Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3208-650/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apylinkės teismo teisėjai V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo.Ieškovas A. K. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių apygardos prokuratūros, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškovui buvo padaryta žala neteisėtais Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. K. ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjos, atliekančios ikiteisminio tyrimo teisėjos funkcijas, V. P. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmais (b. l. 1?18).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apylinkės teismo teisėjai V. P., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jį grąžinti ieškovui (b. l. 29?30).Teismas įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-266-500/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui V. K. dėl teisėsaugos institucijų veiksmais padarytos neturtinės žalos priteisimo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1290-452/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Šiaulių apylinkės teismui, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuriose ieškovas kelia iš esmės analogiškus reikalavimus kaip ir šioje byloje. Be to, 2018 metais Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. 2-2377-1031/2018 ir Nr. 2-2512-1042/2018 atsisakė priimti du analogiškus ieškovo ieškinius, kuriais prašoma priteisti neturtinę žalą dėl valdžios institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271?6.272 straipsnius.Teismas padarė išvadą, kad ieškovas A. K. nepagristai siekia inicijuoti kelis teisminius procesus tarp tų pačių šalių, nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes ir keldamas analogiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nurodant jo nuomone, neteisėtus prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus vykdant baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu atsisakė priimti ieškinį.Teismas pasiūlė ieškovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo tikslinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamose civilinėse bylose.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį, perduoti ieškinį nagrinėti ne Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, o kitiems rūmams (b. l. 32?34). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas atsisakydamas priimti ieškinį pažeidė jo teises, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja A. J., taip pat teisėja L. M. privalėjo nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, nes šiuo atveju bus vertinami Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir Šiaulių apygardos teismo teisėjos neteisėti veiksmai, teisėja atsisakydama priimti ieškinį gina prokurorą, teisėją V. P.. Apelianto nuomone, šios bylos negali nagrinėti ir visi kiti Šiaulių apylinkės teismo teisėjai. Nesutiko, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose jau yra nagrinėjamos civilinės bylos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes ieškinio reikalavimai yra kiti, kitiems teisėjams, skiriasi reikalavimo suma, be to, ieškinys dėl skirtingų nusikalstamų veikų

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl teisėjos šališkumo.

Atskirajame skunde keliamas klausimas susijęs su viena tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr. 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Pažymėtina, kad apeliantas klausimą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose dirbančios teisėjos šališkumo iškėlė tik atskirajame skunde, tačiau pateikė abstraktaus pobūdžio argumentus, kad atsisakydama priimti jo skundą teisėja gina prokurorą bei buvusią kolegę V. P.. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas nepateikė argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjos priėmusios nutartį atsisakyti priimti ieškinį nešališkumu. Taip pat atsižvelgiant į apelianto argumentus nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad dėl visų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose dirbančių teisėjų kyla abejonė jų nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, todėl atmestini kaip nepagrįsti šie atskirojo skundo argumentai.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (lot. savo iniciatyva) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Nustačius CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, teismas atsisako priimti ieškinį. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ieškinių tapatumo klausimu yra pažymėjęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris požymius: pagal bylos šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.Taigi sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, t. y. reikalavimas atsakovui. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo rūmuose nagrinėjamos bylos yra tapačios pareikštam ieškiniui. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su procesiniais dokumentas ieškovas nepateikė ieškinių, kurių pagrindu Panevėžio apylinkės teismo rūmuose užvestos civilinės bylos Nr. 2-266-500/2018 ir Nr. 2-1290-452/2018, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-266-500/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui V. K. dėl teisėsaugos institucijų veiksmais padarytos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes galimai ikiteisminio tyrimo metu neteisėtai buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių. Šioje byloje paskirtas teismo posėdis 2018 m. kovo 19 d. 9 val. 30 min., taip pat iš Šiaulių apygardos teismo išreikalauta baudžiamoji byla Nr. 1-8-282/2011 (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-1290-452/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Šiaulių apylinkės teismo teisėjai V. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors 2018 m. vasario 7 d. nutartimi ieškinys grąžintas ieškovui, nes jis per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, tačiau gavęs patikslintą ieškinį teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino 2018 m. vasario 7 d. nutartį, todėl procesas civilinėje byloje Nr. 2-1290-452/2018 nesibaigė.Teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra užvestos civilinės bylos Nr. 2-2377-1031/2018 ir Nr. 2-2512-1042/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kuriose pirmosios instancijos teismas taip pat kaip ir šioje byloje atsisakė priimti A. K. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2377-1031/2018 atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos teismo teisėjai I. I., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes tapatus ieškinys nagrinėjamas civilinėse bylose Nr. 2-266-450/2018 ir Nr. 2-1290-452/2018. Tačiau apeliacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 28 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-237-267/2018 pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto normas, nes A. K. reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su skirtingų pareigūnų neteisėtais veiksmais, todėl nesant šalių sutapties panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-233-368/2018 pripažino, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2512-1042/2018 atsisakė priimti A. K. ieškinį dėl 80 000 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovas A. K. siekia inicijuoti kelis teisminius procesus tarp tų pačių šalių – atsakovei Lietuvos Respublikai (valstybei), atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (t. y. teisėsaugos institucijoms) nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes ir keldamas analogiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų vykdant baudžiamąjį persekiojimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-1287-1028/2018 (proceso Nr. 2-70-3-09147-2017-3) pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Šiaulių apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Šiaulių apylinkės teismas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi perduota bylą nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui. Todėl šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1290-452/2018, kuri kaip minėta šios nutarties 19 punkte, iki šiol nėra užbaigta.Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo rūmuose yra nagrinėjamos bylos pagal A. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriose žalos atlyginimas siejamas su neteisėtais Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. K. ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjos V. P. veiksmais atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atžvilgiu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios bylos yra tapačios.

Dėl bylos procesinės baigties.

Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 dalies 5 punkto nuostatas, pagrįstai atsisakė priimti A. K. ieškinį, nes tapatus A. K. ieškinys dėl neteisėtais Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. K. ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjos V. P. veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjamas kituose teismuose. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.