Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovų D. B., J. S., G. S. (ieškovo Z. S. teisių perėmėjos), K. T. ieškinį atsakovams: A. R., V. R. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovų A. R., V. R. priešieškinį ieškovams D. B., J. S., G. S., K. T. dėl servituto nustatymo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys J. M. – P., T. P., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

2. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0.3940 ha ploto ginčo sklypas Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 474/3940 dalys ginčo sklypo. Ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklauso: J. S. - 404/3940 dalys, Z. S. - 605/3940 dalys, K. T. - 605/3940 dalys, D. B. - 1852/3940 ginčo sklypo dalys.

3. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas 2015 11 16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo (toliau - NŽT) sprendimu ir 2016 01 01 įsakymu padalijus 1.45 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir sklypas (duomenys neskelbtini)) į du sklypus: ginčo žemės sklypą ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir sklypas (duomenys neskelbtini)). Šalių sutartimi buvo nustatyta ginčo sklypo naudojimosi tvarka, tačiau 2015 12 10 notarui patvirtinus turto pasidalijimo sutartį, buvo išregistruotas ir juridinis faktas — nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Todėl šalių sudaryta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu sutartis neteko galios. Šalys nesutaria dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Atsakovai nori naudotis visa žemės sklypo dalimi, esančia šalia jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kraštinių pažymėtų posūkio taškais 3,4, tačiau tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka realiai susiklosčiusios situacijos, pažeidžia kitų bendraturčių - ieškovų, teises bei interesus, nes neturėdami įvažiavimo į ginčo sklypą ieškovai praranda galimybę įgyvendinti savo nuosavybės teises: trukdoma visa nuosavybės teisės teikiama apimtimi naudotis, valdyti ar disponuoti turtu.

9. Teismas nurodė, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad prie ginčo sklypo nėra įrengta nuovaža, bet sutiko su ieškovų argumentais, kad aplinkybė dėl įvažos nebuvimo, kaip ir aplinkybė dėl jos įrengimo galimumo/negalimumo neriboja ieškovų teisių bei galimybės naudotis ginčo sklypu, nes į jį galima patekti pėsčiomis. Atkreipė dėmesį, kad nuovažos nėra ir prie atsakovų prašomos priskirti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, per kurią atsakovai prašo sudaryti teisines prielaidas patekti ieškovams D. B., Z. S. į ginčo sklypą nustatant kelio servitutą.

10. Nurodė, kad lyginant šalių pasiūlytas naudojimosi ginčo sklypu tvarkas esminę reikšmę turi aplinkybė, kad pagal atsakovų pasiūlytą tvarką atsakovai prašo nustatyti servitutą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Toks prašymas iš esmės sąlygotas jų ketinimo naudotis kitos formos žemės sklypo dalimi, tačiau vien dėl paminėtos aplinkybės kitų asmenų nuosavybės teisių ribojimas neatitiktų protingumo, teisingumo, proporcingumo principų. Servitutas gali būti nustatomas pagal viešpataujančio žemės sklypo savininko reikalavimą (CK 4.126 straipsnio 2 dalis), todėl ir šiuo aspektu atsakovų reikalavimas neatitinka teisės aktų nuostatų. Pažymėjo, kad tenkinus atsakovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, neaišku, kokiu būdu turėtų būti sprendžiama dėl servituto atlygintinumo ar žemės sklypo dalies, IĮ „Geotinklas“ 2015 08 17 naudojimosi tvarkos plane pažymėtos indeksu B/3466, naudojimosi tarp ieškovų, todėl vien šiuo pagrindu atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti laikoma tinkama. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad atsakovų prašoma patvirtinti ginčo sklypo naudojimosi tvarka, susieta su reikalavimu nustatyti servitutą, neatitinka teisėtumo kriterijaus.

11. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pagal atsakovų atsiliepime minimą 2017 m. 11 mėn. MB „SPV Projekta“ parengtą ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ginčo sklypas nebuvo pertvarkytas, o šalių ketinimai pertvarkyti žemės sklypą nepaneigia ieškovų reikalavimo teisės dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei nereiškia ieškovų įsipareigojimo patekti į ginčo sklypą tik pertvarkymo projekte nurodytu būdu, todėl minėtas projektas byloje teisinės reikšmės neturi. Nurodė, jog byloje nesprendžiamas ginčas dėl nuovažos prie ginčo sklypo įrengimo, todėl argumentų, susijusių su nuovažos įrengimu/neįrengimu neanalizavo. Naudojimosi ginčo sklypu tvarka nėra siejama su galimybe patekti į sklypą vien transporto priemone, ieškovai, teikdami reikalavimą, nurodė suprantantys patekimo į ginčo sklypą būdus ir prašė tokį reikalavimą tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliantai A. R. ir V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Nurodė, kad teismui priėmus skundžiamą sprendimą apeliantas V. R. raštu užklausė Gyventojų registrą ir gavo atsakymą, jog Z. S. (vienas iš ieškovų) mirė (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl remdamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis teigė, jog byloje nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes į bylos nagrinėjimą neįtraukė ieškovo Z. S. teisių perėmėjo. Apeliantų žiniomis, Ieškovas Z. S. turi dukrą, kuri, tikėtina, priėmė palikimą ar bent jau kreipėsi dėl palikimo priėmimo po Z. S. mirties. Pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės ieškovo Z. S. teisių perėmėjas, tačiau to nepadarė, todėl priimdamas sprendimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, laikytiną absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

14. Nurodė, kad remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2020-01-23 raštu, nėra galimybės suderinti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kadangi tai prieštarautų naujai, nuo 2019-05-26 įsigaliojusiai Statybos techninio reglamento nuostatai (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-05-26 įsakymu Nr. D1-231), nustatančiai, kad minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų B kategorijos gatvėse yra 150 metrų (Statybos techninio reglamento 6 lentelė). Lietuvos automobilių kelių direkcija pažymėjo, kad reikalingas įvažiavimų/išvažiavimų skaičius ginčo teritorijoje jau yra įrengtas, todėl naujų ar papildomų įvažiavimų/išvažiavimų įrenginėti nėra jokių galimybių. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad patekimui į ginčo žemės sklypą nėra galimybių įrengti nuovažos. Atitinkamai, prie bendraturčiams priklausančių ginčo žemės sklypo dalių patekti galima tik pėsčiomis.

15. Pagal ieškovų pateiktą planą, ieškovai bendrai naudotųsi ginčo sklypo B/611 dalimi, kurios plotis žvelgiant nuo Bendorių kelio ginčo žemės sklypo kryptimi sudaro 6,45 m., tuo tarpu Apeliantams toje pačioje vietoje atskirai naudotis paliekama itin siaura, vos 1,94 m. pločio žemės sklypo dalis, todėl naudojimosi sklypu tvarka pagal ieškovų pateiktą planą nėra patogi, apeliantams, jų interesas yra turėti kuo didesnį žemės sklypo plotą prie jiems priklausančio pastato, siekiant užtikrinti, kad pašaliniai asmenys neturėtų galimybės vaikščioti šalia apeliantų gyvenamosios vietos. Atstumas nuo Apeliantams priklausančio gyvenamojo namo iki ginčo žemės sklypo ir taip yra nedidelis, tačiau pagal ieškovų pateiktą planą jiems suteikiama teisė vaikščioti net 6,45 m. pločio ginčo žemės sklypo dalimi, ieškovų pateiktame plane pažymėta skaičiais 1-2-24-23-21-20-1. Apeliantų vertinimu, Ieškovams užtektų ir 1 m. pločio ginčo žemės sklypo dalies, nes patekimui į ginčo žemės sklypą nuovažos įrengti negalima. 6,45 m. pločio ginčo žemės sklypo dalis tikrai nėra būtina tam, kad ieškovai galėtų nekliudomai prieiti prie jiems priklausančių ginčo žemės sklypo dalių. Ieškovų pateiktas planas, jiems suteikiant teisę naudotis 6,45 m. pločio ginčo žemės sklypo dalimi, nepagrįstai suvaržo apeliantų interesus, nes prie pat jų gyvenamojo pastato turi teisę vaikščioti pašaliniai asmenys. Ieškovai teismo posėdyje ir patys nurodė, kad ginčo žemės sklypu faktiškai nesinaudoja, tuo tarpu apeliantai jiems priklausančiame gyvenamajame name gyvena nuolat, todėl būtent apeliantų interesai šiuo atveju turėtų nulemti tokį ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, kad ne tik ieškovams, bet visiems bendraturčiams būtų patogu naudotis jiems priklausančiomis ginčo žemės sklypo dalimis, t. y., kad ieškovams būtų patogu prieiti prie jiems priklausančių ginčo žemės sklypo dalių, o Apeliantams būtų patogu gyventi jiems priklausančiame gyvenamajame name.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai nesutiko su atsakovų apeliaciniu skundu. Nurodė, kad pagrindinis atsakovų nesutikimo motyvas - yra tas, kad ieškovų pasiūlytas ir teismo sprendimu patvirtintas naudojimosi žemės sklypu planas ieškovams yra nepatogus. Tačiau atsakovai neįrodė, kad teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jų teises bei interesus. Pateikdami apeliacinį skundą, atsakovai išreiškė iš esmės kitokią poziciją dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, negu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau jos nepagrindė jokiais sprendiniais, kas taip pat įrodo atsakovų bendradarbiavimo pareigos nevykdymą.

21. Sprendimo priėmimas neįtraukus į bylą Z. S. teisių perėmėjų, nepažeidė jų teisių. Ieškovams yra žinoma, kad palikimą po Z. S. mirties, kreipiantis į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, priėmė jo žmona G. S., kuri sutinka su teismo sprendimu ir jai yra žinomi sprendimo turinys bei jo sukeliami teisiniai padariniai, taip pat priėmus palikimą, ji ketina įstoti į bylą, Taigi proceso teisės pažeidimas nesukėlė materialinių teisinių padarinių — neteisingo bylos išsprendimo ar Z. S. teisių perėmėjų teisių pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas

23. Byla nagrinėjant apeliacine tvarka Pareiškėja G. S. pateikė prašymą dėl proceso šalies – ieškovo pakeitimo. Nurodė, kad jos sutuoktinis, ieškovas nagrinėjamoje byloje Z. S. (duomenys neskelbtini), o 2020 08 19 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. išdavė pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį pareiškėja paveldėjo mirusiojo turtą tame tarpe ir Z. S. priklausiusią ginčo sklypo dalį. Pažymėjo, kad yra susipažinusi su skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 06 09 sprendimu, su kuriuo sutinka ir pritaria ieškovų atsiliepimui į apeliacinį skundą. Nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodytas procesinės teisės pažeidimas yra formalus ir jos teisių nepažeidė. 2020 09 24 nutartimi bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija nutarė pakeisti pradinį ieškovą Z. S. jo procesinių teisių perėmėja – G. S..

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo padaryto procesinio pažeidimo pobūdį, įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms, taip pat tai, kad teismas priėmė sprendimą, su kuriuo sutinka mirusiojo ieškovo Z. S. teisių perėmėja, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra neesminis, formalus, nes neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neprieštarauja Z. S. teisių perėmėjos teisėtiems interesams, todėl nesudaro savarankiško pagrindo sprendimui panaikinti. Priešinga pozicija prieštarautų CPK 328 straipsnyje nustatytam draudimui vien formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

25. Sutiktina su atsakovų atsiliepime apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, jog apeliaciniame skunde atsakovai nurodė naują faktinį nesutikimo su ieškovų pateiktu naudojimosi ginčo sklypų tvarkos nustatymo planu, pagrindą, jog tokia naudojimosi tvarka pažeistų jų privatumą, kadangi jų interesas yra turėti kuo didesnį žemės sklypo plotą prie jiems priklausančio pastato, siekiant užtikrinti, kad pašaliniai asmenys neturėtų galimybės vaikščioti šalia apeliantų gyvenamosios vietos, kad atstumas nuo apeliantams priklausančio gyvenamojo namo iki ginčo žemės sklypo ir taip yra nedidelis, tačiau pagal ieškovų pateiktą planą jiems suteikiama teisė vaikščioti net 6,45 m. pločio ginčo žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiais 1-2-24-23-21-20-1 nors užtektų 1 m. pločio tako, kadangi bet kokiu atveju, patekimui į ginčo žemės sklypą nuovažos įrengti negalima, kad pagal ieškovų pateiktą planą, apeliantams toje pačioje vietoje atskirai naudotis paliekama itin siaura, vos 1,94 m. pločio žemės sklypo dalis, ieškovų pateiktame plane pažymėta A/474 apeliantų vertinimu, ieškovams užtektų ir 1 m. pločio ginčo žemės sklypo dalies, kadangi bet kokiu atveju, patekimui į ginčo žemės sklypą nuovažos įrengti negalima. Tačiau tokio naudojimosi ginčo sklypu plano su 1m. taku ieškovams patekti į jų ginčo sklypo dalis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip pažeidžiantys CPK 308 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

26. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytu reguliavimu naudojimosi tvarka nustatoma atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, paskiriant naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus kaip ir bet kokius kitus ginčus būtina atsižvelgti į stabilumo socialinės taikos tarp šalių atstatymo reikalavimus bei CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad civilinių teisinių santykių dalyviai įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

27. Todėl sprendžiant bendrasavininkių ginčus dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo aktualūs reikalavimai, kad nustatoma tvarka būtų maksimaliai patogi visiems bendraturčiams, užtikrinanti galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Taip pat svarbus naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus.

28. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovų, pateiktame plane apeliantams priskiriama naudotis ginčo sklypo dalis kurios plotis 1,95 m ties, apeliantų sklypo riba pažymėta taškais 3,4 nesuvaržo apeliantų teisių naudotis jiems priklausančiu nekilnojamu turtu ir nepažeidžia jų privatumo, kadangi ribojasi su apeliantams priklausančiu sklypu, kuriame yra apeliantams priklausantis namas (kotedžas), kuris kaip matyti iš atsakovų pateikto plano yra pakankamai nutolęs nuo sklypo ribos pažymėtos posūkio taškais 3,4, kad apeliantai turėtų pakankamai privačios erdvės prie jų gyvenamo namo. Be to pagal ieškovų pasiūlytą planą atsakovams ties jų sklypo riba pažymėta posūkio taškais 4,5 atitenka žemės sklypo dalis turinti net 11,33 m pločio, kas taip pat užtikrins apeliantų privatumą.

29. Tuo tarpu apeliantai į bylą buvo pateikę VĮ „Valstybės žemės fondas“ planą, pagal kurį patekimas į ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės sklypus buvo numatytas per gretimą sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso keliems savininkams, nustatant jame kelio servitutą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė konstatavęs, kad atsakovų reikalavimas nustatyti servitutą iš esmės yra sąlygotas jų ketinimo naudotis kitos formos žemės sklypo dalimi, tačiau vien dėl paminėtos aplinkybės kitų asmenų nuosavybės teisių ribojimas neatitiktų protingumo, teisingumo, proporcingumo principų.

30. Kolegija sutinka su ieškovų pirmosios instancijos teismo argumentais, kad servitutas gali būti nustatomas pagal viešpataujančio žemės sklypo savininko reikalavimą (CK 4.126 straipsnio 2 dalis), todėl ir šiuo aspektu atsakovų reikalavimas neatitinka teisės aktų nuostatų. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog tenkinus atsakovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, neaišku, kokiu būdu turėtų būti sprendžiama servituto atlygintinumo klausimas ir priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovų prašoma patvirtinti ginčo sklypo naudojimosi tvarka, susieta su reikalavimu nustatyti servitutą, neatitinka teisėtumo kriterijaus.

31. Nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ir apeliantų argumentas, jog ieškovų plane tarp posūkio taškų 1,2 nebus galima įrengti nuovažos į Bendorių kelią, nes šis klausimas, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas yra už ginčo ribų. Be to, pastebėtina, kad šį savo argumentą atsakovai rėmė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2020-01-23 raštu, kuriame nurodyta, jog nuo 2019-05-26 įsigaliojusiai Statybos techninio reglamento nuostatus (redakcija patvirtinta Aplinkos ministro 2019-05-26 įsakymu Nr. D1-231), minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų B kategorijos gatvėse yra 150 metrų (Statybos techninio reglamento 6 lentelė) ir kad reikalingas įvažiavimų/išvažiavimų skaičius ginčo teritorijoje jau yra įrengtas, todėl naujų ar papildomų įvažiavimų/išvažiavimų įrenginėti nėra jokių galimybių. Tačiau kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuovažos nėra ir prie sklypo, kuriame pagal atsakovų pateiktą planą butų nustatytas kelio servitutas ieškovams. Be to minėtame rašte nenurodyta, kad įrengus nuovažą pagal ieškovų pateikta planą butų pažeistas reikalavimas dėl 150 atstumo tarp nuovažų ir koks atstumas būtų tarp jau įrengtų nuovažų, rašte tik konstatuojamas, kad kol kas neužstatytoje ginčo teritorijoje jau įrengtas reikalingas nuovažų skaičius.

32. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.