Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) bei Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei V. L. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacinės procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės V. L. ieškovės naudai buvo priteista 8 872,31 Eur žala regreso tvarka.

13. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad byla jau buvo nagrinėta apeliacine tvarka, o Vilniaus apygardos teismas 2017-03-09 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-06 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apygardos teismas nurodė, kad kaip minėta, byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo vyras. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovė pareiškė, kad tai – Lenkijos pilietis S. O., kuriam atsakovė buvo suteikusi teisę naudotis automobiliu žodinės panaudos sutarties pagrindu. Taigi, pasitvirtinus šiai aplinkybei, automobilio valdytoju, pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, turėtų būti pripažintas atsakovės nurodytas asmuo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtingoje byloje, atsakovės nurodytos aplinkybės apie automobilį vairavusį asmenį išsamiau nenagrinėjo ir nesprendė klausimo dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (Apygardos teismo nutarties 17 punktas) (El. b. t. 1, b. l. 148–152).

14. Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šis priėmė 2018-06-15 sprendimą (El. b. t. 2, b. l. 149–153), kuris ir yra apeliacijos objektas šioje byloje.

Dėl (ne)tinkamo atsakovo

15. Atsakovė nurodė, jog ieškovė pasirinko netinkamą asmenį, kuris turi atsakyti pagal ieškinio reikalavimus, t. y. V. L. šioje byloje yra netinkama atsakovė. Tokį teiginį grindė tuo, kad ieškovė pareiškė reikalavimus neišsiaiškinusi, kas buvo transporto priemonės „Mercedes-Benz“ valdytoju. Atsakovė nurodė, kad byloje pagal pareikštus reikalavimus turėtų atsakyti S. A., kuriai atsakovė aptartą transporto priemonę perdavė panaudos sutarties pagrindu.

16. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nustatė ir ginčo byloje dėl to nėra, kad transporto priemonė „Mercedes-Benz E320“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Taip pat ginčo nėra, jog Transporto priemonė 2013-10-02 pateko į eismo įvykį Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno mieste, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė „Škoda Octavia“. Nustatyta, jog eismo įvykio metu Transporto priemonės atsakovė nevairavo. Konkretus asmuo, kuris aptarto eismo įvykio metu vairavo Transporto priemonę, bylos nagrinėjimo metu nenustatytas (pagal bylos medžiagą tai buvo vyras).

17. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl to svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuris atitinkamai neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį, t .y. netinkamas atsakovas. Ieškovei pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms (išspręsti kilusį šalių ginčą). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 69 punktas). Atsakovei teigiant, jog ji nėra tinkama atsakovė byloje, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal ieškovės pareikštus reikalavimus atsakovė yra tinkamas ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis, kuris turi (gali) atsakyti civiline tvarka.

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad draudikas (šioje byloje – ieškovė), sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog eismo įvykį su Transporto priemone sukėlė vyriškis, tačiau jo asmenybė bylos nagrinėjimo metu neidentifikuota (El. b. t. 1, b. l. 7–30). Dėl aptartos priežasties būtina aiškintis, ar sąvoka atsakingas už žalos padarymą asmuo apima tik asmenį, de facto (lot. realiai, faktiškai) variavusį Transporto priemonę, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, ar galimi ir kiti subjektai, galintys būti atsakingi už žalos padarymą Transporto priemone eismo įvykio metu. TPVCAPDĮ nepateikia atsakingo už žalos padarymą asmens termino apibrėžimo. Pastebėtina, jog TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalyje numatė, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu), 59.4 papunktyje nurodyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas Taisyklių 59.4 papunktis detalizuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nurodydamas, kad atsakingas už žalą asmuo gali būti: i) transporto priemonę vairavęs asmuo; ii) arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo. Kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kas konkrečiai vairavo Transporto priemonę, todėl aktualu nustatyti, kas pagal teisinį reguliavimą gali būti kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas asmuo.

19. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas taip pat moka išmoką už apdrausta transporto priemone padarytą žalą, kai ją vairavusio asmens tapatybė yra nežinoma, tačiau žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti šios transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnį. Nurodyta TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata tiesiogiai įtvirtina du atsakomybės subjektus: i) transporto priemonės savininką ir; ii) kitą transporto priemonės valdytoją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata tiesiogiai atsakomybės subjektu numato ir transporto priemonės savininką, kai buvo aplinkybės, kurios buvo pagrindas atsirasti atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį, todėl ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį atsakovei.

20. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė, keisdama gynybos versijas (atsiliepime į ieškinį apskritai neminėjo apie dukrą, tik nurodė, jog transporto priemonę vairavo Lenkijos pilietis S. O.) (El. b. t. 1, b. l. 53–54), apeliaciniame skunde, skųsdama prieš tai priimtą teismo sprendimą, nurodė, kad <...> transporto priemonę vairavo S. O., jis buvo šios transporto priemonės valdytojas panaudos sutarties pagrindu <...> atsakovė, būdama panaudos davėja, negalėjo tikėtis, kad panaudos gavėjas, būdamas patyręs vairuotojas, pasišalins iš autoįvykio vietos ir jos apie tai visiškai neinformuos) (El. b. 1 t. 136-137 b. l.)), tik jau bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei paaiškėjus aplinkybei, kad S. O. dar prieš aptariamą eismo įvykį buvo miręs, nurodė, kad Transporto priemonę žodinės panaudos sutarties pagrindu buvo perdavusi savo dukrai S. A., tačiau neeliminuoja ieškovės teisės reikšti ieškinį tiesiogiai Transporto priemonės savininkei, t. y. atsakovei.

21. Ar ieškinys atsakovei pagrįstas, t. y. ar ieškovė įrodė aplinkybes, kurios yra pagrindas atsirasti transporto priemonės savininkės (atsakovės) atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį, pagal byloje nustatytas, įrodinėjamas aplinkybes, analizuojamos kitose struktūrinėse šios nutarties dalyse.

22. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, daroma išvada, jog materialūs ieškinio reikalavimai procesine prasme nebuvo pareikšti netinkamam atsakovui, kadangi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalis numato galimybę reikšti ieškinį tiesiogiai transporto priemonės savininkui. Kadangi Transporto priemonės savininkė eismo įvykio metu buvo atsakovė, ieškinys atsakovei V. L. galėjo būti reiškiamas.

Dėl (ne)įtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų bei skundžiamu sprendimu (ne)nustatytų tokių asmenų teisių ir pareigų

24. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, nutarties 43 punktas). Iš skundžiamo sprendimo motyvų nematyti, jog apylinkės teismas būtų pasisakęs dėl S. A. teisių ir pareigų. Vien ta aplinkybė, jog teismui buvo pateiktas S. A. 2014-07-15 ieškovei siųstas elektroninis laiškas (El. b. t. 1, b. l. 121), kuriame S. A. išdėstė savo įvykių versiją, neįrodo, kad buvo pasisakyta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų.

25. Apibendrinant išdėstytą, atsakovės argumentai, jog apylinkės teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, laikytini nepagrįstais.

Dėl aplinkybių, kurios yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei (ne)kilti

26. Atsakovė įrodinėja, jog ji neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sąlygotų jos civilinės atsakomybės taikymą dėl eismo įvykio, kurio metu Transporto priemone buvo padaryta žala kitai transporto priemonei „Škoda Octavia“, jog taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

27. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies norma nurodo, kad atsakingas draudikas taip pat moka išmoką už apdrausta transporto priemone padarytą žalą, kai transporto priemone, su kuria buvo padaryta žala, vairavusio asmens tapatybė yra nežinoma, tačiau žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti šios transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį. Aptarta teisės norma tiesiogiai nurodo, jog žala turi būti padaryta aplinkybėmis, kurios pagrindas atsakomybei atsirasti pagal CK 6.270 straipsnį. Tokia TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies blanketinė nuostata reiškia, jog atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai analizuotini pagal CK 6.270 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą.

28. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 1 dalis skirta apsaugoti silpnesnę prievolės šalį – nukentėjusį asmenį, kuriam didesnio pavojaus šaltinis kelia pavojų. CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.270 straipsnio 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir atsiranda žala, nes tokiu atveju teisė į žalos atlyginimą įgyjama tik tuo atveju, jei nustatomos bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, nutarties 13–14 punktai). Iš byloje esančių įrodymų, t. y. Kelno policijos komisariato komisaro 2013-10-06 pranešimo apie eismo įvykį matyti (El. b. t. 1, b. l. 7–30, aptariama informacija nurodyta b. l. 14), kad eismo įvykio metu susidūrė dvi judančios transporto priemonės, t. y. „Mercedes-Benz“ ir „Škoda Octavia“. Tokia aplinkybė reiškia, jog byloje turi būti taikytina CK 6.270 straipsnio 5 dalis, kadangi eismo įvykio metu sąveikavo du padidinto pavojaus šaltiniai (transporto priemonės) ir atsakovės civilinė atsakomybė nustatytina vertinant bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas.

29. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra: i) neteisėta veika (CK 6.246 straipsnis); ii) atsiradusi žala (CK 6.249 straipsnis); iii) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos (CK 6.247 straipsnis); iv) kaltė (CK 6.248 straipsnis). Kadangi skundžiamame sprendime nepagrįstai buvo nurodyta, jog atsakovės atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvienos iš bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

30. Tuo pačiu teisėjų kolegija pastebi, jog TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata (kai transporto priemone, su kuria buvo padaryta žala, vairavusio asmens tapatybė yra nežinoma, tačiau žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti šios transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį) iš esmės įtvirtina netiesioginę civilinę atsakomybę, t. y. kai už padarytą žalą gali atsakyti ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Kadangi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtina galimybę ieškovui reikšti regresinį ieškinį didesnio pavojaus šaltinio savininkui, kai didesnio pavojaus šaltinio savininkui priklausanti transporto priemonė naudota (eksploatuota) asmens, kurio tapatybė nenustatyta, svarbios bei vertintinos aplinkybės, dėl kurių atsirado žala, t. y. imami domėn ir Transporto priemonę vairavusio asmens veiksmai. Byloje neginčijamos aplinkybės, jog eismo įvykį sukėlė ir už jį (eismo įvykį) buvo atsakingas Transporto priemonę vairavęs nenustatytos tapatybės vyras. Nors atsakovė Transporto priemonės ir nevairavo, tačiau nagrinėjamu atveju pagal bylos medžiagą žalos padarymo aplinkybės pakankamai aiškios – šalutiniu keliu transporto priemonę vairavęs asmuo nesilaikė kelių eismo taisyklių ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Apylinkės teismas nustatė, o atsakovė ir neginčijo, jog Transporto priemonės valdymas būtų buvęs prarastas dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl nėra aplinkybių, kurios šalintų atsakovės civilinę atsakomybę apskritai (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, jog papildomai turi būti vertinami ir pačios atsakovės veiksmai CK 6.270 straipsnio kontekste pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

31. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendroji CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostata su specialiąja deliktinės atsakomybės CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtinta generalinį deliktą, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018, nutarties 27 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, nutarties 59 punktas).

32. Bylos duomenimis, minėta, nėra ginčo dėl to, kad Transporto priemonė nuosavybės teise eismo įvykio metu priklausė atsakovei. Vertinant atsakovės veiksmus bendrosios rūpestingumo pareigos aspektu pastebėtina, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi eismo įvykio momentu) nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Viena vertus, įstatymai nenumato, kaip konkrečiai asmuo turėtų rūpintis savo nuosavybe, tačiau CK 4.37 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad savininkas nuosavybės teise valdoma transporto priemone turi rūpintis tokiu būdu, jog savininko veiksmai, susiję su jam (savininkui) nuosavybės teise priklausančiu daiktu (Transporto priemone), nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Kita vertus, nors pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį savininkas turi teisę daryti bet kokį poveikį savo nuosavybei (nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių), tačiau pastebėtina, jog savininkas taip pat turi ir teisę nušalinti visus kitus asmenis, kurie gali daryti kokį nors (arba bet kokį) poveikį (tiek fizinį, tiek teisinį) savininko nuosavybei. Bendroji rūpestingumo pareiga, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ir reikalauja iš savininko elgtis taip, kad su savininkui priklausančiu daiktu (Transporto priemone) nebūtų padaroma žalos kitų asmenų turtui, net jeigu savininkas daiktu (Transporto priemone) fiziškai nesinaudoja.

33. Analizuojant atsakovės veiksmus bendrosios rūpestingumo pareigos kontekste pastebėtina, jog atsakovė bylą pirmą kartą nagrinėjant apylinkės teisme nurodė, jog Transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo Lenkijos Respublikos pilietis S. O. (El. b. t. 1, b. l. 53–54). Apylinkės teismui 2016-01-06 priėmus nepalankų sprendimą atsakovei, atsakovė aptartos versijos, jog Transporto priemonę eismo įvykio momentu vairavo S. O. laikėsi ir apeliaciniame skunde (El. b. t. 1, b. l. 124–127, 131–136). Vilniaus apygardos teismui 2017-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-354-881-2017 (El. b. t. 1, b. l. 153–157) panaikinus teismo priimtą sprendimą bei bylą grąžinus iš naujo nagrinėti į pirmosios instancijos teismą, aiškinantis atsakovės nurodyto Transporto priemonę eismo įvykio metu vairavusio asmens S. O. poziciją byloje, apylinkės teismas 2018-01-22 iš Lenkijos Respublikos kompetentingo teismo gavo informaciją apie tai, kad S. O. mirė 2013-08-29 (El. b. t. 2, b. l. 105–114). Lenkijos Respublikos kompetentingas teismas 2018-05-30 pateikė papildomą informaciją apie S. O. mirties datą pagal apylinkės teismo užklausą (El. b. t. 2, b. l. 119, 128, 141–143, 145–147). Aptarta aplinkybė rodo, kad S. O. mirė dar prieš Transporto priemonei patenkant į autoįvykį. Teismo posėdžio metu, vykusio 2018-06-10, atsakovės atstovas nurodė kitas, nei atsiliepime į ieškinį išdėstytas, įvykių eigos aplinkybes, jog Transporto priemonę žodinės panaudos sutarties pagrindu atsakovė perdavė ne S. O., o dukrai S. A. (El. b. t. 2, b. l. 148) (2018-06-10 posėdžio garso įrašo takelio 00:15:00–00:18:30, 00:19:30–00:22:20; 00:23:50–00:24:10 min.). Paminėtos aplinkybės rodo, kad, pirma, pirminė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta versija ir 2018-06-10 posėdžio metu nurodyta atsakovės atstovo nurodoma versija nesutampa. Antra, atsakovės atstovo naujoji aplinkybių versija atsirado tik tuomet, kai teismą pasiekė duomenys iš Lenkijos Respublikos apie S. O. mirtį.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, leisdama nuosavybės teise valdomą Transporto priemonę tretiesiems asmenims eksploatuoti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nerūpestingai įgyvendino savo, kaip Transporto priemonės savininkės, nuosavybės teisę. Atsakovė ir jos atstovas nereiškė procesinių prašymų dėl galimai atsakingų už eismo įvykį asmenų įtraukimo į bylą, papildomų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ir jo atstovo gynybines pozicijas, neteikė. Atsakovė į bylos nagrinėjimą S. A. įtraukti neprašė. Atsakovė neįrodinėjo, kad būtų praradusi galimybę daryti teisinį ar fizinį poveikį Transporto priemonei dėl kitų asmenų kaltų veiksmų, dėl ko ji galėtų būti atleista nuo atsakomybės (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Dėl atsakovės pasyvumo įgyvendinant savo nuosavybės teisę į Transporto priemonę, Transporto priemonę pradėjo eksploatuoti tretieji asmenys, kurių vienas Transporto priemone padarė žalą tretiesiems asmenims ir pasišalino iš įvykio vietos (nustatyti šį asmenį byloje galimybių nėra). Atsakovei nenurodant tikrųjų Transporto priemonės perdavimo tretiesiems asmenims aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudėjas praranda galimybę identifikuoti Transporto priemonę vairavusio ir žalą sukėlusio asmens tapatybę, kas reiškia, jog ieškovė įgyja teisę tiesiogiai iš atsakovės, kaip daikto savininkės, reikalauti sumokėti tretiesiems asmenims išmokėtas sumas. Taigi neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės, sąlyga laikytina įrodyta (CK 6.246 straipsnis).

35. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Aptariama teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, nutarties 59 punktas). Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė neatsiranda tik tada, jei žalą padaręs asmuo ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, nutarties 17 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės kaltė pasireiškė tokiais pačiais jos veiksmais, kaip ir neteisėti veiksmai – nerūpestingu ir neapdairiu, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, elgesiu, t. y. netinkamu savo nuosavybės teisės į Transporto priemonę įgyvendinimu. Nerūpestingai įgyvendinant savo nuosavybės teisę į Transporto priemonę, atsakovei priklausančią transporto priemonę valdė bylos nagrinėjimo metu neidentifikuotas vyras, kuris su atsakovei nuosavybės teise priklausančia Transporto priemone sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

36. Atsakovė įrodinėja, jog nėra priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju yra netiesioginis priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovė netinkamai įgyvendindama nuosavybės teisę į Transporto priemonę sukūrė tokią situaciją, kad nenustatyti tretieji asmenys galėjo eksploatuoti Transporto priemonę ir taip sukelti žalą kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, kadangi jeigu atsakovė būtų tinkamai užtikrinusi, jog Transporto priemonės negalės eksploatuoti neidentifikuoti asmenys, ieškovė būtų galėjusi reikšti ieškinį Transporto priemonę vairavusiam asmeniui, tačiau atsakovė tokią galimybę eliminavo savo veiksmais.

37. Į bylą teikti įrodymai taip pat patvirtina tai, kad buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Byloje kyla ginčas dėl žalos dydžio, o dėl tokių aplinkybių teisėtų kolegija pasisakys žemiau.

38. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje buvo įrodytos (nustatytos) visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kaip to reikalauja CK 6.270 straipsnio 5 dalis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nustačius netiesioginę atsakovės civilinę atsakomybę, atsakovė turi teisę atskiroje byloje tiesiogiai asmenims, atsakingiems už Transporto priemone padarytą žalą, reikšti regresinį ieškinį.

Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio

39. Atsakovė nesutinka su priteistu 8 872,31 Eur žalos dydžiu. Esminiai atsakovės teiginiai, jog: i) buvo atlikta daugiau darbų, nei buvo būtina nukentėjusiam automobiliui suremontuoti, t. y. buvo suremontuoti ne tik eismo įvykyje patirti automobilio „Škoda Octavia“ pažeidimai, bet ir kiti trūkumai, kurie nesusiję su eismo įvykiu; ii) kai kurie darbai apmokestinti po du kartus; iii) apylinkės teismas nesigilino į pateiktų dokumentų turinį, o tik formaliai įvertino žalos dydį pagrindžiančius dokumentus.

40. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė nukentėjusiam eismo įvykiui asmeniui 2014-10-28 išmokėjo 8 872,31 Eur (El. b. t. 1, b. l. 37). Aptariama suma išmokėta pagal 2014-09-17 sąskaitą (El. b. t. 1, b. l. 30–35). Sąskaitoje nurodyta, jog 8 872,31 Eur sumą sudaro: 425 Eur kitas žalos atlyginimas, 6 300,39 Eur remonto išlaidų apmokėjimas, 612,80 Eur išlaidos advokatui, 703 Eur išlaidos ekspertui ir 27 Eur išlaidos tyrimui + 804,12 Eur už žalos sureguliavimą. Apgadintos transporto priemonės remonto išlaidos detalizuotos pateiktoje į bylą Transporto priemonių žalos ir įvertinimo eksperto biuro 2013-11-19 išvadoje (toliau – Išvada) (El. b. l. 1, b. l. 63–89). Išvadoje nurodyta, kad eismo įvykyje nukentėjusios transporto priemonės remontas sudaro 6 300,39 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Pastebėtina, jog skaičiuojant eismo įvykyje nukentėjusios transporto priemonės remonto išlaidas buvo atliktas ir 400 Eur eismo įvykyje apgadintos transporto priemonės vertės sumažinimas dėl eksploatacijos (El. b. l. 1, b. l. 64).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsakovės teiginius, jog apylinkės teismas nevertino į bylą pateiktų žalos dokumentų laiko nepagrįstais. Iš 2018-06-10 posėdžio garso įrašo takelio girdėti, jog atsakovės atstovas uždavė klausimus ieškovės atstovui dėl eismo įvykyje apgadintos transporto priemonės remonto kaštų (El. b. t. 2, b. l. 148) (2018-06-10 posėdžio garso įrašo takelio 00:11:40–00:15:00). Ieškovės atstovas nurodė, jog nuo Transporto priemonės smūgio į nukentėjusios transporto priemonės „Škoda Octavia“ šoną galimai buvo išsiderinęs ratų suvedimas, atsirado vairo stiprintuvo pažeidimų, buvo pažeista važiuoklė. Teisėjų kolegija pastebi, jog ir Kelno policijos pareigūnų ataskaitoje apie eismo įvykį buvo nurodyta, kad transporto priemonė „Škoda Octavia“ į šoną patyrė smūgį (El. b. t. 1, b. l. 14, 16–17). Tai, kad buvo smūgis, patvirtina ir ta aplinkybė, jog transporto priemonės susidūrė judėdamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog apylinkės teismas pritarė, jog ieškovės pateikti dokumentai pagrindžia patirtos žalos dydį, nereiškia, jog nebuvo gilintasi į žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Tiek teismo posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose atsakovė apeliuoja tik į vizualiai į bylą pateiktose nuotraukose matomus transporto priemonės „Škoda Octavia“ apgadinimus, tačiau nustatyta, kad transporto priemonės susidūrė ir nuo smūgio galimai buvo patirti ir kiti pažeidimai, kurie vizualiai nematomi. Tai, kad važiuoklės ir vairo stiprintuvo gedimai po tokio eismo įvykio nebūdingi, atsakovė neįrodinėjo, tokios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Laikoma, jog į bylą pateikti dokumentai, pagrindžiantys žalos dydį, buvo nagrinėti ir įvertinti. Vien ta aplinkybė, jog apylinkės teismas skundžiamame sprendime smulkiai žalos dydį pagrindžiančių dokumentų neaprašė, nereiškia, jog aptarti dokumentai nebuvo vertinti.

43. Atsakovė nurodė, kad tam tikri darbai, t. y. kairės „Škoda Octavia“ pusės priekinių durų montavimas/išmontavimas, durų kairės pusės galinėje dalyje montavimas/išmontavimas, vairo stiprintuvo montavimas/išmontavimas buvo apmokestinti po du kartus. Analizuojant šiuos atsakovės teiginius matyti, jog Išvadoje prie darbų pavadinimo buvo nurodyta eilutė, kurioje parašyta „vnt.“, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia „vienetai“. Išvadoje nurodyta, kad kaina 1 vnt. – 97,25 Eur/val., 2 vnt. – 103,75 Eur/val. ir 3 vnt. – 103,75 Eur/ val. Ieškovė, atsikirsdama į šiuos atsakovės argumentus, nurodė, kad transporto priemonės remontas bei dalys kelis kartus apmokestintos nebuvo ir argumentavo tai tuo, kad tam tikrų dalių patikrinimas ar pakeitimas galėjo susidėti iš daugelio veiksmų: detalės nuėmimo, jos patikrinimo, naujos užsakymo bei sumontavimo. Teisėjų kolegija vertina, jog Išvadoje pateiktoje remonto sąmatoje nurodyti darbų vienetai susiję labiau su darbo laiko apskaita, nei su aplinkybe, jog tam tikros detalės buvo keistos kelis kartus. Tokia išvada darytina todėl, kad praktiškai prie visų nukentėjusios transporto priemonės detalės ir darbų nurodyta 2 arba 3 vnt. ir pateikiamas darbo laiko skaičiavimas. Konkrečių, t. y. keistinų detalių kainos buvo nurodytos kitame lape (El. b. t. 1, b. l. 73), tačiau jame pateikta informacija paneigia aplinkybę, jog tam tikros detalės buvo pirktos kelis kartus. Aptariamame Išvados detalizacijos lape nurodytos kokios konkrečiai apgadintos transporto priemonės dalys, su detalių kodais, turėtų būti keistinos ir nenurodyta, kad kokia nors konkreti detalė turi būti keičiame du kartus.

44. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo abejoti į bylą pateiktais ieškovės žalos dydį pagrindžiančiais dokumentais. Atsakovė neįrodė, jog eismo įvykyje nukentėjusiai transporto priemonei „Škoda Octavia“ buvo atliktas remontas, nesusijęs su eismo įvykyje padarytais pažeidimais, o teiginiai, kad tam tikri darbai atlikti arba tam tikros detalės pirktos po kelis kartus – nepagrįsti.

Dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų

45. Atsakovė nurodė, jog ikiteisminio žalos administravimo metu jai nebuvo pateikti žalos dydį pagrindžiantys dokumentai į jai suprantamą kalbą. Iš bylos duomenų matyti, jog apie žalos dydį ieškovė dar buvo informuota dar 2015-04-07 išsiųstu pranešimu (El. b. t. 1, b. l. 55).

46. Valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visi Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba, o prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas. Draudimo sutartis su atsakove sudaryta lietuvių kalba (El. b. t. 1, b. l. 5–6). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė atsakovei, administruojant žalą, turėjo pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, jei dokumentai buvo parengti nevalstybine kalba. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei teismo proceso metu visi reikalaujami dokumentai buvo išversti į jai suprantamą (lietuvių) kalba, atsakovė teismo proceso metu turėjo galimybę pateikti savo argumentus dėl ieškovės žalos dydį pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė pasinaudojo teise atsikirsti į ieškovės pateiktus dokumentus, kurie jau buvo pateikti išversti į jai (atsakovei) suprantamą kalbą. Atsakovė neigiamas turtines teisines pasekmes patirs tik įsiteisėjus sprendimui, o ne nuo ieškovės pretenzijos pateikimo, todėl sprendžiama, kad atsakovės teisė atsikirsti į ieškovės pateiktus dokumentus nepažeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovei inicijavus apeliacinį procesą, atlyginimo

47. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo atsakovei priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3–4 dalys).

48. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei teikė įrodymus apie 270 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas (El. b. t. 3, b. l. 8–9).

49. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje ). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas atsakovės apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijų dydį, ieškovei priteisiama 270 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už procesą apeliacinės instancijos teisme ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869.