Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1886-794/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-15
Bylos Nr.: e2A-1886-794/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27309-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: UAB „Stipra“
Atsakovas: UAB „Milenija“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
2.6.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
3.3.1.3Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-1886-794/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27309-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.8.5; 2.6.8.6; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.1.7.6 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriais teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Milenija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6755-1099/2020 pagal ieškovės UAB „Stipra“ ieškinį atsakovei UAB „Milenija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Stipra“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Milenija“ 18 296,89 Eur skolos, 477,55 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2018 m. sausio 15 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis, ginčo sutartis) dėl statybos rangos darbų atlikimo daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti langų angokraščių šiltinimo bei armavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatytais įkainiais – po 14,80 Eur (plius PVM) už vieno metro vidaus angokraščių šiltinimą ir armavimą. Ieškovės teigimu, sutartis atsakovės nebuvo pasirašyta, nes atsakovė delsė ją pasirašyti. Atliekant statybos rangos darbus šalys bendradarbiavo, atsakovė kontroliavo darbų eigą, duodavo nurodymus dėl medžiagų kokybės ir asortimento, ieškovės darbų techninę priežiūrą vykdė atsakovės paskirtas asmuo. Atsakovė 2018 m. kovo 5 d. sumokėjo ieškovei 3 500 Eur. Pabaigus darbus, atsakovė vengė priimti darbų rezultatą, pasirašyti atliktų darbų aktą ir galutinai atsiskaityti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė patikslintą ieškinį, kuriuo priteisti 14 513,96 skolą už atliktus statybos rangos darbus ir atitinkamai nuo šios sumos paskaičiuotas palūkanas už ieškinyje nurodytą laikotarpį. Ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl PVM mokesčio, kuris sudaro 3 782,93 Eur (bei palūkanų dalies nuo šios sumos).

2. Atsakovė UAB „Milenija“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad neneigia faktų, jog ieškovė atliko darbus objekte, sumokėjo ieškovei 3 500 Eur dydžio avansą bei tai, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta kartu su ieškiniu pateikta ginčo sutartis. Atsakovės teigimu, šalys pateiktos sutarties nesudarinėjo ir atsakovė jos nebuvo pasirašiusi, nes šalys buvo žodžiu susitarusios dėl kitokių įkainių, nei nurodyti ginčo sutartyje, t. y. susitarė dėl 10 Eur už vieną metrą darbų įkainio. Atsakovės teigimu, ieškovės darbai buvo atlikti su trūkumais, t. y. užsakovo techninis prižiūrėtojas tiek statybų žurnale fiksavęs, tiek atsakovei buvo nurodęs ieškovės atliktų darbų trūkumus – vidaus patalpų langų angokraščių tinkuoti paviršių nuokrypiai viršijo leistinus parametrus. Atsižvelgiant į tai, jog šalys tarėsi dėl 10 Eur/m įkainio, todėl likusi sumokėti kaina sudaro 8 672 Eur (nes 3 500 Eur avansas jau buvo sumokėtas). Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomą įkainio dydį, nes pateiktas aktas ir sąskaita – faktūra nėra pasirašyti atsakovės; taip pat nėra įrodymų, jog ieškovė informavo atsakovę apie darbų pridavimą, o sutarties nepasirašė dėl to, jog joje buvo nurodytas neteisingas darbų įkainis. Atsakovės vertinimu, ieškovė galėjo nutraukti sutartį jeigu jos netenkino žodžiu sutartas darbų įkainis – 10 Eur/m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinės bylos dalį dėl 3 782,93 Eur skolos ir 98,20 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės nutraukė. Taip pat ieškovės UAB „Stipra“ ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 14 513,96 Eur skolą, 379,35 Eur palūkanas, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 935 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas sprendė, jog šalys susitarė dėl 14,80 Eur/m įkainio už langų vidaus angokraščių armavimo ir šiltinimo darbus. Tai patvirtino nuoseklūs ieškovės vadovo paaiškinimai, liudytojų parodymai. Atsakovė 2019 m. kovo 26 d. buvo gavusi Atliktų darbų aktą S001 ir PVM sąskaitą faktūrą Serija SR Nr. 00264, kuriuose skaičiuojamas įkainis nurodytas 14,80 Eur/m, šių dokumentų neginčijo. Kaip nurodė liudytojai, atsakovei tariantis su užsakove UAB „DTC International“, iš pradžių pastarajai nurodė gerokai mažesnį įkainį už langų angokraščių armavimą ir šiltinimą, tačiau pasirašant sutartį, atsakovės iniciatyva, buvo nustatytas 14,80 Eur/m įkainis, dėl kurio atsakovė jau buvo susitarusi su ieškove. Atsakovės teiginius apie tai, kai subrangovui (ieškovei) skaičiuojamas toks pats darbų įkainis kaip ir rangovui (atsakovei), prieštarauja verslo logikai, teismas vertino kritiškai, nes, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2-2906-560/2019 medžiagos, atsakovė su užsakove UAB „DTC International“ buvo susitarusi ne tik dėl langų angokraščių armavimo ir šiltinimo, bet ir dėl kitų darbų atlikimo (sienų tinkavimo), todėl atsakovė, sudariusi ginčo sutartį su ieškove, galimai siekė ir kitos naudos (ne tik gauti pelną už ginčo darbų – langų angokraščių armavimo ir šiltinimo darbus, bet, pavyzdžiui, neturint pajėgumų pačiai atlikti tokių darbų nustatytais terminais, siekdama pasirašyti sutartį su užsakove dėl visų darbų atlikimo ir pan.). Teismas vertino, jog ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sutarto 14,80 Eur/m įkainio patvirtina ir jos pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktus įrodymus, kuriuose nurodoma, jog langų angokraščių šiltinimo įkainis sudaro 9 Eur/m (be PVM), nes juose nurodomas tik langų angokraščių šiltinimo darbų įkainis, o šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl jų šiltinimo ir armavimo, todėl sutartas įkainis, teismo vertinimu, turėjo būti didesnis nei 9 Eur/m. Taip pat teismas kritiškai vertino atsakovės paaiškinimus ir dėl jų nenuoseklumo – atsakovė procesiniuose dokumentuose savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai, o nustatytus darbų trūkumus taisė atsakovė, nes ieškovė, nors apie juos ir žinojo, tačiau jokių pastangų dėl trūkumų ištaisymo nedėjo, tačiau posėdžio metu atsakovės vadovas jau nurodė, jog ieškovės darbų trūkumus taisė ir ištaisė pati ieškovė. Teismo vertinimu, atsakovė, tvirtinusi, kad šalys susitarė būtent dėl 10 Eur/m įkainio, atitinkamos sumos – paskaičiuotos pagal jos nurodytą įkainį, ieškovei nei po ieškovės darbų atlikimo (2018 m. kovo – balandžio mėn.), nei po akto ir sąskaitos faktūros gavimo (2019 m. kovo 26 d.), nei po ieškovės kreipimosi į teismą (2019 m. rugsėjo 13 d.) ir teismo sprendimo už akių priėmimo (2019 m. lapkričio 5 d.), nesumokėjo, todėl tokie atsakovės motyvai yra tik kaip jos gynybinė pozicija, siekiant vilkinti galutinį atsiskaitymą su ieškove.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė faktiškai atliko atsakovės užsakytus statybos darbus, juos atliko tinkamai, taip pat ieškovei įrodžius tarp šalių sutartą įkainį – 14,80 Eur/m, nesant ginčo dėl darbų apimties, atsakovei kilo pareiga juos apmokėti. Kadangi atsakovė 2018 m. kovo 5 d. sumokėjo ieškovei 3 500 Eur, todėl likusi mokėtina suma, kuri priteistina ieškovei iš atsakovės yra 14 513,96 Eur (18 013,96 Eur – 3 500 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Milenija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir pakeisti sprendimą, o nenustačius pagrindo sprendimo pakeitimui, panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – rangos sutartis) su priedais bei atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 2 ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra nurodyti darbų įkainiai tik už angokraščių šiltinimą, kurie neapima angokraščių armavimo darbų, nepagrįstai vertino „angokraščių šiltinimas“ ir „angokraščių šiltinimas ir armavimas“ pažodinę reikšmę, nesiaiškino šių darbų technologinių atlikimo ypatybių, nevertino ir neanalizavo prie civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2906-560/2019 esančių rašytiniai įrodymų rangos sutarties, statybos darbų žurnaluose užfiksuotų atliktų statybos darbų aprašymo.

6.2. Aplinkybės, jog šiltinimo darbų kaina buvo pakeista į 14,80 Eur/m, nepatvirtina jokie rašytiniai bylos įrodymai ar šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai. Teismas rėmėsi vien hipotetiniais pasvarstymais ir selektyviai vertino liudytojos Ž. B. parodymuose išsakytus teiginius, atsiėjo juos nuo sprendžiamo ginčo bendro konteksto.

6.3. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovė neturėjo atitinkamos kvalifikacijos atlikti rangos sutartyje sutartus darbus ar turėjo pakankamai pajėgumų atlikti šiuos darbus savarankiškai. Ieškovė savo teiginius, apie tai, jog rangos sutartyje tarp atsakovės ir užsakovės UAB „DTC International“ šiltinimo darbų įkainis buvo sutartas ir su ieškove dėl to, jog atsakovė neturėjo pajėgumų ir reikiamos kvalifikacijos atlikti tokius darbus, turėjo įrodyti būtent ieškovė.

6.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.198 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį kainos nustatymą tais atvejais, kai sutartyje ji nenurodoma. Atsakovė, siekdama įrodyti šalių sutartą kainą pateikė rangos sutartį su priedais bei atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2, kuriuose nurodoma, kad atsakovė aktualiu laikotarpiu (2017 – 2018 metais) faktiškai atliko ir perdavė angokraščių šiltinimo darbus už 9 Eur/m, ir taip patvirtino tuo metu savo darbų ir verslo srityje egzistavusias kainas. Teismas turėjo vertinti kainas, galiojusias susitarimo tarp atsakovės ir ieškovės metu, atsižvelgti ir į atsakovės pateiktus įrodymus.

