Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-411-892/2020

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-09
Bylos Nr.: e2-411-892/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03206-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Pluirienė
Ieškovas: D. B., J. S., Z. S., K. T.
Atsakovas: A. R., V. R.
Trečiasis asmuo: J. M.
Advokatai: Svetlana Radionova

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas

Civilinė byla Nr. e2-411-892/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03206-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.4.1.; 3.2.6.1.VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2020 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Svetlanai Radionovaiatsakovų atstovei advokato padėjėjai A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B., J. S., Z. S., K. T. ieškinį atsakovams A. R., V. R. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovų A. R., V. R. priešieškinį ieškovams D. B., J. S., Z. S., K. T. dėl servituto nustatymo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys J. M. – Petruitienė, T. P., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai prašė nustatyti žemės sklypo, 0.3940 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką remiantis 2019 m. rugsėjo 9 d. matininkės S. P. naudojimosi tvarkos nustatymo planu priskiriant atsakovams A. R. ir V. R. bendrai naudotis 474 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta taškais 2-3-4-5-23-24-2 ir plane pažymėta indeksu A; D. B. - naudotis 1546 k.m. sklypo dalimi, plane pažymėta taškais 19-20-21-22-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19 ir plane pažymėta indeksu C; J. S., Z. S. bei K. T. - bendrai naudotis 1309 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta taškais 5-6-7-8- 9-10-22-21-23-5, plane pažymėta indeksu D; D. B., J. S., Z. S. bei K. T. - bendrai naudotis 611 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta taškais 1-2-24-23-21-20-1 plane pažymėta indeksu B.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0.3940 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 474/3940 dalys Žemės sklypo. Ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklauso: J. S. - 404/3940 dalys, Z. S. - 605/3940 dalys, K. T. - 605/3940 dalys, D. B. - 1852/3940 dalys Žemės sklypo. 2015 m. lapkričio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-4254-(l4.48.111) ir 2016 m. sausio 1 d. Įsakymu Nr. 48VĮ-39-(l4.48.2.) minėtas žemės sklypas buvo suformuotas padalijus 1.45 ha dydžio žemės sklypą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)į du sklypus: ginčo žemės sklypą ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutartimi buvo nustatyta naudojimosi tvarką, tačiau 2015m. gruodžio 10 d. notarui patvirtinus turto pasidalijimo sutartį, buvo išregistruotas ir juridinis faktas — nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Todėl šalių sudaryta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu sutartis neteko galios. Šiuo metu tarp šalių nėra sutarimo, kokia tvarka naudotis ginčo žemės sklypu. Atsakovai nori naudotis visa žemės sklypo dalimi, esančia šalia jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tačiau tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka realiai šiuo metu susiklosčiusios situacijos, pažeidžia kitų bendraturčių - ieškovų, teises bei interesus, nes neturėdami įvažiavimo į žemės sklypą ieškovai praranda galimybę įgyvendinti savo nuosavybės teises: trukdoma visa nuosavybių teikiama apimtimi naudotis, valdyti ar disponuoti turtu. Ieškovai nurodė, kad plane, pagal kurį jie prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, nenukrypstama nuo nuosavybės teisių proporcijų, pateiktas žemės naudojimo būdas atitinka teisingumo bei sąžiningumo kriterijus. Ieškovų nuomone, „idealios“ naudojimosi tvarkos šiuo atveju negalima nustatyti, svarbiausia yra tai, kad ji nepažeistų bendraturčių teisių bei interesų, o ieškovų siūloma naudojimosi tvarka yra kompromisinė — suderina bendraturčių interesus, nepažeidžia atsakovų bei kitų asmenų teisių bei interesų. Pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą kiekvienam iš žemės sklypo bendraturčių priskirta asmeniniam naudojimuisi būtent tokia sklypo dalis, kokia jam priklauso pagal jo turimą registruotą viešajame registre žemės sklypo dalį. Naudojimosi tvarka yra racionali ir patogi, kiek tai įmanoma esant tokiam neužstatytam žemės sklypo plotui ir bendraturčių skaičiui. Ieškovai pažymėjo, kad šalia ginčo žemės sklypo yra išsidėstęs 0,3273 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris taip pat priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šis žemės sklypas turi su ginčo sklypo dalimi bendras kraštines 2019 m. rugsėjo 9 d. naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas taškais 3-4-5-6-7. Šiame žemės sklype pastatytas sublokuotas gyvenamasis namas su pastatais, kuris priklauso atsakovams, bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl atsakovo V. R. 2017 m. kovo 30 d. prašymu, 2017 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. 