Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio., Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. S. gynėjo advokato M. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. LK -102 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 286 straipsnį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimi jam paskirta galutinė 3(trijų) metų ir 9(devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. kovo 3 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai 18 (aštuoniolika ) dienų. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nutarė taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nuteistajam nustatant poveikio priemonę – viso lygtinio paleidimo metu nebendrauti su nusikaltimo bendrininkais pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį. Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui taikyti poveikio priemonę – neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arbu arba mokymusi. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos2016 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. LK-102 taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad nutarime netinkamai taikytos BVK 157 straipsnio 1 dalies sąlygos – nutarime neįvertinta, kad nuteistojo padaryta pažanga nėra pakankama manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, D. S. gynėjas prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos komisijos 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. LK-102. Nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Pažymėjo, kad D. S. bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebaustas, skatintas tris kartus, mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje 12 klasėje. Be to, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje buvo nepriekaištingas, jo pakartotinio elgesio rizika yra vidutinė, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Pažyma iš Probacijos tarnybos patvirtina, kad nuteistojo nurodytos gyvenamosios vietos adresu galima taikyti intensyvią priežiūrą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis daro pažangą šalinant kriminogeninį veiksnį – išsilavinimo stoką.Atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato M. Š. skundas atmestinas.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisijos nutarimo priėmimo dienai D. S. neatlikta bausmės dalis - 2 metai 6 mėnesiai 18 dienų. Taigi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jis nėra atlikęs minimalios įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Tiesa, teisė nuteistajam teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, yra reglamentuota BVK 157 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, jog BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai buvo atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis davė sutikimą, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, tad D. S. atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 dalies formaliuosius reikalavimus prašymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (52 balas pagal OASys), jo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, leidžianti daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių: dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, taip pat pozityvaus užimtumo programose; mokosi Suaugusiųjų vidurinėje mokykloje 12 klasėje. Jis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebaustas, skatintas tris kartus, bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje. Laisvalaikiu sportuoja, skaito spaudą, klausosi muzikos, žiūri TV, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Negalima neįvertinti aplinkybių, jog kriminogeniniais veiksniais išlieka ankstesni nusikaltimai, išsilavinimo stoka, bendravimas su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis bei nusikalstamo elgesio pasekmių sumenkinimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog nuteistasis pateisina savo nusikaltimus, lygindamas juos su kitų žmonių nusikaltimais. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarosios linkęs vengti. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Todėl nors D. S. savo elgesį ir koreguoja teigiama linkme, tačiau minėtieji duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, šiuo metu dar nėra nėra pakankamos. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, dedant maksimalias pastangas pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, susijusius su išsilavinimo stoka bei bendravimo su kriminalinį elgesį propaguojančių asmenų mažinimu. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl D. S. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. gynėjo skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.