6.5. Teismas turėjo vertinti, kad tarp šalių susiklostė subrangos teisiniai santykiai. Byloje nesant jokių įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovės šiltinimo darbų įkainis buvo sutartas anksčiau nei buvo sudaryta rangos sutartis, nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovė neturėjo kvalifikacijos atlikti tokio pobūdžio darbus, teismas turėjo atsižvelgti į verslo logiką ir įvertinti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslo subjektai, siekiantys gauti naudos iš veiklos, kuria užsiima. Atsakovė, sudariusi rangos sutartį su užsakove siekė finansinės naudos, todėl dalies darbų perdavimas atlikti ieškovei už tokią pačią kainą, kuri buvo sutarta su užsakove, prieštarauja elementariai verslo logikai.

6.6. Teismas vertindamas susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės dėl darbų kainos esmę, pažeidė CK 6 knygos XII skyriaus teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą. Liudytojo A. Č. parodymus apie tai, kad su atsakove buvo sutarta būtent 14,80 Eur/m įkainis, teismas turėjo vertinti kritiškai. Šiltinimo darbų kaina – 10 Eur/m buvo sutarta tarp ieškovės ir atsakovės netarpininkaujant šiam liudytojui įrodo tai, kad šis liudytojas nebuvo ieškovės įgaliotas asmuo vesti bet kokio pobūdžio derybas ar apskirtai atstovauti ieškovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Vertinant žodinės sutarties sudarymo aplinkybes teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovei pateikus rašytinės sutarties projektą su pakeistu šiltinimo darbų įkainiu, atsakovė tokią sutartį pasirašyti atsisakė dėl netinkamai nurodyto įkainio ir ieškovės naujai pasiūlytos kainos atsakovė neakceptavo. Ieškovė sutiko su 10 Eur/m šiltinimo darbų įkainiu ir šiltinimo darbus vykdė. Teismas netyrė, nevertino ir nenustatė aplinkybių, susijusių su šalių elgesiu derantis ir tariantis dėl šiltinimo darbų įkainio bei nevertino šalių tolimesnių veiksmų dėl susitarimo ir jo esmės.

6.7. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį visiškai, neatsižvelgė į aplinkybes, kad buvo pradėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 . lapkričio 5 d. sprendimo už akių priverstinis vykdymas ir dalis priteistos sumos yra išieškota iš atsakovės ieškovės naudai. Iš viso vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis išieškojo 21 695,85 Eur. 2020 m. vasario 19 d. pavedimu antstolis A. Naujokaitis atsakovei grąžino 10 518,59 Eur. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovės ieškinį tenkina visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteisė 14 513,96 Eur skolą, 379,35 Eur palūkanas, 6 procentų metinių procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, tačiau sprendime nepasisakė dėl vykdant teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių ieškovės naudai iš atsakovės išieškotų piniginių lėšų įskaitymo į sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos priteistos skolos dydį. Esant jau išieškotai 11 177,26 Eur sumai, ieškovei būtų išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų priteistų sumų, o tai sudarytų galimybę ieškovei nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita.

6.8. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Apeliantės teigimu, teismas turėjo vertinti visas aplinkybes nuo ieškovės pradinio ieškinio reikalavimų ir jų patenkinimo teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu už akių sprendžiant dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nevertino aplinkybių dėl ieškovės dalies ieškinio atsisakymo, nes ieškovei atsisakius ieškinio dalies, šioje apimtyje atsakovei turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, laikant, kad atsisakyta ieškinio dalimi ieškovės reikalavimas buvo atmestas.

6.9. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybe iškilo vėliau, t. y. paaiškėjus, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino atliktų darbų apimtis, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai vertintini kritiškai. Naujai pateikiamuose įrodymuose – statybos darbų žurnaluose yra fiksuota, jog angokraščių šiltinimo darbai apima ir angokraščių armavimo darbus, nors sutarties tekste yra nurodytas „angokraščių šiltinimas“. Naujai pateikti įrodymai patvirtina atsakovės poziciją, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog sutartyje nurodyti darbai „angokraščių šiltinimas“ neapima angokraščių armavimo, todėl įkainiai yra mažesni.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Stipra“ prašo apeliantės pateiktų naujų įrodymų nepriimti, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovės teigimu, angokraščių apklijavimas putplasčiu (šiltinimas) ir angokraščių armavimas yra atskiri statybos darbai, po kurių atliekamas tinkavimas. Tačiau angokraščių šiltinimą gali atlikti vienas rangovas, o angokraščių armavimą – kitas rangovas. Kas šiuos darbus atlieka, konkrečioje situacijoje priklauso nuo sudarytos sutarties sąlygų. Todėl atsakovės pateikta rangos sutartis, kurioje nurodyti tik angokraščių šiltinimo darbai bei 9,00 Eur įkainis už jų atlikimą, nepatvirtina apeliantės teiginio, kad sutartyje nurodyti angokraščių šiltinimo darbai apima ir angokraščių armanavimą.

