Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. D., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. B.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, įgaliotam atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-09-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo (pakeitimo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu (b. l. 46-50) A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 450 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, už tai, kad jis 2024-06-24 2.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, sukeldamas pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. demonstruodamas savo išskirtinumą (pažeidimą padarė demonstratyviai, matant kitiems asmenims, keldamas pavojų sau, automobilyje sėdinčiam keleiviui ir kitiems eismo dalyviams), rodydamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia automobilį akseleruodamas ir priversdamas galinius ratus prasisukti, privertė automobilį staigiai slysti šonu, taip automobilis tapo sunkiai valdomas; pažeidėjas visus veiksmus, sudarančius chuliganiško vairavimo sudėtį, atliko šalia stovinčios transporto priemonės su keleiviu akivaizdoje, be to, jo paties vairuojamoje transporto priemonėje šalia keleivio sėdynėje sėdėjo keleivis; dėl tokių veiksmų kilo pavojus tiek eismo saugumui, tiek kitų keleivių ir jų turto saugumui, atsirado didžiulė rizika kilti eismo įvykiui ar avarinei situacijai; aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esančiam keleiviui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 18 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016). ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Sprendžiant, ar tokius veiksmus A. D. atliko iš chuliganiškų paskatų, visų pirma pažymėtina, jog teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-66-648/2022).

Nors A. D. ir nurodė, jog jam inkriminuotus veiksmus jis atliko nakties laiku, žiedinėje sankryžoje, šalia kurios nėra gyvenamųjų namų ir nebuvo pašalinių asmenų, vis tik negalima ignoruoti to fakto, kad tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kuri bet kuriuo paros metu yra laisvai prieina pašaliniams asmenims, be to, aptariamus veiksmus, sudarančius chuliganiško vairavimo sudėtį, A. D. atliko šalia stovinčios transporto priemonės su keleiviu akivaizdoje, be to, jo paties vairuojamoje transporto priemonėje šalia keleivio sėdynėje sėdėjo keleivis. Nors pažeidimas netruko ilgą laiko tarpą, nors pareiškėjas nurodo, kad jis gal kiek didesniu, nei įprasta, važiavimo greičiu žiedinėje sankryžoje automobilį tik testavo (po atlikto variklio remonto), tačiau tai taip pat niekaip neįrodo, jog jo padarymą lėmė ne chuliganiškos paskatos – jas nustatant esminis kriterijus yra tyčios kryptingumas, kuris neapima vien atliktų veiksmų trukmės ar tokio tyčinio elgesio priežasčių, kai nesilaikoma visuomenėje nustatytos tvarkos ir visuotinai pripažintų taisyklių. Šį nusižengimą A. D. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis sąmoningai pasirinko tokį vairavimo žiedinėje sankryžoje modelį, toks jo elgesys, be kita ko, sukėlė ir aplinkybių reakciją – nors į įvykį nebuvo sureaguota nedelsiant, tačiau vėliau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus pareigūnams peržiūrėjus mobiliųjų Lietuvos policijos kamerų įrašus, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, be kita ko, jog 2024-06-24 2.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padidinęs greitį, iš chuliganiškų paskatų specialiai nuspaudė akceleratorių, taip priversdamas minėtą automobilį slysti šonu (b. l. 37-38). Iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, jog A. D., vairuodamas automobilį, ne kartą jį žiedinėje sankryžoje apsuko, vėliau sustojo. Į automobilį įlipo keleivis iš kito automobilio, ir jis vėl tęsė savo chuliganišką vairavimą. Tokiems pažeidėjo veiksmams pateisinti nėra jokios logiškos priežasties, jie buvo atlikti siekiant pasilinksminti, papramogauti. Bylos medžiagoje nustatytos objektyvios A. D. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų kito asmens sveikatai ir gyvybei. Taigi, A. D. veiksmai visiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotą chuliganiškų paskatų apibrėžimą. A. D., turėdamas žinoti KET 4, 5 ir 9, 18 punktų reikalavimus, sąmoningai juos pažeidė dėl mažareikšmės priežasties (pramogos tikslu), taip parodydamas, kad aiškiai ignoruoja visuomenėje privalomas elgesio taisykles ir toks jo elgesys vertintinas ne tik kaip visiškai nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, bet ir kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save prieš aplinkinius, tame tarpe ir pasipuikuoti prieš savo draugus. Pažymėtina ir tai, jog pats A. D., teikdamas priminį paaiškinimą dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, paaiškino, jog aptariamomis aplinkybėmis norėjo pasivažinėti ir pakvailioti, žino, kad toks važinėjimas yra chuliganiškas ir negalimas, suko „saules“ kelis kartus, supranta, kad padarė pažeidimą ir labai gailisi (b. l. 39). Iš nustatytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad A. D. veikė tyčia, suprasdamas savo elgesio pasekmes, t. y. kad tokie jo veiksmai (galiniais ratais varomas automobilis buvo staigiai akceleruojamas ir tuo pačiu atliekamas jo judėjimo krypties keitimas) sukels automobilio slydimą, nes automobilį, varomą galiniais ratais, staigiai akceleruojant, automobilio ratai praranda sukibimą su kelio danga ir automobilis pradeda suktis aplink savo svorio centrą, šoninio slydimo metu transporto priemonė tampa sunkiai valdoma, todėl kelianti realų pavojų tiek kitiems eismo dalyviams, teik kitų keleivių, jų turto, tiek ir paties vairuojančiojo saugumui, tokiu būdu bandoma demonstruoti savo išskirtinumą, rodoma nepagarba kitiems eismo dalyviams. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, teismas neturi teisinio bei faktinio pagrindo abejoti A. D. kalte pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi pažeidėjas, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė KET pažeidimus tiek iš chuliganiškų paskatų, tiek kėlusius pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui, ir sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos pareigūnų išvada apie chuliganišką vairavimą nagrinėjamu atveju yra pagrįsta, atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, šiuo pažeidimu buvo keliamas pavojus savo, kitų žmonių ir eismo saugumui.

