Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys, spręsdamas ieškovo A. K. ieškinio, pareikšto atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. Kulikausko, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos teismo teisėjai I. Ivanovienei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2018 m. sausio 18 d. gautas ieškovo A. K. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį vadovaudamasis ieškinio tapatumo taisyklėmis. Patenkinus ieškovo atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino minėtą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina įvertinti teismingumą reglamentuojančias normas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Ieškovas reiškiamu ieškiniu žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno (prokuroro) ir teisėjos veiksmų. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

Atsakovu tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo turi būti nurodoma valstybė, o ne konkretus bylą nagrinėjęs teisėjas ar veiksmus atlikęs prokuroras. Kadangi reiškiant reikalavimą dėl nagrinėjant civilinę bylą galimai padarytos žalos atlyginimo priteisimo, tinkama atsakove byloje laikytina tiktai valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, toks ieškinys turi būti pareiškiamas apylinkės teisme pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę, o bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (CK 6.272 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 p.). Teisingumo ministerijos buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius.

CPK 30 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurias nustačius, be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Pagal Gyventojų registro departamento duomenis ieškovas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Kaip nurodė pats ieškovas, jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo laikyti, kad pagal alternatyvaus teismingumo taisykles ieškovo ieškinys gali būti teismingas Šiaulių apylinkės teismui.

Alternatyviu teismingumu žalos padarymo atveju iš esmės siekiama žalą patyrusiam asmeniui sukurti tokias aplinkybes, kad toks asmuo, kuris ir taip patyrė žalą, galėtų bylinėtis savo gyvenamojoje vietoje, t.y. jam nereikėtų papildomai vykti iš savo buvimo vietos į atsakovo (žalą padariusio asmens) gyvenamosios vietos teismą. Ieškovas ne tik nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Šiauliuose, tačiau netgi faktiškai ieškovo čia nėra. Todėl bylos nagrinėjimas Šiaulių apylinkės teisme reikštų, kad kiekvieną kartą ieškovas turi būti pristatomas (etapuojamas) iš Alytaus į Šiaulius, o tam ne tik nėra jokio norminio pagrindo, tačiau tai neatitiktų nei proceso ekonomiškumo, nei koncentracijos principų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys laikytinas neteismingu Šiaulių apylinkės teismui ir atsisakytinas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas su šiuo ieškiniu turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 291-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. Kulikauskui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos teismo teisėjai I. Ivanovienei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui ir jį grąžinti ieškovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.