7.2. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas, spręsdamas dėl tikėtinos angokraščių šiltinimo ir armavimo darbų kainos, nepagrįstai vertino, jog sutartyje numatyta 14,80 Eur kaina buvo nurodyta atsakovės iniciatyva dėl to, kad būtent tokia kaina buvo sutarta su ieškove, nors byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Ieškovės teigimu, teismas padarė tokią išvadą dėl tikėtinos angokraščių šiltinimo ir armavimo darbų kainos, remiantis visa bylos medžiaga, ieškovės atstovo T. L. ir liudytojo A. Č. paaiškinimais dėl subrangos sutarties su atsakove sudarymo aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė šių paaiškinimų neginčijo, pirmos instancijos teisme (bei apeliaciniame skunde) kitos įvykių eigos dėl 14,80 Eur kainos už angokraščių šiltinimą ir armavimą sudarymo bei įrodymų apie tai nepateikė.

7.3. Ieškovė nesutinka su apeliantės teigimu, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir sprendė, kad atsakovė neturėjo atitinkamos kvalifikacijos atlikti rangos sutartyje sutartus darbus ar neturėjo pakankamai pajėgumų atlikti šiuos darbus savarankiškai bei kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Tačiau, kaip galima nustatyti iš skundžiamo sprendimo bei bylos medžiagos, teismas tokią išvadą padarė, nes atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonė turėjo pajėgumų pati atlikti ginčo darbus ir turėjo atitinkamas atestacijas, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė.

7.4. Teismas tinkamai įvertino nuoseklius ieškovės vadovo paaiškinimus, liudytojo A. Č. parodymus apie ikisutartines derybas dėl atsakovės nepasirašytos subrangos sutarties bei apie nepasirašymo aplinkybes. Atsakovė derino su ieškove angokraščių šiltinimo ir armavimo darbų įkainius, kurie turėjo būti nustatyti rangos sutartyje su užsakove UAB „DTC International“. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė nei sutarties pateikimo pasirašyti metu, nei jam 2019 m. kovo 26 d. per antstolį įteikus atliktų darbų aktą Nr. S001 ir sąskaitą faktūrą serija SR Nr. 00264 už ieškovės atliktus darbus, 14,80 Eur įkainio neginčijo.

7.5. Aplinkybė, jog ieškovė darbus atsakovei atliko, o atsakovė tam neprieštaravo, pati savaime nereiškia, kad atsakovė siūlė ieškovei atlikti angokraščių šiltinimo ir armavimo darbus už 10 Eur įkainį. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė siūlė ieškovei atlikti subrangos darbus už tokį įkainį, kad teikė ieškovei subrangos sutarties projektą arba ieškovės paruoštos subrangos sutarties korekciją su tokiu įkainiu. Atsakovės pozicijos dėl darbų įkainio nenuoseklumą parodo tai, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl 10 Eur kainos, tačiau teisminio nagrinėjimo metu atsakovė pripažinti bent iš dalies ieškinio reikalavimus atsisakė. Tuo atsakovė faktiškai paneigė savo paties poziciją, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl 10 Eur įkainio už angokraščių šiltino ir armavimo darbus.

7.6. Įvertinus atsakovės elgesį derybų metu ir po darbų atlikimo, ieškovės teigimu, atsakovė elgėsi nesąžiningai, leisdama ieškovės darbuotojams dirbti statybos objekte nepasirašius su šalimi sutarties, o darbus atlikusi ieškovė pagrįstai tikėjosi atlyginimo už faktiškai atliktus darbus.

7.7. Visi su sprendimo vykdymu susiję klausimai turi būti sprendžiami vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Sprendimo vykdymo atgręžimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

7.8. Atsakovei pirmos instancijos teisme buvo suteikta galimybė pateikti teismui papildomus duomenis dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atsakovė turėjo galimybę į bylą pirmosios instancijos teisme teikti su apeliaciniu skundu dabar teikiamus įrodymus, todėl pati atsakovė nesiėmė pakankamai aktyvių veiksmų įrodymams pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovė byloje atstovaujama advokato, tad atsakovei turėjo būti žinomi ir naujiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme taikomi apribojimai, todėl nėra pagrindo priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės UAB „Stipra“ ieškinį dėl skolos iš atsakovės UAB „Milenija“ priteisimo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus atsakovei (apeliantei), t. y. patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimus dėl apmokėjimo už atliktus statybos rangos darbus pagal žodinę statybos subrangos darbų sutartį ir šalių sutartos kainos nustatymo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2018 m. sausio mėn. sudarė žodinę sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti langų vidaus angokraščių šiltinimo bei armavimo darbus daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. 2018 m. sausio 15 d. buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ši sutartis atsakovės nebuvo pasirašyta ir šalys neginčijo šios aplinkybės. Ieškovė sutartus darbus iš esmės atliko tinkamai, defektai, kurie buvo nustatyti užsakovo techninio prižiūrėtojo, pačios ieškovės buvo pašalinti. Ieškovė 2018 m. kovo mėn. surašė atliktų darbų aktą S001 bendrai 21 796,89 Eur sumai (18 013,96 Eur + PVM 3 782,93 Eur) bei 2019 m. kovo 6 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SR Nr. 00264 tai pačiai sumai – 21 796,89 Eur sumai (18 013,96 Eur + PVM 3 782,93 Eur). Minėtas aktas ir sąskaita – faktūra atsakovei (jos vadovui) buvo įteikta (antstolio pagalba) 2019 m. kovo 26 d. Iš byloje pateikto banko išrašo matyti, kad atsakovė 2018 m. kovo 5 d. sumokėjo ieškovei 3 500 Eur dydžio sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas“. Byloje kilo ginčas dėl sutarto įkainio už statybos darbus – ieškovė nurodo, jog šalys susitarė dėl 14,80 Eur/m, o atsakovė – dėl 10 Eur/m įkainio dydžio. Savo pozicijoms pagrįsti atsakovė pateikė 2018 m. sausio 23 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, sutartį ir atliekamų darbų preliminarią sąmatą (sudarytus tarp UAB „Verslo konsultavimo studija“ ir atsakovės), kuriuose nurodoma, jog langų angokraščių šiltinimo įkainis sudaro 9 Eur/m (be PVM); tuo tarpu ieškovė pateikė 2020 m. birželio mėn. komercinį pasiūlymą sąmatą Nr. S001 ir komercinį pasiūlymą Nr. 1, pateiktus atitinkamai UAB „Bocon Living“ ir UAB „Togatas“, kuriuose nurodoma, jog langų angokraščių šiltinimo ir armavimo įkainis sudarytų atitinkamai 15,60 Eur/m (be PVM) ir 15 Eur/m (be PVM). Taip pat ieškovė pateikė lokalinę sąmatą, kurioje detalizuotas jos nurodomas 14,80 Eur/m (be PVM) įkainis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Atsakovė prašo prie civilinės bylos prijungti kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbų žurnalo Nr. 4 nuorašus (rangos darbai pagal 2017-10-16 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 3, paslėptų darbų patikrinimo aktus Nr. 1, 2, 6; daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų žurnalo Nr. 4 nuorašus (subrangos darbai pagal 2017-07-14 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2, paslėptų darbų patikrinimo aktus Nr. 7, 8, 9. Jos teigimu, įrodymų pateikimo būtinybe iškilo vėliau, t. y. paaiškėjus, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino atliktų darbų apimtis, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pateiki įrodymai vertintini kritiškai. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad naujai pateikiamuose įrodymuose - statybos darbų žurnaluose yra fiksuota, jog angokraščių šiltinimo darbai apima ir angokraščių armavimo darbus, nors sutarties tekste yra nurodytas „angokraščių šiltinimas“.

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

15. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

17. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnyje įtvirtintos teisės normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą apeliantė grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis, paaiškėjus, jog pirmosios instancijos teismas įvertindamas kritiškai atsakovės pateiktus įrodymus apie aktualiu laikotarpiu statybų srityje buvusius angokraščių šiltinimo darbų įkainius nurodė, jog atsakovės pateiktuose įrodymuose nurodytos darbų kainos apima tik angokraščių šiltinimą, tačiau neapima angokraščių armavimo. Teikiamais dokumentais apeliantė siekia pagrįsti, jog angokraščių šiltinimo darbai apima ir angokraščių armavimo darbus, nors sutarties tekste yra nurodytas „angokraščių šiltinimas“. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino ieškovė, kuri išsakė savo poziciją dėl jų priėmimo atsiliepime į apeliacinį skundą, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo

19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

20. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais spręsdamas apie šiltinimo darbų įkainius. Pirmosios instancijos teismas vertindamas aktualiu laikotarpiu statybų srityje buvusius angokraščių šiltinimo darbų įkainius nurodė, jog kritiškai vertina atsakovės pateiktus įrodymus, t. y. 2018 m. sausio 23 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, sutartį ir atliekamų darbų preliminarią sąmatą (sudarytus tarp UAB „Verslo konsultavimo studija“ ir atsakovės), nes juose nurodomas tik langų angokraščių šiltinimo darbų įkainis (9 Eur/m (be PVM)), o nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios dėl jų šiltinimo ir armavimo, todėl teismas laikė, jog sutartas įkainis turėjo būti didesnis nei 9 Eur/m.

21. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateiktais naujais įrodymais teigia ir įrodinėja, jog statybos darbų žurnaluose yra fiksuota, jog angokraščių šiltinimo darbai apima ir angokraščių armavimo darbus, nors sutarties (sudarytos su UAB Verslo konsultavimo studija“) tekste yra nurodytas „angokraščių šiltinimas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad minėtoje statybos rangos sutartyje angokraščių šiltinimo darbų nurodytas įkainis apėmė ir angokraščių armavimo darbus (nors sutarties tekste yra nurodytas „angokraščių šiltinimas“ ir bendras įkainis sudaro 9 Eur/m (be PVM)), savaime nereiškia, kad šiuo atveju ginčo sutartyje angokraščių šiltinimo darbai bei šių darbų įkainiai taip pat apėmė ir angokraščių armavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos vertinimu, minėtų darbų kaina ginčo sutartyje galėjo būti didesnė.

22. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog angokraščių šiltinimą ir angokraščių armavimą nebūtinai atlieka vienas ir tas pats rangovas, tai yra atskiri statybos darbai, todėl kiekvienu atveju šalys gali skirtingai susitarti dėl atliekamų darbų apimties ir įkainio už juos. Tai patvirtina tuo pačiu laikotarpiu kaip ir ginčo sutartis atsakovės pasirašyta statybos rangos sutartis su užsakovu UAB „DTC International“, kurioje nurodytas 14,80 Eur įkainis už angokraščių šiltinimą ir armavimą, kuris, kaip matyti, yra daug didesnis nei tarp atsakovės ir UAB „Verslo konsultavimo studija“ tuo laikotarpiu sudarytoje rangos sutartyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatydamas tarp ginčo šalių sutartą įkainį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai kritiškai vertino atsakovės pateiktus įrodymus, o atsakovės naujai pateikti įrodymai dėl rangos sutartyje sudarytoje tarp atsakovės ir UAB Verslo konsultavimo studija“ darbų apimties ir įkainio už juos, įvertinus ir kitų byloje esančių rangos sutarčių turinį, nesudaro pagrindo teigti, jog rangos darbų apimtis ir įkainiai už juos kiekvienu atveju yra labai panašūs ar net vienodi.

Dėl rangos darbų įkainio nustatymo

23. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Rašytinio įrodymo turinys gali būti objektyviai nulemtas to, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami. Pavyzdžiui, atsiskaitymo ar mokėjimo priemonėse gali nebūti tikslios informacijos apie ūkinę operaciją, kurios pagrindu atliekamas mokėjimas ir pan. Įvertinant įrodymų patikimumą, į tokias aplinkybes atsižvelgiama. Kasacinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad šalys susitarė būtent dėl 14,80 Eur/m įkainio už langų vidaus angokraščių armavimo ir šiltinimo darbus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neginčijo ieškovės pateiktos į bylą lokalinės sąmatos, kurioje detalizuotas jos nurodomas 14,80 Eur/m (be PVM) įkainis. Ieškovės į bylą pateiktos statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir ginčo objekto užsakovės UAB „DTC International“, ištraukos patvirtina, jog ieškovė išorinių langų angokraščių armavimą buvo apsiėmusi atlikti už 11,50 Eur/m įkainį, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai netiesiogiai patvirtina, kad langų vidinių angokraščių armavimo ir šiltinimo darbų (dėl kurių ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios) įkainis, labiausiai tikėtina, turėjo būti didesnis (nei 11,50 Eur/m).

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog tai, kad šiltinimo darbų kaina buvo pakeista į 14,80 Eur/m, nepatvirtina jokie rašytiniai bylos įrodymai ar šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai. Priešingai nei teigia apeliantė, liudytojas A. Č. patvirtino, kad atsakovė užsakovui UAB „DTC International“ pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame už angokraščių šiltinimą ir armavimą buvo siūloma nustatyti apie 10,00 Eur įkainį. Tai sužinojus, A. Č. ir ieškovės įmonės vadovas T. L. informavo atsakovę, kad komerciniame pasiūlyme nurodyta kaina yra ieškovei per maža ir minėtus darbus atliks tik už 14,80 Eur įkainį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pateikė užsakovui naują komercinį pasiūlymą, kuriame nurodė šį didesnį įkainį, kuris ir buvo nurodytas statybos rangos sutartyje su užsakove UAB „DTC International“. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir ieškovės įmonės vadovas T. L.. Taip pat liudytoja Ž. B., kuri buvo užsakovės UAB „DTC International“ direktorė patvirtino, jog prieš sudarant sutartį su atsakove buvo tartasi dėl mažesnio įkainio už langų angokraščių armavimo ir šiltinimo darbus, tačiau vėliau sutartyje atsirado jau 14,80 Eur/m įkainis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovė minėtų paaiškinimų neginčijo, pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde, atsakovė, nesutikdama su šia įvykių eiga, kitos įvykių eigos dėl 14,80 Eur kainos už angokraščių šiltinimą ir armavimą sudarymo bei įrodymų apie tai nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl 14,80 Eur įkainio formavimo pagrindė faktine bylos medžiaga, remiantis įrodymu visuma bei liudytojų parodymų dėl kainos nustatymo eiga, o apeliantės teiginiai dėl kitos kainos nustatymo eigos yra nepagrįsti, todėl atmestini.

26. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neturėjo pajėgumų ir reikiamos kvalifikacijos atlikti tokius darbus savarankiškai ir nustatytais terminais, teigia, jog tai turėjo įrodyti ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais ir pažymi, jog pats atsakovės vadovas teismo posėdžio metu teigdamas, jog įmonė turėjo pajėgumų pati atlikti ginčo darbus ir turėjo atitinkamas atestacijas, turėjo pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau nepateikė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė minėtą išvadą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą pažeidimo

27. Apeliantė teigia, jog liudytojo A. Č. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes šis liudytojas nebuvo ieškovės įgaliotas asmuo vesti bet kokio pobūdžio derybas ar apskirtai atstovauti ieškovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Liudytojas A. Č. paaiškino, kad derėjosi ieškovės vardu, nes jis ir jo vadovaujama UAB „Amettema“ bendradarbiauja su ieškove ir jos vadovu, kartu vykdo veiklą, t. y. iš esmės ginčo darbus taip pat atlikinėjo abi šios įmonės, tačiau įforminta buvo tik ieškovės vardu. Taip pat paaiškino, jog atstovavo ieškovę žodiniu susitarimu, tokia buvo jo ir ieškovės ilgametė praktika. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai patvirtino, jog ieškovė (jos vadovas) pasitikėjo savo verslo partneriu A. Č., o atsakovės atstovai pripažino, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl statybos rangos darbų atlikimo ir dėl sąlygų buvo tartasi su A. Č., taip pat pripažino jog ieškovė atliko jos nurodytus statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė derėjosi su šiuo liudytoju dėl sutarties sąlygų ir įvertinus tai, kad ginčo, jog ieškovė atliko darbus netinkamai, nėra, teismas daro išvadą, kad šis liudytojas nors ir nebuvo ieškovės įgaliotas asmuo, tačiau betarpiškai su atsakove derėjosi dėl ginčo rangos sutarties sąlygų ieškovės vardu bei remiantis susiformavusią ilgamete tokia atstovavimo ieškovei bei bendradarbiavimo su ieškove praktika, veikė ieškovės interesais, be to, šio liudytojo nurodytas darbu atlikimo įkainis ir buvo nustatytas rangos sutartyje su užsakove UAB „DTC International“, todėl atsakovės argumentai, dėl šio liudytojo parodymų vertinimo kritiškai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

28. Apeliantės teigimu, teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovei pateikus rašytinės sutarties projektą su pakeistu šiltinimo darbų įkainiu, atsakovė tokią sutartį pasirašyti atsisakė dėl netinkamai nurodyto įkainio ir ieškovės naujai pasiūlytos kainos atsakovė neakceptavo. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiais apeliantės argumentais pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovės įmonės vadovas T. L. paaiškino, kad paruoštą sutartį pateikė atsakovei, gavo žodinį patvirtinimą, kad sutartis bus pasirašyta bei teigė, jog su atsakovės įmonės vadovu buvo ne kartą susisiekta, tačiau jis vengė pasirašyti pateiktą sutartį, nors klausimo dėl nepagrįstos darbų kainos nekėlė. Šią liudytojo nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys, jog atsakovė savo nesutikimą su 14,80 Eur įkainiu pareiškė tik pateikus teismui pareiškimą dėl 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė nei sutarties pateikimo pasirašyti metu, nei jai 2019 m. kovo 26 d. per antstolį įteikus atliktų darbų aktą Nr. S001 ir sąskaitą faktūrą serija SR Nr.00264 už ieškovės atliktus darbus, 14,80 Eur įkainio neginčijo, byloje tokių duomenų, jog atsakovė išreiškė nesutikimą iki pateikto teismui pareiškimo dėl 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pasirašyti ginčo sutarties dėl joje nurodyto įkainio, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl atsakovės argumentai, jog pastaroji nesutiko pasirašyti rangos sutarties dėl naujai ieškovės pasiūlytos kainos yra taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su atsakovės argumentais, jog tai, kad ieškovė toliau vykdė darbus, įrodo, kad ieškovei nepavykus sutarti dėl didesnės kainos, ieškovė sutiko darbus atlikti už pirminį jų sutartą įkainį – 10 Eur, t. y. ieškovė konkliudentiniais veiksmais akceptavo 10 Eur darbų kainą, pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų ir/ar patvirtinančių liudytojų parodymų, jog atsakovė siūlė ieškovei atlikti subrangos darbus už tokį įkainį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog vien tai, kad ieškovė darbus atliko, pati savaime nereiškia, kad atsakovė siūlė ieškovei atlikti angokraščių šiltinimo ir armavimo darbus už 10 Eur įkainį.

30. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2-2906-560/2019 medžiagos, nustatė, jog atsakovė su užsakove UAB „DTC International“ buvo susitarusi ne tik dėl langų angokraščių armavimo ir šiltinimo, bet ir dėl kitų darbų atlikimo (sienų tinkavimo), todėl atsakovės argumentai, jog dalies darbų perdavimas atlikti ieškovei už tokią pačią kainą, kuri buvo sutarta su užsakovu, prieštarauja elementariai verslo logikai apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįsti, nes byloje esantys duomenys pagrindžia, jog atsakovė dėl rangos sutarties sudarymo su užsakovu UAB „DTC International“ siekė finansinės naudos ne vien iš ieškovės atliktų angokraščių šiltinimo ir armavimo darbų, o ir iš vidinių sienų tinkavimo darbų.

31. Apeliantės teigimu, teismas tenkindamas ieškinį visiškai, neatsižvelgė į aplinkybes, kad buvo pradėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių priverstinis vykdymas ir dalis priteistos sumos jas yra išieškota ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su ieškovės argumentais pažymi, jog sprendimo vykdymo atgręžimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir visi su sprendimo vykdymu susiję klausimai turi būti sprendžiami vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai padarė išvadą, jog labiau tikėtina, jog šalys susitarė būtent dėl 14,80 Eur/m įkainio už langų vidaus angokraščių armavimo ir šiltinimo darbus, taip pat teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, susijusias su šalių elgesiu derantis dėl subrangos darbų įkainio. Ieškovei faktiškai atlikus atsakovės užsakytus statybos darbus bei juos atlikus tinkamai ir ieškovei įrodžius tarp šalių sutartą įkainį – 14,80 Eur/m, nesant ginčo šioje byloje dėl darbų apimties, atsakovei kilo pareiga juos apmokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

33. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 14 513,96 Eur skolos, 379,35 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 893,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio, teismas civilinės bylos dalį dėl 3 782,93 Eur skolos ir 98,20 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės nutraukė. Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų dalies, teismas grąžino jai 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalies nuo atsisakytų reikalavimų, t. y. 65,25 Eur ((422 Eur - 335 Eur) x 75 proc.).

34. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, t. y. teismas turėjo vertinti visas aplinkybes nuo ieškovės pradinio ieškinio reikalavimų ir jų patenkinimo teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu už akių sprendžiant dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Teismas nevertino aplinkybių dėl ieškovės dalies ieškinio atsisakymo, nes ieškovei atsisakius ieškinio dalies, šioje apimtyje atsakovei turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, laikant, kad atsisakyta ieškinio dalimi ieškovės reikalavimas buvo atmestas.

35. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė netinkamai apskaičiavo skolą, o neturėdama reikalavimo teisės į 3 782,93 Eur skolą, atsisakė nuo šios skolos dalies atsakovo atžvilgiu. Dėl šios priežasties atsisakymas šios nuo dalies ieškinio reikalavimų vertintinas sprendimu, priimtu atsakovės naudai, todėl laikytina, jog ieškovės reikalavimai byloje tenkinami dalinai – 79,32 procentais (14 513,96 x 100 / 18 296,89), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 79,32 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 20,68 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė patyrė byloje 1 935,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 600,00 Eur (600,00 Eur + 1 000,00 Eur) išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 335,00 Eur žyminis mokestis, o atsakovė patyrė 2 458,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 935,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau neatsižvelgė jog ieškovei atsisakius ieškinio dalies, šioje apimtyje atsakovei turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, laikant, kad atsisakyta ieškinio dalimi ieškovės reikalavimas buvo atmestas. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintinas, perskirstant ieškovės ir atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Vertindamas byloje atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85. Ieškovės ir atsakovės atstovų išlaidos neviršija numatytų rekomendacinių dydžių, yra optimalios, teismas visas minėtas advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl pagrįstomis.

39. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovės priteistina 1 534,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (79,32 procentai nuo 1 935,00 Eur), atsakovei iš ieškovės – 508,31 Eur (20,68 procentai nuo 2 458,00 Eur). Patikslinus šias bylinėjimosi išlaidas ir atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinos patikslintos 1 026,53 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patirta 7,03 Eur dokumentų siuntimo išlaidų. Dėl šio sprendimo 36 punkte nurodytų aplinkybių, taip pat patikslintina sprendimo dalis dėl valstybės patirtų išlaidų už dokumentų įteikimą – proporcingai patenkintų reikalavimų sumai iš atsakovės priteistina 5,58 Eur, o ieškovės procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą (1,45 Eur), todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41. Kiti apelianto argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1 026,53 Eur bylinėjimosi išlaidų suma bei valstybei 5,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas dėl ginčo esmės netenkintinas, ieškovė turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

45. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės UAB „Milenija“ ieškovei UAB „Stipra“ 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

46. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: priteisti ieškovei UAB „Stipra“ iš atsakovės UAB „Milenija“ 1 026,53 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt šeši eurai ir 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip iš atsakovės UAB „Milenija“ priteisti valstybei 5,58 Eur (penki eurai ir 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš apeliantės UAB „Milenija“ ieškovei UAB „Stipra“ 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė