Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-08-19 · Civilinė byla Nr. 2S-997-258/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-08-19Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-19
Bylos Nr.
2S-997-258/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42801-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
E. V., E. B., A. A. V.
Ieškovas
J. L.
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-997-258/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42801-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams E. B., A. A. V. ir E. V. dėl žalos priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė iš atsakovų E. B., A. A. V. ir E. V. priteisti jo naudai 7 993,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 987,10 Eur palūkanų, 2 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant prašomos priteisti ieškinio sumos. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių būtina imtis tam, kad būtų užkirstas kelias atsakovams išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo, kadangi yra pagrindas manyti, jog atsakovai gali veikti nesąžiningai, perleidžiant, realizuojant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant disponavimą savo turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino.

Ieškovo J. L. reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų E. B., A. A. V. ir E. V. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant 11 980,10 Eur sumos.

Teismas konstatavo, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl skolos suma yra didelė. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) E. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo E. V. atžvilgiu atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas turėjo atlikti ieškovo pateikto ieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų preliminarų įvertinimą, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai nepasisakė ar ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas. Teismas net formaliai nevertino ar yra pakankamas pagrindas laikyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

2. Ieškinys akivaizdžiai laikytinas preliminariai nepagrįstu, todėl teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu.

Šalies argumentai

3. Ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti apelianto bei kitų atsakovų atžvilgiu bendrai 11 980,10 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam atsakovui tenkanti reikalavimo dalis yra tik 3 993,36 Eur, kiekvienam iš atsakovų tenkanti suma nėra laikytina didelė. Be to, apeliantui priklauso 100 procentų UAB PROPUFF akcijų, kurių vienos nominali vertė 25 Eur, bei jis yra minėtos bendrovės vadovas.

4. Remiantis teismų praktika, skolininkų daugetas mažina grėsmę, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Todėl net ir esant atsakovams nepalankiam teismo sprendimui atsakovas solidariai su kitais atsakovais būtų pajėgus jį įvykdyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. L. prašo atsakovo E. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-14 nutartį bei priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus 1 apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-365-536/2010 konstatavo, kad sandoriai tarp UAB „Embriotechnologijų centras“ ir ieškovo buvo sudaryti pažeidžiant įstatymų numatytus imperatyvius reikalavimus. Teismas konstatavo, kad UAB „Embriotechnologijų centras” privalo grąžinti ieškovui pagal sutartis gautus 7 993 Eur. UAB „Embriotechnologijų centras” po nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo baudžiamojoje byloje neturi jokio turto. Tokiu būdu, pagal CK 2.50 str. 3 d., kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsakovo pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Apeliantas yra įmonės akcininkas, todėl kaip ir kiti dalyviai atsakingi už žalos atlyginimą.

2. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi teisingumo principu, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos nurodomam pažeidimui, turi atitikti siekiamus tikslus ir neturi varžyti asmenų labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

3. Apelianto argumentai, kad kiekvienam atsakovui reikalavimo dalis sudaro 3 993,36 Eur yra neteisingai interpretuojami, kadangi pagal CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visa, tiek jos dalį.

4. Aplinkybė, kad apeliantui priklauso 100 procentų UAB „PROPUFF” akcijų, kurių vienos nominali vertė 25 Eur, bei kad jis minėtos bendrovės vadovas neįrodo, kad apelianto turtinė padėtis yra gera ir ieškovo reikalaujama suma ar jos dalis 3 993,36 Eur jam yra nedidelė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones atsakovo E. V. turtui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti. Pažymėtina, kad nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo ieškinys pareikštas trims atsakovams -E. B., A. A. V. ir E. V. dėl 7 993,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 987,10 Eur palūkanų, 2 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus 1 apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-365-536/2010 konstatuota, kad UAB „Embriotechnologijų centras” ieškovui privalo grąžinti 7 993 Eur pagal sutartis gautas pinigines lėšas. Kadangi UAB „Embriotechnologijų centras” jokio turto neturi ieškovas pareiškė ieškinį šioje byloje, prašydamas žalą priteisti iš UAB „Embriotechnologijų centras” dalyvių CK 2.50 str. 3 d. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertino ar ieškovo ieškinys nagrinėjamu atveju yra tikėtinai pagrįstas. Tačiau atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus ir įvertinus ieškovo ieškinyje išdėstytus motyvus bei pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad jie yra pakankami ieškinio reikalavimų tikėtinumui pagrįsti.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Nagrinėjamu atveju apeliantas, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Apelianto nurodomi teiginiai, kad jam priklauso 100 procentų UAB „PROPUFF” akcijų, kurių vienos nominali vertė 25 Eur ir ši įmonė sėkmingai veikia, nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais (CPK 179 str.). Be to, vien aplinkybė, kad apeliantui priklauso šios įmonės akcijų, automatiškai nereiškia, kad jis gauna iš šios įmonės dividendus ar kitokias pajamas.

Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad skolininkų daugetas mažina grėsmę, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Skolininkų daugetas galėtų mažinti grėsmę, jog ieškovui galimai palankus sprendimas nebus įvykdytas tik tuo atveju, jeigu įvertinus visų atsakovų (skolininkų) turtinę padėtį, atsakovams pareikšto reikalavimo suma nebūtų didelė. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo gerą turtinę padėtį, o dėl kitų atsakovų ir jų atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties pateiktas tik vieno atsakovo -E. V..

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė