- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-237-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos teismo
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2377-1031/2018, kuria išspręstas ieškovo A. K. ieškinio, pareikšto atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos teismo teisėjai I. I., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme 2018 m. sausio 18 d. gautas ieškovo A. K. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. K., Šiaulių apygardos teismo teisėjai I. I., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos teismo teisėjai I. I., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jį grąžino ieškovui.
3. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose jau yra nagrinėjama civilinė byla, inicijuota pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui V. K. dėl teisėsaugos institucijų veiksmais padarytos neturtinės žalos priteisimo, ir šioje civilinėje byloje ieškovas ieškiniu nurodo tas pačias aplinkybes ir kelia iš esmės analogiškus reikalavimus. Taip pat Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1290-452/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos prokuratūrai, Teisingumo Ministerijai, Šiaulių apylinkės teismui, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. 2017 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas dar vienas A. K. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Šiaulių apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Šiaulių apylinkės teismas. Teismas, įvertinęs ieškovo ieškinio turinį, konstatavo, kad jie yra iš esmės tapatūs ir ieškovas ieškiniais siekia tų pačių teisinių pasekmių bei nurodo tas pačias aplinkybes, šie ieškiniai jau yra nagrinėjami kituose teismuose, todėl A. K. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 5 p. pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip nepagrįstą ir priimti jo ieškinį nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas atsisakydamas priimti ieškinį pažeidė jo teises, skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas privalėjo nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, nes šiuo atveju bus vertinami Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir Šiaulių apygardos teismo teisėjos neteisėti veiksmai. Apelianto nuomone, šios bylos negali nagrinėti ir visi kiti Šiaulių apylinkės teismo teisėjai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose jau yra nagrinėjamos civilinės bylos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes ieškinio reikalavimai yra kiti, kitiems teisėjams, skiriasi reikalavimo suma, be to, ieškinys dėl skirtingų nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, teismui pakanka patikrinti tik procesinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat įsitikinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina.
6. Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, kurios numato draudimą priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje jau yra pradėta byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šioje teisės normoje ieškinių tapatumas siejamas su trimis elementais: ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas. Nesant bent vieno pirmiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
7. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje ieškinių tapatumo klausimu yra pasisakoma, jog nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai, t. y. ieškovo reikalavimai atsakovui, sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos teismo teisėjai I. I., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl to, kad, jo nuomone, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras V. K. ir Šiaulių apygardos teisme dirbusi teisėja I. I. ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus ir jis patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą.
9. Iš apelianto apskųstos nutarties turinio nėra aišku, kokių pirmosios instancijos teismo išanalizuotų faktinių aplinkybių pagrindu šis teismas padarė išvadą dėl ieškinių tapatumo. Nutarties motyvuose apsiribota formaliu konstatavimu, kad ieškiniai yra iš esmės tapatūs, ieškovas ieškiniais siekia tų pačių teisinių pasekmių bei nurodo tas pačias aplinkybes, ir šie ieškiniai jau yra nagrinėjami kituose teismuose.
10. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-266-500/2018, inicijuota pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui V. K. dėl teisėsaugos institucijų veiksmais padarytos neturtinės žalos priteisimo. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo žinoma aplinkybė, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-1290-452/2018 ieškovo A. K. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Generalinei prokuratūrai, Šiaulių apygardos prokuratūrai, Teisingumo Ministerijai, Šiaulių apylinkės teismo teisėjai V. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepašalinus jo trūkumų, yra grąžintas ieškovui. Taigi, apelianto ieškiniuose skirtingų pareigūnų neteisėti veiksmai siejami su skirtingo dydžio žalos atlyginimu. Todėl nesant šalių sutapties, kaip vienos iš privalomų sąlygų padaryti išvadą, kad teismo žinioje jau yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, abiejų civilinių bylų tapatumas negalėjo būti konstatuotas.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė ne visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, todėl ji naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas pareiškė atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Susipažinus su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad ieškovas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš galbūt neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, todėl bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Visų ieškinyje nurodytų valstybės institucijų buveinė yra Vilniaus mieste, todėl ieškinys gali būti pateiktas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis) arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalėjo taikyti teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.