Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-64-934/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-25
Bylos Nr.: 2A-64-934/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: R. P. D., A. B., K. T. V., D. U., A. D., Rimantui P
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AB, A. D., T. K. D., notarė G

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-64-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17094-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.2.6.1; 2.6.10.8; 3.1.7.8 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. ir atsakovo R. P. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovams R. P. D., A. B., K. T. V., D. U., A. D. dėl nuostolių atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu bei ieškovo D. B. ieškinį atsakovams Rimantui P. D., A. B., K. T. V., D. U., A. D. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Luminor Bank AB, A. D., T. K. D., notarė G. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. B. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. P. D., A. B., K. T. V., D. U., A. D. 32 582,17 Eur nuostolių dėl nustatytų buto statybos defektų pašalinimo, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-11-19 atsakovų R. P. D. ir A. B. dovanojimo sutartį dalyse dėl 434/2000 dalių žemės sklypo, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo; 1352/49013 dalių buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)dovanojimo; taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui R. P. D. Dovanojimo sutartimi jo perleistą turtą: 434/2000 dalių žemės sklypo, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1352/49013 dalių buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 87-100).

2. Pažymėjo, kad ieškovo tėvo A. B. pažįstamam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklausė 0,2000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k. v. (toliau - žemės sklypas). R. V. kreipėsi į atsakovą R. P. D., kaip patyrusį architektą, parodė jam žemės sklypą ir su sklypu susijusius dokumentus. Atsakovas susipažino su dokumentais, apžiūrėjo žemės sklypą ir pasitaręs su sūnumi, pasiūlė R. V. žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą, kurio statybą atsakovas galėsiąs organizuoti savo ir savo šeimos jėgomis. R. V. nurodė, jog turi parduoti dalį žemės sklypo, kad už gautas lėšas galėtų vykdyti statybas. Atsakovas sutiko būti dalininku, nupirkti dalį žemės sklypo ir kartu jame statyti sublokuotą namą, visiškai apsiimdamas organizuoti namo statybą. R. V. trečiuoju dalininku pakvietė ieškovo tėvą A. B., kuris savo namo dalyje ketino įsikurti su šeima. Atsakovas buvo informuotas apie trečią kompanioną ir sutiko vykdyti ir šios bendro pastato dalies statybas, t. y. įsipareigojo už užmokestį žemės sklype suprojektuoti, pastatyti „iki rakto“ dvibutį gyvenamąjį namą (iš kurio dviejų butų vienas butas būtų naudojamas dviejų šeimų, nusistatant naudojimo tvarką) bei atitinkamas jo dalis perduoti R. V. bei A. B. ar jo nurodytam jo šeimos nariui ir vieną dalį pasilikti sau. 2006-11-15 gautas statybos leidimas Nr. GN/1408/06-1582 ir buvo pradėtos dvibučio gyvenamojo namo statybos. 2008-05-19 buvo išduotas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1183, įregistravus namą Nekilnojamojo turto registre jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), o ieškovo priklausančiam Pastate esančiam butui - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dar nebaigus statybos darbų, žemės sklypo dalys ir statomo pastato dalys (rūsys) R. V. buvo perleistos kartu juos stačiusiems asmenims: 2007-03-30 Nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, R. V. pardavė 434/2000 Žemės sklypo atsakovui už 86 886, Eur (300 000,00 Lt), o 660/2000 dalis – ieškovui už 133 225,21 Eur (460 000,00 Lt). 2007-03-30 Nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad R. V. neperleidžia jai priklausančio pastato – dvibučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype. Atskiromis sutartimis R. V. šios sutarties pasirašymo dieną „pirkėjui“ (juo bendrai šioje Sutartyje buvo įvardinti abu Žemės sklypo dalių pirkėjai – atsakovas ir ieškovas) perleido atskirus turtinius vienetus, esančius pastate. Po pastato statybos, kuri šalių buvo visiškai patikėta atsakovui, užbaigimo, paaiškėjo šios aplinkybės – pastate atsirado defektai, kurie trukdo eksploatuoti pastatą pagal paskirtį, kelia grėsmę pastato saugumui, ilgaamžiškumui. Dėl šių rangos sutarties vykdymo trūkumų, nesant šalių taikaus sutarimo dėl jų pašalinimo, ieškovas kreipėsi į teismą ir reikalauja atlyginti nuostolius dėl nustatytų statybos defektų pašalinimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio reikalavimus atmesti (4 t., b. l. 125-129). Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, kurioms esant teismas galėtų taikyti actio Pauliana institutą. Ginčijamu sandoriu atsakovas Rimantas P. D. nesiekė perleisti jam priklausantį turtą, turint tikslą paslėpti turimą turtą nuo kreditorių. Atsakovas Rimantas P. D., siekdamas užbaigti jam priklausančio buto statybas, turėjo pasiskolinti pinigų. 2008-06-20 atsakovė A. B. su AB DnB NORD banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-241-2008-17. Minėta sutartimi A. B. buvo suteiktas 143 361,90 Eur (494 999,96 Lt) kreditas gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įrengti. Šio kredito grąžinimo užtikrinimui 434/2000 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 23371/49013 dalių Buto/Patalpa-Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkeista AB DnB NORD bankui. Kadangi kreditą turėjo grąžinti atsakovė A. B., buvo nuspręsta, kad teisingiausia būtų, jeigu žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir namo esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios abi priklausė atsakovui R. P. D., būtų perleistos atsakovei A. B., todėl 2010-11-19 ir buvo sudaryta ginčijama dovanojimo sutartis. Sudarius ginčijamą sutartį atsakovo R. P. D. mokumas nepakito, nes jis neprivalėjo grąžinti atsakovei paimtą 143 361,90 Eur kreditą namo statyboms užbaigti.

4. Atsakovas R. P. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimais atlyginti išlaidas, reikalingas pašalinti statybos rangos darbų trūkumus: plokščio stogo remontui – 1 293,44 Eur, stogo kraigo įlinkio remontui – 403,90 Eur, cokolio apdailos remontui – 190,36 Eur, vidaus patalpų remontui 1 845,52 Eur, terasos balkono remontui – 1 593,78 Eur. Iš viso iš atsakovo R. P. D. turi būti priteista 5 327,00 Eur (6 t., b. l. 158-164). Likusioje dalyje atsakovas R. P. D. ieškovo D. B. reikalavimus prašė atmesti. Ieškovo D. B. ieškinio reikalavimams, pareikštiems dėl 2016 metų gegužės mėnesį Statinio tyrimo ataskaitoje, parengtoje UAB „Statyba ir projektavimas“ nurodytų 7, 12, 15, 17 ir 19 defektų prašė taikyti ieškinio senatį.

5. Atsakovas D. U. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti (6 t., b. l. 177-180).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinius tenkinti visiškai.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas R. P. D. prašė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo R. P. D. 9 620,67 Eur nuostolių, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Kitą ieškinį, teisme gautą 2017-05-31, prašė dėl dalies reikalavimų palikti nenagrinėtą, kitą dalį atmesti dėl senaties termino.

8. Trečiasis asmuo R. V. prašė ieškinius tenkinti visiškai.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-08 sprendimu ieškovo D. B. ieškinį, teisme gautą 2017-01-18, patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. P. D. 13 499,36 Eur nuostolių dėl nustatytų statybos defektų pašalinimo ieškovo D. B. naudai, kitoje dalyje ieškovo D. B. ieškinį, teisme gautą 2017-01-18, atmetė; ieškovo D. B. ieškinį, teisme gautą 2017-05-31, patenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą R. P. D. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjo pašalinti šį statybos darbų trūkumą: R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalų plyšį, kitoje dalyje ieškovo D. B. ieškinį, teisme gautą 2017-05-31, atmetė, priteisė iš ieškovo D. B. 5 286,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. P. D. naudai, priteisė iš ieškovo D. B. 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. B. naudai, priteisė iš ieškovo D. B. 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. D. naudai, priteisė iš ieškovo D. B. 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. U. naudai, grąžino atsakovui R. P. D. 296,20 Eur sumą, atskaičius bankinius mokesčius, esančią Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, priteisė iš ieškovo D. B. 15,72 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, priteisti iš atsakovo Rimanto P. D. 4,28 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

10. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

10.1. Tarp šalių nėra ginčo dėl statybos darbų trūkumų, nes ir ieškovas, ir atsakovas R. P. D. pripažįsta šiuos statybos darbų trūkumus: stogo kraigo įlinkis viršija ribinį būvį, plokščiojo stogo trūkumai, terasos (balkono) virš įvažos į garažą trūkumai, vidaus patalpų trūkumai, cokolio trūkumai, pasvirusių įvažos į garažą atraminių sienučių trūkumai, pamatų hidroizoliacijos statybos darbų trūkumai;

10.2. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovas – buvo fizinis asmuo, o rangovas – architektas, turintis patirtį gyvenamųjų namų statybose, todėl byloje aptariama sutartis laikytina vartojimo sutartimi;

10.3. Iš byloje esančios 2010-11-19 dovanojimo sutarties matyti, kad dovanojami daiktai yra įkeisti AB DNB NORD bankui, siekiant užtikrinti A. B. prievolių pagal 2008-06-20 Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-17 tinkamą įvykdymą (2 t., b. l. 56-63). Atitinkamai tai patvirtina, kad A. B. padovanotas namas buvo statomas už jos iš banko paimtas kredito lėšas, todėl negalima konstatuoti, kad šio sandorio šalys neprivalėjo sudaryti bei šalių nesąžiningumo. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad iki šiol atsakovas R. P. D. turi didelės vertės nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl dovanojimo sandorio atsakovas R. P. D. sumažino savo mokumą;

10.4. Ieškovas reiškia reikalavimus techninio prižiūrėtojo paveldėtojams, kai byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas su techniniu prižiūrėtoju būtų sudaręs techninės priežiūros sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas negali konstatuoti techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų dėl atsiradusių statybos trūkumų, taip pat negali nustatyti, koks yra priežastinis ryšys tarp techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių trūkumų;

10.5. Nėra pagrindo priteisti nuostolius dėl statybos trūkumų remiantis vien ieškovo pateiktais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad pastatytam namui yra reikalingas kapitalinis remontas. Remiantis atliktomis ekspertizėmis, trūkumų šalinimo kaina yra 13 499,36 Eur, todėl ieškovui priteisiama 13 499,36 Eur nuostolių iš atsakovo R. P. D.;

10.6. Teismas konstatavo, kad ieškinyje, teisme gautame 2017-05-31, nurodyti tapatūs defektai, minimi ir ieškinyje 2017-01-18, todėl šie reikalavimai paliekami nenagrinėtais;

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

10.7. Teismas konstatuoja, kad šiems trūkumams: 1) sienutės stiprinimo konstrukcija įrengta netinkamai – plienas neapsaugotas nuo atmosferos poveikio, konstrukcija praradusi pirminę padėtį; 2) sumontuotas stogelis, kuris neatlaikė sniego apkrovos; 3) lauko terasa įrengta be nuolydžio; 4) plytelės netinkamos lauko darbams – slidžios; 5) netinkamai įrengtos lauko palangės – be nuolydžių – yra taikomas garantinis ir senaties terminas reikalavimams pareikšti, nes namas priduotas 2008-05-19, o ieškinys teisme gautas 2017-05-31, suėjus 5 metų garantiniam terminui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.666 straipsnis, 6.667 straipsnis, 6.698 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Ieškovas D. B. apeliaciniu skundu prašo: nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš R. P. D., K. T. V., D. U. ir A. D. ieškovo D. B. naudai 19 082,91 Eur nuostolių dėl nustatytų buto statybos defektų pašalinimo, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-11-19 R. P. D. ir A. B. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4036, identifikacinis NETSVEP Nr. 1000495388, dalyse dėl 434/2000 dalių Žemės sklypo, skl. Nr.113, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo; 1352/49013 dalių Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo; taikyti restituciją natūra ir grąžinti R. P. D. dovanojimo sutartimi jo perleisto turto dalis; priteisti solidariai iš Rimanto P. D., K. T. V., D. U. ir A. D. D. B. naudai 30 445,61 Eur nuostolių dėl nustatytų buto statybos defektų pašalinimo; priteisti ieškovui D. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 2-15).

12. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė nuostolių dydžio. Teismas pažeidė rungimosi principą šioje civilinėje byloje ir nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą įrodyti, kad jo pateikti gyvenamojo namo remonto projektai atspindi ne tik statinio defektų, atsiradusių dėl netinkamos statybos, visumą, bet ir projekte nurodytos statybos defektų šalinimo kainos pagrįstumą. Tuo tarpu atsakovas šioje civilinėje byloje nepaneigė aplinkybės, kad ieškovo pateiktuose remonto projektuose nurodyta statybos defektų šalinimo kaina yra nepagrįsta;

12.2. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo pateikti remonto projektai atspindi tikrą statybos defektų šalinimo kainą, tuo tarpu trijose teismo ekspertizėse nėra nustatyta galutinė statybos darbų defektų šalinimo kaina, vadinasi, ieškovo pateiktuose remonto projektuose esanti statybos defektų šalinimo kaina nėra paneigta;

12.3. Pirmosios instancijos teismas negalėjo palikti nenagrinėtais dalies defektų, kadangi ieškovo reikalavimas yra susijęs su nuostolių atlyginimu, o ne su reikalavimu įpareigoti atsakovą pašalinti konkrečius statybos defektus. Teismui pateiktuose ieškiniuose nurodyti reikalavimai buvo susiję su visumos defektų šalimo kainos priteisimu, todėl ieškovo reikalavimas galėjo būti paliktas nenagrinėtas arba visa apimtimi, arba tam tikra dalimi, teismui konkrečiai nurodant, kokiai sumai ieškovo reikalavimas yra paliktas nenagrinėtas. Taip pat teismas, palikęs dalį ieškovo reikalavimo nenagrinėtu, privalėjo išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą (CPK 87 straipsnis);

12.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį teisme 2017-05-31, praleido ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino prie šioje civilinėje byloje ieškovo pareikštų 2013-05-19 pradinio ir vėlesnių patikslintų ieškinių prijungtą ieškinį, kadangi dėl formalių pagrindų pirmosios instancijos teismas 2017-05-03 nutartimi atsisakė priimti apelianto patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad 2017-05-02 nutartimi jau nutarė nagrinėti šią civilinę bylą teismo posėdyje. Dėl tokio formalaus atsisakymo priimti patikslintą ieškinį ieškovas buvo priverstas išskaidyti savo reikalavimą į dvi dalis, tačiau ir 2017-01-17 patikslinto ieškinio suma bei nurodyti darbai ir vėliau prijungto ieškovo ieškinio suma bei nurodyti darbai yra grindžiami tais pačiais rašytiniais įrodymais – remonto projektais;

12.5. Šioje civilinėje byloje egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos: apeliantas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris pažeidė apelianto teises; atsakovas R. P. D. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; atsakovas R. P. D. buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis apelianto teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas;

12.6. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas A. T. U. vykdė statybos techninę priežiūrą. Susitarimas su atsakovu A. T. U. buvo sudarytas atsakovo R. P. D., veikiančio kaip ieškovo atstovo pagal šalių sudarytą 2006-08-24 rangos sutartį. Atsakovas A. T. U. atlikto statybos techninio prižiūrėtojo pareigas ir apie tai yra pažymėta oficialiuose dokumentuose statybos leidime ir pripažinimo pastatą tinkamu naudoti akte;

12.7. Kadangi šioje civilinėje byloje nustatinėjamas ir turi būti patikrintas pakankamai didelis faktinių aplinkybių kiekis, manytina, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Tik žodinio bylos nagrinėjimo metu apeliantas galėtų papildomai paaiškinti reikšmingus bylos aspektus, susijusius su buto defektais, jų šalinimo darbais.

13. Atsakovas R. P. D., A. B. ir K. T. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 74-82).

14. Atsakovų atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

14.1. Atsakovų nuomone, ieškovui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, teisme buvo priimtos nagrinėti dvi tapačios bylos, t. y. ieškovas dėl tų pačių defektų skirtingais ieškiniais prašė iš atsakovų priteisti nuostolių atlyginimą;

14.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė garantinį ir ieškinio senaties terminą defektams, pareikštiems su 2017-05-30 ieškiniu;

14.3. Apeliaciniame skunde išdėstytas ieškovo nesutikimas su eksperto išvadomis nenurodant konkrečių teismo ekspertizės aktuose esančių išvadų trūkumų, nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės aktuose pateiktų išvadų nepagrįstumu ar tuo labiau pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti pakeistas;

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Visiškai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolių atlyginimą, neįvertino, kad defektų šalinimo darbams būtina parengti projektinę dokumentaciją. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas S. Š. nurodė, kad statybos darbai, kurie reikalingi pašalinti nustatytus statybos rangos darbų defektus, priskirtini prie paprastojo remonto, kuriam techninio projekto rengti neprivaloma. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodomos apimties techninio projekto parengimas dėl kapitalinio remonto atlikimo nėra būtinas, kadangi atlikti tokį remontą objektyviai nėra jokio poreikio, o ir pats ieškovas tokios būtinybės nenurodė ir neįrodinėjo. Todėl sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, reikalingų pašalinti statybos rangos defektus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktais projektais bei sąmatomis;

14.5. Visiškai nepagrįsta apelianto nuomonė, jog ginčo butas yra avarinės būklės. Visų pirma, pabrėžtina, jog statinys ar jo dalis pripažįstami avarinės būklės tada, kai atlikus patikrinimą, nustatomi defektai bei surašomas statinio pripažinimo avariniu aktas. Tokio akto byloje nėra. Be to, nors byloje buvo atliktos net dvi teismo ekspertizės ir viena papildoma ekspertizė, nei vienoje iš jų, nustatydami statybos rangos darbų trūkumus, ekspertai jokių statinio avarinės būklės požymių nekonstatavo;

14.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijama buto ir žemės sklypo dovanojimo sutartis nepažeidžia ieškovo teisių. Byloje rašytiniais įrodymais yra nustatyta aplinkybė, kad atsakovė A. B. buvo paėmusi kreditą buto statybai ir dėl šios priežasties Butas ir žemės sklypas buvo įkeisti bankui pagal 2008-06-20 Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-17. Pareigą grąžinti kreditą už buto statybą turėjo atsakovė A. B., todėl nesudarius 2010-11-19 Buto ir žemės sklypo dovanojimo sutarties, nuo 2008-06-20 A. B. būtų tapusi atsakovo R. P. D. kreditore. Todėl laikytina, kad 2010-11-19 Buto ir žemės sklypo dovanojimo sutartis atsakovo R. P. D. mokumui jokios įtakos neturėjo, nes po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovas R. P. D. neturėjo jokių prievolių, susijusių su Buto statybų užbaigimui atsakovės A. B. paimto 143 361,90 Eur kredito grąžinimu;

14.7. Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra perteklinis ir nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šalių procesiniuose dokumentuose ir atsispindi kartu su jais pateiktuose prieduose bei teismo ekspertizės aktuose. Tuo tarpu apeliantas į bylą neteikė jokių naujų įrodymų, taip pat savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių tyrimas ar vertinimas galėtų reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo.

15. Atsakovė A. D. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė netenkinti skundo dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimo dalyje dėl atsakovui D. U., atsakovei A. D. bei atsakovei K. T. V.i pareikštų reikalavimų ir palikti teismo sprendimą nurodytoje dalyje nepakeistą; likusioje dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimo spręsti teismo nuožiūra; priteisti iš ieškovo D. B. visas apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. D. (9 t., b. l. 69-73).

Žemesnės instancijos teismas

16. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad apeliaciniame skunde ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovei, atsakovui D. U. ir atsakovei K. T. V. pareikštų reikalavimų iš esmės yra laikytini jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje jokiais esančiais įrodymais. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokių pirmos instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir/ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl atsakovei, atsakovui D. U. ir atsakovei K. T. V. pareikštų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pradinio atsakovo A. T. U., kaip statybos techninio prižiūrėtojo, atsakomybės pagrindus, visiškai pagrįstai ir dėl to teisingai nustatė, kad detaliai statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos išdėstytos Statybos įstatyme ir Statybos techniniame reglamente. Ta aplinkybė, jog vien tik statybos leidime ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte techniniu prižiūrėtoju buvo nurodytas pradinis atsakovas A. T. U., dar nereiškia, kad jam kyla atsakomybė dėl vėliau nustatytų statybos trūkumų. Nesant statybos techninės priežiūros sutarties, nėra galimybės nustatyti techninio prižiūrėtojo funkcijų ir atsakomybės ribų. Be to, ieškovas byloje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad galimai ir susitarus pradiniu atsakovu A. T. U., kaip galimu statybos techniniu prižiūrėtoju, atlikti ir vykdyti statybos techninę priežiūrą buvo sudarytos tam visos sąlygos ir kad pradinis atsakovas A. T. U. gavo atitinkamą atlygį.

17. Atsakovas D. U. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė netenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimo dalyje dėl atsakovui D. U., atsakovei A. D. bei atsakovei K. T. V. pareikštų reikalavimų ir palikti teismo sprendimą nurodytoje dalyje nepakeistą; likusioje dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimo spręsti teismo nuožiūra; priteisti iš ieškovo D. B. visas apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui D. U..

18. Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartojo atsakovės A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes (žr. nutarties 16 punktą) (9 t., b. l. 64-68).

19. Atsakovas R. P. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovą R. P. D. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti šį statybos darbų trūkumą: R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalų plyšį, ir ieškovo D. B. ieškinį, teisme gautą 2017-05-31, patenkinti iš dalies – ieškovo D. B. naudai priteisti iš atsakovo R. P. D. 286,77 Eur nuostolių atlyginimo“; priimti eksperto T. M. 2019-05-06 specialisto išvadą; priteisti iš ieškovo D. B. visas R. P. D. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (9 t., b. l. 17-21).

20. Atsakovas apeliaciniame skunde, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalų plyšį turi pašalinti atsakovas R. P. D. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iki ieškinio teisme pareiškimo, jokių pretenzijų dėl ieškinyje nurodytų statybos darbų trūkumų ieškovas atsakovui R. P. D. ir A. T. U. nebuvo pareiškęs. Dėl šalių konfliktiškų santykių, atsakovas R. P. D. nemato galimybės pašalinti teismo nustatyto trūkumo natūra. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė visai kitą nei prašė ieškovas jo pažeistų teisių gynybos būdą, kuris, atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, atsirado būtinybė teismui pateikti defekto - R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalaus plyšio pašalinimo išlaidų sąmatą. Eksperto T. M. parengta sąmata objektyviai pagrindžia statybos darbų defekto pašalinimo išlaidų dydį.

21. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 60-63).

22. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas – teismo eksperto T. M. 2019-05-06 išvada – galėjo būti pateikta į šią civilinę bylą anksčiau. Be to, buvo apribota ieškovo teisė pateikti teismo ekspertus savo klausimus, susijusius su atliekamo vertinimo aplinkybėmis, ieškovas neturėjo galimybės užduoti savo klausimus raštu arba žodžiu teismo ekspertui, kritikuoti jo išvadą. Toks pavienis gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų šalinimo vertinimas, nenustačius trūkumo atsiradimo priežasties, laikytinas netinkamu, kadangi užtaisius plyšį, tačiau nepašalinus paties statybos defekto, dėl kurio toks plyšys atsirado, statybos trūkumų šalinimo procesas nelaikytinas užbaigtu, kadangi po kurio laiko šis trūkumas atsinaujins. Atsiliepime pažymėjo, jog sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, išėjo už pareikšto ieškinio ribų, nes ieškovas pareikalavo, kad atsakovas atlygintų jam statybos defektų šalinimo kainą ir būtent dėl statybos defektų šalinimo kainos tarp šalių vyko ginčas, tačiau teismas, nenurodydamas jokių motyvų, savarankiškai taikė kitokį ieškovo pažeistų teisių gynimo būdą – įpareigojo atsakovą natūra pašalinti trūkumus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

24. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo D. B. ieškiniai, teisme gauti 2017-01-18 ir 2017-05-31, patenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo numeris 113. R. V. kreipėsi į atsakovą R. P. D., kad jis ant jos žemės pastatytų dvibutį gyvenamąjį namą. Vėliau ir žemės sklypas, ir gyvenamasis namas atitinkamomis dalimis buvo perleistas ieškovui D. B. ir atsakovui R. P. D.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal 2006-11-15 Statybos leidimą Nr. GN/1408/06-1582 R. V. (statytojas) pastatė dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) sklypo numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas namas pripažintas tinkamu naudoti 2008-05-19 aktu Nr. (101)-11.4-1183. Ir Statybos leidime, ir Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad techninis prižiūrėtojas yra A. T. U.. Pripažinimo tinkamu naudoti akte pažymėta, kad namas statytas ūkio būdu (1 t., b. l. 11-12). Ieškovas D. B. (užsakovas) su atsakovu R. D. (rangovas) 2006-08-24 sudarė rangos sutartį Nr. 06/03, pagal kurią užsakovas užsakė, o rangovas įsipareigojo pastatyti 258,32 kv. m. bendro ploto butą bendrame 3 butų name, esančiame (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pagal suderintą pridedamą projektą su pilna vidaus ir išorės apdaila. Pagal rangos sutarties 3.1 punktą, darbų sutartinė kaina – 680 000,00 Lt. Rangovas įsipareigojo atlikti statybos darbus iki 2006-11-20, o išorės ir vidaus darbus iki 2007-05-30 (1 t., b.l. 13). Ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 242,74 kvadratinių metrų pagal 2007-03-30 Pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1515 pardavė trečiasis asmuo R. V. (1 t., b. l. 14).

26. 2010-11-19 Dovanojimo sutartimi atsakovas R. P. D. padovanojo savo dukrai atsakovei A. B. 23371/49013 dalį buto ir 434/200 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad dovanojami daiktai yra įkeisti AB DnB NORD bankui, siekiant užtikrinti A. B. prievoles pagal 2008-06-20 Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-17. Sutarties 3.10 punkte nurodyta, kad apdovanotajam (atsakovei A. B.) yra žinoma, jog dovanojami daiktai yra įkeisti (2 t., b. l. 56-64). DnB Nord banko kreditavimo sutartyje Nr. K-2418-2008-17 nurodyta, kad kredito gavėja A. B., kredito paskirtis – gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Kredito suma 143 361,90 Eur (2 t., b. l. 163-165).

27. 2017-01-18 ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovų R. P. D., A. B., K. T. V., D. U., A. D. solidariai priteisti 32 582,17 Eur nuostoliams dėl nustatytų buto statybos defektų pašalinimo atlyginti, taip pat pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-11-19 atsakovų R. P. D. ir A. B. dovanojimo sutartį dalyse dėl 434/2000 dalių žemės sklypo, sklypo Nr. 113, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo; 1352/49013 dalių buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo; taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui R. P. D. Dovanojimo sutartimi perleistą turtą: 434/2000 dalių žemės sklypo, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1352/49013 dalių buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 87-100). 2017-05-31 pateiktu ieškiniu ieškovas D. B. prašė iš atsakovų R. P. D., K. T. V., D. U., A. D. solidariai priteisti 30 445,61 Eur nuostolių (6 t., b. l. 36-44). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo 2017-01-18 ir 2017-05-31 pateiktus ieškinius buvo sujungtos į vieną bylą.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-08 sprendimu ieškovo D. B. ieškinius, pateiktus 2017-01-18 ir 2017-05-31, tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. P. D. 13 499,36 Eur nuostolių dėl nustatytų statybos defektų pašalinimo, įpareigojo atsakovą R. P. D. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjo pašalinti šį statybos darbų trūkumą: R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalų plyšį, priteisė iš ieškovo D. B. 5 286,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. P. D. naudai, priteisė iš ieškovo D. B. 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. B. naudai, priteisė iš ieškovo D. B. 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. D. naudai, priteisė iš ieškovo D. B. 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. U. naudai, grąžino atsakovui R. P. D. 296,20 Eur sumą, atskaičius bankinius mokesčius, esančią Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, priteisė iš ieškovo D. B. 15,72 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, priteisė iš atsakovo R. P. D. 4,28 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

29. Ieškovas D. B. ir atsakovas Rimantas P. D. pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimo.

Ieškovo D. B. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo Rimanto P. D. apeliacinis skundas tenkintinas

Dėl prašymų prijungti naujus įrodymus

30. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

32. Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. D. prašė teismo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamą eksperto T. M. 2019-05-06 specialisto išvadą (9 t., b. l. 23-28). Pažymėjo, jog minėtoje išvadoje ekspertas atsakė į klausimą, kiek kainuotų suremontuoti R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų I mm dydžio vertikalų plyšį.

33. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas į civilinę bylą anksčiau, nes ieškovo ieškinys, kuriame nurodyti visi statybos trūkumai, teisme buvo gautas dar 2017-05-31, todėl vadinasi nuo šios dienos apeliantas žinojo apie tokio trūkumo egzistavimą (9 t., b. l. 60-63).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog poreikis pateikti su atsakovo skundu pridedamą eksperto T. M. išvadą, iš esmės atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuomet teismas įpareigojo atsakovą pašalinti defektą – R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalų plyšį, natūra. Eksperto išvada yra parengta 2019-05-06, todėl ji negalėjo būti pateikta anksčiau. Be to, pateikti duomenys yra susiję su ginčo dalyku bei gali būti reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, todėl prašymas tenkintinas, pateikta išvada priimtina.

35. 2020-01-08 ieškovas D. B. pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus, kuriame nurodė, kad teikia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7109-728/2017 paskirtos teismo ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertė Z. B., aktą. Ieškovas pažymėjo, jog jis nėra civilinės bylos, kurioje buvo atlikta ši teismo ekspertizė, dalyvis, todėl neturėjo galimybės susipažinti su teismo ekspertize ir pateikti ją pirmosios instancijos teismui civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovas akcentavo, kad teismo ekspertės Z. B. atliktos teismo ekspertizės akte buvo vertinamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats pastatas, kuriame yra ir ieškovo butas, todėl šios teismo ekspertizės išvados turi reikšmės ir nagrinėjamai bylai.

36. 2020-01-22 atsakovai R. P. D., K. T. V. ir A. B. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo prašymo prijungti naujus įrodymus, kuriuose nurodė, kad ieškovo pateiktame ekspertizės akte nebuvo pasisakyta dėl ieškovo buto trūkumų, todėl minėtame dokumente nėra ginčo nagrinėjimui svarbių duomenų.

37. Ieškovo prašymas prijungti prie bylos prijungti teismo ekspertės Z. B. atliktos teismo ekspertizės aktą netenkintinas dėl šių argumentų: pirma, pakartotinė statybos techninė ekspertizė atlikta vykdant 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7109-728/2017 (šiuo metu bylos Nr. 2-52-294/2020) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, jog būtų tiriami ieškovui D. B. priklausančio buto defektai, nenustatyta. Be to, remiantis ieškovo nurodytais argumentais, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvados, jog kad defektai, esantys ieškovui D. B. nuosavybės teise priklausančiame bute, ir defektai, esantys R. V. nuosavybės teise priklausančiame bute, tarpusavyje susiję. Taigi, apeliantas nepagrindė, jog prašoma prijungti teismo ekspertės Z. B. išvada yra susijusiu su ieškinio pagrindu ir dalyku (CPK 180 straipsnis). Antra, ieškovas nepateikė duomenų, jog prašomą prijungti įrodymą būtų atsisakęs prijungti pirmosios instancijos teismas, o tai, kad ieškovui priimtas nepalankus sprendimas, savaime nesudaro pagrindo teikti papildomus įrodymus, kuriuos galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, įskaitant ir teikti prašymus dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo ir pan.

38. Taigi, ieškovas nepagrindė nei prašomo prijungti prie bylos įrodymo sąsajumo su ginčo dalyku, nei CPK 314 straipsnyje numatytų sąlygų, kurios esant galėtų būti tenkintas prašymas dėl įrodymų prijungimo. Apeliantas iš esmės siekia įrodinėti naujas aplinkybes, kurios tiesiogiai nesusijusios su suformuluotu ieškinio faktiniu pagrindu.

39. Taip pat nepriimtina apelianto papildomai pateikta Gaisrinių tyrimų centro 2019 m. birželio 19 d. ataskaita ir 2019 m. liepos 1 d. atsakymas, kadangi nepagrindė, kaip pateikti duomenys susiję su ginčo dalyku (CPK 180 straipsnis). Sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju Gaisrinių tyrimų centras neatliko stogo konstrukcijų, esančių virš D. B. buto tyrimų ir nėra pasisakęs dėl stogo konstrukcijų elementų, įrengtų virš D. B. buto atitikimo ar neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

40. Ieškovas D. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo nagrinėti bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Savo prašymą argumentuoja tuo, kad civilinėje byloje nustatinėjamas ir turi būti patikrintas pakankamai didelis faktinių aplinkybių kiekis, todėl žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Paaiškino, jog tik žodinio bylos nagrinėjimo metu galėtų papildomai paaiškinti reikšmingus bylos aspektus, susijusius su buto defektais, jų šalinimo darbais.

41. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

42. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė išsamų apeliacinį skundą ir turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose. Nurodydamas, jog tik žodinio bylos nagrinėjimo metu galėtų papildomai paaiškinti reikšmingus bylos aspektus, susijusius su buto defektais, jų šalinimo darbais, apeliantas nepatikslino, kokius konkrečius teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingus aspektus jis galėtų papildomai paaiškinti (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde nėra keliami nauji procesiniai prašymai ar reikalavimai, kurių neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl darytina išvada, kad žodinis procesas nagrinėjamu atveju nėra būtinas, todėl prašymas netenkintinas.

Dėl ieškovo D. B. apeliacinio skundo argumentų

44. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė padarytų nuostolių dydžio. Apelianto vertinimu, teismas pažeidė rungimosi principą ir nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą įrodyti, kad jo pateikti gyvenamojo namo remonto projektai atspindi ne tik statinio defektų, atsiradusių dėl netinkamos statybos, visumą, bet ir projekte nurodytos statybos defektų šalinimo kainos pagrįstumą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

45. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl statybos darbų trūkumų, kadangi ir ieškovas D. B., ir atsakovas R. P. D. pripažįsta šiuos statybos darbų trūkumus: stogo kraigo įlinkis viršija ribinį būvį, plokščiojo stogo trūkumai, terasos (balkono) virš įvažos į garažą trūkumai, vidaus patalpų trūkumai, cokolio trūkumai, pasvirusių įvažos į garažą atraminių sienučių trūkumai, pamatų hidroizoliacijos statybos darbų trūkumai. Taigi, atsakovas R. P. D. neginčija, kad 2006-08-24 sudaryta rangos sutartimi Nr. 06/03 prisiimtos prievolės jis tinkamai neįvykdė, t. y. jo atlikti statybos darbai turi trūkumų. Ginčas iš esmės kilo dėl nuostolių dydžio bei byloje esančių įrodymų vertinimo.

46. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

47. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, jam tenka procesinė naštą įrodyti jų dydį. Todėl nesutiktina su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą ir nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą įrodyti, kad jo pateikti gyvenamojo namo remonto projektai atspindi ne tik statinio defektų, atsiradusių dėl netinkamos statybos, visumą, bet ir projekte nurodytos statybos defektų šalinimo kainos pagrįstumą. Ginčo byloje buvo atliktos trys ekspertizės (teismo ekspertų Vytauto B. E. ir S. Š.) (3 t., b. l. 146-195, 7 t., b. l. 102-208, 8 t., b. l. 62-90), todėl būtent ieškovui teko našta įrodyti, kad jo pateikti gyvenamojo namo remonto projektai ir juose nurodyta statybos defektų šalinimo kaina, pagrindžia tikrąjį ieškovui padarytų nuostolių dydį, kuris yra, ieškovo vertinimu, kitoks, nei nustatytas teismo paskirtų ekspertizių metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas apeliaciniame skunde selektyviai vertina byloje esančius įrodymus, aiškindamas juos sau palankia linkme. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumą, iš esmės tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir įrodymų pakankamumo taisykle, pagrįstai sprendė dėl nuostolių dydžio.

48. Apelianto skunde nurodomas teiginys, kad jo pateikti remonto projektai atspindi tikrąją statybos defektų šalinimo kainą, nėra pagrįstas patikimais duomenimis. Akcentuotina ir tai, jog pateikti remonto projektai yra parengti ieškovo iniciatyva, tačiau nurodytos ekspertizės buvo atliktos nešališkų teismo ekspertų, atitinkamai kiekviena iš šalių turėjo/galėjo teismo ekspertui užduoti visus su reikalavimais susijusius klausimus, todėl konstatuotina, kad ieškovo pateikti remonto projektai iš esmės nepaneigia teismo ekspertų išvadose nustatytų nuostolių dydžio. Be to, nors teismų praktikoje ir nepripažįstama didesnė įrodomoji eksperto išvados galia, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

49. Apelianto skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo palikti nenagrinėtais dalies defektų, kadangi ieškovo reikalavimas yra susijęs su nuostolių atlyginimu, o ne su reikalavimu įpareigoti atsakovą pašalinti konkrečius statybos defektus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantas pagrįstai kelią klausimą dėl vartojamos sąvokos „palikti nenagrinėtais“ pagrįstumo, tačiau netinkamai aiškina pavartotos sąvokos reikšmę ginčo kontekste.

50. Susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jame pažymėjo, jog ieškovui pateikus du ieškinius (teisme gautus 2017-01-18 ir 2017-05-31), kurie vėliau buvo nagrinėjami vienoje byloje, dalis nurodytų statybos trūkumų buvo aptarti abiejuose ieškiniuose, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jų pasisakė ir nebekartojo savo argumentų, nagrinėdamas antrą ieškovo ieškinį. Taigi, šiuo atveju trūkumai buvo vertinti, tačiau esant situacijai, kuomet jie kartojosi skirtinguose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nekartojo. Todėl sutiktina, jog pirmosios instancijos teismo pavartotas terminas „palikti nenagrinėtais“ šiuo atveju nėra tinkamas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti priimto sprendimo.

51. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog reikšdamas ieškinį teisme 2017-05-31, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Skunde apeliantas pažymėjo, kad iki 2017-05-31 apelianto pateikti ieškiniai buvo atsisakyti priimti dėl formalių pagrindų, todėl ieškovui buvo užkirstas kelias patikslinti savo reikalavimus civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

52. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2017-05-04 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartimi jį buvo atsisakyta priimti, kadangi ieškovas pateikė patikslintą ieškinį jau po teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Minėtoje nutartyje teismas taip pat nurodė, jog patikslinto ieškinio priėmimas užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėjama jau ilgą laiką, ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą tikslino savo ieškininius reikalavimus, todėl bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl šios priežasties. Dėl nurodytų motyvų atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog jo pateiktus ieškinius buvo atsisakyta priimti dėl formalių pagrindų.

53. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis CK 6.698 straipsnio 1 dalimi, rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).

54. Byloje nustatyta, kad 2017-05-31 ieškinyje ieškovas nurodė šiuos statybos trūkumus: 1) sienutės stiprinimo konstrukcija įrengta netinkamai – plienas neapsaugotas nuo atmosferos poveikio, konstrukcija praradusi pirminę padėtį; 2) sumontuotas stogelis, kuris neatlaikė sniego apkrovos; 3) lauko terasa įrengta be nuolydžio, plytelės netinkamos lauko darbams – slidžios; 4) netinkamai įrengtos lauko palangės – be nuolydžių, į sieną prateka vanduo (4 t., b. l. 87-100). Atsižvelgiant į tai, jog ginčo gyvenamasis namas buvo statytas ūkio būdu ir pripažintas tinkamu naudoti 2008-05-19 aktu Nr. (101)-11.4-1183 (1 t., b. l. 11-12), 2017-05-31 ieškinyje nurodyti nauji (nepaminėti ankstesniuose ieškovo ieškiniuose) aukščiau paminėti statybos trūkumai (defektai) ir reikalavimas atlyginti nuostolius dėl jų ištaisymo, buvo pareikšti praleidus CK 6.698 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 metų garantinį terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl minėtų 2017-05-31 ieškinyje nurodytų statybos trūkumų.

55. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-11-19 atsakovų R. P. D. ir A. B. dovanojimo sutartį dalyse dėl 434/2000 dalių žemės sklypo, skl. Nr. 113, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo; 1352/49013 dalių buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo bei restitucijos taikymo. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja viso actio Pauliana taikymo sąlygos.

56. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas actio Pauliana institutas suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Vadovaujantis įstatymu, sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jei dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

58. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas actio Pauliana sąlygų visetas, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su apeliantu dėl to, kad ginčo atveju jis turi reikalavimo teisę atsakovo R. P. D. atžvilgiu, kylančią iš 2006-08-24 rangos sutarties Nr. 06/03. Kita vertus, svarbu nustatyti ir tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė apelianto teises. Byloje nustatyta, kad 2010-11-19 dovanojimo sutartimi dovanojami daiktai yra įkeisti AB DNB NORD bankui, siekiant užtikrinti A. B. prievolių pagal 2008-06-20 Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-17 tinkamą įvykdymą (2 t., b. l. 56-63). Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas R. P. D. turi didelės vertės nekilnojamojo turto (4 t., b. l. 145-150) ir nėra pagrindo teigti, jog 2010-11-19 dovanojimo sutartis galėtų sumažinti atsakovo mokumą. Be to, atsakovo dukrai A. B. padovanotas namas buvo statomas už jos iš banko paimtas kredito lėšas, todėl negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas ir A. B. šio sandorio neprivalėjo sudaryti ar buvo nesąžiningi.

59. Skunde apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog techninis prižiūrėtojas A. T. U. nėra atsakingas už vėliau nustatytus statybos trūkumus. Apelianto vertinimu, teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas A. T. U. vykdė statybos techninę priežiūrą.

60. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Statybos leidime bei 2008-05-19 Pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-1183 akte nurodyta, kad techniniu prižiūrėtoju statybos objekte – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra A. T. U. (1 t., b. l. 11-12).

61. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra patikimų duomenų (sutarties), jog ieškovas D. B. būtų paskyręs A. T. U. atsakovo R. P. D. vykdomos ginčo statybos techniniu prižiūrėtoju. Tokių įrodymų nepateikė ir pats apeliantas. Nesant duomenų, jog ieškovas su techniniu prižiūrėtoju raštu ar žodžiu būtų sudaręs techninės priežiūros sutartį, teismas negali konstatuoti techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų dėl atsiradusių statybos trūkumų, taip pat bei negali nustatyti, koks yra priežastinis ryšys tarp techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių trūkumų. Dėl išdėstyto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vien aplinkybė, jog Statybos leidime ir Pripažinimo tinkamu naudoti akte kaip statybos techninis prižiūrėtojas yra nurodytas A. T. U., per se nereiškia, jog jis ir yra atsakingas už atsakovo vykdytos statybos defektus.

64. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl atsakovo Rimanto P. D. apeliacinio skundo argumentų

65. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas R. P. D. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovą Rimantą P. D. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti šį statybos darbų trūkumą: R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalų plyšį. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pritaikė visai kitą, nei prašė ieškovas, jo pažeistų teisių gynybos būdą. Be to, dėl šalių konfliktiškų santykių, atsakovas nemato galimybės pašalinti teismo nustatyto trūkumo natūra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atsakovo argumentais.

66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus.

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-684/2016).

68. Pažymėtina, jog vadovaujantis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas.

69. Nagrinėjamu atveju 2017-01-18 ir 2017-05-31 pateiktais ieškiniais ieškovas prašė priteisti nuostolius dėl nustatytų buto statybos defektų pašalinimo, todėl laikytina, kad kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą ieškovas pasirinko reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, o ne ištaisyti tam tikrus statybos trūkumus natūra. Dėl išdėstyto, sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė kitokį pažeistų teisių gynimo būdą, nei prašė ieškovas D. B.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įpareigojęs atsakovą R. P. D. pašalinti statybos defektą natūra, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas.

70. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad iki ieškinių pateikimo ar iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovas savo lėšomis būtų pašalinęs aukščiau nurodytą statybos trūkumą. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodytos plyšio, esančio R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų I mm dydžio, išlaidos. Nors nei 2017-01-18 nei 2017-05-31 ieškiniuose ieškovas neįrodinėjo R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalaus plyšio pašalinimo išlaidų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovas pasirinko reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas bei į atsakovo pateiktus papildomus duomenis, taip pat teismo eksperto T. M. turimą kvalifikaciją, sprendžia, jog nurodyta išlaidų 286,77 Eur suma yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo R. P. D. ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimo dalis, kuria atsakovas R. P. D. įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjo pašalinti šį statybos darbų trūkumą: R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalų plyšį, naikintina, ieškovo D. B. naudai papildomai iš atsakovo R. P. D. priteistina 286,77 Eur nuostolių atlyginimo.

71. Teisėjų kolegija, tenkindama apelianto prašymą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalinio panaikinimo, įvertino ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog tarp šalių santykiai yra konfliktiški, todėl įpareigojimas atsakovą pašalinti plyšį, esantį R-8 patalpoje, priklausančioje ieškovui, sudarytų prielaidas kilti naujiems konfliktams, todėl teismo sprendimu nebūtų atkurta teisinė taika (CPK 2 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

67. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo D. B. pateiktus ieškinius, iš esmės tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, sutarčių vykdymą ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Kita vertus, skundžiamu sprendimu įpareigojęs atsakovą R. P. D. pašalinti statybos defektą natūra, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

68. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovas R. P. D. sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (9 t., b. l. 22), kuris priteistinas iš ieškovo atsakovo naudai.

70. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

71. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovas R. P. D. nurodė, kad jis patyrė 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Teisėjų kolegija, įvertinusi teiktų procesinių dokumentų turinį (apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą), konstatuoja, kad apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Viso iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1467,00 Eur (1452+15) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo R. P. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovui R. P. D. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti šį statybos darbų trūkumą – R-8 patalpoje (rūsyje) rytinėje pusėje prie lango kraštų 1 mm dydžio vertikalų plyšį.

Priteisti iš atsakovo R. P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 286,77 Eur nuostolių atlyginimo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo R. P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1467,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza