Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-946-390/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-23
Bylos Nr.: e2A-946-390/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13451-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Ieškovas: M. F. P., A. A. P.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Autodalys“
Advokatai: Laura Daumantaitė

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.4.2.4.3Kiti su nuosavybės teisių atkūrimu susiję klausimai
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-946-390/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13451-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.4.3; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. F. P. ir A. A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. F. P. ir A. A. P. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Autodalys“, tretieji asmenys, nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Melga“ dėl 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir įrengimo sutarties Nr. SR-0958 pripažinimo negaliojančia, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-190917-00504 panaikinimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. F. P. ir A. A. P. ieškiniu prašė: a) pripažinti negaliojančia 2018-12-06 Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir įrengimo sutartį Nr. SR-0958, sudarytą Kauno miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autodalys“; b) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-09-17 UAB „Autodalys“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-190917-00504; c) įpareigoti UAB „Autodalys“ pašalinti neteisėtos statybos padarinius iš žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) – nugriauti Leidimo pagrindu pastatytas statinio dalis, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; d) teismo sprendime nustatyti, kad jeigu UAB „Autodalys“ per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, teisę pašalinti neteisėtos statybos padarinius iš Žemės sklypo turi teisę M. F. P. ir (arba) A. A. P. statytojo UAB „Autodalys“ lėšomis; e) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją į bylą pateikti 2019-09-17 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-190917-00504; f) įpareigoti atsakovę UAB „Autodalys“ pateikti į bylą pilnos apimties Privažiavimo kelio nuo V. g. iki sklypo (duomenys neskelbtini), (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektą; g) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), savininkai. Testatoriui V. P. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020-09-21 sprendimu Nr. 8S-476-(14.8.3.) buvo atkurta nuosavybės teisė į Žemės sklypą, suformuotą 2020-09-18. Ją paveldėjimo būdu lygiomis dalimis įgijo ieškovai (NŽT 2020-09-21 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; 2020-11-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1-7454). Nustatyta pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui) nustatytas apie 5 m. pločio, 483 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Ieškovai siekia naudoti Žemės sklypą pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Su Žemės sklypu ribojasi žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Kaimyninis sklypas), priklausantis UAB „Autodalys“. Kauno miesto savivaldybės administracija 2021-02-08 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-210208-00138 statytojui UAB „Autodalys“, kuriuo suteikė teisę vykdyti sandėliavimo paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybą Kaimyniniame sklype. Ieškovo M. F. P. atstovė gavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-05-21 raštą Nr. 2D-8231, kuriame pateikta informacija, kad Administracija pagal projektuotojo UAB „Inžinerinė statyba ir projektavimas“ (projekto vadovas A. M.) parengtą projektą „Privažiavimo kelio nuo V. g. iki sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas“ (toliau – Projektas; 7 priedas) 2019-09-17 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-190917-00504 (toliau – Leidimas) suteikiantį teisę UAB „Autodalys“ statyti naują nesudėtingą statinį – D2 kategorijos 12 metrų pločio kelią. Atlikus paiešką IS „Infostatyba“ pagal sužinotą Leidimo numerį buvo gauta pridedama informacija apie Leidimą. Susipažinus su projektine dokumentacija paaiškėjo, kad jos sprendiniais numatytas kelio tiesimas per buvusią laisvą valstybinę žemę, kuri šiuo metu yra Žemės sklypo dalis. Projektas buvo parengtas ir Leidimas buvo išduotas iki Žemės sklypo suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovai iš Administracijos gavo 2018-12-06 Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį Nr. SR-0958, sudarytą Savivaldybės ir UAB „Autodalys“ (toliau – Sutartis). Sutarties objektas yra V. gatvės (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) išplėtimo/įrengimo darbai pagal darbų aprašą ir schemą ir jų rezultato perdavimas Savivaldybei (Sutarties 1 punktas). Sutarties priede – darbų apraše patikslinta, kad statomas statinys yra jungiamoji D2 kategorijos gatvė prie Kaimyninio sklypo. Sutarties priede – schemoje pažymėta gatvės 12 metrų pločio gatvės lokacija – teritorijoje, kuri šiuo metu yra Žemės sklype. Sutartimi numatyta ir Leidimu leista statyti apie 12 metrų pločio gatvė yra už Žemės sklype nustatyto kelio servituto ribų. Faktiškai iki Leidimo galiojimo sustabdymo Leidimu numatytas statinys pastatytas iš dalies - yra pastatyta 6 metrų pločio gatvė, kurios žymi dalis jau dabar peržengia servituto ribas. Jei Sutartis ir Leidimas liktų galioti ši gatvė galėtų būti išplėsta iki 12 m. pločio. Neteisėtas svetimas nekilnojamasis daiktas riboja (o baigus jo statybą pagal Leidimą ir projektą kuriuo pagrindu jis išduotas – dar labiau ribotų dėl padidėjusio gatvės pločio) ieškovų teises valdyti ir naudoti Žemės sklypą ir juo disponuoti. Ieškovų nuosavybės teisė, kuri liktų nesuvaržyta tik 2-3 metrų juostoje palei pietinę Žemės sklypo ribą, būtų tik fikcija ir neužtikrintų ieškovų nuosavybės naudojimo ekonominio efektyvumo. Ieškovai nėra praleidę termino Leidimui ginčyti, nes apie Statybos leidimą sužinojo 2021 m. gegužės 21 d., kuomet Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė Ieškovams raštą su informacija apie Statybos leidimą ir jo numeriu. UAB „Autodalys“ procesiniuose dokumentuose nurodoma faktinė aplinkybė apie tuo metu jau egzistavusius kelio pagrindus niekaip nepagrindžia pozicijos, kad Ieškovai turėjo suvokti apie Leidimo egzistavimą anksčiau, nei gavę pranešimą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

3. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškovų reikalavimais nesutiko.

4. Nurodė, kad vienintelis teisėtas ir realiai įmanomas patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra ten kur jį leista įrengti ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu. Tai patvirtina ginčijamos 2018-12-06 Sutarties ir jos pagrindu išduoto statybą leidžiančio dokumento, suteikiančių teisę įrengti pravažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje, pagrįstumą. Prijungtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje esanti preliminariai laisvos neužstatytos žemės schema, kurioje be kita ko ginčo teritorija įvardinama kaip Kauno miesto bendrojo plano sprendiniais numatyta inžinerinės infrastruktūros teritorija (suplanuota gatvė). 2003 m. Kauno m. bendrajame plane ginčo teritorija buvo suplanuota, kaip ir nurodyta aukščiau pateiktoje schemoje, kaip inžinerinių komunikacijų koridorius, perspektyvinė gatvė (pilka spalva - esamos gatvės o balta - perspektyvinės). Būtent tai sąlygojo urbanistinį kontekstą, t. y. ginčo teritorijos naudojimą kaip pravažiavimą į kitus sklypus nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. Taigi, ginčo teritorijos naudojimo būdas, kaip susiekimo komunikacijų koridorius, yra sąlygotas teritorijų planavimo dokumentų, o ginčijami statybą leidžiantis dokumentas ir komunikacijų įrengimo sutartis yra skirti šiam naudojimo būdui įgyvendinti. NŽT sutikime aiškiai įvardintas statinys, kuriam statyti išduotas sutikimas. Su prašymu išduoti sutikimą aiškiai pateikta projektinė medžiaga, brėžiniai, įvardintas objektas - D2 kategorijos gatvė, kuri bus įregistruota Kauno miesto savivaldybės vardu. Taigi, institucija išduodama sutikimą aiškiai suprato, kokiam objektui šį sutikimą išduoda ir įvardino jį sutikimo lentelėje skiltyje ties statinio rūšimi. Paties statybą leidžiančio dokumento forma yra griežtai reglamentuota STR Statybą leidžiantys dokumentai 1 priede. Atsakovė neturi teisinio pagrindo prirašyti naujų sąlygų, o statinių eksploatavimo terminai yra apibrėžti kituose teisės aktuose, o ne nurodomi statybą leidžiančiame dokumente. D2 kategorijos gatvė su asfaltbetonio danga negali būti laikoma laikinu statiniu. Pažymėjo, kad ieškovai neturi ne tik procesinio subjektiškumo Sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Autodalys“ ginčijimui, bet ir ginčyti statybą leidžiantį leidimą, nes pastarasis jau buvo išduotas ir pirminis žemės valdytojas statytojui yra davęs sutikimą tokį statinį statyti. Jei ieškovų procesinis subjektiškumas kildinamas iš nuosavybės teisių, tai tokiu atveju jie perėmė visas NŽT teises ir pareigas, tame tarpe ir NŽT sutikimą statyti ginčijamą statinį. Jei ieškovai savo teisių pažeidimą kildina iš pretendavimo atkurti nuosavybės teises, tai šios teisės pasibaigė su pačiu atkūrimu, t. y. nebuvo atsisakyta atkurti ieškovams nuosavybės teisės tuo pagrindu, kad išduotas statybą leidžiantis leidimas, priešingai – buvo atkurtos nuosavybės teisės ir pretendavimo teisė pasibaigė jos įgyvendinimu. Taip pat yra praleistas terminas administraciniam sprendimui skųsti, nes Statybos leidimas IS „Infostatyboje“ paskelbtas 2019 m. rugsėjo 17 d., o ieškovų ieškinys teismui pateiktas 2021 m. birželio 21 d., t. y. beveik po dviejų metų.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Autodalys“ prašė ieškinį atmesti.