Skundžiamu nutarimu A. D. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, 12 mėnesių. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo A. B. skundo teismui, juo pažeidėjui paskirtos nuobaudos – baudos – dydis nėra ginčijamas, tačiau skunde suformuluotas ir alternatyvus prašymas – netenkinus skundo pilna apimtimi, t. y. nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos, pakeisti ne teismo tvarka priimtą nutarimą, panaikinant jo dalį, kuria A. D. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas.

Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9- 746/2015, 2AT-88-697/2016).

Nagrinėjamu atveju A. D. padarė itin šiurkštų administracinį nusižengimą, kurio pavojingumas, priešingai, nei deklaravo pats A. D. teismo posėdžio metu bei jo įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas A. B. pateiktame skunde ir posėdžio metu, yra akivaizdus. Aplinkybių, kuriomis remiantis šiame skunde yra teigiama, jog A. D. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad proporcingai užtrauktų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytos apimties administracinio poveikio priemonę, reikšmė, vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, jau buvo išanalizuota ir paneigta aptariant A. D. padaryto administracinio nusižengimo požymius. Nusižengimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Institucija, nustačiusi vieną administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis dėl jo padarymo) ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už padarytą administracinį nusižengimą paskyrė ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą minimaliam terminui (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Įvertinus A. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei tai kad Institucija nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo), tuo tarpu teisme A. D. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, savo veiksmų kritiškai nevertino, siekdamas išvengti atsakomybės, tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirtoji bauda (jos dydis) ir administracinio poveikio priemonė (jos trukmė), nelaikytinos per griežtomis, neproporcingomis bei pažeidžiančiomis teisingumo ir protingumo principus, tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju taip pat būtinas, siekiant įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirtį, t. y. paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti jį bei atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nėra pagrindo keisti institucijos nutarimą dalyje dėl A. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino, kuris yra lygus ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam. Aptariama administracinio poveikio priemonė pažeidėjui buvo paskirta ir nustatytas jos terminas nepažeidžiant įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą.

Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad Institucija, nustačiusi vieną A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą paskyrė minimalią 450 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam dvylikos mėnesių terminui, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-09-02 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį keisti skunde nurodytais motyvais teismas nenustatė, todėl A. D. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 637 straipsnio 1, 2 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 644, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo A. D. skundo.

Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-09-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.