Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visi butai“ atstovui D. M., ieškovui M. E., atsakovui (pagal priešieškinį) M. M., jų atstovui adv. Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Visi butai“ ir M. E. ieškinį atsakovei D. K., dėl mokesčio už tarpininkavimo paslaugas, žalos ir patirtų nuostolių atlyginimo ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovei UAB „Visi butai“ ir atsakovui pagal priešieškinį M. M., dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

; priteisti iš atsakovės D. K. 1 300 Eur žalos ir patirtų nuostolių atlyginimą ieškovams M. E. ir V. T. (2020 m. liepos 13 d. teismo nutartimi priimtas V. T. ir M. M. prašymas dėl ieškinio atsisakymo ir byla šioje dalyje nutraukta); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė D. K. ir UAB „Visi butai“, atstovaujama įgalioto asmens M. M. (Partneris Nr. 1) ir M. M., veikiančio pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (Partneris Nr. 2), sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią Partneriai Nr. 1 ir Nr. 2 įsipareigojo už atlyginimą teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant klientės butą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, kad parduodamo buto kaina 33 000 Eur arba žemesnė, atsižvelgiant į rinkos vertę bei pirkėjų pasiūlymus. Paslaugų kaina - du tūkstančiai eurų, o jei buto pardavimo kaina bus mažesnė nei 30 000 Eur, tuomet komisinis dydis mažinamas iki 1500 Eur. Partneriai Nr. 1 ir Nr. 2 sutartį įvykdė – surado pirkėją, buvo sutarta dėl kainos – 26 000 Eur, surašyta trišalė avansinė sutartis, pagal kurią iki 2020 m. balandžio 1 d. sutarta pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį už 26 000 Eur. Pirkėjai sumokėjo 200 Eur avansą. Su sutarties turiniu pardavėja sutiko, tačiau dėl neaiškių priežasčių nepasirašė, pažadėdama tai padaryti vėliau. Tuoj pat Partneriai Nr. 1 ir Nr. 2 pradėjo ruošti dokumentus pardavimo įforminimui. 2020 m. vasario 24 d. pardavėja pareikalavo didesnės, papildomai 500 Eur sumos, partneris informavo pirkėją ir šis sutiko butą nupirkti už 26 500 Eur. 2020 m. vasario 26 d. sudaryta nauja trišalė sutartis 26 500 Eur sumai, ją pasirašė visos suinteresuotos šalys. Su notare suderintas sutarties pasirašymo laikas – 2020 m. kovo 10 d., 9.00 val., papildomai iš vakaro informuota pardavėja, tačiau ji sutartu laiku sudaryti ir pasirašyti sutartį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Ginčo, kad Sutartis buvo sudaryta atsakovės namuose, nekilo. Tai reiškia, kad prieš sudarant vartojimo sutartį atsakovei turėjo būti suteikta būtina, teisinga, išsami ir neklaidinanti informacija, įkaitant bendrą paslaugų kainą (CK 6. 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6. 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiga įrodyti, kad informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6. 6.228⁶ straipsnio 4 dalis, 6. 6.228⁷ straipsnio 5 dalis). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).

Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų pakanka daryti išvadai, kad Sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę (vienos sandorio šalies tylėjimu (CK 1.91 straipsnio 5 dalis)). Kaip jau anksčiau nurodyta, atsakovė teisingai suvokė sudaromo sandorio esmę, kurio viena iš esminių sąlygų buvo atlygintinas tarpininkavimas parduodant turtą ir šią savo valią atsakovė išreiškė pasirašydama Sutartį. Tačiau to nepakanka spręsti, kad atsakovei pasirašant sutartį buvo atskleistos visos su tuo susijusios aplinkybės. Ieškovė nurodė, kad Sutartį ji pasirašė skubėdama, ne su viskuo susipažinusi, tik pastebėjusi dėl komisinių dydžio. Byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad apgaulė sudarant Sutartį pasireiškė tam tikrų aplinkybių, kurias žinodama atsakovė nebūtų sudariusi sandorio, sąmoningu nuslėpimu (jų neatskleidimu). Visų pirmiausia ši išvada darytina dėl to, kad šalių pasirašytos Sutarties pagrindu ieškovės teisė į 2000 Eur (arba 1 500 Eur) tarpininkavimo mokestį kyla iš esmės nepriklausomai nuo to, kaip šią sutartį vykdo patys Partneriai, nes jų finansinė atsakomybė ribojama tik bendra 300 Eur suma, Sutarties 5.5 punktas). Be to atsakovės tikslas sudarant Sutartį buvo Buto pardavimas. Taigi bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, suvokdamas anksčiau aptarto sandorio sudarymo pasekmes (sandorio efektą) t. y. atsiskaityti su Partneriais ta pačia, 2000 Eur ar 1500 suma nepriklausomai nuo pasiekto rezultato (t. y. už kokią kainą Butas parduotas ar jis net iš vis neparduotas), laisva valia tokio sandorio nesudarytų arba sudarytų kitomis sąlygomis (pavyzdžiui sutartų sumokėti Partneriams mažesnį tarpininkavimo mokestį, kuris priklausytų nuo atliktų paslaugų kiekio, jų įkainių ir panašiai). Be to tokį tarpininkavimo mokesčio nustatymo principą ieškovė teismo vertinimu galėjo naudoti ir kaip kitos šalies spaudimo priemonę nustatant galutinę turto pardavimo kainą (tokiu atveju pardavėjui gali būti naudingiau turtą parduoti už net jam nepriimtiną (per mažą) kainą, nei turto iš vis neparduoti (tokiu atveju patirtų vien nuostolius, susijusius su tarpininkavimo išlaidomis), tai patvirtina ir atsakovės paaiškinimai apie Sutarties galiojimo metu patirtą nuolatinį spaudimą parduoti butą. Taigi ieškovei pagal sudarytą Sutartį iš principo net nebuvo svarbu, už kokią kainą bus parduotas turtas (atstovas paaiškino, kad tarpininkavimo mokesčio dydį nustato jų vidinė tvarka, iki 30 000 Eur sumos taikomas 1500 Eur tarpininkavimo mokestis, jei daugiau – 2 000 Eur).

Kadangi ginčas kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą būti aktyvūs. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 16 d. sprendimu už akių pagal ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį viešajam interesui ginti, atsakovei UAB „Visi butai“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, pripažino atsakovės UAB „Visi butai“ parengtos paslaugų teikimo sutarties 2.11, 5.2, 7.4 ir 7.5 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Nustatyta, kad Tarnyba kreipėsi į teismą pripažinti sutarties sąlygas, konkrečiai 2.11 punktą kuriame įtvirtinta: „Klientas sutinka, kad duomenys apie Turtą ir jo savininkus būtų saugomi Partnerio Nr. 1 duomenų bazėje www.ntsistema.lt neribotą laiką ir naudojami atliekant rinkos analizę bei statistines suvestines“; Sutarties 5.2. punktą, kuriame įtvirtinta: „Šalys susitarė, kad Klientui pareiga apmokėti sutarties 4.1 p. nustatytą paslaugų kainą išlieka ir tuo atveju, jei Klientas nusprendė nebeparduoti Turto po to, kai Turtas buvo patalpintas į bendrą NT sistemą (sutarties 3.2 punktas)“; Sutarties 7.4 punktą, kuriame įtvirtinta: „Ši Sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik rašytiniu visų Salių susitarimu“; Sutarties 7.5 punktą, kuriame įtvirtinta: „Šalys susitaria, kad visi ginčai sprendžiami derybų keliu, o Šalims nesusitarus - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teisme arba Klaipėdos apygardos teisme“. Kadangi šioje teismo nagrinėtoje byloje ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje sutarčių sąlygos yra identiškos (išskyrus teismingumą), spręstina, kad atsakovė neįvykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 16 d. sprendimu už akių (išskyrus 7.5 punktą, nes Sutartyje nurodytas teismingumas atitinka ieškovės gyvenamąją vietą), kuriomis anksčiau nurodytų punktų sąlygos pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė privalėjo vykdyti teismo sprendimą, kuris susijęs su viešojo intereso gynimu ir pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningų sąlygų ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, tačiau to nepadarė, toliau vartoja Sutarties formą, kurios punktai pripažinti nesąžiningi ir negaliojantys, apie padarytą pažeidimą informuotina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nedelsiant išsiunčiant jai teismo sprendimą kopiją (CPK 299 straisnis).

