Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo.Šiaulių apylinkės teisme 2018 m. sausio 18 d. gautas ieškovo A. K. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį vadovaudamasis ieškinio tapatumo taisyklėmis. Patenkinus ieškovo atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino minėtą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina įvertinti teismingumą reglamentuojančias normas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui ir jį grąžinti ieškovui.Teismas nurodė, kad atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo turi būti nurodoma valstybė, o ne konkretus bylą nagrinėjęs teisėjas ar veiksmus atlikęs prokuroras. Kadangi reiškiant reikalavimą dėl nagrinėjant civilinę bylą galimai padarytos žalos atlyginimo priteisimo, tinkama atsakove byloje laikytina tiktai valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, toks ieškinys turi būti pareiškiamas apylinkės teisme pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę, o bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (CK 6.272 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 p.). Teisingumo ministerijos buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius.Teismas nurodė, kad pagal Gyventojų registro departamento duomenis ieškovas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Kaip nurodė pats ieškovas, jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo laikyti, kad pagal alternatyvaus teismingumo taisykles ieškovo ieškinys gali būti teismingas Šiaulių apylinkės teismui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ne tik nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Šiauliuose, tačiau netgi faktiškai ieškovas čia negyvena. Todėl bylos nagrinėjimas Šiaulių apylinkės teisme reikštų, kad kiekvieną kartą ieškovas turi būti pristatomas (etapuojamas) iš Alytaus į Šiaulius, o tam ne tik nėra jokio norminio pagrindo, tačiau tai neatitiktų nei proceso ekonomiškumo, nei koncentracijos principų. Teismas nurodė, kad ieškovas su ieškiniu turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas atsisakydamas priimti ieškinį pažeidė jo teises, skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas E. Š. privalėjo nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, nes šiuo atveju bus vertinami Šiaulių apygardos teismo teisėjos neteisėti veiksmai, teisėjas atsisakydama priimti ieškinį gina teisėją. Teisingumo ministerijos atstovas A. I. 2017-01-04 savo atsiliepime į ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-1563\2017 paaiškino, kad pagal CPK 30 straipsnio 7 dalis nurodo, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesines prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Taigi, minėtu atveju ieškinys turi būti pareiškiamas pagal institucijos buveinę arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Tačiau iš turimų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas iki bausmės skyrimo gyveno Šiaulių apskrities teritorijoje, todėl ieškinys teismingas Šiaulių apylinkes teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl teisėjo šališkumo.

Atskirajame skunde keliamas klausimas susijęs su viena tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogastavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr. 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas nepateikė argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjo priėmusios nutartį atsisakyti priimti ieškinį nešališkumu, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (lot. savo iniciatyva) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Nustačius CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, teismas atsisako priimti ieškinį. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo turi būti nurodoma valstybė, o ne konkretus bylą nagrinėjęs teisėjas ar veiksmus atlikęs prokuroras.Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo atsakovę Lietuvos Respubliką (valstybę) atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kurios buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius. Vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, toks ieškinys turi būti pareiškiamas apylinkės teisme pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.Pažymėtina, kad alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir ieškinio pateikimo dieną atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo laikyti, jog pagal alternatyvaus teismingumo taisykles ieškovo ieškinys gali būti teismingas Šiaulių apylinkės teismui.

Dėl bylos procesinės baigties.

Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti A. K. ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.