- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2-33585-1099/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27309-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stipra“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Milenija“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stipra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milenija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stipra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Milenija“ 18 296,89 Eur skolą, 477,55 Eur palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. rugsėjo 13 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Pakartotinai procesiniai dokumentai siųsti atsakovės vadovo adresu grįžo į teismą neįteikti. Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai įteikti praėjus dešimt dienų nuo išsiuntimo į atsakovės registruotą buveinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2018 m. sausio 15 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. 2018/01/15 (toliau – ir Sutartis) dėl statybos rangos darbų atlikimo objekte: daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje suderintomis sąlygomis ieškovė įsipareigojo atlikti langų angokraščių šiltinimo bei armavimo darbus minėtame name, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatytais įkainiais (Sutarties 9.1 punktas).
6. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atliekant statybos rangos darbus ginčo šalys bendradarbiavo, ką patvirtina susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsakovė 2018 m. kovo 5 d. sumokėjo ieškovei 3 500,00 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodžiusi „avansas“). Anot ieškovės, darbams pasibaigus, atsakovė vengė priimti darbų rezultatą, pasirašyti atliktų darbų aktą ir galutinai atsiskaityti. Nustatyta, kad atliktų darbų aktą Nr. S001 bei PVM sąskaitą faktūrą SR Nr. 00264 atsakovei per antstolį A. N. pavyko įteikti 2019 m. kovo 26 d.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).
8. Ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimus, kylančius iš statybos rangos sutartinių teisinių santykių. Statybos rangos sutarčių ypatumus reglamentuoja CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. Pagal CK 6.676 straipsnio 2 dalį, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Tačiau nurodytoje normoje nėra įtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų, todėl tokiu atveju reikia vadovautis bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi, paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-907/2014).
9. Nors nagrinėjamu atveju Sutartis atsakovės nėra pasirašyta, tačiau atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, spręstina, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai – ieškovė pagal atsakovės užsakymą atliko ieškinyje nurodytus darbus; atsakovė (jos vadovas) apie šiuos darbus buvo informuota. Be to, pagal Sutarties 9.3 punktą, jei rangovas (atsakovė) per 10 darbo dienų nepasirašo atliktų darbų akto, laikoma, kad darbai yra atliki, o subrangovas (ieškovė) įgyja teisę reikalauti apmokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė darbų neatliko ar kad atsakovei būtų perduoti darbai su trūkumais; kaip minėta, atliktų darbų aktas buvo įteiktas atsakovei, tačiau nėra duomenų, jog atsakovė dėl jo būtų reiškusi kažkokias pretenzijas (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovė ieškovei sumokėjo dalį pinigų, t. y. avansą, tokiu būdu iš esmės pripažindama šalių sutartinius santykius.
10. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistina 18 296,89 Eur skola (CK 6.38, 6.59, 6.205, 6.644, 6.676 straipsniai).
11. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovei praleidus terminą atsiskaityti su ieškove, iš atsakovės priteistinos 477,55 Eur dydžio palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., taikant 6 proc. metinę normą.
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 774,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 505 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis bei 600 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį, iš viso – 1 105 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).
14. Byloje iš viso patirta 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stipra“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milenija“, j. a. k. 303104384, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stipra“, j. a. k. 301794723, 18 296,89 Eur (aštuoniolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 89 ct) skolos, 477,55 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 55 ct) palūkanų, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 774,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 105 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milenija“, j. a. k. 303104384, valstybei 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.