Dėl ieškovo M. E. reikalavimo.

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktos kelios trišalės preliminariosios pirkimo – pardavimo sutartys, tačiau tik viena iš jų 2020 m., vasario 26 d. sutartis pasirašyta Buto savininkės D. K. parašu (popierinės b. l. 25). Kadangi ieškiniu ieškovas M. E. prašo priteisti iš atsakovės baudą ir nuostolius, kylančius iš šalių sudarytos preliminariosios sutarties, tačiau tik vienintelė 2020 m. vasario 26 d. sutartis yra pasirašyta D. K., todėl toliau bus analizuojama 2020 m. vasario 26 d. trišalė preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis (toliau Preliminarioji sutartis) ir jos turinys.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-82/2010; Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju Preliminariosios sutarties šalys, ieškovas M. E. ir atsakovė D. K. nesudarė pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties. Ginčo dėl to kad M. E. buvo atvykęs pagrindinės sutarties sudarymui pas notarą, t. y. ruošėsi pirkti Butą už 26 500 Eur sumą, nėra. Atsakovė pagrindinės sutarties (Buto pirkimo-pardavimo) nesudarymą motyvuoja iš esmės tuo, kad sutartyje nėra M. E. parašo, todėl, nesant visų šalių parašų, trimis tapačiais egzemplioriais, laiko ja nesudaryta ir pareigos sudaryti pagrindinę sutartį ji neturėjo. Atsakovė mano, kad reikalavimui kylant iš neegzistuojančios sutarties, jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Tačiau aplinkybė, kad M. E. nėra pasirašęs ant atsakovės turimos Preliminarios sutarties egzemplioriaus neleidžia spręsti, kad Preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta ir neturi būti vykdoma. Pats M. E. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ant Preliminariosios sutarties pasirašė vėliau, jis pripažįsta Preliminarią sutartį. Atsakovė savo valią sudaryti dėl Preliminariosios sutarties sudarymo yra išreiškusi parašu. Jokio ginčo dėl to, kad ji pati su M. E. sutarė parduodamo Buto kainą – 26 000 Eur, nekilo, vėliau pati nurodė padidinti parduodamo Buto kainą dar 500 Eur suma. Taigi atsakovė aiškiai suvokė Preliminariosios sutarties esmę, po ja pasirašė, todėl ši Preliminarioji sutartis, kaip ir kitoms, nors ir vėliau pasirašiusioms (su ieškiniu pateikta Preliminarioji sutartis) ir ją pripažįstančioms sutarties šalims, turi įstatymo galią ir turėjo būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovė aplinkybių, kad ji pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. buvo sąžininga ikisutartinių teisinių santykių, susiformavusių pagal Preliminariąją sutartį, dalyvė, neįrodė. Atsakovė neneigė, kad jai buvo žinomas laikas, kada turėjo būti sudaroma Buto pirkimo-pardavimo sutartis, kad jai skambino D. M. ir ją išplūdęs nurodė atvažiuoti. Ji teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad už pradinę Sutartyje nurodytą kainą (33 000 Eur) ji būtų sutikusi Butą parduoti, o jei Butą butų pardavusi už sutartą kainą, nieko nebūtų nusipirkusi. Todėl teismas sprendžia, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi atsakovės atsisakymą parduoti Butą (pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą), buvo per maža už jį sutarta kaina (tačiau su kuria ji pasirašydama Preliminariąją sutartį sutiko). Atsižvelgus į išdėstytą atsakovė, būdama preliminariosios sutarties šalis ir nepagrįstai atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, turi prisiimti jai tenkančias neigiamas teisines pasekmes.

Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktas).

Preliminarios sutarties 3.1 punkte nurodoma, kad Pirkėjas šios sutarties pasirašymo metu sumoka Pardavėjui 200 Eur avansą, kuris bus įskaičiuotas į parduodamo turo kainą. 3.2 punktas numato, kad jei buto pirkimo-pardavimo sutartis bus nesudaryta dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas privalo <..> grąžinti pirkėjui iš jo gautą avansą bei sumokėti pirkėjui 200 Eur baudą. Taigi pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatas ieškovo sumokėtas avansas atlieka ne tik mokėjimo ir atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo, pasirinko konkrečius teisių gynimo būdus – pareikalavo priteisti 200 Eur baudą ir žalos, patirtos nesudarius buto pirkimo-pardavimo sutarties, atlyginimą. Taigi iš atsakovės ieškovui turi būti priteistinos šalių iš anksto sutartos 200 Eur netesybos, kaip baudos forma (CK 6.71 straipsnio 1,2 dalys, 6,256 straipsnio 2 dalis). Šių netesybų dydžio ieškovui net nereikia įrodinėti, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais.

Ieškovas M. E. taip pat prašo priteisti 1 300 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 200 Eur sumokėtas avansas, 200 Eur bauda, 30 Eur už sąskaitos atidarymą kredito unijoje, 36 Eur kuras automobiliui, 34 Eur automobilio amortizacija ir prakirstos padangos remontas, 300 Eur nuomos mokestis už tris mėnesius bei 500 Eur jo prarasto darbo užmokestis už ne mažiau kaip 10 darbo dienų.

Atsakovas įrodinėdamas šiuos nuostolius pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad 2000 m. vasario 28 d. Kėdainių krašto kredito unija sutiko suteikti jam 22 500 Eur kreditą Buto pirkimui. Kėdainių krašto kredito unijoje 2020 m. vasario 28 d. atsakovas sudarė atsiskaitomosios sąskaitos sutartį, elektroninių paslaugų teikimo sutartį, tą pačią dieną sudarė ir pagrindinio pajaus įsigijimo sutartį, sumokėjo 30 Eur už įsigyjamą pajų. Taigi akivaizdu, kad atsakovas turėjo laiko sąnaudų, susijusių su paskolos, susijusios su Buto pirkimu, tvarkymu. Notarės liudijimas patvirtina, kad atsakovas M. E. 2020 m. kovo 10 d. taip pat buvo atvykęs į Kėdainių 3-iąjį notarų biurą. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius automobilio BMW 530D valdymą (registracijos liudijimą) bei šio automobilio kuro sąnaudas (mieste automobilis vartoja 9,5 ltr/100 km.). Į bylą taip pat pateikta rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, patvirtinanti, kad V. T. nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutartis sudaryta nuo 2020 m. sausio 1 d. ir galioja 12 mėnesių, nuomos kaina 100 Eur per mėnesį, nuomos mokestis sumokėtas iki 2020 m. birželio 1 d.

Ieškovas prašo priteisti 200 Eur sumokėtą avansą. Pirma, avansas pagal Preliminarią sutartį atiteko UAB „Visi butai“ (Preliminariosios sutarties 3.3 punktas) ir atsakovė jo grąžinti pareigos neturi. Kita vertus, pats M. E. patvirtino, kad sumokėtas avansas jam yra grąžintas. Taigi šis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškovas prašo priteisti jo išlaidas, susijusias su pajaus įsigijimu Kėdainių krašto kredito unijoje, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančias šias jo išlaidas. Ieškovas tvirtina, kad jo narystė unijoje susijusi su įsigyjamo buto kreditavimu, tai iš esmės patvirtina ir kredito unijos pažyma notarui (šių dokumentų datos sutampa ir yra 2020 vasario 28 d.). Tačiau civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti patirtą žalą, žala turi būti atlyginta tokia, kiek jos faktiškai patirta ir neleidžiama praturtėti žalą padariusio asmens sąskaita. Pagrindinio pajaus įsigijimo sutarties bendrosios dalies 7.1 punkte nurodyta, kad įnašas už pajų gali būti grąžintas narystei unijoje pasibaigus. Ieškovas neįrodė, kad jis kreipėsi dėl pajaus jam grąžinimo, ir kad kredito unija jo negrąžino. Ieškovui turint teisę susigrąžinti sumokėtą pajų iš kredito unijos, jo reikalavimas dėl 30 Eur nuostolių, susijusių su pajaus įsigijimu, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pasisakant dėl nuomos mokesčio, sumokėto V. T. už 2020 m. kovo-gegužės mėnesius, 300 Eur sumos priteisimo, spręstina, kad šios išlaidos iš esmės yra atsakovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį rezultatas. Ieškovas nurodė, kad jie įsigiję Butą planavo persikelti ten gyventi. Atsakovės atstovė tvirtina, kad nuomos sutartis sudaryta vienerių metų laikotarpiui ir galėtų būti nutraukta tik teisminiu keliu. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka, nes joks įstatymas nenumato, kad šalių sudarytas rašytinis susitarimas, įskaitant ir buto nuomos sutartį gali būti nutrauktas tik teisminiu keliu. Šalys yra laisvos sutartį nutraukti bendru susitarimu, nedelsiant. Tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta V. T., o ne M. E. vardu, šio reikalavimo nedaro nepagrįstu, nes byloje nekilo ginčo, kad šie asmenys gyvena kartu (praeityje buvo ir susituokę), veda bendrą ūkį ir turi nepilnamečių vaikų. Be to atsakovei žinomos aplinkybės apie tai, kad Butą pirmiausia apžiūrėjo V. T., o po to su ja kartu ir M. E. Atsižvelgus šių prašomų priteisti nuomos išlaidų neilgą laikotarpį (iki 2020 m. birželio 1 d.), tuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, dėl ko ieškovo galimybės ieškoti ir įsigyti kitą butą, buvo apribotos, ieškovo reikalavimas priteisti jo šeimos realiai turėtas išlaidas buto nuomai, tenkintinas iš dalies, priteisiant šias išlaidas nuo 2020 m. kovo 11 d. (dienos einančios po nesudarytos pirkimo-pardavimo sutarties) iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. 267 Eur sumą (21/31*100 Eur+ 200 Eur).

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo laiko sąnaudų, susijusių su pasiruošimu Buto pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti, tam galėjo apie 10 kartų vykti į Kėdainių miesto centrą, kur yra Kėdainių krašto unija ir 3-iasis notarų biuras, taip pat apžiūrėti Buto. Tačiau viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atstumas nuo jo gyvenamosios vietos (ieškovas tvirtina, kad dirbti tuo metu negalėjo) iki miesto centro yra 2 km., o tarp jo gyvenamosios vietos ir planuojamo pirkti buto – 700 m. Taigi ieškovo nurodytas nuvažiuotas atstumas yra aiškiai per didelis ir yra ne 300 km., o apie 35 km. (4 km * 8 + 1400 m. * 2). Įvertinus ieškovo į bylą pateiktus duomenis apie jo automobilio sąnaudas (mieste vartoja 9,5 ltr. dyzelino 100 km.), tai kad važiuota trumpais atstumais (dėl ko sąnaudos galiu būti didesnės), ieškovo nurodytą kuro kainą (1,20 Eur už litrą) laikytina, kad atsakovo išlaidos kurui yra apie 5 Eur. Sutiktina su ieškovo argumentais dėl automobilio amortizacijos, bei atsižvelgus į ženkliai mažesnį nuvažiuotą atstumą (vietoje 300 km. nuvažiuota apie 35 km.), spręstina, kad protingos automobilio amortizacijos išlaidos taip pat yra 5 Eur. Reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su prakirstos padangos remontu, atmestinas, kaip neįrodytas.