48FPĮ-885- (14.48.123) buvo nuspręsta rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas — pertvarkyti žemės sklypą, sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) ir suformuoti atskirus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto teismui 2017 m. lapkričio mėnesio MB „SPV Projektai“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendimų brėžinio matyti, kad pertvarkymo projekte buvo numatytas įvažiavimas per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) į ginčo sklypą. Įvažiavimas/išvažiavimas projekte pažymėtas indeksais S/318, S2/72,Sl/72. Toks sprendimas būtų išsprendęs patekimo prie ieškovų naudojamos ginčo žemės sklypo dalių problemą. Pagal 2017 m. birželio 1 d. Vilnius rajono savivaldybės administracijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-403-17 5.11 punktą, įpareigojančiu žemės sklypui besiribojant su valstybinės reikšmės keliu, sprendinius derinti su kelio valdytoju formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pateiktas Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susiekimo ministerijos su prašymu dėl prisijungimo esamos nuovažos prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Pateiktame derinimui Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte buvo numatytas tiesioginis patekimas nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) iki ginčo žemės sklypo. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija minėtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams nepritarė, nurodydama, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą ar objektą, siekiant sudaryti sąlygas automobiliams važiuoti greitai ir netrikdomai, sankryžų su šalutiniai keliais ir nuovažų skaičius valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą LR aplinkos ir LR susiekimo ministrų 2008-01-09 įsakymu Nr. Dl-11/3-3 "Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo (toliau — KTR 1.01:2008). Vadovaujantis KTR 1.01:2008 166 punktu, rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kebo pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Kadangi ties planuojama teritorija nuovažų kiekis ir taip yra per didelis, įrengti naują nuovažą nėra teisinių galimybių. Kelių direkcija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini)ties žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir ginčo sklypo įrengti naują nuovažą nėra teisinių galimybių, privažiavimo prie žemės sklypų klausimas turi būti sprendžiamas naudojantis jau esamomis, teisėtai įrengtomis nuovažomis rajoniniame kelyje, naujų nuovažų nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio neplanuojant. Tokiu būdu 2017 m. lapkričio 11 d. parengto MB „SPV Projektai“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas liko neįgyvendintas. Įvažiavimas/išvažiavimas per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie ginčo žemės sklypo tapo negalimas. Ieškovai priversti ieškoti kitų būdų spręsti patekimo prie naudojamų ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalių klausimą. Neišsprendus įvažiavimo į ginčo žemės sklypą klausimo, tai neabejotinai suvaržytų ieškovų kaip bendraturčių teises, todėl pateikiamas naudojimosi žemės sklypu projektas yra nulemtas objektyvių aplinkybių. Ieškovei siūlė nustatyti 611 kv.m. bendro naudojimo plotą, pažymėtą plane indeksu B, skirta automobiliu ir pėsčiomis patekti į sklypo dalis ieškovei D. B. (sklypo dalis, pažymėta indeksu C) ir ieškovams J. S., Z. S. bei K. T. (sklypo dalis, pažymėta indeksu D). Plane numatyti ne siauresni nei 6 metro pločio skirtas pravažiavimui iki skirtino naudojimui sklypo bendro naudojimo plotas. Įgyvendinus ieškovų siūlomą tvarką, atsakovai nepatirtų ženklių nepatogumų, o ieškovai turėtų galimybę naudotis jiems skirtinomis ginčo sklypo dalimis nevaržomai. Atsižvelgiant į atsakovų 474/3940 dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo žemės sklype bei 1146/3273 dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams A. R. ir V. R. skirtina naudotis 474 kv.m. ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A, yra racionalus sprendimas, nes formuojant žemės sklypo naudojimą tokiu būdu, atsakovams ateityje numatyta galimybę pertvarkyti bendras ribas turinčius žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), sujungiant juos ir suformuojant atskirą tik atsakovams priklausanti kitos paskirties žemės sklypą su atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu. Taip pat atsakovams tokiu būdu bus suteikta daugiau vietos prie atsakovams priklausančio gyvenamojo namo. Ieškovų nuomone, toks sprendimas atitinka žemės sklypo vientisumo kriterijus ir atsakovų interesai negali būti pažeisti. Nustačius ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovai nepatirs jokių praradimų. Ieškovų pateikiamas naudojimosi tvarkos pakeitimo projektas nedarys žalos bendrosios nuosavybės valdymo stabilumui ir nevaržys kitų bendraturčių teisių. Atsižvelgiant į ieškovų su atsakovais susiklosčiusią situaciją, manytina, kad nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymas siūlomu būdu reikštų ginčo išsprendimą iš esmės ir leistų išvengti galimų konfliktų ir ginčų ateityje.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai su ieškiniu pateikė 2017 m. liepos mėnesio MB „SPV Projektai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000, visi byloje dalyvaujantys ieškovai ir atsakovai sutiko su tokiu sprendinių brėžiniu, naujai formuojamų žemės sklypų ribomis bei privažiavimais prie naujai formuojamų žemės sklypų (patekimu prie ginčo žemės sklypo), vadinasi ieškovų ir atsakovų valia dėl patekimo į ginčo žemės sklypą buvo išreikšta ir suderinta tarpusavyje. Vien tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nedavė sutikimo įrengti minėtą privažiavimą (nuovažą), neužkerta kelio teismui sprendimu, nustačius konkrečią naudojimosi žemės sklypu tvarką, tokį privažiavimą, patvirtinus naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo projektą, nustatyti. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos elektroniniame laiške teigiama, kad prie ginčo žemės sklypo turi būti privažiuojama naudojantis jau esamomis, teisėtai įrengtomis nuovažomis nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Ieškovai, vadovaudamiesi šia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos elektroniniame laiške nurodyta pozicija, ieškinyje pageidauja, kad nuovaža (privažiavimas) prie ginčo žemės sklypo dalių, plane pažymėtų indeksais C-1546 ir D-2309, vis tiek būtų naujai formuojama nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Vien jau dėl šios priežasties ieškovų pozicija yra nenuosekli ir sunkiai suprantama: nuovažos pagal sprendinių brėžinį, kuris su ieškovais ir atsakovais buvo suderintas, ieškovai nustatyti nepageidauja, kadangi, kaip nurodo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos ir su kuo sutinka ieškovai, reikia naudotis jau esamomis nuovažomis; tačiau tuo pačiu pagal ieškovų ieškinio reikalavimus vis tik yra pageidaujama įrengti nuovažą naujoje ginčo žemės sklypo vietoje. Toks ieškovų ieškinio reikalavimas yra nesuprantamas ir netgi negalimas dėl žemiau nurodomų priežasčių. Atsakovų nuomone, ieškovų siūlomas naujas privažiavimas yra visiškai neracionalus, o jo įrengimas reikalautų papildomų išlaidų, nes naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pažymėtoje indeksu B-611, kuri turėtų būti naudojama kaip privažiavimas, yra apžėlę žemių kalnai, kurie trukdytų bet kokiam privažiavimui pagal ieškovų teikiamą planą, būtų reikalingos papildomos išlaidos siekiant įrengti faktiškai (realiai) naudojamą nuovažą nuo Bendorių kelio (jog būtų galima privažiuoti nuo Bendorių kelio iki ginčo žemės sklypo dalių, plane pažymėtų indeksais C-1546 ir D-1309). Be to, pagal ieškovų pateiktą planą, šalia Bendorių kelio ir viduryje žemės sklypo dalies plane pažymėtos indeksu B-611 ir apibrėžtos taškais 1-2, yra elektros įvadinė spintelė. Teismui nustačius ieškovų prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką reiktų šią elektros įvadinę spintelę perkelti į kitą vietą, kas taip pat būtų visiškai neracionalu ir neprotinga. Atsakovai taip pat nurodė, kad sprendinių brėžinyje matyti žemės sklypo, unikalus Nr. 4174-0100-0206, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio vienai iš ieškovių – K. T. - ribos. Ties bendra šio žemės sklypo ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalys priklauso atsakovams ir vienai iš ieškovių J. S. - riba, nuo seno nuo Bendorių kelio yra įrengta ir naudojama nuovaža (privažiavimas) prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent per šį privažiavimą visą laiką buvo ir yra patenkama į ginčo žemės sklypą. Atsakovams nesuprantama, kodėl ieškovai ieškiniu siekia nusistatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri keičia nuo seno egzistuojančią tvarką, kai privažiavimas prie ginčo žemės sklypo eina per pačių ieškovų žemės sklypus (ar jų dalis). Šioje atsiliepimo į ieškinį dalyje nurodoma nuovaža yra egzistuojanti nuo seno, dėl ko tai atitinka pačių ieškovų taip aktualizuojamą 2018 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos elektroniniame laiške nurodytą poziciją - įrengti privažiavimą pagal jau esamas nuovažas, juo labiau, kad ši nuovaža grafiškai netgi yra pažymėta ir Sprendinių brėžinyje punktyrine linija.

Šalies argumentai

4. Atsakovai pateikė priešieškinį. Patikslinę priešieškinio reikalavimus atsakovai prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019 m. lapkričio 25 d. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, pagal kurį: atsakovai A. R. ir V. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A/474“ ir apibrėžta taškais 1-2-3-18-19-20-1; ieškovai K. T., Z. S., J. S., D. B. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B/3466“ ir apibrėžta taškais 20-19-18-22-21-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-1720; 2) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje, 2019 m. lapkričio 25 d. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane M 1:500 pažymėtoje indeksu „S/318“ ir apibrėžtoje taškais 23-24-21-22-23, nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti juo transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku kaip patekimu į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyrius 2019 m. lapkričio 25 d. parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį naudojimosi tvarkos nustatymo variantas yra priimtiniausias visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. 2015 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovai įsigijo 24441/698240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties priedą – 2015 m. rugpjūčio 17 d. IĮ „Geotinklas“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą bei 2015 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties 6.1.1. punktą, atsakovai naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, prie šios sutarties pridėtame naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A/672“. Būtent ši žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ribojasi su ginčo žemės sklypo dalimi naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „A/474“, kurios naudojimosi tvarką atsakovai priešieškiniu teismo ir prašo nustatyti. Tokia atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionaliausia ir teisingiausia, kadangi būtent su ginčo žemės sklypo dalimi, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A/474“ ribojasi atsakovams priklausanti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0426-0496, dalis, kurioje yra atsakovams priklausantis gyvenamasis namas. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgus į ginčo žemės sklypo ribas ir konfigūraciją, vakarinę ginčo žemės sklypo dalį (8,39 m. pločio ties Bendorių keliu) naudoti kaip privažiavimą (6,45 m. pločio) prie likusios ginčo žemės sklypo dalies bei dalį šios ginčo žemės sklypo dalies (1,94 m. pločio) priskiriant naudotis atsakovams, yra visiškai neracionalu ir neprotinga, atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ir leis geriausiai užtikrinti ne tik atsakovų, bet ir ieškovų teises ir teisėtus interesus. Toks naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymas yra proporcingas ir užkerta kelią tarp bendraturčių ateityje kilti naujiems ginčams. Likusi ginčo žemės sklypo dalis, kurios riba naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais 22-21-45, ribojasi su vienai iš ieškovių byloje, J. S., priklausančia žemės sklypo dalimi, kuri pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. IĮ „Geotinklas“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą žymima indeksais „E/318“ ir „D/1258“, todėl ieškovei J. S. iš bet kurios jos žemės sklypo dalies pietinės pusės yra netrukdoma galimybė patekti į ginčo žemės sklypą. Analogiška situacija su kita ieškove byloje, K. T., kurios žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su ginčo žemės sklypo riba, naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais 5-6. Dėl to ir ieškovei K. T. iš bet kurios jos žemės sklypo dalies yra netrukdoma galimybė patekti į ginčo žemės sklypą. Dėl paminėtų priežasčių ieškovės J. S. ir K. T. į ginčo žemės sklypą gali tiesiogiai patekti iš jiems priklausančių žemės sklypų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams nesuprantama, dėl kokių priežasčių šios ieškovės į joms priklausančias ginčo žemės sklypo dalis nori patekti visai iš kitos ginčo žemės sklypo pusės. Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nustačius atsakovų prašomą nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovai Z. S. ir D. B. neturėtų galimybės patekti į ginčo žemės sklypą. Dėl šios priežasties yra būtina nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę juo važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku. 2015 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties 6.1.3 dalyje nurodyta, kad Č. S. (ieškovės J. S. tėvas), įgyvendindamas nuosavybės teises į jam priklausančią žemės sklypo dalį, atskirai valdys, naudosis bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos 1576/3273 dalimi žemės sklypo, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksais „D/1258“ ir „E/318“. Atsižvelgiant į tai, atsakovai ir prašo teismo nustatyti kelio servitutą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, naudojimosi tvarkos plane pažymėtoje indeksu „S/318“ ir apibrėžtoje taškais 23-24-21-22-23, suteikiantį teisę važiuoti juo transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Nustačius šį kelio servitutą, ieškovams Z. S. ir D. B. taip pat neliks jokių kliūčių patekti į ginčo žemės sklypą. 2017 m. lapkričio 11 d. MB „SPV Projektai“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (kurį ieškovai pateikė į bylą su ieškiniu) būtent ir buvo numatytas tokio paties ploto ir toje pačioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje kelio servitutas, pažymėtas indeksu „S/318“. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su visais ieškovais ir jiems jis buvo tinkamas. Vadinasi, atsakovų siūlomas nustatyti kelio servitutas neprieštarauja ir negali prieštarauti nei vieno iš ieškovų valiai. Be to, tai pats racionaliausias galimas variantas, kad visiems ginčo žemės sklypo bendraturčiams būtų užtikrinta galimybė netrukdomai naudotis jiems priklausančiomis ginčo žemės sklypo dalimis. Dėl paminėtų priežasčių, visų ginčo žemės sklypo bendraturčių interesai būtų geriausiai užtikrinti ir suderinti nustačius šiuo priešieškiniu prašomą nustatyti atsakovų naudojimosi ginčo žemės sklypo dalimi tvarką, o ieškovei J. S. nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, 2015 m. rugpjūčio 17 d. IĮ „Geotinklas“ naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtoje indeksu „E/318“, nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti juo transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku ir taip užtikrinti ieškovams netrukdomai naudotis jiems priklausančiomis ginčo žemės sklypo dalimis.

5. Ieškovai su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai jų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką grindžia kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti juo transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku kaip patekimu į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatymu, tokia atsakovų pozicija bei jų reikalavimas dėl servituto nustatymo prieštarauja servitutų nustatymo reglamentavimui ir teismų praktikai. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Ginčo situacijoje yra aktuali antroji sąlyga - ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis. Nagrinėjamojoje ginčo situacijoje atsakovų prašomas nustatyti kelio servitutas nėra objektyviai būtinas, nes ieškovai gali tinkamai naudotis žemės sklypu be servituto nustatymo, neapribodami kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas patvirtina, kad yra reali galimybė ieškovams patekti į savo žemės sklypą, o taip pat įvažiuoti, nenustatant servituto. Įvažiavimas į ginčo žemės sklypą bei susisiekimas su viešaisiais keliais buvo nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose, formuojant ginčo žemės sklypą. Todėl tokios galimybės buvimas eliminuoja teisines prielaidas nustatyti kelio servitutą pagal pareikštą atsakovų priešieškinį. Šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kitų savininkų nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka savininkų interesų pusiausvyros. Be to, atsakovų reikalavimas įrengti naują kelią - įvažiavimą ieškovės J. S. naudojamoje žemės sklypo dalyje pripažintinas neracionaliu ir nepagrįstu, nes prieštarauja nuovažų įrengimo keliamiems reikalavimams. Kaip jau buvo nurodyta ieškovų ieškinyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija nepritarė atsakovų priešieškinyje siūlomam įvažiavimui ir kelio įrengimui nurodydama, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą ar objektą. Priešingai, siekiant sudaryti sąlygas automobiliams važiuoti greitai ir netrikdomai, sankryžų su šalutiniai keliais ir nuovažų skaičius valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą LR aplinkos ir LR susiekimo ministrų 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl- 11/3-3 "Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo (toliau — KTR 1.01:2008). Vadovaujantis KTR 1.01:2008 166 punktu, rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Kadangi ties planuojama teritorija nuovažų kiekis ir taip yra per didelis, įrengti naują nuovažą nėra teisinių galimybių. Kelių direkcija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini)ties žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir ginčo sklypo įrengti naują nuovažą nėra teisinių galimybių, todėl privažiavimo prie žemės sklypų klausimas turi būti sprendžiamas naudojantis jau esamomis, teisėtai įrengtomis nuovažomis rajoniniame kelyje, naujų nuovažų nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio neplanuojant, todėl šis klausimas jau buvo išspręstas ir atsakovų reikalavimas negali būti įgyvendintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys netenkintinas

6. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3940 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės J. S. vardu registruotos 404/3940 dalys žemės sklypo, Z. S. – 605/3940 dalys, K. T. vardu - 605/3940 dalys, D. B. – 1852/3940 dalys, atsakovų A. R. ir V. R. vardu – 474/3940 dalys. Iš atžymų VĮ „Registrų centras“ išraše matyti, kad 2015 m. lapkričio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu bei 2016 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu yra nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimosi sąlygos – elektros apsaugos zonos ir Kelių apsaugos zonos. Bylos duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kurio 1476/3273 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei J. S., 224/1091 dalys – atsakovams A. R. ir V. R., 1025/3273 dalys tretiesiems asmenims J. M. – P. ir T. P.. Pagal 2015 m. pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovai naudojasi 372/3273 dalimi žemės sklypo, IĮ „Geotinklas“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu A/672, J. M. – P. ir T. P. – 1025/32763 dalimi, pažymėtą indeksu B/734, Č. S. (arba kitas teisėtas šios dalies savininkas ar naudotojas) – 1476/3273 dalimi, pažymėtą indeksu D1258.

7. Ieškovai prašo patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. matininkės S. P. naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurią atsakovams A. R. ir V. R. būtų priskirta naudotis 474 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A; D. B. paskirti naudotis 1546 k.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C; J. S., Z. S. bei K. T. paskirti bendrai naudotis 1309 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D; D. B., J. S., Z. S. bei K. T. paskirti bendrai naudotis 611 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B. Atsakovai prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2019 m. lapkričio 25 d. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą priskiriant atsakovams naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A/474“, ieškovams naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B/3466“, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutą suteikiantį teisę važiuoti juo transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku kaip patekimu į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

8. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismų praktika išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį, todėl vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

9. Vertinant ieškovų prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką aukščiau paminėtų kriterijų kontekste pažymėtina, kad prašoma nustatyti tvarka atitinka teisėtumo kriterijų. Atsakovai atsiliepime ir priešieškinyje nurodė, kad pagal ieškovų prašomą nustatyti tvarką nebus galimybės ieškovams naudotis jiems priskirtomis Žemės sklypo dalimis, nes prie Žemės sklypo nėra įrengtos nuovažos. Byloje nekilo ginčo dėl tos aplinkybės, kad prie Žemės sklypo nėra įrengtos nuovažos, tačiau pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 9 d. Nr. D1-11/3-3 įsakymu „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinto Kelių techninio reglamento 8.6 punktą nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta. Sutiktina su ieškovų 2020 m. gegužės 25 d. prašyme dėl įrodymų prijungimo bei teismo posėdyje ieškovų atstovės argumentais, kad aplinkybė dėl įvažos nebuvimo, kaip ir aplinkybė dėl jos įrengimo galimumo/negalimumo neriboja ieškovų teisių bei galimybės naudotis Žemės sklypu, nes į jį galima patekti pėsčiomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuovažos nėra ir prie atsakovų prašomos priskirti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, per kurią atsakovai prašo sudaryti teisines prielaidas patekti ieškovams D. B., Z. S. į Žemės sklypą. Bylos duomenys patvirtina, kad Žemės sklype yra nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimosi sąlygos – elektros apsaugos zonos. Iš byloje esančių nuotraukų, 2014 m. rugpjūčio 5 d. AB „Lesto“ rašto matyti, kad Žemės sklype 2011 metais pagal 2010 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintą projektą „Gyvenamojo namo lauko elektros tinklai (10.6.5) (duomenys neskelbtini) įrengta kabelių spinta KS-6307. Tačiau Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos nedraudžia per elektros apsaugos zoną patekti į žemės sklypą pėsčiomis (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnis). Nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką teismas neturi pareigos konstatuoti, kokiu būdu ieškovai D. B., J. S., Z. S. bei K. T. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. AB „Lesto“ rašte nurodyta, kad kabelių spinta gali būti perkelta. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal ieškovų pasiūlytą būdą prieštarautų teisės aktų reikalavimams.

10. Antra, ieškovų siūloma tvarka atitinka adekvatumo dalims nuosavybės teisėje kriterijų, ginčo dėl šios aplinkybės nekilo. Teismo posėdyje šalys paaiškino, kad šiuo metu faktiškai nesinaudoja Žemės sklypu. Pagal ieškovų siūlomą Žemės naudojimosi tvarką atsakovams tektų Žemės sklypo dalis, besiribojanti su jiems priskirta naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pagal ieškovų pasiūlytą tvarką atsakovams priskirtos naudotis Žemės sklypo dalies naudojimo efektyvumas būtų mažesnis, žemės sklypo forma būtų taisyklingesnė, nei pagal atsakovų pasiūlytą tvarką. Tokių argumentų atsakovai nenurodė. Taigi, byloje nenustatyta bei atsakovai neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad ieškovų pasiūlyta tvarka neatitiktų socialinės taikos, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų.

11. Šioje byloje lyginant šalių pasiūlytas naudojimosi Žemės sklypu tvarkas esminę reikšmę turi aplinkybė, kad siekiant sudaryti prielaidas ieškovams naudotis Žemės sklypu pagal atsakovų pasiūlytą tvarką atsakovai prašo nustatyti servitutą Žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0426-0496.

12. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli, joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-715-933/2019). Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis).

13. Atsakovų reikalavimas nustatyti servitutą iš esmės yra sąlygotas jų ketinimo naudotis kitos formos Žemės sklypo dalimi, tačiau vien dėl paminėtos aplinkybės kitų asmenų nuosavybės teisių ribojimas neatitiktų protingumo, teisingumo, proporcingumo principų. Šioje byloje nustatyta, kad egzistuoja ieškovams D. B. bei Z. S. galimybė patekti į Žemės sklypą kitu būdu nei nustačius servitutą - per ieškovų siūlomą priskirti jiems naudojimuisi Žemės sklypo dalį D pagal ieškovų siūlomą naudojimosi planą, vadinasi, nėra vienos iš būtinų servituto nustatymo sąlygų. Taip pat sutiktina su ieškovų atstovės argumentu, kad servitutas gali būti nustatomas pagal viešpataujančio žemės sklypo savininko reikalavimą (CK 4.126 straipsnio 2 dalis), todėl ir šiuo aspektu atsakovų reikalavimas neatitinka teisės aktų nuostatų. Taip pat pažymėtina, kad tenkinus atsakovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, neaišku, kokiu būdu turėtų būti sprendžiama dėl servituto atlygintinumo ar žemės sklypo dalies, IĮ „Geotinklas“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtos indeksu B/3466, naudojimosi tarp ieškovų, todėl vien šiuo pagrindu atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti laikoma tinkama (žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 21 punktą). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovų prašoma patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarka, susieta su reikalavimu nustatyti servitutą, neatitinka teisėtumo kriterijaus.

14. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovų ir atsakovų valia dėl patekimo į ginčo žemės sklypą buvo suderinta pritariant 2017 m. lapkričio mėnesį MB „SPV Projekta“ parengtam Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. Byloje nekilo ginčo dėl tos aplinkybės, kad Žemės sklypas pagal minėtą projektą nebuvo pertvarkytas. Šalių ketinimai pertvarkyti žemės sklypą nepaneigia ieškovų reikalavimo teisės dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei nereiškia ieškovų įsipareigojimo patekti į Žemės sklypą tik pertvarkymo projekte nurodytu būdu. Taigi, atsakovų argumentai, susisieti su 2017 m. lapkričio mėnesį MB „SPV Projekta“ parengtame Žemės sklypo projekte numatytu įvažiavimu į žemės sklypą šioje byloje teisinės reikšmės neturi. Šioje byloje dėl nuovažos įrengimo prie Žemės sklypo nėra sprendžiama (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl argumentai, susiję su nuovažos įrengimu/neįrengimu neanalizuoti. Minėta, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra siejama su galimybe patekti į sklypą vien transporto priemone. Nagrinėjamu atveju, ieškovai, teikdami reikalavimą, nurodė suprantantys patekimo į Žemės sklypą būdus (2020 m. gegužės 25 d. prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą) ir prašė tokį reikalavimą tenkinti.

15. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad sprendinių brėžinyje matyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio vienai iš ieškovių K. T. ribos. Ties bendra šio žemės sklypo ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalys priklauso atsakovams bei ieškovei J. S. riba nuo seno nuo (duomenys neskelbtini) yra įrengta ir naudojama nuovaža prie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtent per šį įvažiavimą ir patenkama į Žemės sklypą, todėl ieškovai ieškiniu siekia nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri keičia nuo seno egzistuojančią tvarką, kai privažiavimas prie ginčo žemės sklypo eina per pačių ieškovų sklypus. Vertinant šį argumentą pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovai nesinaudoja Žemės sklypu. Atsakovų atstovė nurodė negalinti pasakyti, ar ieškovai naudojasi žemės sklypu, taigi, nepaneigė ieškovų atstovės argumento, kad faktiškai žemės sklypu nėra naudojamasi, dėl ko nėra pagrindo laikyti nustatyta aplinkybę, kad prie Žemės sklypo ieškovai faktiškai patenka per žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį privažiavimą. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ išraše nėra atžymų, kad žemės sklype yra nustatytas servitutas Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai. Be to, kaip pažymėjo atsakovai priešieškinyje, nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą planą yra būtina nustatyti servitutą kitame žemės sklype, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas privažiavimas D. B. bei Z. S. prie Žemės sklypo, taigi, priešieškiniu paneigti atsiliepimo argumentai dėl esamo privažiavimo visiems ieškovams prie Žemės sklypo. Šiame sprendime konstatuota, kad nėra teisinių prielaidų tenkinti reikalavimą dėl servituto nustatymo. Dėl nurodyto, atsakovų argumentai dėl nuo seno egzistuojančio įvažiavimo į Žemės sklypą atmestini kaip nepagrįsti bei nesudaro pagrindo tenkinti priešieškinį.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas ieškovų ieškinys, priešieškinys netenkintinas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis, CK 4.126 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Pagal byloje esančius duomenis ieškovė D. B. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2019 m. rugsėjo 23 d. mokėjimas), patyrė 1 200 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (2019 m. liepos 23 d. sumokėjo atstovei 600 Eur, 2020 m. sausio 14 d. sumokėjo atstovei 600 Eur), iš viso patyrė 1 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, yra priteisiamos ieškovės D. B. naudai iš atsakovų A. R. ir V. R. lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 637,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 16,22 Eur, jos, atsižvelgiant į bylos baigtį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 8,11 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklypo, 0.3940 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. matininkės S. P. naudojimosi tvarkos nustatymo planą priskiriant:

atsakovams A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrai naudotis 474 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta taškais 2-3-4-5-23-24-2 ir plane pažymėta indeksu A;

ieškovei D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis 1546 k.m. sklypo dalimi, plane pažymėta taškais 19-20-21-22-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19 ir plane pažymėta indeksu C;

ieškovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) Z. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) bei K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis 1309 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta taškais 5-6-7-8-9-10-22-21-23-5, plane pažymėta indeksu D;

ieškovams D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) Z. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) bei K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis 611 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta taškais 1-2-24-23-21-20-1 plane pažymėta indeksu B.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 275,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,22 Eur (šešiolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 8,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė