Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1135-560/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-06
Bylos Nr.: 2A-1135-560/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42801-2015-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
Atsakovas: E. V., E. B., A. A. V.
Ieškovas: J. L.

Civilinė byla Nr. 2A-1135-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42801-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.18.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. V. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo ir atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams E. B., A. A. V. ir E. V. žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. L. pateikė ieškinį ir dubliką, kuriais prašė priteisti iš atsakovų E. B., A. A. V. ir E. V. subsidiariai 7 993,00 Eur turtinės žalos, 1 987,10 Eur palūkanas, 2 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po 1991 m. patirto eismo įvykio pablogėjus jo fizinei būklei, A. A. V. rekomendavo jam kreiptis dėl gydymo kamieninėmis ląstelėmis pas gydytoją E. B.. Ieškovas 2006-06-11 su UAB „Embriotechnologijų centras“ pasirašė sutartį Nr. 06/027 dėl medicininės pagalbos imunoterapijos ir kamieninių ląstelių kultūrų transplantacijos srityje, už šias paslaugas ieškovas 2006-06-14 sumokėjo 7 993,00 Eur. Ieškovui „Baltijos Amerikos klinikoje“ buvo suleistos kamieninės ląstelės. Po procedūros ieškovas nepajuto jokio pagerėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010-12-17 nuosprendyje konstatavo, kad E. B. tokia veikla vertėsi neteisėtai ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, taip pat teismas, ex officio pripažinęs medicinos paslaugų sutartis niekinėmis, priteisė iš UAB „Embriotechnologijų centras“ ieškovui 7 993,00 Eur neteisėtai gautų lėšų. Vykdant teismo nuosprendį buvo pradėta UAB „Embriotechnologijų centras“ likvidavimo procedūra ir nustatyta, jog įmonė turto neturi. E. B. įmonės vadovu buvo nuo 2003-09-10 iki 2007-12-10, A. A. V. įmonės vadovu paskirtas nuo 2007-12-10, o įmonės akcininkas nuo 2005-10-14 iki 2008-04-17 buvo E. V., nuo 2008-04-17– A. A. V.. Esant tokioms aplinkybės, subsidiarioji civilinė atsakomybė už žalos atlyginimą tenka įmonės buvusiam vadovui ir dalyviams. E. B. neteisėti veiksmai konstatuoti išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, o A. A. V. ir E. V. civilinė atsakomybė kyla kaip juridinio asmens dalyviams. Dėl E. V. nesąžiningų veiksmų pažymėjo, jog jis, kaip vienintelis bendrovės akcininkas, buvo atsakingas už tai, kad bendrovė neturėjo asmens sveikatos priežiūros licencijos, o įmonės vadovas – medicinos praktikos licencijos, gydė pacientus neregistruotais vaistiniais preparatais. Taigi, E. V. turėjo ir privalėjo imtis veiksmų nutraukti tokią neteisėtą veiklą, todėl toks jo neveikimas suponuoja subsidiarią atsakomybę. Atsižvengiant į visų atsakovų veiksmus, jų civilinė atsakomybė galėtų būti nustatyta skirtingai, todėl būtų tikslinga iš E. B. priteisti 70 procentų, iš A. A. V. – 25 procentus ir iš E. V. – 5 procentus pareikštų reikalavimų. Ieškovas taip pat paskaičiavo atsakovams 1 987,10 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2010-12-17, nuosprendžio paskelbimo, iki 2015-12-07, ieškinio pareiškimo teismui. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodė, jog supratęs, kad buvo apgautas, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, be to, nesulaukus jokio teigiamo rezultato ieškovui teko tęsti gydymą poliklinikoje ambulatoriškai. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 2 000,00 Eur.Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kuriais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma dėl turtinės žalos atlyginimo jau yra priteista įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl ieškovas galėjo išsiieškoti šią sumą iš UAB „Embriotechnologijų centras“. Ieškovas veikė ne kaip privatus asmuo, bet kaip juridinio asmens atstovas, o jo veiksmuose nėra civilinės teisės pažeidimo sudėties. Pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į bendrovę ne dėl jo nurodytų sveikatos problemų, bet norėdamas pakelti savo lytinį pajėgumą, o kadangi vyro psichoemocinei būklei kamieninių ląstelių transplantacija nedaro įtakos, ieškovo pretenzijos nepagrįstos. Atsakovas E. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriais prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teigė, jog ieškovas neįrodinėja atsakovo, kaip bendrovės dalyvio, civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Atsakovas, būdamas bendrovės akcininku, neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, be to, tuo laikotarpiu bendrovė buvo moki, o atsakovas neatliko jokių veiksmų, galėjusių sukelti bendrovės nemokumą, todėl neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Atsakovas buvo formalus įmonės dalyvis, nežinojo apie bendrovės sudaromas sutartis. Be to, reikalavimas priteisti 1 987,10 Eur palūkanas negali būti reiškiamas, nes ieškinys buvo išspręstas baudžiamojoje byloje ir jame turėjo būti reiškiamas toks reikalavimas.Atsakovas A. A. V. atsiliepimo į ieškinį ir/ar tripliko nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų E. B. ir E. V. ieškovo J. L. naudai 7 193,70 Eur žalos, 1 788,16 Eur palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 981,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo A. A. V. ieškovui J. L. 799,30 Eur žalos, 198,68 Eur palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (997,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų E. B., E. V. ir A. A. V. ieškovui J. L. 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų E. B., E. V. ir A. A. V. 323,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.Teismas sprendė, jog neteisėti E. B., kaip juridinio asmens vadovo, veiksmai, sudarantys delikto sudėties elementą, šioje byloje, buvo įrodyti baudžiamojoje byloje, kaip nusikaltimo, kurį įvykdęs E. B. pripažintas kaltu, sudėties elementas. Teismas vertino, kad E. B., kaip UAB „Embriotechnologijų centras“ vadovo, civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos nustatytos baudžiamojoje byloje, jos yra prejudiciniai faktai, todėl jų nereikia iš naujo nustatinėti. Byloje nustatyta, kad ieškovas neturi jokių galimybių išsiieškoti iš juridinio asmens aukščiau teismo nuosprendžiu priteistų piniginių lėšų. Faktas, kad juridinis asmuo, teismo antstoliui neatlikus visų likvidavimo procedūrų, dar nėra išregistruotas iš juridinių asmenų registro, teismo vertinimu, negali riboti ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteista suma yra ieškovo kaip nukentėjusiojo patirta žala ir dėl E. B. neteisėtų nusikalstamų veiksmų, kurie yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. E. B., kaip juridinio asmens vadovas, sudaręs niekinį įstatymams prieštaraujantį sandorį juridinio asmens vardu ir įvykdęs nusikalstamą veiką, yra atsakingas už niekinio sandorio pasekmes, t. y. turi subsidiarią pareigą grąžinti ieškovui pagal niekinį sandorį sumokėtas juridiniam asmeniui sumas, kurias plačiąja prasme teismas laiko dėl atsakovo neteisėtų nusikalstamų veiksmų ieškovo patirta turtine žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2. 87 straipsnio 1, 2, 7 dalys, 6.263 straipsnis).Teismas sprendė, kad teisinis reglamentavimas bei UAB „Embriotechnologijų centras“ įstatuose apibrėžtas įmonės veiklos pobūdis leidžia daryti išvadą, kad E. V., įmonės vieninteliam akcininkui ir įmonės savininkui, buvo žinoma kokią veiklą įmonė vykdo ir iš kokios veiklos yra gaunamos įmonės pajamos, taip pat, jog įmonė verstis sveikatos priežiūros veikla gali tik turėdama licenciją ir laikantis šią veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. E. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. V. ir A. A. V. domėjosi ir žinojo apie įmonės vykdomą veiklą. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „Embriotechnologijų centras“ neteisėta profesine veikla vertėsi nuo 2004-09-15 iki 2007-03-22 ir iš tokios neteisėtos veiklos per minėtą laikotarpį gavo iš pacientų pagal niekinius sandorius 139 754,40 Eur. Taigi, bendrovė sudarė ne vieną, o eilę niekinių sandorių ir šie sandoriai buvo sudarinėjami ne vienerius metus. Šiuo laikotarpiu bendrovės vieninteliu akcininku buvo E. V., kuris pripažįsta ir neginčija, kad, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, tvirtino įmonės finansinę atskaitomybę, įskaitant ir pelno nuostolių ataskaitas, ir jog visi finansiniai dokumentai buvo tinkamai ir laiku suderinti su bendrovės akcininku. Taigi, šis faktas leidžia daryti išvadą, kad E. V. turėjo būti žinoma ir buvo žinoma apie bendrovės veiklą ir tai, jog bendrovės pajamos yra gaunamos iš sveikatos priežiūros veiklos, su pacientais sudarytų įstatymams prieštaraujančių (niekinių) sandorių pagrindu. Teismas darė išvadą, jog E. V. turėjo pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, vykdomos veiklos teisėtumu, įmonės gaunamų pajamų teisėtumu. Jis privalėjo imtis priemonių, kad bendrovės ir jos vadovo E. B. neteisėta veikla būtų nutraukta ir būtų apsaugoti kreditorių, kurie niekinių sandorių pagrindu sumokėjo bendrovei pinigines lėšas, interesai. Vien pagal bendrovės 2007 m. balanso duomenis bendrovė buvo nemoki. Bendrovės finansiniai dokumentai leidžia daryti išvadą, jog iš bendrovės neteisėtos veiklos gautų lėšų naudojimas įmonės ūkinėje veikloje, didelės įmonės veiklos sąnaudos ir netekimai būtent ir sąlygojo įmonės nemokumą. Teismas sprendė, kad E. V. buvo žinomi bendrovės veiklos rodikliai tiek už 2006 m., tiek už 2007 m., nes jis akcijas perleido A. A. V.. Teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2004-09-15 iki 2007-03-22 niekinių sandorių pagrindu buvo gavusi 134 107,97 Eur (2007 m. sudaryti tik 2 sandoriai už 14 481,00 Eur), taigi, šių sandorių dalyviai buvo bendrovės kreditoriais nuo niekinių sandorių sudarymo momento. Vien šis faktas leidžia konstatuoti, jog bendrovės skoliniai įsipareigojimai jau 2006 m. akivaizdžiai viršijo bendrovės turimą turtą ir bendrovė buvo nemoki ir šis faktas bendrovės akcininkui E. V. buvo žinomas, tačiau jis neužkirto kelio bendrovės turto netekimui, bendrovės neteisėtu būdu surinktų lėšų naudojimui ūkinėje veikloje, skolinių įsipareigojimų didinimui, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas vertino aukščiau nurodytą E. V. elgesį (neveikimą) kaip nesąžiningą, dėl kurio juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės ieškovui, todėl jam kyla civilinė atsakomybė. Teismas darė išvadą, jog žalingi padariniai, t. y. įmonės negalėjimas grąžinti ieškovui niekinio sandorio pagrindu gautas sumas, atsirado dėl įmonės vadovo E. B. neteisėtų nusikalstamų veiksmų ir įmonės akcininko E. V. nesąžiningų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Šie veiksmai laikytini objektyviuoju bendrininkavimu ir yra teisiniame priežastiniame ryšyje su ieškovui kilusia žala. Teismas vertino, kad nėra pagrindo priskirti atskiras žalos dalis atsakovams, todėl jiems taikė solidariąją civilinę atsakomybę.Teismas nurodė, jog įvertinus tai, kad A. A. V. nuo 2007-12-10 buvo UAB „Embriotechnologijų centras“ vadovas, jo civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos sąlygos, apibrėžiančios įmonės vadovo civilinę atsakomybę. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kokia buvo bendrovės turtinė padėtis, kuomet šis atsakovas tapo bendrovės vadovu ir dėl kokių šio atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovė negali atsiskaityti su ieškovu. Byloje nustatyta, kad pagal finansinės atskaitomybės dokumentus už 2007 m. bendrovė buvo nemoki. Tad A. A. V., kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet šios pareigos nevykdė ir tai yra atsakovo neteisėtas neveikimas. Nustatyta, jog pagal 2007 m. balanso duomenis bendrovė dar turėjo turto už 4 220,92 Eur. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, turėjo pareigą šį turtą išsaugoti ir jį pateikti teismo antstoliui. Neišsaugodamas turto, atsakovas padarė žalą bendrovei ir tuo pačiu ieškovui. Teismas darė išvadą, jog šiam atsakovui ieškovo atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė, kuri teismo vertinimu yra lygi 1/10 daliai žalos, nes šio atsakovo veiksmai dėl bendrovės turto už 4 220,92 Eur neišsaugojimo tik nedidele dalimi sąlygojo bendrovei ir jos kreditoriui atsiradusią žalą (CK 6.5 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovų E. B. ir E. V. solidariai priteistina 5 procentų dydžio įstatyminės palūkanos nuo priteistos 7 193,70 Eur sumos už laikotarpį nuo teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-536/2010 paskelbimo dienos, 2010-12-17, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 2015-12-07.Esant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytam faktui, kad E. B. ir UAB „Embriotechnologijų centras“ su ieškovu sudarytoje sutartyje numatyta veikla vertėsi neteisėtai, o sutartyje numatytas gydymo būdas neaprobuotas Lietuvoje, dėl tokio gydymo būdo ieškovas nebuvo įspėtas, nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas dėl tokio gydymo taikymo, yra pagrindas spręsti, kad ieškovas neabejotinai patyrė stresą ir nepatogumus, todėl jis jaučia pažeminimą dėl tokio gydymo, tai sukėlė ieškovui nemalonius dvasinius išgyvenimus. Iš ieškovo pateiktų medicininių dokumentų nėra pakankamo pagrindo daryti išvados, jog dėl taikyto gydymo būdo ieškovo sveikata pablogėjo, tačiau teismas vertino, kad E. B. neteisėtais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Teismas darė išvadą, kad E. V. ir A. A. V. byloje nustatyti neteisėti veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia neturtine žala, todėl šių atsakovų atžvilgiu reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas sprendė, jog būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nenustatyta žalos pasekmių, todėl darė išvadą kad 800,00 Eur neturtinės žalos dydžio priteisimas ieškovui iš E. B. atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-29 papildomu sprendimu tenkino ieškovo J. L. prašymą: priteisė iš E. B. ieškovui 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas E. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 sprendimą dalyje dėl solidariai iš E. B. ir E. V. ieškovo naudai priteistos 7 193,70 Eur dydžio žalos atlyginimo, 1 788,16 Eur palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų bei dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš E. V., E. B. ir A. A. V., priimti naują sprendimą ir ieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bendraatsakove turėjo būti įtraukta ir bendrovė. Išieškojimas iš bendrovės nėra baigtas, todėl tokio reikalavimo ieškovas negalėjo reikšti. Be to, antstolis nustatė, kad bendrovės vardu yra registruotos trys transporto priemonės.Akivaizdu, kad nebuvo ir negali būti nustatytos E. V., kaip bendrovės dalyvio, civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Teismas nesiaiškino, ar E. V. elgesys tiesiogiai nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su ieškovu. Aplinkybė, kad E. B. savo profesine veikla verčiasi be galiojančios licencijos E. V. nebuvo ir negalėjo būti žinoma. E. V. minimaliai dalyvavo bendrovės valdyme. Bendrovė vertėsi ne tik medicinine veikla. E. V. ne tik, kad neatliko jokių veiksmų, kuriais galėjo būti apribotas bendrovės gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais, bet net jei tokie veiksmai ir būtų nustatyti, apie juos atsakovas E. V. nežinojo, todėl jo, kaip bendrovės akcininko, atsakomybė negalima.Sprendime taip pat nurodoma, jog remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) pateiktu nemokumo apibrėžimu, 2007 m. bendrovė jį atitiko, tačiau 2005 m. bendrovė taip pat atitiko šį apibrėžimą, tačiau veiklą vykdė toliau ir jau 2006 m. buvo moki. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Vertinant įmonių nemokumą, turi būti vertinama ir iki kada realiai įmonė vykdė veiklą. Bendrovė 2007 m. vykdė veiklą, todėl E. V. nepažeidė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog E. V. atliko veiksmus, nulėmusius bendrovės nemokumą, neįrodyta, jog E. V. būtų perleidęs bendrovės turtą už itin mažą kainą ar pan.Teismas E. V. atsakomybę klaidingai grindžia tuo, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2004-09-15 iki 2007-03-22 niekinių sandoriu pagrindu buvo gavusi 463 048 Lt, taigi, neva šių sandorių dalyviai buvo bendrovės kreditoriais nuo niekinių jų sudarymo momento. Tik kelių bendrovės klientų sudaryti sandoriai buvo pripažinti niekiniais ir pareikšti civiliniai ieškiniai. Neteisinga laikyti, jog jau nuo niekinių sandorių sudarymo momento, asmenys sudarę su bendrove minėtas sutartis, turėtų būti laikomi bendrovės kreditoriais. Niekinių sandorių sudarytojai galėtų būti laikomi bendrovės kreditoriais tik nuo Vilniaus apygardos teismo 2011-12-30 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304/2011 priėmimo dienos. Neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad A. A. V. atsakomybė lygi tik 1/10 daliai. Ieškovas prašė priteisti 7 993 Eur bei 1 987,10 Eur įstatyminių palūkanų, tuo tarpu A. A. V. neva neišsaugojo bendrovės turto už 4 220,92 Eur. Teismui įvertinus, kokio dydžio turto pastarasis neišsaugojo, A. A. V. atsakomybės dalis lygi 43 procentams.Teismas netinkamai nustatė laikotarpį, nuo kada skaičiuojamos įstatyminės palūkanos. Palūkanos galėtų būti skaičiuojamos nuo Vilniaus apygardos teismo 2011-12-30 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 304/2011 priėmimo.Atsakovas E. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) taikyti ieškinio senatį ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 sprendimą bei priimti naują sprendimą – nutraukti civilinę bylą; 2) Vilniaus apygardos teismui atsisakius taikyti ieškinio senatį, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 sprendimą dalyje dėl solidariai iš atsakovų E. B. ir E. V. ieškovo naudai priteistos 7 193,70 Eur dydžio žalos, 1 788,16 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš E. V., E. B. ir A. A. V. ir priimti naują sprendimą bei ieškinį šioje dalyje atmesti; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-29 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad bendrovė nėra likviduota. Ieškovas į teismą su reikalavimu priteisti iš bendrovės vadovų ir dalyvio žalą, gali kreiptis tik tada, kai bendrovės likvidavimo procedūra yra užbaigta. Taigi, ieškovas negalėjo reikšti tokio reikalavimo, todėl teismas turėjo atmesti ieškinį. Be to, bendrovės vardu yra įregistruotos net trys transporto priemonės, todėl nesutiktina su teismo teiginiais, kad bendrovė neturi jokio turto. Teismui nusprendus tenkinti ieškinį, turėjo būti taikoma ieškinio senatis. Ieškovas nekėlė reikalavimo taikyti ieškinio senatį, nes laikė, jog ieškovas negali reikšti tokio reikalavimo. Tačiau paaiškėjus, kad gali – reiškia. Būtinybė reikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato, o pats neturi teisinio išsilavinimo.Klaidingai nurodoma, kad E. B., kaip bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos nustatytos baudžiamojoje byloje. Nuosprendžiu nebuvo nustatyta jokių E. B., kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų, o kitokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas neįrodinėjo ir teismas jų nekonstatavo, todėl nėra visų būtinų sąlygų E. B., kaip bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei. Tam, kad teismas galėtų taikyti atsakomybę E. B., turėjo būti nustatyta, kad atsakovo sudarytas sandoris (neturint licencijos) lėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su ieškovu. Tai, kad E. B. sudarė niekinį sandorį nėra susiję priežastiniu ryšiu su bendrovės negalėjimu atsiskaityti.CK 2.87 straipsnio 7 dalis taikoma tik dėl įmonės vadovo atsakomybės pačios įmonės atžvilgiu, o ne kreditoriaus. Todėl vien aplinkybė, jog teismas byloje taikė CK 2.87 straipsnio 7 dalį, sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą.Nepaisant to, kad E. B. atsakomybė yra negalima, A. A. V. didžiausia dalimi prisidėjo prie ieškovui padarytos žalos, tačiau teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė. Taigi, taikant A. A. V. dalinę atsakomybę, jog atsakomybės dalis turėjo būti didesnė.Remiantis nuosprendžiu, teismas niekiniais sandoriais ex offlcio pripažino tik iš viso už 50 015,64 Eur.Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovės finansiniai dokumentai leidžia daryti išvadą, jog iš bendrovės neteisėtos veiklos gautų lėšų naudojimas įmonės ūkinėje veikloje, didelės įmonės veiklos sąnaudos ir netekimai būtent ir sąlygojo įmonės nemokumą. Teismas nepasisakė, kuo bendrovės veikloje naudojamos lėšos, gautos iš sudarytų sandorių, prisidėjo prie nemokumo.Teismas nenurodė, kaip tiksliai pasireiškė ieškovo patirtas stresas ir nepatogumai, o sprendimą pagrindė tik deklaratyviais teiginiais, todėl neturtinė žala priteista nepagrįstai. Nei nuosprendžiu, nei sprendimu nenustatyta ieškovui padarytos žalos pasekmių. Teismas netinkamai nustatė laikotarpį, nuo kada skaičiuojamos įstatyminės palūkanos. Palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo Vilniaus apygardos teismo 2011-12-30 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304/2011 priėmimo.Ieškovas J. L. pateikė atsiliepimą į atsakovų E. V. ir E. B. apeliacinius skundus, kuriuo prašo: 1) pakeisti sprendimą iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 449,90 Eur, t. y. po 149,97 Eur iš kiekvieno atsakovo, kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas; 2) apeliacinius skundus atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog antstolis informavo ieškovą, kad bendrovei priklausiusios transporto priemonės yra išregistruotos. Bendrovė nuo 2008 m. nebevykdo jokios ūkinės veiklos, be to, 2010-12-17 teismo nuosprendžiu buvo likviduota, t. y. de facto bendrovė jau yra likviduota ir neegzistuoja. Reikalavimą dėl bendrovės įtraukimo į procesą E. B. turėjo iškelti pirmosios instancijos teisme.UAB „Embriotechnologijų centras“ iš neteisėtos veiklos gavo iš pacientų 139 754,40 Eur.Apeliantas neįrodė, kad būtinybė teikti prašymą dėl ieškinio senaties taikymo iškilo vėliau.E. V., kaip vienintelis įmonės akcininkas, nuo 2005-10-14 iki 2008-04-17, yra atsakingas už tai, kad bendrovė nurodytu laikotarpiu neturėjo asmens sveikatos priežiūros licencijos, o įmonės vadovas nuo 2006-02-15 neturėjo medicinos praktikos licencijos. O jeigu E. V. žinojo apie bendrovės vadovo neteisėtą medicininę veiklą, tai jis, kaip įmonės savininkas, turėjo ir privalėjo imtis priemonių, kad tokia netesėta veikla būtų nutraukta, o kadangi jis jų nesiėmė, tai jis asmeniškai prisiėmė riziką ir atsakomybę atsakyti už vadovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ieškovui. Tuo atveju, jeigu E. V. nežinojo, kad įmonės vadovas vykdė neteisėtą medicininę veiklą, jis turėjo ir privalėjo žinoti ir tai nešalina jo atsakomybės. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindu išvadai, kad ieškovas patyrė stresą ir nepatogumus, todėl jis jaučia pažeminimą dėl tokio gydymo.Ieškovui teisė į įstatyminių palūkanų priteisimą atsirado net nuo niekinio sandorio sudarymo dienos, t. y. nuo 2006-06-11, tačiau ieškovas prašo priteisti įstatymines palūkanas tik nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2010-12-17.Teismas papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš E. B. 800,00 Eur neturtinės žalos, nuo kurios taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos.Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo E. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Nurodo, jog E. V. teisingai pažymėjo, jog E. B. nurodė, kad E. V. tik nežymiai dalyvavo įmonės valdyme, o didžiausią įtaką bendrovės valdyme darė A. A. V..Bendrovės vykdoma veikla negali neginčijamai patvirtinti fakto, kad bendrovės dalyviui yra žinoma apie bendrovės sudarytus sandorius.Teismas neteisingai konstatavo, jog bendrovė 2007 m. buvo nemoki ir E. V. pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.Nors E. V. nurodo, jog turi būti taikoma dalinė atsakomybė, atsižvelgiant į ieškovo dublike nurodytas dalis, taikant dalinę atsakomybę visų atsakovų atžvilgiu, 70 procentų žalos priteisimas iš E. B. prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.Atsakovas E. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo E. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog teismas turėjo nuspręsti, kad visa arba didžiausia apimtimi už žalą yra atsakingas A. A. V..Teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.Atsakovas A. A. V. atsiliepimų apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2006-06-11 su UAB „Embriotechnologijų centras“ pasirašė sutartį Nr. 06/027 dėl medicininės pagalbos imunoterapijos ir kamieninių ląstelių kultūrų transplantacijos srityje. Remiantis Kasos pajamų orderio kvitu Serija ETC Nr. 0000062, ieškovas 2006-06-14 sumokėjo UAB „Embriotechnologijų centras“ 7 993,51 Eur. Ieškovas lankėsi „Baltijos Amerikos klinikoje“ dėl gydymo kamieninėmis ląstelėmis. Dėl E. B. ir UAB „Embriotechnologijų centras“ veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas buvo apklaustas kaip liudytojas ir pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-365-536/2010, 2010-12-17 nuosprendžiu UAB „Embriotechnologijų centras“ ir E. B. pripažino kaltais pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), E. B. nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams, o UAB „Embriotechnologijų centras“ – juridinio asmens likvidavimo bausme; tenkino J. L. civilinį ieškinį ir priteisė iš UAB „Embriotechnologijų centras“ J. L. 7 993,51 Eur neteisėtai gautų sudarant niekinį sandorį lėšų. Nuosprendžiu konstatuota, kad E. B. ir UAB „Embriotechnologijų centras“ nuo 2004-09-15 iki 2007-03-22 neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla, t. y. neteisėtai ir neturėdami galiojančių licencijų (įmonei 2003-08-29 išduotas įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos galiojimas 2004-02-18 buvo sustabdytas, o 2004-05-19 panaikintas, o įmonės vadovas E. B. nuo 2006-02-15 neturėjo medicinos praktikos licencijos) vertėsi medicinos praktika. Konstatuota ir tai, kad E. B. ir UAB „Embriotechnologijų centras“, 2006-06-11 sudarydami su J. L. ginčo sutartį ir teikdami joje numatytas paslaugas, vertėsi medicinos praktika ir asmens sveikatos priežiūros veikla neturint licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai. Be to, jie, pažeisdami Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo straipsnio 2 dalies reikalavimus, taikė Lietuvoje neaprobuotą gydymo kamieninėmis ląstelėmis metodą, pažeisdami Vardinių vaistų preparatų įsigijimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-09 įsakymu Nr. V-374 12 punkto reikalavimus, t. y. gydė pacientus Lietuvos Respublikoje neregistruotais vaistiniais preparatais ir dėl to veikė neteisėtai. Taip pat nustatyta, kad J. L. su UAB „Embriotechnologijų centras“ sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų nustatytus imperatyvius reikalavimus, todėl pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Teismas, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatomis, niekinio sandorio faktą konstatavo ex officio ir vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi taikė restituciją ir iš UAB „Embriotechnologijų centras“ priteisė J. L. 7 993,51 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-30 nutartimi 2010-12-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304/2011, paliko nepakeistą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-19 patvarkymu nutarė perduoti nuosprendį vykdyti antstoliui ir išdavė vykdomąjį raštą. Antstolis G. B. 2012-05-23 juridinio asmens likvidavimo akte nustatė, jog skolininko registruoto nekilnojamojo turto nerasta, o įmonės vardu registruotų transporto priemonių buvimo vietos nežinomos, bei kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl UAB „Embriotechnologijų centras“ išregistravimo iš registro. 2017-06-07 UAB „Embriotechnologijų centras“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.E. B. UAB „Embriotechnologijų centras“ vadovu buvo nuo 2003-09-10 iki 2007-12-10, o A. A. V. – nuo 2007-12-10. Įmonės akcininku nuo 2005-10-14 iki 2008-04-17 buvo E. V., o A. A. V.v – nuo 2008-04-17.Bendrovės balanse už 2006 m. nurodyta, jog bendrovės turtas sudaro 75 878,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 67 398,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 960,00 Lt, tuo tarpu pagal 2007 m. bendrovės balansą bendrovė turto turėjo tik už 14 574,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 35 983,00 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 35 983,00 Lt. Iš Bendrovės finansinių dokumentų nustatyta, kad bendrovė iš neteisėtos veiklos (niekinių sandorių pagrindu) gautas pinigines lėšas naudojo įmonės ūkinėje veikloje. Bendrovės 2006 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje, pateiktoje VĮ Registrų centrui, nurodyta, kad finansiniais metais bendrovės pajamos sudarė 287 366,00 Lt, atskaičius sąnaudas patirta 916,00 Lt nuostolių. Iš 2007 m. pelno mokesčių deklaracijos ir 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė deklaravo 75 500,00 Lt pajamų, mokestinių metų nuostoliai – 6 682,00 Lt.

Dėl UAB „Embriotechnologijų centras“ statuso

Apeliantų teigimu, UAB „Embriotechnologijų centras“ nesant likviduotai, ieškovas negalėjo reikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš atsakovų, o teismas turėjo ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš bylos aplinkybių buvo matyti, kad reiškiant ieškinį, ieškovas neturėjo jokių galimybių išsiieškoti iš juridinio asmens teismo nuosprendžiu priteistų piniginių lėšų, o tas faktas, kad juridinis asmuo, teismo antstoliui neatlikus visų likvidavimo procedūrų, tuo momentu dar nebuvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro negali riboti ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turėjo teisę reikšti jo suformuluotą ieškinio reikalavimą, o jo atmetimas vien tik dėl to, kad reiškiant ieškinį dar nebuvo užbaigtos visos UAB „Embriotechnologijų centras“ likvidavimo procedūros, šios konkrečios bylos kontekste būtų formalus ir neteisingas. Byloje esant duomenims, patvirtinantiems aplinkybę, kad ieškovas negalėjo išsiieškoti teismo priteistos sumos iš UAB „Embriotechnologijų centras“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu būtų paaiškėjus, kad egzistuoja realios galimybės ieškovui patenkinti savo reikalavimą UAB „Embriotechnologijų centras“ likvidavimo procese, tai būtų buvę pagrindu ieškinį atmesti.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog 2017-06-07 UAB „Embriotechnologijų centras“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o ieškovo reikalavimas UAB „Embriotechnologijų centras“ likvidavimo procese patenkintas nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai dėl bendrovės vardu registruotų transporto priemonių neturi teisinės reikšmės.Anot apeliantų, UAB „Embriotechnologijų centras“ turėjo būti įtraukta bendraatsakove į bylą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka ir pažymi, jog sprendžiat dėl subsidiariosios atsakovų atsakomybės bendrovė turėjo būti įtraukta į bylą. Tačiau, įvertinus tai, kad UAB „Embriotechnologijų centras“ yra pasibaigusi, nustatytas proceso teisės normų pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Dėl ieškinio senaties

E. B. teigimu, pirmosios instancijos teismui nusprendus tenkinti ieškinį, turėjo būti taikoma ieškinio senatis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais apelianto argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pats apeliantas pripažįsta, kad prašymo taikyti ieškinio senatį jis nereiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi, apeliantui nepareiškus prašymo taikyti ieškinio senatį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliacinėje instancijoje šis prašymas yra nenagrinėtinas. Teisėjų kolegija nurodo, jog aplinkybių, kurios patvirtintų, kad būtinybė reikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį iškilo vėliau, nenustatė. Tokios aplinkybėmis nelaikytinas nei apelianto manymas, kad ieškovas negali reikšti jo suformuluotų reikalavimo, nei nepasirūpinimas atstovavimu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei aplinkybė, kad apeliantas neturi teisinio išsilavinimo.

Dėl UAB „Embriotechnologijų centras“ akcininko E. V. atsakomybės

Apelianto E. V. teigimu, nebuvo ir negali būti nustatytos E. V., kaip bendrovės dalyvio, civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši teisės norma išplaukia iš bendrųjų civilinių teisinių santykių subjektų elgesio (visų pirma – sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise) principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).Akcininkai gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, jei piktnaudžiauja savo, kaip akcininkų, ribota atsakomybe. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis), nes, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, be to, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009; 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014). Vertinant priežastinį ryšį iš esmės svarbus dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti nustatyti E. V. neteisėti veiksmai, o tai sąlygoja, kad nėra galima ir apelianto civilinė atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su E. V. argumentu, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog E. V., kaip bendrovės akcininkas, atliko konkrečius veiksmus, nulėmusius bendrovės nemokumą, t. y. byloje nėra duomenų, kad akcininkas būtų perleidęs bendrovės turtą už itin mažą kainą ar atlikęs kitus panašaus pobūdžio neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, jog bendrovė 2007 m. faktiškai vykdė veiklą. Tad net jei E. V. neteisėtais veiksmais būtų pripažintas jo neveikimas, neužkertant kelio bendrovės neteisėtos veiklos vykdymui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė dėl bendrovės faktinės veiklos 2007 m. sąlygoja, jog priežastinis ryšys, aiškinant jį tokiu būdu, kad E. V. žinojo apie bendrovės neteisėtą veiklą, nesiėmė veiksmų jai nutraukti, kas lėmė, kad ieškovui atsirado žala, t. y. jis negalėjo išsiieškoti iš bendrovės teismo nuosprendžiu priteistos sumos, traktuotinas abejotinu, pernelyg nutolusiu, kad būtų pagrindu E. V., kaip bendrovės akcininko, civilinei atsakomybei. Teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu, kad tokiu atveju turėjo būti įrodyta, jog iš bendrovės neteisėtos veiklos gautų lėšų naudojimas įmonės ūkinėje veikloje būtent ir sąlygojo įmonės nemokumą, tačiau tai padaryta nebuvo. Šiame kontekste pažymėtina, jog sutiktina su apelianto E. B. argumentu, jog pirmosios instancijos teismas dėl to sprendė nepagrįstai bei nepasisakė, kuo bendrovės veikloje naudojamos lėšos, gautos iš neteisėtų sandorių, prisidėjo prie bendrovės nemokumo. Atsižvelgiant į tai, ieškinys E. V. atžvilgiu turėjo būti atmestas.Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendė dėl bendrovės nemokumo formaliai, pastaruoju klausimu neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl UAB „Embriotechnologijų centras“ nemokumo padarė iš esmės remdamasis 2007 m. bendrovės balansu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, balanso duomenys negali būti suabsoliutinami. Lietuvos apeliacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad siekiant nustatyti civilinės atsakomybės (ne)buvimo prielaidas, nesikreipus į teismą kelti nemokiai įmonei bankroto bylą, svarbu išsiaiškinti ne tik nuo kurio momento įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės (teisinis nemokumas), bet ir nuo kurio momento įmonė visiškai nebevykdė įsipareigojimų pagal anksčiau sudarytas sutartis, nebevykdė normalios ūkinės veiklos, nebesudarinėjo sandorių ir pan. (faktinis nemokumas). Taip pat nustatytina, ar įmonės vadovas ar savininkas (akcininkai) turėjo pakankamai pagrindo tikėtis, kad įmonė atkurs mokumą, atsiskaitys su kreditoriais bei išsaugos darbo vietas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1093/2014). Iš bylos duomenų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad bendrovė 2007 m. faktiškai vykdė veiklą, nevertino šios ir kitų aukščiau pacituotoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodytų aplinkybių, nors sprendžiant dėl įmonės nemokumo, toks vertinimas turėjo būti atliekamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog faktinės bendrovės veiklos kontekste aplinkybė, kad bendrovė buvo sudariusi ne vieną niekinį sandorį, negali būti vienas iš kertinių motyvų, kuriais aiškinamas juridinio asmens nemokumo būklės konstatavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis motyvas gali būti papildomu (pastiprinančiu) bei pateikiamas kartu su pakankamų ir svarių motyvų, atskleidžiančių bendrovės nemokumo būklę, daugetu.

