Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė

rašytinio proceso tvarka atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Visi butai“ už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovei UAB „Visi butai“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – dokumentai buvo išsiųsti ir į buveinę ir per EPP (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis), tačiau ji per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B. ieškovės ieškinį palaiko, sutinka, jog byloje būtų priimtas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB „Visi butai“, teikdama tarpininkavimo paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo pasirašydavo su klientais paslaugų teikimo sutartis (toliau – Sutartis), tarp jų ir 2016-11-15 pasirašė su S. B., kurių 2.11 punkte įtvirtinta: „Klientas sutinka, kad duomenys apie Turtą ir jo savininkus būtų saugomi Partnerio Nr. 1 duomenų bazėje www.ntsistema.lt neribotą laiką ir naudojami atliekant rinkos analizę bei statistines suvestines“; Sutarties 5.2. punkte įtvirtinta: „Šalys susitarė, kad Klientui pareiga apmokėti sutarties 4.1 p. nustatytą paslaugų kainą išlieka ir tuo atveju, jei Klientas nusprendė nebeparduoti Turto po to, kai Turtas buvo patalpintas į bendrą NT sistemą (sutarties 3.2 punktas)“; Sutarties 7.4 punkte įtvirtinta: „Ši Sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik rašytiniu visų Salių susitarimu“; Sutarties 7.5 punkte įtvirtinta: „Šalys susitaria, kad visi ginčai sprendžiami derybų keliu, o Šalims nesusitarus - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teisme arba Klaipėdos apygardos teisme“. Ieškovė nurodo, jog minėtos Sutarties sąlygos yra nesąžiningos, pažeidžiančios vartotojų teises bei teisėtus interesus, todėl pripažintinos negaliojančiomis.

CPK 49 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau CK), šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys (VTAĮ 30 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, be kitų funkcijų, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 10 dalis, VTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Pagal VTAĮ 32 straipsnio 2 dalį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo. Gavęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą ir sutikdamas nutraukti viešojo intereso pažeidimą, pardavėjas, paslaugų teikėjas per nustatytą 14 dienų terminą nusiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba kad pažeidimą nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi, kad viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia savo interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo (VTAĮ 32 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjo atsakovės UAB „Visi butai“ Paslaugų teikimo sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir 2017-02-22 nutarimu Nr. 10-248 pripažino šios sutarties 2.11, 5.2, 7.4 ir 7.5 punktus nesąžiningais. Ieškovė 2017-02-27 raštu Nr. 4-1569 minėto nutarimo nuorašą pateikė atsakovei ir pasiūlė per 14 dienų nuo jo gavimo dienos pakeisti, panaikinti ar netaikyti atitinkamų Sutarties sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. Ieškovė 2017-05-09 raštu Nr. 4-3419 pakartotinai pasiūlė atsakovei panaikinti ar netaikyti atitinkamų Sutarties sąlygų sudarant sutartis su vartotojais bei paprašė iki 2017-06-02 informuoti ieškovę apie priimtus sprendimus. Atsakovė nurodytos informacijos nustatytu terminu ieškovei nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neatsižvelgė į pateiktus siūlymus dėl Sutarties sąlygų, kurios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2017-02-22 nutarimu buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, pakeitimo, panaikinimo ar netaikymo, taigi – nesutiko nutraukti viešojo intereso pažeidimo.

CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Europos Sąjungos vartotojų teisėje sąžiningumo koncepcija suformuota priėmus 1993-04-05 Europos Bendrijų Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse. Direktyvos 3 straipsnis numato, kad ta sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Visada yra laikoma, kad dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju. Direktyvos 7 straipsnis numato, kad valstybės narės užtikrina, kad <...> egzistuotų pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nuolatiniam nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų sudaromose su vartotojais. <...> organizacijos, pagal nacionalinės teisės aktus turinčios teisėtą interesą apsaugoti vartotojus, gali <...> iškelti bylą teismuose <...>, kad būtų priimtas sprendimas dėl to, ar bendram naudojimui parengtos sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, ir galėtų būti pritaikytos tinkamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią tolesniam tokių sąlygų naudojimui. Direktyvos vienas iš nustatytų tikslų yra apsaugoti vartotojus sutarties nesąžiningų sąlygų atvejais, t. y. asmenys, įsigyjantys prekes ar paslaugas, turi būti apsaugoti nuo pardavėjo ar tiekėjo piktnaudžiavimo galia, ypač nuo vienašališkų tipinių sutarčių ir nuo esminių teisių nesąžiningo neįtraukimo į sutartis. Direktyvoje nustatyti nesąžiningų sąlygų kriterijai buvo perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę – į CK 6.228⁴ straipsnį.

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 1 dalį vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Nesąžiningų sutarčių sąlygų pavyzdinis sąrašas išdėstytas CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. Remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalimi, individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį, standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Standartinės sąlygos gali būti parengtos kaip atskiras dokumentas ir laikomos sutarties priedu, gali būti įtrauktos į sutartį kaip jos sudedamoji dalis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis priimta byloje Nr. 3K-3-545/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2008).

Nagrinėjamu atveju skundžiamos Sutarties 2.11 punkte įtvirtinta: „Klientas sutinka, kad duomenys apie Turtą ir jo savininkus būtų saugomi Partnerio Nr. 1 duomenų bazėje www.ntsistema.lt neribotą laiką ir naudojami atliekant rinkos analizę bei statistines suvestines“. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens duomenys, surinkti kitais tikslais, gali būti tvarkomi statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais tik įstatymų nustatytais atvejais, kai įstatymuose nustatytos tinkamos duomenų apsaugos priemonės. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, jei duomenų subjektas duoda sutikimą. Draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas duoda sutikimą (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Asmens duomenys, surinkti ne statistikos tikslais, įstatymų nustatytais atvejais gali būti naudojami oficialiosios statistikos informacijai rengti (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Duomenų valdytojas, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis yra gavęs iš duomenų subjektų, esančių jo klientais, kontaktinius asmens duomenis (vardą, pavardę ir adresą), šiuos duomenis gali naudoti be atskiro duomenų subjekto sutikimo tik savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo teikiant kiekvieną pasiūlymą (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad Sutartis yra parengta iš anksto, nederinant jos su vartotoju, pagal standartines sąlygas, darytina išvada, kad Sutarties nuostatos, įtvirtinančios vartotojo sutikimą su jo asmens duomenų tvarkymu, negali būti laikomos tinkamu vartotojo sutikimu. Pažymėtina, kad vartotojo sutikimas naudoti jo asmens duomenis, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais. Tokiu būdu Sutarties 2.11 punkto nuostata, pagal kurią vartotojas sutinka, kad duomenys apie turtą ir jo savininkus būtų saugomi www.ntsistema.lt neribotą laiką ir naudojami atliekant rinkos analizę bei statistines suvestines, iš esmės pažeidžia vartotojo teises ir interesus, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Sutarties 2.11 punktas yra nesąžiningas, todėl negaliojantis.

Sutarties 5.2. punkte įtvirtinta: „Šalys susitarė, kad Klientui pareiga apmokėti sutarties 4.1 p. nustatytą paslaugų kainą išlieka ir tuo atveju, jei Klientas nusprendė nebeparduoti Turto po to, kai Turtas buvo patalpintas į bendrą NT sistemą (sutarties 3.2 punktas)“; Sutarties 7.4 punkte įtvirtinta: „Ši Sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik rašytiniu visų Šalių susitarimu“. Taigi Sutartyje nėra įtvirtinta vartotojo teisė vienašališkai nutraukti Sutartį be netesybų atsakovei UAB „Visi butai“ nevykdant arba netinkamai vykdant Sutarties sąlygas. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši vartotojo teisė nutraukti atlygintinių paslaugų teikimo sutartį yra absoliuti, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (paslaugos teikėjo veiksmais, teisiniu ar ekonominiu kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumu ir pan.). Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007). Pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalis laikytina imperatyvaus pobūdžio norma, kurios šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.258 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007). Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Sutarties 5.2. ir 7.4 punktai iš esmės pažeidžia vartotojo teises ir interesus, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, yra nesąžiningi, todėl negaliojantys.

Sutarties 7.5 punkte įtvirtinta: „Šalys susitaria, kad visi ginčai sprendžiami derybų keliu, o Šalims nesusitarus - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teisme arba Klaipėdos apygardos teisme“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, kad iš jos kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties šalies buveinę, apriboja vartotojo pasirinkimą, įpareigoja jį bylinėtis teisme pagal paslaugos teikėjo buveinę ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkto nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2000 m. birželio 27 d. sprendime Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores (C-240/98 - C-244/98, Rink. p. I-4941) yra konstatavęs, kad vartojimo sutarties sąlyga, kuria vartotojui nustatoma pareiga paklusti teismo, kuris gali būti labai toli nuo jo gyvenamosios vietos, išimtinei jurisdikcijai, gali apsunkinti jo atvykimą į teismą. Tuo atveju, kai ginčas kyla dėl nedidelių pinigų sumų, vartotojo atvykimo į teismą išlaidos gali turėti atgrasantį poveikį ir dėl jų vartotojas gali atsisakyti pareikšti ieškinį teisme ar gynybos. Todėl tokia sąlyga priklauso sąlygoms, kurių tikslas arba rezultatas - panaikinti arba trukdyti vartotojo teisei pareikšti ieškinį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas PANNON GSM byloje C0243/08). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Sutarties 7.5 punktas yra nesąžiningas, todėl negaliojantis.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovės UAB „Visi butai“ parengtos paslaugų teikimo sutarties 2.11, 5.2, 7.4 ir 7.5 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Priteisti iš atsakovės UAB „Visi butai“ 75,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, žyminį mokestį sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, banko sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovė UAB „Visi butai“ negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė ir tretysis asmuo per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.