6. Nurodė, kad jai nuo 2018 m. nuosavybės teise priklauso 0,5834 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai ginčija sutartį ir administracinį sprendimą, kurie buvo sudaryti (priimti) gerokai prieš jiems tampant žemės sklypo savininkais ginčo teritorijoje (M. P., atstovaujamas įgaliotinio E. J., 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą NŽT, jog jam turi būti atkurtos nuosavybės teisės į laisvą neužstatytą Žemės sklypą). Ieškovai, kurie įgijo nuosavybės teises į Žemės sklypą, valstybei atkuriant nuosavybės teises, neįgijo daugiau ar kitokio turinio teisių, nei jų turėjo ir jas realizavo NŽT. 2020 m. rugsėjo 18 d. NŽT sprendimo pagrindu Žemės sklype yra nustatytas 0,0483 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Su servituto nustatymu formuojant šį žemės sklypą ieškovai sutiko, tuo pripažindami, kad į atsakovei priklausantį žemės sklypą galima patekti tik per ieškovų žemės sklype pažymėtą servitutą. Taigi, ieškovams buvo žinoma ir suprantama, jog gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai važiuos per ieškovams priklausantį žemės sklypą. Pažymėjo, kad UAB “Topoera“ 2020 m. vasario 27 d. rengiant žemės sklypo planą, nuosavybės teisių atkūrimui, įvažos įrengimo darbai jau buvo atlikti - buvo paklotas kelio pagrindas. Neatsižvelgiant į vietoje esančią padėtį, matininkas rengiamame plane šio inžinierinio statinio nepažymėjo, nors pagal kadastro nuostatų 32.1.3.2.p tai privalėjo atlikti, o servitutinį kelią projektavo visai kitoje vietoje. Aplinkybė, jog žemės sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, yra įrengtas kelias, privalėjo būti žinoma ieškovams kaip sąžiningiems ir rūpestingiems žemės sklypo įgijėjams.

7. Trečiasis asmuo NŽT su ieškiniu sutiko, teismo sprendimo priėmimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

8. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su atsakovių teiginiais, kad NŽT sutikimas buvo išduotas nuolatiniam statiniui D2 kategorijos gatvei. Sutikimas buvo išduotas laikinam statiniui įvažai, o šią aplinkybę patvirtina tiek byloje esantys įrodymai t. y. prašymai, prie prašymo įsirengti įvažą pateikti priedai (įvažos schema), Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo turinys (detalizuota kam išduotas sutikimas, sutikimo galiojimas ir kitos taisyklės), tiek esamas teisinis reglamentavimas. Nesuformuotose valstybinės žemės sklypuose sutikimai išduodami tik laikiniems ir Nekilnojamojo turto registre neregistruojamiems statiniams, o sutikimo galiojimas baigiasi suformavus žemės sklypą, šiuo atveju 2020 m. rugsėjo 15 d. Jeigu žemės sklypas yra suformuotas, NŽT, vadovaujantis teisės aktais, gali nustatyti servitutą, ką nagrinėjamu atveju ir padarė suformuojant žemės sklypą 2020 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-750-(14.8.100.).

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo UAB „Melga“ prašė ieškinį atmesti.

10. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 17d. sudarė su atsakove UAB „Autodalys“ sandėlio, administracinio pastato ir asfalto dangos aikštelės nuomos sutartį 10 metų laikotarpiui. Alternatyvaus patekimo/privažiavimo prie pastato nėra, todėl negalėdama naudotis minėtu keliu, iš esmės negalės vykdyti savo veiklos ir patirs nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Autodalys“ 8 090,90 Eur ir UAB „Melga“ 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų M. F. P. ir A. A. P. solidariai, bei valstybei 26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas iš ieškovų M. F. P. ir A. A. P., iš kiekvieno po 13 Eur.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Autodalys“ statomo D2 kelio žemės sklype, į kurį ieškovams (kaip V. P. įpėdiniams) buvo atkurtos nuosavybės teisės.

13. Teismas nurodė, kad ginčijamų Sutarties ir Leidimo pagrindu Žemės sklype buvo leista statyti 12 m pločio pravažiavimo kelią – D2 kategorijos gatvę, kurios didžioji dalis numatyta statyti ne servituto teritorijoje. Svetimas nekilnojamasis daiktas riboja (o baigus jo statybą pagal Leidimą ir projektą, kuriuo pagrindu jis išduotas – dar labiau ribotų dėl padidėjusio gatvės pločio) ieškovų teises valdyti ir naudoti Žemės sklypą ir juo disponuoti. Nustačius, kad ieškovams atkurta nuosavybė į Žemės sklypą yra su suvaržymais, jie turi suinteresuotumą ginti savo teises teisme ir yra tinkami ieškovai byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis).

14. Atsakovai Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Autodalys” byloje prašė taikyti administracinio sprendimo apskundimo praleidimo terminą. Ieškovai prašė atnaujinti praleistą terminą dėl leidimo panaikinimo, jeigu teismas manys, kad terminas yra praleistas.

15. Teismas nurodė, kad duomenys apie UAB „Autodalys“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą į portalą „Infostatyba“ buvo įkelti 2019 m. rugsėjo 17 d. Ieškovai ieškinio padavimo terminą sieja su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 21 d. raštu, kuriuo buvo informuoti apie UAB „Autodalys” išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

16. Teismas laikė vėliausia data, kai ieškovams, tapo žinoma apie galimus jų teisių pažeidimus – 2021 m. vasario 25 d. (ieškovus tuo metu atstovaujančios advokatės Lauros Daumantaitės pretenzija, patvirtinanti, jog ieškovams ir jų atstovei buvo žinoma faktinė situacija sklype). Ieškinys teisme buvo registruotas 2021 m. birželio 22 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo rašto, kuriame buvo konstatuotas ieškovų žinojimas apie jų galimus teisių pažeidimus. Teismo vertinimu, ieškovų ir jų atstovų veiksmai šio ginčo atveju vertintini kaip nesąžiningi bei neatitinkantys rūpestingam asmeniui keliamų reikalavimų pagal suformuotą teismų praktiką.

17. Ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra priežastys ir pagrindas atnaujinti terminą ginčyti išduotą statybos leidimą. Teismas, nustatęs, kad ieškovai praleido ieškinio senaties (aktų apskundimo) terminą, ieškinio reikalavimus dėl administracinio akto ginčijimo atmetė.

18. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nurodė, kad, priešingai nei teigė ieškovai, pasirašant ginčijamą Sutartį buvo gautas NŽT sutikimas, statomas kelias nėra laikinas statinys, Sutarties pasirašymo metu šalys vadovavosi 2016 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-618, ir atsakovė UAB „Autodalys“ įgijo statytojo teises teisėtai ir sąžiningai, nėra jokio pagrindo Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

19. Teismas pažymėjo, kad STR 1.05.01:2017 m. 50 p. numatyta, jog statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Toks NŽT sutikimas ir buvo gautas, todėl nepagrįstas ieškovų argumentas, kad su NŽT sutikimu galima statyti tik Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. numatytais atvejais. Pagal STR 1.05.01:2017 m. 4 priedo 1.3 p., kad tiesiant susisiekimo komunikaciją, t. y. statant privažiavimo kelią nėra pareigos valdyti valstybinį žemės sklypą, užtenka patikėtinio sutikimo, kas ir buvo padaryta ginčo atveju.

20. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad NŽT išduodama 2018 m. lapkričio mėn. sutikimą aiškiai suprato kokiam objektui šį sutikimą išduoda ir ties statinio rūšimi jį įvardijo kaip gatvę – įvažą D2 kategorijos. Pagal teisės normas gatvė (įvaža) pagal savo pobūdį nėra ir negali būti laikinas statinys atsižvelgiant į jo gyvavimo trukmę, tiek vertinant Sutartyje numatytą aplinkybę šį statinį įregistruoti Nekilnojamo turto registre, tiek atsižvelgiant į jo, kaip statinio paskirtį. Ieškovų argumentas, kad statinys yra laikinas ir tai turėjo būti konstatuota leidime, teismo vertinimu, nepagrįstas.

21. Teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad išduotas statybą leidžiantis dokumentas prieštarauja teisės aktams ar kad jį išduodant buvo procedūriniai pažeidimai, kurie sudaro pagrindą jį naikinti.

22. Teismas sprendė, jog 2019 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimas buvo išduotas teisėtai, todėl pagrindo jį naikinti nėra, juolab, kad UAB „Autodalys” yra sudariusi nuomos sutartį su UAB „Melga”, statybos leidimo panaikinimas būtų neproporcinga ir atsakovų nuosavybės teises pažeidžianti priemonė ir tiesiogiai įtakojanti UAB „Melga” teisėtus interesus.

23. Atmetęs reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. UAB „Autodalys“ išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS -21-190917-00504 panaikinimo, teismas nepasisakė dėl kitų reikalavimų kaip išvestinių.

24. Kadangi ieškovų reikalavimai atmesti visa apimtimi, todėl iš ieškovų priteisė atsakovės UAB „Autodalys“ ir trečiojo asmens UAB „Melga“ turėtas bylinėjimosi išlaidas bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimą; priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Teismas nepagrįstai ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino administraciniams aktams apskųsti eigos pradžią susiejo su 2021 m. vasario 25 d. ieškovų atsakovei UAB „Autodalys“ reikštos Pretenzijos pateikimu, nes Pretenzija neįrodo, jog ieškovai žinojo apie Leidimo egzistavimą. Atvirkščiai, Pretenzija rodo, kad ieškovai žinojo apie Žemės sklype už servituto ribų vykdomus darbus, bet laikė juos savavališkais, t. y. atliekamais be Leidimo. Tokia situacija nesuponuoja būtinybės kreiptis į teismą per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie pažeidimą, nes savavališkos statybos atveju žemės savininko teisės ginamos reiškiant negatorinį ieškinį, kuriam taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Leidimo ginčijimo termino eiga turėtų būti pradedama skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 21 d., kai ieškovai iš VTPSI atsiųsto rašto pirmą kartą sužinojo apie Leidimo egzistavimą ir jo numerį.

25.2. Ieškovai tinkamai ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų negalėjo dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių (duomenų apie Leidimą ir projektą, kurio pagrindu jis išduotas, neturėjimo). Ieškovai dėjo maksimalias pastangas išsiaiškinti situaciją bei ginti pažeidžiamas teises, todėl net ir teismui laikant, jog terminas apskųsti Leidimą praleistas, yra pagrindas jį atnaujinti.

25.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Sutartis yra teisėta, kadangi jos objektas – ne laikino statinio statyba. Ne laikinas statinys pagal Sutarties sudarymo metu galiojusias (ir šiuo metu tebegaliojančias) viešosios teisės normas galėjo būti statomas tik atskiru sklypu suformuotoje žemėje, kurią Savivaldybė valdo patikėjimo teise arba kuriai visa statyboms reikiama apimtimi yra nustatytas servitutas. Faktinė situacija Sutarties sudarymo metu buvo kitokia – Žemės sklypas neegzistavo, NŽT pareiškėjams galėjo suteikti tik laikino pobūdžio leidimus darbams sklypu nesuformuotoje žemėje. Todėl Sutartis ir Leidimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, Leidimas yra naikintinas, o Sutartis laikytina niekine ir negalioja.

25.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Leidimas yra teisėtas. Leidimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, kadangi statytojo UAB „Autodalys“ teisės į žemę buvo laikinos, apribotos 10 metų terminu ir papildoma sąlyga - iki Žemės sklypo suformavimo. Sisteminio teisės aiškinimo principas reikalauja Statybos įstatymą ir NŽT sutikimų turinį nustatančias Taisykles taikyti susietai ir nuosekliai. NŽT sutikimo laikinam statiniui statyti pagrindu negali būti išduotas Leidimas nuolatiniam statiniui. Be to , teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad Leidimas buvo išduotas ir Sutartis sudaryta jau vykstant nuosavybės teisių į teritorijas, kurios apėmė ir Žemės sklypą, atkūrimo procesui, kuris pasibaigė nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimu. Administracija, išduodama neteisėtą Leidimą, sudarė prielaidas ieškovų nuosavybės teisių į Žemės sklypą pažeidimui. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Autodalys“ interesai turi pirmenybę prieš ieškovų teises ir teisėtus interesus ir gali būti tenkinami jų sąskaita.

25.5. Teismas visiškai nevertino vieno iš ieškovų nurodytų pagrindų, sąlygojančių Sutarties neteisėtumą, susijusio su visuomenės poreikio tiesti ginčo susisiekimo komunikaciją (kelią) nebuvimu. Ieškovų nurodomi argumentai neabejotinai pagrindžia aplinkybę, jog šiuo atveju nebuvo visuomeninio poreikio, kuris yra būtinas tam, kad Kauno miesto savivaldybė sudarytų sutartį su privačiu juridiniu asmeniu, įsipareigodama savo lėšomis rūpintis ginčo statiniu. Atvirkščiai, motyvuodamas savo sprendimą, kieno interesus paliestų Leidimo naikinimas, teismas akcentavo tik UAB „Autodalys“ ir jos nuomininko – UAB „Melga“ interesą patekti prie privataus pastato kaimyniniame sklype.

25.6. Priešingai nei sprendė teismas, Leidimo panaikinimo ir Sutarties pripažinimo niekine atveju jokie trečiojo asmens UAB „Melga“ teisėti interesai nebūtų pažeisti, kadangi UAB „Melga“ negali būti laikoma sąžiningu ginčo statinio naudotoju. Atsižvelgus į tai, jog UAB „Melga“ nėra ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvė, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas UAB „Melga“ naudai iš ieškovų priteisė nepagrįstai.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Byloje ieškovai teisę ginčyti savo procesinį subjektiškumą (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis ir CPK 5 straipsnio 1 dalis) kildina iš pretendavimo į ginčo teritoriją, t. y. nuo 1997 m. (prašymo padavimo), 2012 m. (kartografuotų ribų). Vadinasi, jau nuo SLD išdavimo dienos jie galėjo jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai laikosi pozicijos, jog vieno mėnesio terminas ginčyti Statybos leidimą yra praleistas. Šioje byloje taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017 suformuota praktika. Ieškovai neprašė atnaujinti praleisto apskundimo termino, o apeliacinį skundą grindžia neva teismas nepagrįstai šio termino neatnaujino.

26.2. Šiuo atveju tiesiant susiekimo komunikaciją ir statant statinį (privažiavimo kelią nuo (duomenys neskelbtini) g.) statytojui nėra pareigos valdyti valstybinį žemės sklypą, užtenka valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, kuris ir buvo pateiktas. Ieškovų argumentai, kad sutikimas baigė galioti suformavus valstybinį žemės sklypą, nedaro SLD išdavimo neteisėtu, kadangi administracinis sprendimas - SLD buvo priimtas metais anksčiau nei suformuotas valstybinės žemė sklypas. NŽT sutikime minimas laikinumas yra ne statinio laikinumas, o paties sutikimo laikinumas, nes pasikeitus savininkui (iš NŽT į privatų asmenį), sutikimo suteikta teisė privalo būti forminama kitaip, pvz. servituto institutu (kas ir buvo padaryta ginčo atveju).

26.3. Ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą ginčyti ne jų dviprasmiškai vertinamą NŽT sutikimą, kurio pagrindu priimti ginčijami sprendimai, tačiau ginčyti šiuos sprendimus, išimtinai šio NŽT sutikimo dviprasmiškumo pagrindu.

26.4. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovai, privatūs fiziniai asmenys neturi procesinės teisės ginčyti SLD jei jų ieškinyje nurodytas pagrindas nėra tiesiogiai kildinamas iš jų paties teisių pažeidimo. Tokia praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Taip pat ginčijama Sutartis kaip ginčo objektas jokios tiesioginės įtakos ieškovų teisėms neturi, nes pats sandoris nesuteikia teisės jokiems statybos darbams, tai tėra tarpinis dokumentas vienas iš daugelio, skirtas statytojo teisėms įgyti.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Melga“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pritaria atsakovių pateiktų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentams.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad visiškai sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais. Teisės aktų leidėjas NŽT nei įstatymais, nei kitais teisės aktais nėra suteikęs įgaliojimų išduoti sutikimų nuolatiniam ir Nekilnojamojo turto registre registruojamam statiniui - gatvei įrengti nesuformuotame valstybinės žemės sklype, taigi NŽT tokio sutikimo neišdavė ir negalėjo išduoti, Sutikimas buvo išduotas laikinam, Nekilnojamojo turto registre neregistruojamam statiniui - įvažai, pagal NŽT pateiktą ir 2018 m. spalio 204 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo suderintą įvažos schemą. Neaišku kuo remiantis teismas nustatė, kad ieškovams pareiškus Pretenziją jie automatiškai žinojo apie Sutartį ir Leidimą ir Pretenzijos pateikimo datą susiejo su ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino administraciniams aktams apskųsti praleidimu, ignoruojant objektyvų byloje esanti įrodymą t. y. VTPSĮ 2021 m. balandžio 21 d. raštą, kuriuo ieškovai buvo informuoti apie išduotą Leidimą. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties praleidimo terminą skaičiavo nuo Pretenzijos pateikimo datos. Pažymėtina, kad jeigu teismas vertino, jog ieškovai praleido procesinį terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto ginčijimo, tokiu atveju ieškinys negalėjo būti priimtas, turėjo būti nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

30. Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Autodalys“ nuosavybės teise priklauso 0,5834 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iki žemės sklypo įsigijimo į sklypą nebuvo privažiavimų iš (duomenys neskelbtini).

31. 2016 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-618 buvo patvirtintas Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašas. Šis aprašas reglamentuoja valstybinėje ar Kauno miesto savivaldybės žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) naujų įrengimo darbų, kai šiuos darbus fiziniai ir juridiniai asmenys atlieka savo lėšomis, organizavimo ir jų atlikimo, taip pat minėtų statinių perdavimo Savivaldybės nuosavybėn tvarką.

32. Atsakovai UAB „Autodalys“ ir Kauno miesto savivaldybė 2018 m. gruodžio 06 d. pasirašė Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį Nr. SR-0958. Šia sutartimi šalys susitarė dėl jungiamosios gatvės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įrengimo statytojo UAB „Autodalys“ lėšomis, medžiagomis ir priemonėmis. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad UAB „Autodalys“ įrengs asfaltuotą 100 m ilgio ir 12 m pločio gatvę iš (duomenys neskelbtini) g., paliekant esamą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. Vadovaujantis šia sutartimi įrengtas įvažiavimas bus Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, ir šią įvažą Kauno miesto savivaldybė įregistruos savo vardu.

33. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019m. rugsėjo 17 d. UAB „Autodalys“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-190917-00504.

34. Nustatyta ir tai, kad V. P. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 8S-476-(14.8.3.) buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotą 2020-09-18. Ją paveldėjimo būdu lygiomis dalimis įgijo Ieškovai (NŽT 2020-09-21 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo), 2020-11-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1-7454.

35. Byloje ieškovai pareiškė ieškinio reikalavimus atsakovams ir prašė: 1) Pripažinti negaliojančia 2018-12-06 Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir įrengimo sutartį Nr. SR-0958, sudarytą Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Autodalys“. 2) Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-09-17 UAB „Autodalys“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-190917-00504. 3) Įpareigoti UAB „Autodalys“ pašalinti neteisėtos statybos padarinius iš žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) – nugriauti Leidimo pagrindu pastatytas statinio dalis, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. 4) Teismo sprendime nustatyti, kad jeigu UAB „Autodalys“ per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, teisę pašalinti neteisėtos statybos padarinius iš Žemės sklypo turi teisę M. F. P. ir (arba) A. A. P. statytojo UAB „Autodalys“ lėšomis.

36. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovų ieškinio netenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai praleido terminą administraciniam sprendimui ginčyti bei neįrodė savo pareikštų ieškinio reikalavimų.

37. Apeliaciniu skundu ieškovai ginčija teismo priimtą sprendimą motyvuodami tuo, kad teismas skaičiuodamas terminą administraciniam aktui apskųsi neteisingai skaičiavo ir nustatė termino eigos pradžią, be to savavališkos statybos atveju, žemės sklypo savininkas gali reikšti negatorinį ieškinį ir jam pareikšti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Apelianto nuomone, statybos leidimui ginčyti terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021m. gegužės 21d. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ieškovai praleido terminą ginčyti išduotą statybos leidimą, tai apeliantų nuomone, pagal bylos aplinkybes yra pagrindas tokiam praleistam terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų apeliacinio skundo argumentacija negali sutikti.

38. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktas). Ieškovai ginčija administracinį aktą – statybą leidžiantį dokumentą, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog kreipimuisi į teismą dėl šio reikalavimo turi būti taikomas 10 metų senaties terminas skaičiuojamas pagal Civilinio kodekse nustatytas ieškinio senaties terminų taikymo taisykles.

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal bylos duomenis informacija apie UAB „Autodalys“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą į portalą „Infostatyba“ buvo išviešinta 2019m. rugsėjo 17d. Teismas įvertinęs visą bylos medžiagą sprendė, kad ieškovai apie jų ginčijamą dokumentą vėliausiai turėjo sužinoti 2021m. vasario 25d., kai ieškovų advokatė atsakovei UAB „Autodalys“ pateikė pretenziją dėl vartų ir tvoros parengiamųjų darbų pradėjimo, o taip pat servituto naudojimo sklypo dalimi ir praleido vieno mėnesio terminą ginčyti administracinį aktą.

40. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nustatytas terminas skundui paduoti yra ne ieškinio senaties, bet procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų ginčijamam administraciniam aktui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu administracinis aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

42. Byloje nustatyta, kad ieškovų ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas atsakovei UAB “Autodalys“ išduotas 2019m. rugsėjo 17d. Nustatyta ir tai, kad viešame „Infostatyba“ portale apie šiai atsakovei išduotus dokumentus buvo paskelbta taip pat 2019m. rugsėjo17d. Kiti bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai siekdami, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, aktyviai, jau nuo 2019m. lapkričio 5d., kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Kauno skyrių dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas atsakovei UAB „Autodalys“. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams jau galimai nuo šio momento ir turėjo būti žinoma apie statybą leidžiantį dokumentą išduotą šiai atsakovei. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus dėl sužinojimo apie ginčijamą administracinį aktą nustatė aplinkybę, kad ieškovai apie minėta aktą vėliausiai turėjo sužinoti 2021m. vasario 25d. Teisėjų kolegija tokiai teismo konstatuotai aplinkybei linkusi pritarti, nes ji padaryta remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie apeliantų nėra paneigti. Nustatyta, kad ieškovai į teismą dėl aptariamo akto panaikinimo kreipėsi tik 2021m. birželio 22d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantai terminą ginčyti statybą leidžiantį dokumentą išduotą 2019m. rugsėjo 17d. atsakovei UAB „Autodalys“ praleido.

43. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujintas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti nustatytas momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Klausimą, ar ABTĮ nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (2018 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

44. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu teismas nustatytų, jog terminas buvo praleistas administraciniam aktui ginčyti, tai prašo tokį terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nenurodo aplamai jokių priežasčių, kurios būtų laikomos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Ieškovai tik įrodinėja, kad termino eiga turėtų būti pradedama skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 21 d., kai ieškovai iš VTPSI atsiųsto rašto pirmą kartą sužinojo apie ginčijamą leidimą. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis sprendžia, kad skundo ginčyti statybos leidžiantį dokumentą termino praleidimą nulėmė ieškovų nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas ir atidumas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta argumentacija, kad nagrinėjamu atveju, ieškovai nepateikė įrodymų ir nenustatyta objektyvių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą.

45. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartą motyvaciją ir pripažinus, kad ieškovai praleido terminą pateikti skundą ginčyti administracinį aktą ir nėra pagrindo tokiam terminui atnaujinti, sprendžia, kad yra pagrindas ieškiniui dėl nagrinėjamo reikalavimo netenkinti, todėl iš esmės nagrinėjimas dėl tokio reikalavimo ir aplinkybių nustatymo taptų nereikalingas. Kadangi pirmosios instancijos teismas visgi sprendime pasisakė ir analizavo ginčo bylos aplinkybes dėl tokio reikalavimo, o apeliantai savo apeliaciniame skunde ginčija tokias teismo padarytas išvadas, tai teisėjų kolegija dėl to glaustai pasisakys.

46. Minėta, kad ieškovai ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą išduotą 2019m. rugsėjo 17d. atsakovei UAB „Autodalys“ prašo pripažinti negaliojančiu, nes jis jų nuomone, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, statybos leidimas galėjo būti išduotas tik laikinam statiniui, be to, išduodant leidimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

47. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tokį ieškovų ieškinio reikalavimą iš esmės nurodė, kad pagal bylos aplinkybes bei taikant L R Aplinkos ministro įsakymo Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 “Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nuostatas, atsižvelgiant į statinio gyvavimo trukmę, gatvė ( įvaža) negali būti laikomas laikinu statiniu. Pirmosios instancijos teismas atlikęs vietos apžiūrą išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad ginčo sklype esantis kelias pagal jo naudojimo paskirtį nėra laikinas statinys ir pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas yra skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Nustatyta ir tai, kad Nacionalinei žemės tarnybai iš pateiktų dokumentų turėjo būti aiški statinio paskirtis, nes sutikime buvo įvardinta gatvė - įvaža D2 kategorijos. Teisėjų kolegija tokias nustatytas aplinkybes laiko reikšmingomis, o padarytas išvadas aiškinant teisės normas teisingomis. Akcentuotina, kad statybos leidimas pagal Statybos įstatymo nuostatas išduodamas tik tada, kai statytojas pateikia įstatyme nustatytus dokumentus ir kai įsitikinama, jog statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad ginčijamas statybos leidimas prieštarautų teritorijų planavimo dokumentams, o taip pat, kad statinio projektas, kuris buvo pateiktas atsakovui - Kauno miesto savivaldybei prieštaravo projekto sąlygomis, dėl kurių nebūtų galima išduoti statybos leidimą. Kaip rodo bylos medžiaga, kad žemę valdanti patikėjimo teise - Nacionalinė žemės tarnyba dėl leidimo išdavimo neprieštaravo ir sutikimą davė. Byloje neįrodyti, kad išduodant leidimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai darantys statybos leidimo negaliojantį. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovei UAB „Autodalys“ 2019m. rugsėjo 17d. išduotą statybai vykdyti dokumentą Nr. LSNS-21-190917-00504.

48. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijama atsakovų sudaryta sutartis yra teisėta ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantų nuomone, statomas objektas pagal šalių sudarytą sutartį buvo ne laikinas statinys ir jis galėjo būti statomas tik atskiru sklypu suformuotoje žemėje, sutarties sudarymo metu sklypas neegzistavo, NŽT galėjo suteikti tik laikino pobūdžio leidimus statybai, todėl sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

49. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris yra niekinis ir negalioja, jei jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).

50. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Asmuo, siekiantis įrodyti, kad sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu, turi įrodyti, kad sandoris negalėjo būti sudarytas dėl to, kad tokį susitarimą draudė imperatyvi įstatymo norma. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).

51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad tarp atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Autodalys“ 2018m. gruodžio 6d. buvo pasirašyta Kauno miesto susisiekimo komunikacijų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartis. Pagal šios sutarties I Skyriaus 1 punkto sąlygą sutarties objektas – Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių – (duomenys neskelbtini) g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išplėtimo ir (ar) įrengimo darbai pagal prie šios sutarties pridedamą dabų aprašą ir schemą. Išplėsti ir (ar) įrengti statiniai yra statinių savininko nuosavybė. Pagal prie sutarties pridėtą darbų aprašą ir projektinių sprendinių aprašymą, įvažos schemą, šalys susitarė dėl jungiamosios gatvės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įrengimo statytojo UAB „Autodalys“ lėšomis, medžiagomis ir priemonėmis. Šalys sudarytu sandoriu susitarė, kad atsakovė UAB „Autodalys“ įrengs asfaltuotą 100 metrų ilgio ir 12metrų pločio gatvę, iš V. gt., paliekant esamą įvažiavimą iš V. gt., Šalys sutarė, kad įrengtas įvažiavimas bus Kauno miesto savivaldybės nuosavybė ir taps viešai naudojamu pravažiavimu. Kaip rodo bylos aplinkybės, kad gavus iš NŽT sutikimą ir įvykdžius kitus būtinus reikalavimus, šalys pasirašė sutartį. Vėliau buvo parengtas projektas dėl statinio įrengimo ir gautas statybos leidimas statyti privažiavimo kelią nesuformuotame žemės sklype. Vertinant nustatytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliantų apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad nagrinėjamu atveju buvo leidžiama sudaryti sutartį tik dėl laikinojo statinio statybos bei sudaryti nagrinėjamą sandorį draudė imperatyvios įstatymo normos. Taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčijamu sandoriu atsakovų sutarta, kad įrengtas įvažiavimas turi būti pripažintas savivaldybės nuosavybe ir tada jis neabejotinai bus naudojamas visuomenės poreikiams, todėl apeliantų apeliaciniame skunde tvirtinimai, kad sandorio sudarymas nesiejamas su visuomenės poreikiu, nepagrįsti.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas ( CPK 98 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Melga“ prašė priteisti 1400 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetęs ieškovų ieškinį pagrįstai iš ieškovų priteisė šiam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d., dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, maksimalių dydžių.

53. Apeliacinio skundo argumentais nepaneigtos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados byloje išnagrinėtais klausimais. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kurios buvo pagrindas netenkinti ieškovų ieškinį. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Atsižvelgiant į apeliantų apeliacinio skundo argumentus pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Atsakovė UAB „Autodalys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 1815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d., dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8. 11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš apeliantų atsakovei UAB „Autodalys“ (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023m. kovo 28d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovų M. F. P. ir A. A. P. priteisti po 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Autodalys“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėGintautas KoriaginasAlgimantas Kukalis