Dėl UAB „Embriotechnologijų centras“ vadovų E. B. ir A. A. V. atsakomybės

Anot apelianto E. B., teismo sprendime klaidingai nurodoma, kad jo, kaip bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos nustatytos baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, jog pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neteisėti E. B., kaip juridinio asmens vadovo, veiksmai, sudarantys delikto sudėties elementą, šioje civilinėje byloje, buvo įrodyti baudžiamojoje byloje, kaip nusikaltimo, kurį įvykdęs E. B. pripažintas kaltu, sudėties elementas, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl E. B. atsakomybės turėjo būti tiriama ir tai, ar E. B., kaip bendrovės vadovas, atliko veiksmus, kurie nulėmė (ar reikšmingai prisidėjo prie to), kad bendrovė negalėjo atlyginti ieškovui nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteistos sumos. Tačiau pirmosios instancijos teismas to netyrė ir nenagrinėjo, o priešingai – E. B. atsakomybę šioje byloje kildino išimtinai iš susijusioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neištyręs, koks buvo E. B., kaip bendrovės vadovo, vaidmuo situacijos, kai UAB „Embriotechnologijų centras“ negali atsiskaityti su ieškovu pagal nuosprendį, susidarymo procese, šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu turėjo būti nustatyta didesnė A. A. V. atsakomybės dalis. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka iš dalies. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog sprendžiant dėl A. A. V., kaip bendrovės vadovo, atsakomybės, svarbios aplinkybės, kokia buvo bendrovės turtinė padėtis, kuomet šis atsakovas tapo bendrovės vadovu ir dėl kokių A. A. V. neteisėtų veiksmų bendrovė negali atsiskaityti su ieškovu. Kadangi šių aplinkybių nustatymui reikšmingą įtaką daro bendrovės (ne)mokumo klausimo išsprendimas, o, kaip konstatuota, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl A. A. V., kaip bendrovės vadovo, atsakomybės ir/ar konkrečios jos dalies nagrinėjamu atveju sprendė nepagrįstai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliantas E. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą ieškovui priteisė nepagrįstai. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad E. B., kaip bendrovės vadovui, kyla atsakomybė už ieškovui apelianto neteisėtais veiksmais, sudarant niekinį įstatymams prieštaraujantį sandorį juridinio asmens vardu, padarytą žalą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog esant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytam faktui, kad E. B. ir UAB „Embriotechnologijų centras“ su ieškovu sudarytoje sutartyje numatyta veikla vertėsi neteisėtai, o sutartyje numatytas gydymo būdas neaprobuotas Lietuvoje, dėl tokio gydymo būdo ieškovas nebuvo įspėtas, nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas taikyti faktiškai neaprobuotą gydymo būdą, yra pagrindas spręsti, kad ieškovas patyrė stresą ir nepatogumus, todėl jis jaučia pažeminimą dėl tokio gydymo, tai sukėlė ieškovui nemalonius dvasinius išgyvenimus.Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu ieškovui iš E. B. priteisė 800,00 Eur neturtinės žalos, nuo kurios taip pat turi būti priteistos 5 procentų metinės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo ieškovo argumentu, kas yra pagrindu patikslinti papildomą sprendimą.

Dėl palūkanų

Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikotarpį, nuo kada skaičiuojamos įstatyminės palūkanos. Teisėjų kolegija su šiuo ir susijusiais apeliantų argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, įstatyminės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-536/2010 paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010-12-17, o ne nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti šis nuosprendis, priėmimo dienos.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog yra pagrindas apeliacinius skundus tenkinti iš dalies: skundžiamą sprendimą panaikinti ir dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo E. V. atžvilgiu atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o likusioje dalyje – dėl 7 993,00 Eur turtinės žalos, 1 987,10 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų E. B. ir A. A. V. – grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas); patikslinti papildomą sprendimą, jį papildant ir priteisiant iš apelianto E. B. ieškovui 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (800,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi skundžiamo teismo spendimo dalis yra naikinama ir grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų E. V. ir E. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti.

Priimti dalyje naują sprendimą – ieškinį atsakovo E. V. atžvilgiu atmesti, likusioje dalyje – dėl 7 993,00 Eur turtinės žalos, 1 987,10 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų E. B. ir A. A. V. – grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. papildomą sprendimą patikslinti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovui J. L. 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (800,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Teisėjai Dainius RinkevičiusEglė SurgailienėJelena Šiškina