Taip pat ieškovas, kaip patirtą turtinę žalą, prašo priteisti ir jos negautas pajamas, 500 Eur (50 Eur už 10 dienų). Kartu su ieškiniu pateikta VSDFV pažymą, kuri patvirtina, kad 2019 m. atsakovo draudžiamosios pajamas buvo 18366,38 Eur. Ieškovas negautas pajamas skaičiuoja už 2020 m. vasario – kovo mėn. laikotarpį. Jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie jo darbo pajamų sumažėjimą 2020 m. vasario ir kovo mėn., ir realiai tuo metu gautas pajamas, ieškovas, vykdydamas įrodinėjimo naštą, nepateikė. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, Nr. 3K-3-127/2012). Teismas pažymi, kad ieškovas nurodė, kad jo darbo užmokestis priklauso nuo “tonažo”, uždarbis nėra valandinis (patikslinto ieškinio paskutinis lapas), taigi vien dėl to ieškovo motyvai, kad dėl su Buto pirkimo-pardavimo dokumentų tvarkymusi jis turėjo visai dienai atsiprašyti iš darbo, nėra pagrįsti. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, kad ieškovas neįrodė jo reikalavimo pagrįstumo dėl negautų 500 Eur darbo pajamų, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas šias pajamas neišvengiamai ir realiai būtų gavęs, todėl šis reikalavimas laikytinas neįrodytu ir atmestinas.

Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Šis įskaitymo principas, įtvirtintas ir CK 6.258 straipsnyje, reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę, taikytinas ir ikisutartiniams susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Teismas jau nurodė, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 277 Eur (267 Eur už mokėtą nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. birželio 1 d., ir 10 Eur už kurą automobiliui ir jo amortizaciją). Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai yra tiek netesybų, tiek ir nuostolių atlygimas, todėl pagal minėtą teismo praktiką ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę, įrodytiems nuostoliams (277 Eur) esant didesniems nei netesybos (200 Eur), netesybos įskaitytinos į nuostolius ir ieškovui M. E. iš atsakovės priteistinas 277 Eur nuostolių atlyginimas. Likusioje dalyje ieškovo M. E. ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų išlaidų priteisimo.

Atsakovė patyrė šias išlaidas – už atsiliepimo į ieškinį surašymą sumokėjo 100,00 Eur, už priešieškinio surašymą sumokėjo 100,00 Eur, sumokėjo 40 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (DOK-103741), taip pat sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį. Taigi atsakovė šioje byloje patyrė 390,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį patenkinus, atsakovei iš ieškovės UAB „Visi butai“ ir atsakovo pagal priešieškinį M. M., lygiomis dalimis, priteistina po 195 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovų UAB „Visi butai|“ ir M. E. ieškinys tenkintas iš dalies, patenkinta dalis ieškovo M. E. ieškinio reikalavimų (priteista 277 Eur iš 1300 Eur). Ieškovas M. E. už ieškinio surašymą sumokėjo 150 Eur (CBP-8623), patikslintą ieškinį dėl 1300 Eur sumos priteisimo, turėjo apmokėti 29 Eur žyminiu mokesčiu (bendrai sumokėta 66,40 Eur suma), už atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėjo 200 Eur (DOK-110544). Taigi ieškovas M. E. šioje byloje iš viso patyrė 379 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovo M. E. ieškinį patenkinus iš dalies, jam iš ieškovės priteistina 80,76 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (379 Eur /1300 Eur * 277 Eur).

Ieškovai yra permokėję jiems priklausantį mokėti žyminį mokestį (už 2800 Eur turtinius reikalavimus turėjo sumokėti 63 Eur, sumokėjo 66,40 Eur). Kadangi žyminio mokesčio mokėtojas yra UAB „Visi butai“, todėl jai grąžintas permokėtas 3,40 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą UAB „Visi butai“, M. M. ir D. K. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį ab initio.

Priteisti iš ieškovės UAB „Visi butai“, į. k. 303082272, atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 195,00 Eur ( vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo pagal priešieškinį M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 195,00 Eur ( vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo M. E., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 277,00 (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) nuostolių atlyginimą ir 80,76 (aštuoniasdešimt eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Visi butai“, į. k. 303082272, 3,40 Eur (trijų eurų 40 ct) žyminį mokestį.

Informuoti apie padarytą pažeidimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nedelsiant išsiunčiant jai teismo sprendimo kopiją.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.