Parkavimo vietų aplinkui niekur nėra gretimose gatvėse, yra privačios valdos ir nėra įmanomas parkavimas. Ieškovė siekia sau išskirtinių teisių ir piktnaudžiauja teisėmis. Ieškovė su sutuoktiniu parkuoja automobilius skirtingose vietose, tai patvirtina fotonuotraukos. Atsakovų rašytiniuose paaiškinimuose patvirtinta, kad greitoji net nevažiuoja į teritoriją, nes ji buvo atvykusi ne pas to namo gyventojus o pas kito namo, ieškovės iškvietimu atvykusi policija nenustatė jokių pažeidimų, jokių įrodymų nėra. Jeigu kaimynai pastato automobilius į savo vietas, tai pagal ieškovė tai yra rezervacija, o ji pati, nors jai priklausanti automobilio vieta laisva, stato į kitas vietas. Dėl vartų, trinkelių apgadinimo įrodymų nėra. Kaip turi būti vykdoma ieškovės nurodytų parkavimo vietų panaikinimas, ieškovė nenurodė. Trečiasis asmuo nėra atsakovu ir ieškovės reikalavimas trečiajam asmeniui negali būti tenkinamas. Servitutas yra nustatytas visame J plote, nors kurioj vietoj tas servitutas yra neaišku, servitutas nedraudžia parkuoti automobilius.

6. Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės.

6.1. 2014-04-30 Pirkimo-pardavimo sutartimi (patvirtinta Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „31 statyba plius“ (pardavėjas) pardavė G. P. (pirkėjui), 75/811 dalį (t.y. 150/1622 dalį) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kurias sudaro 150 kv.m, kuriuos sudaro: dalis kurios plotas 112 kv.m, pažymėta indeksu H, kurią sudaro: dalis, kurios plotas 99,5 kv.m, pažymėta taškais: 6-7-34-35-6, dalis, kurios plotas 12,5 kv.m, kuri skirta automobilio parkavimo vietai, priede Nr.1 pažymėta taškais 38-39-54-55-38 bei dalis, kurios plotas 38 kv.m, esanti 344,5 kv.m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėta indeksu J, esančio (duomenys neskelbtini) – toliau vadinamas Daiktas 1 ir butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

6.2. 2014-04-30 Pirkimo-pardavimo sutarties VI.dalyje „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ 6.1 p. nustatyta, kad šalys atsižvelgiant į 2013-12-20 Pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), šia sutartimi nustato pirkėjui naudojimosi tvarką 150/1622 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sekančia tvarka: 6.1.1. PIRKĖJAS (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies savininkas ar naudotojas) po šios Sutarties patvirtinimo bei įregistravimo valstybės įmonėje Registro centre įgyvendindamas nuosavybės teisę į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 150/1622 dalis (t.y. 75/811 dalis), atskirai naudosis, valdys bei disponuos 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) kv.m., kuriuos sudaro: dalis, kurios plotas 112 (vienas šimtas dvylika) kv.m., prie šios Sutarties pridėtame Priede Nr.l, pažymėta indeksu H, kurią sudaro: dalis, kurios plotas 99,5 (devyniasdešimt devyni ir penkios dešimtosios) kv.m., pažymėta taškais: 6-7-34-35-6, dalis, kurios plotas 12.5 (dvylika ir penkios dešimtosios) kv.m. kuri skirta automobilio parkavimo vietai, Priede Nr. 1 pažymėta taškais 38-39-54-55-38 bei dalis, kurios plotas 38 (trisdešimt aštuoni) kv.m., esanti 344,5 (trys šimtai keturiasdešimt keturi ir penkios dešimtosios) kv.m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Priede Nr.l pažymėta indeksu J (t.y. - Žemės sklypo dalis Nr.l).

6.3.2014-04-30 Pirkimo-pardavimo sutarties 13.8 p. nustatyta, kad šios sutarties priedai laikomi neatskiriama šios sutarties dalimi; priedai: priedas Nr.1 - Daikto 1 plano kopija (Žemės sklypo planas M1:500 (toliau – planas), naudojimosi tvarkai tarp bendrasavininkų nustatymui, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1622 kv.m. esantis (duomenys neskelbtini), planas parengtas 2013-11-25 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“; plane nurodyti šio žemės sklypo naudojamas privatus plotas atskirai, pažymėtais indeksais A (278 kv.m),B (127 kv.m),C(120 kv.m),D(111 kv.m),E(101 kv.m),F(105 kiv.m),G(107 kv.m),H(112 kv.m),I(216.5 kv.m) ir bendrai naudojamas 344,5 kv.m plotas, pažymėtas indeksu J; plane nurodyta, kad planas parengtas notarui naudojimosi tvarkai nustatyti tarp bendrasavininkių nustatyti, remiantis Vį Registrų centras gautomis koordinatėmis; žemės sklype nustatytas servitutai: 1)kelio servitutas (kodas 114) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (plotas 366 kv.m) ir 2) servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis)(plotas 83 kv.m); plane nurodyta – parkingo vietos matmenys 2,5 m X 5,00 m.

6.6. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras 2020-11-13 išrašo dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), - ieškovės L. L., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota 75/811 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-09-30 2016-09-26 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovų A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota 139/3244 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-03-14 2017-03-14 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota 317/1622 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-04-01 2014-03-26 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota 158/1622 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-04-11 2014-04-07 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; G. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota 143/3244 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-03-17 2014-03-14 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota 165/1622 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-03-17 2014-03-14 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota 145/1622 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-03-17 2014-03-14 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. Š.,a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota 149/1622 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-12-23 2013-12-20 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

7. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, 26 punktas). Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).

9. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

13.Ieškovė, nurodydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, nes kelio servitutinėje dalyje yra parkuojami automobiliai, tai trukdo ieškovei išvažiuoti, kad pastatyti automobiliai trukdo judėjimui, specialiųjų transporto priemonių patekimui į teritoriją ir kitos su tuo nurodytos aplinkybės, kurias ieškovė grindė pateikta vaizdine medžiaga - nepagrįstos ir atmestinos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų pateiktose foto nuotraukose užfiksuoti vaizdai skirtingu laikotarpiu patvirtina, kad būtent pačiai ieškovei priklausantis automobilis yra pastatomas kelio servitutinėje dalyje, kai ieškovei priklausanti parkavimo vieta yra tuščia. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ant z?emės sklypo dalies, plane paz?ymėtos indeksu J ir tas?kais: 1,19,22,23,47-56, transporto priemoniu? statymas yra negalimas, nes tai neatitinka LR Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymo Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestu?, miesteliu? ir kaimu? susisiekimo sistemos“ patvirtinimo, kuriuo yra nustatytas lengvu?ju? automobiliu? stovėjimo vietos įrengimas, galioje?s nekilnojamojo turto projektavimo ir pirkimo metu, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nurodytas norminis aktas nėra susijęs su naudojimosi tvarkos nustatymu.